[VLN] Vilniaus viešasis transportas

[Eidvis]

Na, atsakymai į šituos klausimus jau buvo parašyti, nesinori kartotis, bet pabandysiu suprantamiau paaiškinti.

Argumentas kad elektrinis transportas yra prabanga tai visiška nesąmonė.

Tiek troleibusai, tiek elektrobusai yra dvigubai brangesni už įprastus autobusus ir dėl to jos yra prabangos prekės. Kad būtų paprasčiau suprasti imkim automobilius ir elektromobilius. Elektromobilis yra švaresnis, jis netgi genda rečiau, bet jis vis dar yra prabangos prekė. Kodėl ekologiška transporto priemonė yra prabangos prekė? Ne todėl, kad jinai ekologiška, o todėl, kad jinai yra dvigubai brangesnė. Suprantamiau paaiškinti turbūt nebeišeis.

Kodėl elektrinė TP turi keisti tokią pačią tik efektyvesnę (nes laidinė) TP? Kodėl leisime pinigus pakeisti ir taip ekologiškas TP, nors mums po nosimi dūmins taip išgirtas Euro 6 standarto autobusas

Niekas nesiūlo keisti Solaris troleibusų. Bet juk ne visi pas mus troleibusai yra Solariai, važinėja ir 20+ metų grabų. Klausimas - ar tuos senuosius troleibusus reikės kažkada pakeisti? Jeigu atsakymas yra 'taip', tada jau nebetinka klausimas "Kodėl elektrinę TP turi keisti kita elektrinė TP?", nes atsakymas į šitą klusimą yra "nes senoji elektrinė TP yra per didelis grabas, kad važinėtų visą gyvenimą". Klausimas čia kitas - jeigu bus nuspręsta keisti senuosius troleibusus ir įvertinus tai, kad troleibusų ir elektrobusų kainos yra panašios ir abi transporto priemonės yra elektrinės, tai kas būtų efektyviau, senuosiuis Škoda keisti naujais troleibusais ar naujais elektrobusais. Ir šitoje vietoje mūsų nuomonės žinoma išsiskirtų, bet aš nemanau, kad kažkuris galime atsakyti į šitą klausimą, nes atsakymui reikalinga labai rimta analizė, įvertinanti ir apskaičiuojanti šimtų faktorių įtaką, netgi tokių 'kaip dažnai troleibusų KT dingsta elektra ir kiek tai lemia finansinių nuostolių dėl susidaromų kamšių/keleivių prarasto laiko/ darbuotojų sedėjimo be darbo'. Ir tai tik vienas faktorius iš šimto, kurį reikia įvertinti. Kuo aš esu tikras, kad neabejotinai elektrobusai nurungs troleibusus, kuriuos pasaulyje jau ir šiaip seniai nurungė net ne elektrobusai, o kuru varomi autobusai (taip taip, žinau atsakymą - kvailiai visi tie, kurie atsisakė troleibusų, mes vieni čia protingi). Ir jeigu ne šiandien ir ne rytoj, tai kažkada ateity elektrobusai bus neabejotinai efektyvesnė transporto priemonė ir už troleibusus ir už įprastus autobusus. Klausimas čia kitas - kada tai bus. O kad sužinoti atsakymą tam reikia didelių analizių, kurių čia forume niekas nėra pajėgus atlikti.

[SoulMulticast]

Negalima lyginti elektromobilio ir elektrinio autobuso. Automobili jus perkate sau kokiems 3-5 metams. Paimkime kaip pavyzdi koki nors modeli kuris turi vidaus degimo ir elektrinius varyklius, pvz Hyundai Ioniq - hibridas kainuoja 27k, elektrinis kainuoja 37k tos pacios komplektacijos. Skirtumas 10k arba 1/3 kainos. Hibrido vidutines kuro sanaudos pagal gamintojo duomenis 3.4l/100km. Imant vidutine normalaus zmogaus rida per metus jam niekada neapsimokes pirkti vien elektra varomo varianto, jis niekada neatsipirks, tuo labiau per garantini laikotarpi.

Dabar paimkit elektrini vt ir dizelini, pasiskaiciuokit rida per 10 metu (mazdaug tiek miestas turetu jais naudotis, nors realiai pas mus gali buti ir 20 metu), sanaudas kurui vs elektrai ir paziurim ar ta dvigubai brangesne priemone atsiperka. Manau kad atsiperka, jau neskaitant to kad neismeta tonu dumu, o lietuvos auktualijomis elektrobusuose visa ziema nebus jungiamas sildymas.

Berlinas yra ne vienintelis pavyzdys, yra ir kitu miestu plecianciu troleibusu tinkla. Vokieciai zaide zaide su elektriniais autobusais ir matyt dabar pagaliau atsibodo. Jie nepatogus naudoti, nes neimanoma "pastatyti krautis per nakti" visus is karto ir to krovimo uzteks vos keliom valandom. Troleibusai su autonomine eiga yra sios dienos aktualija ir artima ateitis, aisku ne Vilniui, nes nuskint i kisene is korumpuotu pirkimu ir pirkt be autonomines eigos mum svarbiau. Ir KT nepriziuret, kad visi manytu kad tai atgyvena. Rasot, kad autobusas yra pigesnis, greiciau atsiperka, lankstesnis ir t.t. tai tuomet mikriukai yra dar fainesne transporto priemone ir dar greiciau atsiperka... Bet kazkodel pasaulyje pagridiniu vt yra laikomi tramvajai ir metro, gal todel kad jie per valanda pervaza daugiausiai keleiviu ir neuzkemsa gatviu? O metro isvis niekada neatsiperkantis projektas, bet kazkokie nevisprociai vis kasa, kasa..

[Al1]

Kaip jau neseniai rašiau, Lenkijos provincijos miestai perka baltarusiškus MAZ midibusus ir ukrainietiškus ZAZ midibusus, Taip, ZAZ'us. Kodėl mums negalima pirkti baltarusiškų troleibusų ar ukrainietiškų troleibusų, kurių kokybė gal kiek ir nusileidžia Solariui, bet tikrai nėra prasta. Šitie troleibusai pigesni už autobusus, aišku, jei prikimo schemoje nebus trigubo antkainio, kurį paims "tiekėjas".

[Eidvis]

A|1, tu pastoviai siūlai ne tik visokius MAZ'us pirkti, bet ir tuo metu, kai Vilnius perka 250 naujų autobusų, tu kažkodėl siūlai pirkti padevėtus autobusus, nors 250 padevėtų Vilnius tuoj turės nurašyti į šiukšlyną. Tuo tarpu Talinas sėkmingai atsiakinėja troleibusų, o Ryga gavo pirmąjį iš dešimties vandenilio baterijos aprūpintą troleibusą, kuris be jokio kontaktinio tinklo gali važiuoti 100 km. Rygos vicemeras Andris Ameriks prognozuoja, kad po 12 metų Rygoje išvis neliks troleibusų. Taigi pagal planą Talinas ir Ryga atsisakys troleibusų ir pereis prie elektrobusų, o A|1 Vilniaus transporto ateitį mato su padevėtais autobusais ir baltarusiškais MAZ'o troleibusais.

Berlinas yra ne vienintelis pavyzdys, yra ir kitu miestu plecianciu troleibusu tinkla. Vokieciai zaide zaide su elektriniais autobusais ir matyt dabar pagaliau atsibodo. Jie nepatogus naudoti, nes neimanoma "pastatyti krautis per nakti" visus is karto ir to krovimo uzteks vos keliom valandom.

Įkrovimo technologijos, kaip ir baterijos, sparčiai tobulėja. Jau dabar elektrobusai yra pakraunami per valandą, o ne per naktį. Netolimoje ateity įkrovimo laikas dar labiau trumpės. Jeigu autobusams užtenka laiko įsipilti kurą, tai elektrobusams užteks laiko įsikrauti elektros.

[Petr]

MAZ negamina troleibusų... Peterburge, Maskovoje BKM sėkmingai važinėja, tai kodėl Vilniuje negali? Tik nereikia argumentų, kad jie nekokybiški nes baltarusiški. O jeigu taip argumentuojat, tai pagrįskit.

[Mettal]

Vilnius perka 250 naujų autobusų, tu kažkodėl siūlai pirkti padevėtus autobusus, nors 250 padevėtų Vilnius tuoj turės nurašyti į šiukšlyną.

Negaliu su šituo sutikti. Perkama 150 naujų ir ne faktas, kad tie 150 pakeis tiek pat ar daugiau padevėtų. Kiti ~100 autobusų priklauso privačiam vežėjui. Iš tų ~100 - 62 yra vidutinės talpos autobusai ir praktiškai visuose maršrutuose, kur jie važiuoja, jų skaičius buvo padidintas. T.y. ten, kur VVT leido 30-40 autobusų, Transreviui reikia 62, įskaitant rezervus.

[Al1]

Gal nereikia šokinėti aukščiau bambos? Taline ar Rygoje planingai ir sistemingai atnaujinamas VT. Pas mus gi tik atsitiktinai. Todėl gaisro gesinimui reikia pirkti ir padėvėtus autobusus. Nes juos galima pristatyti greitai, o nauji bus gaminami pusmetį ar metus. Padėtis katastrofiška, tokia bloga nebuvo net nepriklausomybės pradžioje.
Talinas daro durnystę, atsisakydamas troleibusų. Ryga kol kas nieko nedaro, o kalbos lieka kalbomis. Vilniuje ir Kaune irgi buvo kalbos apie troleibusų naikinimą. Na, kol kas durnystės plūpsnis tų veikėjų galvose, kurie nesinaudoja VT niekada ir pasaulį mato pro ištaigingų savo ir tarnybinių automobilių langus, praėjo. Tuo tarpu nuo kovo 1 d. Rygoje naikinami du tramvajų maršrutai ir vienas troleibusų. Bet pastarasis dėl to, kad važiuoja į užkampį. Bet kokiu atveju jį pakeis ne autobusai, o kai kurie kito troleibusų maršruto reisai, kurie užsuks į tą užkampį.
Nereikia čia sekti pasakų apie įkrovimo laiką. Jis nebus niekada toks trumpas, kokio reikia kurui užsipilti. Stebuklų nebūna. Visi akumuliatoriai, kurie greitai kraunami, ilgai nelaiko. Nes procesas egzoterminis, o milžinišką šilumos kiekį reikia kažkur nuvesti, visko nuvesti neįmanoma, taip kad aukšta temperatūra dėl krovimo metu išsiskiriančio šilumos kiekio gadina akumuliatorius. Tai fizika ir to niekaip neapeisi, galima tik kažkiek sumažinti neigiamus reiškinius. Apie superlaidumo panaudojimą akumuliatoriuose gal nereikėtų pradėti... Todėl optimaliausias variantas bus visgi troleibusas su autonomine eiga. Ten, kur yra KT, jis naudos KT ir krausis, ten, kur jos nėra, važiuos iš akumuliatoriaus. Gryni elektrobusai irgi bus, bet jie turės turėti didelės talpos ir todėl sunkius akumuliatorius, kad galėtų be pakrovimo pradirbti visą dieną. Visa tai kol kas tik žaidimai ir ateinantiems 20-iai metų galima drąsiai planuoti troleibusus. Ir jei galiausiai įvyks ta elektrobusų revoliucija, tada troleibusus ir pakeisti elektrobusai, bet prieš tai pirmiausiai turės pakeisti autobusus elektrobusais. Bet kad elektromobilių (įskaitant ir elektorbusus) revoliucija neįvyks, rodo įvairių rimtų kontorų (ES, JAV, NATO) prognozės energetikos srityje - elektros generacijos pajėgumai per ateinančius 10-20 metų išsivysčiusiose šalyse augs apie 20 proc., o to visiškai nepakanka pervesti bent jau didžiąją dalį transporto ant elektros. Ir tik nereikia pasakų, kad našumo sąskaita kitose elektrą vartojančiose srityse tą galima bus pasiekti. Tuo labiau, kad kai kurios šalys priiminėja debiliškus sprendimus uždarinėti atomonines elektrines ar atsisakyti akmens anglies... Tai iš ko jos elektrą gamins? Saulė ir vėjas - nerimta. Aišku, sės ant Ivano dujų ...

[mskapss]

Įkrovimo technologijos, kaip ir baterijos, sparčiai tobulėja. Jau dabar elektrobusai yra pakraunami per valandą, o ne per naktį. Netolimoje ateity įkrovimo laikas dar labiau trumpės. Jeigu autobusams užtenka laiko įsipilti kurą, tai elektrobusams užteks laiko įsikrauti elektros.

Greitojo įkrovimo stotis prie Operos teatro duoda 400V 100A, t.y. 40kW galią ir lengvąjį automobilį įkrauna per pusvalandį (akumuliatoriaus talpa ~20-30 kWh.
Solaris 12 (pagal wiki) baterijos talpa 210kWh, vadinasi, kraunat ant 40kW, jis kraunasi ~5-6 valandas (t.y. per naktį). Kol kas viskas gražu.
Jei Vilniaus dydžio mieste, kur yra ~500 transporto priemonių, jas visas reikia pakrauti, vadinasi į 3 egzistuojančiu parkus elektros įvadas turi būti bendrai 20MW, kadangi padalintas į 3 vietas, 3x10MW. Priminsiu, kad Kauno HE galia yra ~100MW, tai yra žvėriškai daug. Čia skaičiuojama, jei tik lėtas krovimas per naktį. Norint įkrovimą padaryti greitesnį, reikalinga galia irgi auga kartais. Jei visus juos būtų noras įkrauti per valanda, atitinkamai 500 transporto priemonių reiktų 100MW galios (t.y. viso Kauno HE), o vienai tokiai stotelei - 200KW įvado, t.y. daugiau nei pvz. dvylikaaukščiui daugiabučiui.

Šiuo požiūriu, dyzelis yra nepralenkiamas, nes per kelias minutes gali prisipilti kuro, su elektra tai niekaip realistiškai žiūrint neišeina

[Eidvis]

Hyundrai jau šiemet paleidžia į rinką elektrobusus, pilnai įkraunamus per valandą. Turint omeny, kad galinėse stotelėse autobusai stovi bent 5 min., tai to pilnai užtektų jiems pakankamai pasikrauti.
Hyundai’s new electric bus has 180 miles of range and fully charges in an hour

[Pilaitis]

Jus bent matote, kokio dydžio yra Hyundai, ir kokio dydžio reikia Vilniui?

[Al1]

Tai, kad paleidžia, nieko nereiškia. Kiti gamintojai irgi jau gamina elektobusus nedideliais kiekiais, bet kažkodėl tai deklaruotų kilometrų nei vienas nenuvažiuoja. Žodžiu, viskas dar vaikystės stadijoje ir tegul tie, kas turi pinigų, augina tą vaiką. O Lietuva tikrai nėra tokia turtinga, kad galėtų švaistytis elektrobusams. Troleibusas tai bent garantuotai važiuos, o elektrobusai neaišku kaip greitai užsilenks. Ir kas tada? Ir taip nesugebama atnaujinti VT, tai dar kai kam labai knieti išmesti pinigus į balą.

[ssnaiperis]

Geriausias pavyzdys Vilniuje - Castrosua hibridas, kuris daugiau stovi remonte, nei važiuoja. Svajuko dramblionės, jog dirbs pilnaverčiu režimu. Tas pats pasakytina ir apie elektrobusus, ypatingai žiemą

[Lettered]

Geriausias pavyzdys Vilniuje - Castrosua hibridas, kuris daugiau stovi remonte, nei važiuoja. Svajuko dramblionės, jog dirbs pilnaverčiu režimu. Tas pats pasakytina ir apie elektrobusus, ypatingai žiemą

Elektrobusai žiemą būtent ir neužaltų, priešingai nei seni dyzeliniai bezdalai, per didžiausius šalčius juos net per naktį palieka užkurtus, nes ryte nebūtų šansų užvesti, čia tipo normalūs autobusai?

[mskapss]

Elektrobusai žiemą būtent ir neužaltų, priešingai nei seni dyzeliniai bezdalai, per didžiausius šalčius juos net per naktį palieka užkurtus, nes ryte nebūtų šansų užvesti, čia tipo normalūs autobusai?

Tik tiek, kad esant šalčiams, dyzeliniame autobuse šilta, stabdžiai neužšalą ir pan., (nes yra variklis, daug šilumos pagaminantis) o ypač su Škodom - jose atrodo netgi vėsiau nei lauke. Be to, šildymas baterijoms iš vis peilis - jei stovi pvz. 10 kW galios šildytuvas (kas troleibusui nėra tiek daug, pvz. Kauno naujai perkamuose reikalaujama ne mažiau 18kW), tai to elektrobuso baterija būtų išnaudota tik šildymui be jokio važiavimo per 10-12 valandų - vadinasi reikia dvigubos baterijos dar šildymui...

[rytis001]

Rygos vicemeras Andris Ameriks prognozuoja, kad po 12 metų Rygoje išvis neliks troleibusų.

Iš kur po velnių tu tokia nesąmonę ištraukei? DD

Elektrobusai žiemą būtent ir neužaltų, priešingai nei seni dyzeliniai bezdalai, per didžiausius šalčius juos net per naktį palieka užkurtus, nes ryte nebūtų šansų užvesti, čia tipo normalūs autobusai?

Aha, bet nuo šalčio išsikrauna daug greičiau, ir gadina akumuliatorius kuriuos reikės keisti

[mskapss]

Hyundrai jau šiemet paleidžia į rinką elektrobusus, pilnai įkraunamus per valandą. Turint omeny, kad galinėse stotelėse autobusai stovi bent 5 min., tai to pilnai užtektų jiems pakankamai pasikrauti.
Hyundai’s new electric bus has 180 miles of range and fully charges in an hour

Konkretus skaičius - 256kWh x 500 autobusų kad pasikrautų per valandą = 130 MW galios įvadas, t.y. 1.5 Kauno HE

[Al1]

Elektrobusai žiemą būtent ir neužaltų, priešingai nei seni dyzeliniai bezdalai, per didžiausius šalčius juos net per naktį palieka užkurtus, nes ryte nebūtų šansų užvesti, čia tipo normalūs autobusai?

Būtent, nes seni autobusai. Su naujais ir derama priežiūra to nebūtų. O elektrobusai žiemą šildymui išnaudotų didelę dalį energijos. Be to šaltyje akumuliatorių talpa sumažėtų ir aplamai jie greičiau užsilenkinėtų, praėję keletą tokių gilaus užšalimo ciklų. Kas tinka Europai su jos -5 šalčio, tas netinka mums su -20.

[Eidvis]

Tas -20 temperatūros, tai čia kaip dažnai būna? Dabar rekordiniai šalčiai, kelios dienos per metus ir tai -20 dieną nesiekia. Naudoti tokį argumentą, tai panašiai kaip naudoti argumentą, kad vasaromis dyzeliniams autobusams reikia daugiau energijos vėsinimui dėl jų variklių išskiriamos šilumos.

Konkretus skaičius - 256kWh x 500 autobusų kad pasikrautų per valandą = 130 MW galios įvadas, t.y. 1.5 Kauno HE

Visų pirma, tai niekas pas mus nekeis nei naujų autobusų, nei Solarių troleibusų. Klausimas kitas - kuom geriau keisti senus troleibusus, kurių yra turbūt ~100. Taigi tą 1.5 Kauno HE galima dalinti iš 5. Visų antra, kodėl juos visus reikėtų krauti būtent vienu metu? Tai būtų visiškai nelogiška net jeigu galios įvadai nebūtų jokia problema.

Troleibusai su autonomine eiga yra sios dienos aktualija ir artima ateitis, aisku ne Vilniui, nes nuskint i kisene is korumpuotu pirkimu ir pirkt be autonomines eigos mum svarbiau.

Pažiūrėjau tvarkaraščiuose, kad troleibusai galinėse stotelėse stovi apie 12 min. Tai kodėl gi naujieji troleibusai negalėtų vietoj ūsų turėti kiek didesnės galios akumuliatorių, kad ir 50-čiai kilometrų su greito įkrovimo sistema ir krautis po 10 min. galinėse stotelėse? Kodėl gi neatsikračius tų ūsų ir laidų, kurie kelia daugybę didelių problemų:

1) Troleibusai nemanevringi ir tai sukelia dideles problemas:

• Negali lengai aplenkti kliūčių
• Ištikus didesniai avarijai ir nesant pravažiavimo, eismas išvis gali nutrūkti
• Negali vienos kito aplenkti, o kaip žinom iš autobusų - nebūtinai jiems reikia susirinkti vienodą skaičių keleivių ir važiuoti vienodu greičiu
• Smarkiai apsunkina kelių rekonstrukcijos darbus, jų negalima nukreipti kitu maršutu, o laikino kontaktinio tinklo įrengimas smarkiai didina gatvės rekonstrukcijos kaštus, pvz. įrenginėjant požeminę perėją po Laisvės prospektu troleibusų eismas turėjo būti nukreipinėjamas.

2) Nutrūkus elektros tiekimui sustoja visas eismas
3) Laidai baisia atrodo ir teršia miestą, lygiai taip pat, kaip ir viršžeminės elektros linijos miestuose
4) Troleibusai pametinėja ūsus - stabdo eisma, didina kamščius ir tuo pačiu taršą.
5) Troleibusai yra lėtesni, nes ties kontaktinio tinklo susikryžiavimais turi sulėtinti greitį, tai atitinkamai vėl didina kaštus, kamščius, taršą ir praradinėjamas vairuotojo ir keleivių laikas.

Visų tų problemų būtų galima išvengti, jeigu vietoj to, kad elektrą paduoti per laidus, ją paduotumėm į kiek didesnės talpos akumuliatorius per greito įkrovimo stotelės galinėse stotelėse. Manau kaštų prasme būtų labai panašu, skirtumas tik tiek, kad elektrobusas turi daugybę privalumų prieš troleibusą.

[Al1]

Tas -20 temperatūros, tai čia kaip dažnai būna? Dabar rekordiniai šalčiai, kelios dienos per metus ir tai -20 dieną nesiekia. Naudoti tokį argumentą, tai panašiai kaip naudoti argumentą, kad vasaromis dyzeliniams autobusams reikia daugiau energijos vėsinimui dėl jų variklių išskiriamos šilumos.

Kiekvieną žiemą būna. Ir ką? Turi atlaikyti tokius šalčius ir taškas. Dar didesnius, ir iki -30. Gal ir namus siūlyk statyti tik sąlygoms iki -10 laipsnių?

Visų pirma, tai niekas pas mus nekeis nei naujų autobusų, nei Solarių troleibusų. Klausimas kitas - kuom geriau keisti senus troleibusus, kurių yra turbūt ~100. Taigi tą 1.5 Kauno HE galima dalinti iš 5. Visų antra, kodėl juos visus reikėtų krauti būtent vienu metu? Tai būtų visiškai nelogiška net jeigu galios įvadai nebūtų jokia problema.

Troleibusus reikia keisti troleibusais, nes elektrobusai kol kas nepatikimi. Bet to gali jų ir nebūti normalių nei po 10, nei po 20 metų. Dujinių autobusų istorija nieko nerodo? Ir kur jie plačiai paplito? Niekur.
Dar kartą kartoju, kad ES artimoje ateityje gali įvesti griežtas normas taršai miestuose (priklausomai nuo gyventojų skaičiaus) ir garantuotai elektrotransportas mieistams su 0,5 milijono bus būtinas. Vilnius jį jau turi ir nereikia išradinėti dviračio.

Pažiūrėjau tvarkaraščiuose, kad troleibusai galinėse stotelėse stovi apie 12 min. Tai kodėl gi naujieji troleibusai negalėtų vietoj ūsų turėti kiek didesnės galios akumuliatorių, kad ir 50-čiai kilometrų su greito įkrovimo sistema ir krautis po 10 min. galinėse stotelėse? Kodėl gi neatsikračius tų ūsų ir laidų, kurie kelia daugybę didelių problemų:

1) Troleibusai nemanevringi ir tai sukelia dideles problemas:

• Negali lengai aplenkti kliūčių
• Ištikus didesniai avarijai ir nesant pravažiavimo, eismas išvis gali nutrūkti
• Negali vienos kito aplenkti, o kaip žinom iš autobusų - nebūtinai jiems reikia susirinkti vienodą skaičių keleivių ir važiuoti vienodu greičiu
• Smarkiai apsunkina kelių rekonstrukcijos darbus, jų negalima nukreipti kitu maršutu, o laikino kontaktinio tinklo įrengimas smarkiai didina gatvės rekonstrukcijos kaštus, pvz. įrenginėjant požeminę perėją po Laisvės prospektu troleibusų eismas turėjo būti nukreipinėjamas.

2) Nutrūkus elektros tiekimui sustoja visas eismas
3) Laidai baisia atrodo ir teršia miestą, lygiai taip pat, kaip ir viršžeminės elektros linijos miestuose
4) Troleibusai pametinėja ūsus - stabdo eisma, didina kamščius ir tuo pačiu taršą.
5) Troleibusai yra lėtesni, nes ties kontaktinio tinklo susikryžiavimais turi sulėtinti greitį, tai atitinkamai vėl didina kaštus, kamščius, taršą ir praradinėjamas vairuotojo ir keleivių laikas.

Visų tų problemų būtų galima išvengti, jeigu vietoj to, kad elektrą paduoti per laidus, ją paduotumėm į kiek didesnės talpos akumuliatorius per greito įkrovimo stotelės galinėse stotelėse. Manau kaštų prasme būtų labai panašu, skirtumas tik tiek, kad elektrobusas turi daugybę privalumų prieš troleibusą.

Beveik tuos išvardytus trūkumus turi ir tramvajai. Tramvajai dar nepaslankesni, bet jie tiesiami ir jų neatsisakoma - atsisakymų laikai jau praėjo. Atsisakoma tik tokiose atsilikusio valdžiažmogių mąstymo šalyse kaip Vidurinė Azija ar kai kurios Rytų Europos šalys. Dalį troleibusų trūkumų galima liokviduoti, jie yra tik dėl to, kad pas mus per mažai skiriama dėmesio KT infrastruktūrai ir aplamai troleibusų atnaujinimui. Nauji troleibusai yra manevringesni už Škodas, kurių daugumai šiaip jau laikas į metalo laužą.

[Eidvis]

Dujinių autobusų istorija nieko nerodo? Ir kur jie plačiai paplito? Niekur.

Apie dujinius aš nieko nesakiau, tik man įdomu kodėl čia naudojamas 'paplitimo' argumentas, nes kai aš pateikiu nuorodas į statistiką, rodančią, kad troleibusų atsisakė 95% miestų, kurie juos turėjo - tai visas pasaulis išvadinamas kvailiais, tame tarpe ir estai, kvailiais išvadinti vos keli postai atgal.