[VLN] Vilniaus viešasis transportas

[10.000]

Praeitam temos puslapy yra įkelta savivaldybės sutartis su privatininku, ir ten juodu ant balto parašyta - rezervas autobusą turi pakeisti per 30min., priešingu atveju numatyta už reisą nemokėti. Tai kam komentuoti nesąmones ?

[Naujaneriai]

Gerai, o faktai, jog:
Vietoje sugedusio 8030 pirmąją savaitę 7-am maršrute, išvažiavo 8022?
Vietoje į avariją papuolusio 7008 11-am maršrute, į rezervą išvažiavo 7060?
Nebent pas pastarąjį pasenusios žinios, matomai, jog sugedus privatininko autobusui, rezervas nebus siunčiamas
Aišku, buvo žiemą atvejis, kad ryte sugedęs vienas 88 maršruto autobusas nebuvo pusdienį niekuo kitu pakeistas.

Kai lapkričio 24 d., jie pradėjo dirbti 65. Tai jame dirbo V7045 ir V7046, po poros dienų tai tas V7046 iš parko atvažiavo į Ožkinius ir iki 15:00 val., nevažinėjo, o sugedęs nebuvo. Sutartyse numatyta pakeisti per 30 min.

[Al1]

Taip - daug kur privatizacija nebuvo sekminga, nes tai buvo daroma tik atgavus nepriklausomybe. Nebuvo aisku nei ko tikimasi is privataus valdytojo, nei ka veikti su gautais pinigais. Privatizuojant dabar, manau rezultatai butu kitokie. Lietuvos Telekomas buvo sekmingos privatizacijos pavyzdys. Dabar Lietuvoje yra viena dinamiskiausiu telekomunikaciju rinku Europoje, kur vyksta cut-throat konkurencija kainomis ir paslaugomis visuose telco paslaugu sektoriuose.

Taciau as nesutinku, kad viesasis transportas turi buti kazkoks isskirtinis, kaip pvz. elektros tinklai ar vandentiekis. Tai nera naturali monopolija, ir (neskaitant troleibusu) VT neturi kazkokios isskirtines infrastrukturos, kurios negaletu susikurti privatus paslaugos teikejas. Kas padaro VT tokiu isskirtiniu, kad ji reiketu municipalitetiniu?

Ir negalėjo būti sėkminga, nes tikslai buvo visai kiti - pasisavinti visos liaudies ir valstybės turtą. Galima aiškinti, kad ir elektros tinklai ar vandentiekis nėra natūrali monopolija. Juk ir elektros tiekime sukurta pseudorinka, kuria tik imituojama, o realiai daromos babkės iš oro, įsiterpus tarp fizinio elektros tiekėjo ir vartotojo. VT galėtų būti privatus tik tuo atveju, jei veiktų visiškos konkurencijos sąlygomis - savivaldybė nieko nemokėtų, kiek susirinkai iš keleivių, tiek ir tavo. Jokių lengvatų, praktiškai jokio rimto reguliavimo, nebent tik kažkokių maksimalių kainų nustatymas ir maršrutų tvirtinimas. Net grafikai ir maršrutai neturėtų būti savivaldybės reikalas, nors galėtų ir būti. O jei mokama iš savivaldybės kišenės, tai VT turi būti municipalinis (ar valstybinis, žiūrint kokie pervežimai (jei tarpmiestis ar net priemiesti, tai geriau valstybinė įmonė)).
Lietuvos telekomas nesėkmingos privatizacijos pavyzdys. O bet tačiau, jį nupirko valstybinis (tuo metu ir dar gerokai daugiau nei dešimtmetį po to) Suomijos telekomas...

Bet gal vietoj to, kad savivaldybe uzsiimtu verslu ir verslo prieziura, geriau uzsiima tik kokybiska verslo prieziura? Nematau priezasciu kodel savivaldybe negaletu tureti 2/3 privaciu tiekeju veikianciu PSO principu, ir kuriems marsrutai butu skirstomi pagal pasiektus/nepasiektus ekonominius ir kokybinius rodiklius. O transporto ukio technine dali tegu patys privatus paslaugos teikejai tvarkosi - kuo efektyviau tvarkysis - tuo daugiau gaus pelno. Kaip jau minejau - lastybines imones veikdamos be konkurencijos ir su minimalia (arba isvis be jokios) prieziuros - tampa taip pat neefektyvios. Tai kad savininkas - savivaldybe ar valstybe jokiu budu negarnatuoja efektyvumo.

LLRI pasakėles. Kai valstybė neturi nei turto, nei užsiima vertslu (ar savivaldybės), tai jos yra niekas. Štai net prokurorų skyrimą, kaip aiškėja, įtakojo stambus kapitalas. Tai būtų buvę neįmanoma, jei tokio stambaus kapitalo tiesiog nebūtų.

Kuo visas tas rant'as apie privaloma draudima prisideda prie diskusijos apie VT? Bet galim sita minti papletoti. Privalomi dalykai idealiu atveju atsiranda tada, kai manoma kad nauda visuomenei bus didesne nei zala, kad valdzia primeta sprendima. Kaip suprantu, jus pries privaloma draudima, nes tai yra liberalu ismislas. Taciau laikantis tokios pacios minties eigos mums reiketu atsisakyti is socialinio draudimo - nes tai irgi yra privalomas dalykas, ir proteguoja valstybini versla (Sodra yra valstybine imone). Bet taip pasiektume libertaru svajone - o ju juk taip nekenciam... Beje - primenu, kad ir Jusu taip daznai giriamame komunistiniame istorijos laikotarpyje ukininkam/zemdirbiam buvo privalomas draudimas.

Nenoriu nukrypti nuo temos, bet trumpai tariant, jei valstybė kažką tai verčia daryti, pirkti, mokėti už paslaugas prievarta, tai tas paslaugas ir prekes turi teikti, gaminti, parduoti valstybė. Tarybiniais laikais buvo viena draudimo įstaiga TSRS, valstybinė ir visiškai normalu ir teisinga, kad jei valstybė vertė draustis, tai ji pati ir draudė. Kapitalizme, aišku, gali būti privačios draudimo kompanijos, bet versti jose draustis, t.y. pirkti tam tikrą paslaugą, valstybė, jei ji dar skelbiasi palaikanti laisvą rinką, negali. Nes apie jokią laisvą rinką čia kalbos nėra. Tai yra prievartos aktas iš valstybės pusės vartotojo atžvilgiu privataus verslo naudai. Lygiai taip pat galima būtų priversti nupirkti po 5 kg cukraus kas mėnesį, po 2 kg druskos kas mėnesį, eiti į restoraną. Ale įdomu, jei tai būtų padaryta, visi tylėtų? Ne. Tai kodėl, tarkim, draudimo ar tech. apžiūros atveju turėtų būti kitaip? Tiesiog žmonėms smegenys išplautos ir jie net nesuvokia, kas vyksta.

Kiek cia daug prielaidu!

• Kodel jus manot, kad bankas skolintu VVT su savivaldybes garantija, jei neskolintu paciai savivaldybei?
• Taip, garantavo Transreviui, bet nemokumo rizika dabar yra taip pat Transreviui. Jei savivaldybe nustos moketi - Transrevis tures daug padevetu autobusu, kuriu kaip pats minejote, verte bus smarkiai kritusi.
• Ar tikrai savivaldybe galejo gauti ES lesas paprastu (ne ekologisku) autobusu isigijimui?
• Atsakant ir kas tada - tai bus sprendziama manau likus 2-3 metam iki sutarties galo. As neturiu kristolinio rutulio ir nezinau kokia bus makroekonomine padetis ir savivaldybes ekonomine situacija. Gal bus galima sudaryti tokia pat sutarti geresnemis salygomis su kitu tiekeju? Gal Transreviui bus ekonomine krize ir jis tuos autobusus pigiai parduos atgal savivaldybei? Gal (cia visgi 7 metai i prieki) Tesla ar dar kas nors sukurs efektyvius akumuliatorius, ir mes noresim pereiti prie 100% elektriniu autobusu. Tuomet galvos skaismas ka veikti su nudroztais 7 metu senumo autobusais bus Transrevio. Kodel siulot atsisakyti veikimo laisves, kai kalbama apie dalykus kurie bus taip negreitai ateityje?

O tai kaip tokiam ubagams kaip "Transrevis" ir latvių B-Bus, kurie sudarė bendro veikimo sutartį ir ėjo į konkursą, paskolino? Kažkokios užčiuchintos mikrobų firmelės, o gavo kreditą. "Transrevis" išviso buvo likęs tik su maršrutais į Kauną, Alytų ir keliais Vilniaus subnuomojamais, su mikrobais, kurių didesnės dalies amžius buvo apie 15 metų... Latvių padėtis ir mikrobų pakras geresnis.
Žinoma, kad nemokumo rizika didesnė pas "Transrevį" ir latvius. Tai gal pridėjo pliusų prie kredito grąžinimo garanto? Ne.
Galėjo savivaldybė gauti lėšas ir pirkti dujinius autobusus. Lietuvoje ir taip visiškai mažai skiriama ES lėšų VT sričiai, todėl galima buvo prašyti. Tuo labiau, kad didelė dalis naudotų dujinių skandinavų jau buvo nurašyta, o šiuo metu ir visi. Galima buvo parką papildyti ekologiškesnėmis transporto priemonėmis. Tai būtų kainavę kiek brangiau, bet juk lėšos tai ES, o savivaldybė (VVT) prisidėtų apie 1/4 ar 1/5 dalimi.
Per anksti kalbėti apie elektrinius autobusus, nereikia šokinėti aukščiau bambos.
7 metų autobusai nenudrožti. Niekas niekur tokio amžiaus autobusų nenurašinėja, taip kad nereikia čia tos demagogijos apie "Transrevio" galvos skausmą. Jei jis būtų pirkęs juos už savo pinigus, tai taip, tai būtų tik "Transrevio" galvos skausmas. O dabar jis juos pirko už kreditą, kurį išmokės už valdiškus pinigus, gaunamus už pervežimus. Tie pinigai galėjo likti VVT kišenėje, ir autobusai būtų nupirkti VVT, ir vežtų jie keleivius ne 7 metus, o bent jau 15 metų.

[jpou]

LLRI pasakėles. Kai valstybė neturi nei turto, nei užsiima vertslu (ar savivaldybės), tai jos yra niekas. Štai net prokurorų skyrimą, kaip aiškėja, įtakojo stambus kapitalas. Tai būtų buvę neįmanoma, jei tokio stambaus kapitalo tiesiog nebūtų.

Tai Jusu nuomone apie LLRI yra placiai zinoma. Taciau kur argumentai, kodel negali buti VT organizuojamas PSO principu, kur marsrutu kiekis kiekvienam tiekejui skirstomas pagal pasiektus kokybinius parametrus?

O tai kaip tokiam ubagams kaip "Transrevis" ir latvių B-Bus, kurie sudarė bendro veikimo sutartį ir ėjo į konkursą, paskolino? Kažkokios užčiuchintos mikrobų firmelės, o gavo kreditą. "Transrevis" išviso buvo likęs tik su maršrutais į Kauną, Alytų ir keliais Vilniaus subnuomojamais, su mikrobais, kurių didesnės dalies amžius buvo apie 15 metų... Latvių padėtis ir mikrobų pakras geresnis.
Žinoma, kad nemokumo rizika didesnė pas "Transrevį" ir latvius. Tai gal pridėjo pliusų prie kredito grąžinimo garanto? Ne.

Bet cia Jusu prielaida apie koncerno nemokumo rizika. Juos gali finansuoti daug kas - privacios lesos, bankas, autobusu gamintojas (sakyciau labiausiai tiketina). Vilniaus miesto savivaldybei siaip jokio skirtumo kas finansuoja, kol paslauga yra suteikiama.

Galėjo savivaldybė gauti lėšas ir pirkti dujinius autobusus. Lietuvoje ir taip visiškai mažai skiriama ES lėšų VT sričiai, todėl galima buvo prašyti.

Kodel manot, kad nebuvo prasyta ir taip maksimaliai kas imanoma?

Tuo labiau, kad didelė dalis naudotų dujinių skandinavų jau buvo nurašyta, o šiuo metu ir visi. Galima buvo parką papildyti ekologiškesnėmis transporto priemonėmis. Tai būtų kainavę kiek brangiau, bet juk lėšos tai ES, o savivaldybė (VVT) prisidėtų apie 1/4 ar 1/5 dalimi.

Tai siulot prasyti ES lesu senu nurasytu autobusu pirkimui?

[Arunasx]

Vilniaus transporto istoriją gaubia paslaptys ir anekdotai https://www.lrytas.lt/kultura/istori...dotai-6186932/

[Al1]

Tai Jusu nuomone apie LLRI yra placiai zinoma. Taciau kur argumentai, kodel negali buti VT organizuojamas PSO principu, kur marsrutu kiekis kiekvienam tiekejui skirstomas pagal pasiektus kokybinius parametrus?

PSO tai užslėpta privatizacijos forma. Savivaldybė turi savo įmonę ir turi ja ir tik ja rūpintis, o ne šerti privatininkus.

Bet cia Jusu prielaida apie koncerno nemokumo rizika. Juos gali finansuoti daug kas - privacios lesos, bankas, autobusu gamintojas (sakyciau labiausiai tiketina). Vilniaus miesto savivaldybei siaip jokio skirtumo kas finansuoja, kol paslauga yra suteikiama.

Prielaida, kurios realumas artimas 100 proc. Kokios privačios lėšos gali finansuoti? Labdara kažkas užsiima? Ir kas fali duoti tiek milijonų, kiek reikia 100 autobusų įsigyti? Todėl nereikia čia nesąmonių. Tokie dalykai ir tokios finansinės apimtys finansuojami bankų ir tik bankų. Autobusų gamintojas nefinansuos, tuo labiau kažkoks tai turkų Isuzu ir Scania. Kur jie tuos autobusu paskui kiš, jei "Transrevio" ir latvių konsorciumas užsilenks?

Kodel manot, kad nebuvo prasyta ir taip maksimaliai kas imanoma?

Tai siulot prasyti ES lesu senu nurasytu autobusu pirkimui?

Manau, kad nebuvo. Būtų apie tai skelbta - kad savivaldybė ketina įsigyti autobusų už ES lėšas ir prašys jų...

Kokių dar senų autobusų pirkimą už ES lėšas? Atrodo aiškiai parašiau, kad 100 dujinių naudotų skandinavų, kurie kažkada tai buvo nupirkti, iki vieno nurašyti ir jų vietą galėjo užimti ekologiškesni už dyzelinius dujiniai autobusai už ES lėšas (čia apie tuos 100, kurie dabar "Transrevio", o ne 150 Solarių, kurie pirkti paėmus komercinį kreditą).

[Ignalina]

Nuo Birželio 16 VT vasariniai grafikai. Keitimai sudėti į stops.lt, taip pat iki 13-os dienos galit pasiūlymus siųst į SĮSP dėl laikų.

Pagaliau 88-as stos Vikingų stotelėje, bei Liepkalnio st. Atsiras susisiekimas iki Ikejos bei Nordikos nuo centro.

[ssnaiperis]

Nuo birželio 16 visi Grigiškių maršrutai važiuos iki 68-o maršruto stotelės "Grigiškių žiedas"

[ssnaiperis]

Staripsnyje paminėti 40, 53, 56, 75 autobusų maršrutų pakeitimai:
56-as važiuos Ateities, Fabijoniškių gatvėmis, toliau savo trasa
40, 53 važiuos Ateities, Ukmergės gatvėmis, toliau savo trasa
75-as važiuos Ukmergės, Ateities gatvėmis

[Sula]

Nuo birželio 16 visi Grigiškių maršrutai važiuos iki 68-o maršruto stotelės "Grigiškių žiedas"

28-ą lygtais iki Vosyliukų nežadėjo paleisti?

[ssnaiperis]

28-ą lygtais iki Vosyliukų nežadėjo paleisti?

Pirmą kartą girdžiu, jog ten norėjo paleisti.

[Ignalina]

Pirmą kartą girdžiu, jog ten norėjo paleisti.

Dėl 28 autobuso pratęsimo iki Valų ir Vosyliukų kaimų, Trakų rajone

Mes, Trakų rajono Valų ir Vosyliukų kaimų bendruomenės "Kaimynai" nariai, atstovaujanti 537 narius ir kiti Valų ir Vosyliukų kaimų gyventojai prašome prašome SĮ "Susisiekimo paslaugos" PRATĘSTI 28-ojo autobuso maršrutą iki Valų ir Vosyliukų kaimų, Trakų rajone.

2018 m. liepos 1 d. baigiasi Trakų rajono savivaldybės sutartis su UAB "Centvalis" ir nuo tos dienos nebebus vykdomas 255 mikroautobuso maršrutas, kuris yra vienintelis susisiekimas su Valų ir Vosyliukų kaimais Trakų rajone iki Vilniaus.

https://www.peticijos.com/dl_28_auto...im_trak_rajone

[Al1]

Maža ko jie nori. Ten turi važiuoti priemiestinis VT, o ne miesto. Tai viena. Antra, jau seniai laikas, kad priemiestinio VT organizavimas būtų ir miestų, turinčių atskirą savivaldą, funkcija kartu su gretimais rajonais. Nes dauguma rajonų atvirai žlugdo VT su miestu, išskyrus Vilniaus, Šiaulių rajoną.

[Vilnietizz]

Labai prastai ir nelogiškai padaryta 59 maršruto (vieno iš pagrindinių Grigiškių maršrutų) trasa. Į Grigiškes jis važiuos pro popieriaus fabriką (tiesa, prie Kauno Vokės sodų jokia nauja stotelė nenumatyta), o atgal - Kovo 11-osios gatve. Bet maršrutas nebus žiedinis - Senosiose Grigiškėse bus atstova. Kitaip tariant, Grigiškių daugiabučių gyventojai šiuo autobusu grįžti namo nebegalės. Nesąmonė. Geriau jau būtų tokia trasa leisti 28 autobusą, ir be atstovos A68 žiede.

[Zorro]

Senosiose Grigiškėse .

O kas yra Senosios Grigiškės?

[mantasm]

O kas yra Senosios Grigiškės?

Tos kur prie Lentvario kelio

[Zorro]

Ar gi ten Senosios?
Ten kadaise Žemėss priklausė Salų (Solonica) kaimui, vėliau priskirtos Grigiškėms.

[ssnaiperis]

Labai prastai ir nelogiškai padaryta 59 maršruto (vieno iš pagrindinių Grigiškių maršrutų) trasa. Į Grigiškes jis važiuos pro popieriaus fabriką (tiesa, prie Kauno Vokės sodų jokia nauja stotelė nenumatyta), o atgal - Kovo 11-osios gatve. Bet maršrutas nebus žiedinis - Senosiose Grigiškėse bus atstova. Kitaip tariant, Grigiškių daugiabučių gyventojai šiuo autobusu grįžti namo nebegalės. Nesąmonė. Geriau jau būtų tokia trasa leisti 28 autobusą, ir be atstovos A68 žiede.

Todėl sįspas ir rašo "pateikite pasiūlymus dėl tvarkaraščių kūrimo". Pirmas atvejis, kai ir mes galime bent kažkiek prisidėti prie grafikų tobulinimo, užuot čia diskutavę.

[Kristisz]

Prielaida, kurios realumas artimas 100 proc. Kokios privačios lėšos gali finansuoti? Labdara kažkas užsiima? Ir kas fali duoti tiek milijonų, kiek reikia 100 autobusų įsigyti? Todėl nereikia čia nesąmonių. Tokie dalykai ir tokios finansinės apimtys finansuojami bankų ir tik bankų. Autobusų gamintojas nefinansuos, tuo labiau kažkoks tai turkų Isuzu ir Scania. Kur jie tuos autobusu paskui kiš, jei "Transrevio" ir latvių konsorciumas užsilenks?

Jeigu nežinote, ar elementariai nesugebate naudotis internetu, geriau susilaikykite nuo komentarų srityse, kurių neišmanote.
https://www.scania.com/lt/lt/home/pr...e/finance.html

[Al1]

Ir kas iš to? Tarkim, Scania prafinansavo, bet už jos vis tiek stovi bankai. Isuzu tikrai nieko nefinansavo. Galiausiai gauname tik dar vieną tarpininką grandinėje.