Skolinsis juk ne savivaldybė, o VVT. Ji mokės iš to, ką gauna už bilietus. Tai pastovios įplaukos. Bankams garantijų per mažai? O firmai tai pakanka? Galiu tik tiek pasakyti - tokiu atveju bankai yra nusikalstamo sindikato su privačia firma sudarytojai, nes neskolina tiesiogiai, o skolina per tarpininką ir už didesnius procentus. Ryga iš viso perka be jokio kredito. Kreditą ima troleibusų gamintojas, miestas jam moka pagal kontrakto sąlygas 8 metus. Kodėl pas mus to negalima padaryti?
Tai ir yra išperkamoji nuoma, aka lizingas, kurį tu taip smarkiai kritikuoji. Šneki bile šnekėt.
Tai ne tas pats. Pirkėjas su banku dėl kredito jokių reikalų neturi. Pasirašomas kontraktas tarp gamintojo kaip pardavėjo ir pirkėjo. Su banku reikalus turi pats gamintojas.
Tai ne tas pats. Pirkėjas su banku dėl kredito jokių reikalų neturi. Pasirašomas kontraktas tarp gamintojo kaip pardavėjo ir pirkėjo. Su banku reikalus turi pats gamintojas.
Nu tai ir yra lizingas, Jėzau&Marija. Nesvarbu kas turi reikalų su kuo, jeigu tu gauni prekes išsimokėtinai - tai yra lizingas arba išperkamoji nuoma. Nesiginčyk dėl elementarių dalykų, neįrodysi.
Tai ne lizingas. Tai tu neįrodinėk elementarių dalykų. Tas, kas finansuoja, neturi jokių reikalų su pirkėju. Jis turi reikalus su pardavėju, pardavėjas renkasi, kas finansuos. Galbūt tariasi su pirkėju, bet galutiniai reikalai tarp finansuotojo ir pardavėjo. O toliau jau pardavėjo problema paimti pinigus pagal kontraktą iš pirkėjo. Tai yra normali praktika stambiems kontraktams finansuoti, dažniausiai bankai ir gamintojai yra vienos finansinės-pramoninės grupės nariai. Japonijoje tokia praktika paplitusi, Vakaruose irgi.
Tai ne lizingas. Tai tu neįrodinėk elementarių dalykų. Tas, kas finansuoja, neturi jokių reikalų su pirkėju. Jis turi reikalus su pardavėju, pardavėjas renkasi, kas finansuos. Galbūt tariasi su pirkėju, bet galutiniai reikalai tarp finansuotojo ir pardavėjo. O toliau jau pardavėjo problema paimti pinigus pagal kontraktą iš pirkėjo. Tai yra normali praktika stambiems kontraktams finansuoti, dažniausiai bankai ir gamintojai yra vienos finansinės-pramoninės grupės nariai. Japonijoje tokia praktika paplitusi, Vakaruose irgi.
Tai lizingas ir visiškai nesvarbu iš kokių šaltinių tai finansuojama. Lizingas yra tuomet, kai pardavėjas (gamintojas ar lizingo bendrovė) pirkėjui perduoda turtą naudojimui, bet jis atsiskaito palaipsniui per tam tikrą laiko tarpą. Ir visiškai nesvarbu ar tos periodinės įmokos bus mokamos pačiam gamintojui, ar kitai įmonei, kuri prekę nupirks iš gamintojo ir pirkėjui parduos aptartomis sąlygomis.
Yra kai kurie niuansai, dėl ko ir skiriasi pavadinimai. Lizingo atveju perkama prekė nėra pirkėjo nuosavybė, kol pilnai neatsiskaitoma, o kai prekė yra pirkėjo nuosavybė iš karto, tai jau ne lizingas. Tu suprask vieną dalyką, kad lizingas taikomas tik plataus vartojimo prekėms, kurias galima lengvai realizuoti kitam pirkėjui, jei pirmasis pirkėjas neatsiskaito už jas. Arba tos prekės yra tokios, už kurias būtų išieškoma iš kito pirkėjo turto ar pajamų. Pavyzdžiui, koks nors šaldytuvas, kuris panaudotas jau yra nelikvidus turtas. Tramvajai, pramoninė įranga ir pan. nėra ta prekė, kurią paskui galima lengvai kažkam kitam parduoti. Tai irgi LABAI nelikvidi prekė. Tai ne lengvasis automobilis ar net ne autobusas, kurių nedaug panaudotiems yra rinka ir galima laisvai perparduoti kitam pirkėjui, nepradedant didelio masto turto išieškojimų iš pirmojo savininko.
Yra kai kurie niuansai, dėl ko ir skiriasi pavadinimai. Lizingo atveju perkama prekė nėra pirkėjo nuosavybė, kol pilnai neatsiskaitoma, o kai prekė yra pirkėjo nuosavybė iš karto, tai jau ne lizingas. Tu suprask vieną dalyką, kad lizingas taikomas tik plataus vartojimo prekėms, kurias galima lengvai realizuoti kitam pirkėjui, jei pirmasis pirkėjas neatsiskaito už jas. Arba tos prekės yra tokios, už kurias būtų išieškoma iš kito pirkėjo turto ar pajamų. Pavyzdžiui, koks nors šaldytuvas, kuris panaudotas jau yra nelikvidus turtas. Tramvajai, pramoninė įranga ir pan. nėra ta prekė, kurią paskui galima lengvai kažkam kitam parduoti. Tai irgi LABAI nelikvidi prekė. Tai ne lengvasis automobilis ar net ne autobusas, kurių nedaug panaudotiems yra rinka ir galima laisvai perparduoti kitam pirkėjui, nepradedant didelio masto turto išieškojimų iš pirmojo savininko.
Gerai gerai.... vadink tu tai ne lizingu. Vadink kaip tik nori, jeigu tau nuo to bus geriau ir ramiau miegot.
Kaip mažas vaikas, užsispyręs ties nesąmone, kurią pasakė ir bijantis pripažinti, kad yra tiesiog neteisus.
Geriau pats nesiginčyk. Apie jokį lizingą dar kelių dešimčių metų senumo vadovėliuose (Vakarų) nerašoma. Tai yra palyginti naujas dalykas ir taikomas plataus vartojimo prekių prekybai finansuoti 60-70 metais, ypač paplito 80-90 (apie Vakarus kalbu). Ši finansinė paslauga atsirado būtent privataus vartojimo skatinimui, kažkiek tai ir verslui taikoma. Pramonė, verslas daugybę metų finansuojami nesant jokio lizingo. Ir nereikia painioti angliškų terminų lease (nuomos) ir leasing.
SĮ „Susisiekimo paslaugos“ informuoja, kad 2016 m. spalio 9 d., sekmadienį, 2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų metu papildomai kursuos 65 Ožkiniai–Naujieji Verkiai–Balsių g.–Pagubė maršruto autobusai. Taip siekiama užtikrinti patogų viešojo transporto keleivių atvykimą iki rinkimų apylinkės, esančios Balsių progimnazijoje.
Papildomo 65 Ožkiniai–Naujieji Verkiai–Balsių g.–Pagubė autobusų maršruto tvarkaraščiai internetiniame puslapyje www.vilniustransport.lt paskelbti nuo spalio 6 d.
Informacija apie viešojo transporto darbą ir pakeitimus pateikiama interneto tinklalapyje www.vilniustransport.lt, socialiniame tinkle „Facebook“ – www.facebook.com/susisiekimo.paslaugos, mobiliaisiais telefonais (m.stops.lt) bei darbo valandomis teikiama telefonu (8 5) 210 7050.
Artėjant Visų Šventųjų ir Vėlinių šventėms, nuo šių metų spalio 15 iki lapkričio 2 d. keisis viešojo transporto organizavimas. Šiais metais dažnins netgi 2 maršruto autobusą, taip pat, kaip įprasta, lapkričio 1 d. keisis 7 trasa, taip pat bus dažninami 37 ir 63. Detaliau: ČIA
"Vilniaus problemos" buvo efektyvesnės, kol nebuvo taip plačiai žinomos. Tada išnagrinėdavo ir pakeisdavo. Nebuvo labai greitai, bet per pora mėnesių pajudėdavo. Esu ne vieną registravęs ir ne vieną kartą pataisė.
Dabar, naujajam merui išpopuliarinus registravimą, apie kiekvieną daugiabutį namą prismaigstyta smeigtukų - "vedžioja šunis". "guli trys senos padangos". Paradoksas, bet toje jūroje paskęsta normalūs siūlymai. Ir tada formalūs atsakymai visiems (nes terminas svarbiausia).
Nuo spalio 28 d. Vilniaus troleibusų keleiviams siūloma vykti nekasdieniškai ir leistis į geležinio vilko gaudynes. 2-ojo maršruto troleibusai nuo ankstyvo ryto keleivius pasitiko su nauja atraktyvia akcija – Troleibuso vilkas. Ši akcija skirta troleibusų Vilniuje 60-tajam gimtadieniui ir yra viena iš šiuo metu vykstančios kūrybinių intervencijų savaitės „priARTink“ veiklų...
Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...
„Esminė problema – pernelyg sunkios šių autobusų baterijos. Šiuo metu elektrinės transporto priemonės veža ne keleivius, o baterijas. Be to, vis dar pernelyg trumpas baterijų tarnavimo laikas – vos penkeri ar šešeri metai. Trečia problema – baterijų kaina. Ji, lyginant su bendra autobuso verte, labai didelė“,- sako bendrovės generalinis direktorius Gintaras Maželis.
Pasak jo, įmonei investicijos į elektrinius autobusus būtų pernelyg didelė finansinė našta. „Be miesto vadovų finansinės paramos investuoti į tokias transporto priemones negalėtume – iš to neturėtume ekonominės naudos. Be abejo, mielai sutiksime išbandyti įvairių gamintojų elektrinius autobusus. Ir šiuo metu deramės net su keliais gamintojų atstovais, kad suteiktų galimybę su jų gaminiais susipažinti iš arčiau“.
G. Maželio teigimu, elektrinių autobusų technologijos nuolat tobulėja. Specialistai numato, jog esminis proveržis šioje srityje galėtų būti maždaug 2020-aisiais. Įmonės vadovas nežada naikinti esamų troleibusų linijų. Tačiau pasenusias elektrines transporto priemones derėtų keisti modernesniais, galinčiais važiuoti ir be kontaktinių laidų, troleibusais.
Iš aukščiau esančios nuorodos.
Čia greičiau VT temai apskritai, o ne VVT.
Kas per nesamones dedasi? Siandien 10.11.2016 norejau vaziot namo 115 na naujosios vilniaus ziedo 23:12, bet neoplanas atvaziavo su lentele kad grizta i parka. Vairuotojas pasake kak 115 marsutu ne vazios todel kad kelias slidus labai, pasake kad tai įsakymas is dispečerinės. Tai kas per nesamones dedasi as moku pinigus o paskuj reikia pesciom 8km namo eit????? Gal i kokybes kontrole kreiptis man? Kur kompensacija mano? Net taksi ne iskviete.
Comment