Autotransporto įmonės bankrotas atidedamas
Rajono politikai pritarė UAB „Pakruojo autotransportas“ siekiams dar pusantrų metų pratęsti kredito grąžinimą bankui. Atiduoti paskolą įmonė privalėjo iki gruodžio vidurio, tačiau neturėjo tam reikiamų 154 tūkstančių litų.
Kokiomis sąlygomis bus pratęstas kreditas, spręs bankininkai. Ant bankroto slenksčio atsidūrę autotransportininkai kol kas gavo laiko tęsti veiklą ir ieškoti išeities.
Kredito sąlygas diktuos bankininkai
„Pakruojo autotransporto“ valdyba sprendimą kreiptis į rajono Tarybą priėmė spalio pabaigoje. Po to, kai buvo aptarti įmonės trijų ketvirčių veiklos finansiniai rezultatai.
Per devynis mėnesius „Pakruojo autotransportas“ uždirbo daugiau kaip 37,6 tūkstančius litų pelno. Tačiau paslaugų pirkėjai įmonei skolingi per 306,7 tūkstančio litų. Skolų karuselėje atsidūrę autotransportininkai neturi ir apyvartinių lėšų.
Pripažinta, kad „Pakruojo autotransportas“ nepajėgus grąžinti bankui prieš ketverius metus paimtos paskolos — daugiau nei 154 tūkstančių litų.
Prašymas pratęsti kredito grąžinimo terminą rajono tarybos posėdyje sutiktas nevienareikšmiškai. Nes politikai buvo pastatyti prieš faktą — arba prašymą patenkina dabar, arba „Pakruojo autotransportas“ pripažįstamas nemokiu.
Tarybos sprendimo projektą pateikęs savivaldybės administracijos specialistas Svajūnas Miknevičius neturėjo atsakymų į politikų klausimus apie galimas pratęsiamo kredito sąlygas.
Prašymo svarstymas atidėtas kelioms valandoms (atidėti jį kitam Tarybos posėdžiui reiškė tą patį, kaip ir atmesti): jį išsamiau paruošti bei į posėdį pakviesti „Pakruojo autotransporto“ direktorių bei vyriausiąją buhalterę. Tikėtasi, kad jie nušvies ne tik padėtį, kurioje atsidūrė įmonė, bet ir informuos, kokios gali būti pratęsiamo kredito palūkanos.
Bet po tų kelių valandų paaiškėjo, kad nei laikinasis „Pakruojo autotransporto direktorius Vaidotas Navickas, nei vyriausioji buhalterė Aušra Naudžiūnaitė apie galimą palūkanų dydį nežino.
Abu įmonės atstovai tik viešai spėliojo, kad jos gali būti didesnės, nei skaičiuojamos šiuo metu: pinigų neturintiems klientams bankai lengvatų netaiko. Į banką autotransportininkai nesikreipė, kol neturėjo steigėjo (savivaldybės) pritarimo prašymui patęsti kreditą.
„Sąlygas diktuos banko paskolų komitetas“, — sakė įmonės laikinasis direktorius V. Navickas.
Maršrutiniai autobusai — socialinė paslauga
Pagrindinė priežastis, dėl ko politikai vis dėlto sutiko pritarti prašymui tęsti kreditą — savivaldybė privalo užtikrinti keleivių pavėžėjimą. Šią funkciją jai deleguoja įstatymai, o daugiau nei du trečdaliai „Pakruojo autotransporto akcijų“ priklauso savivaldybei.
Mero pavaduotojas Romas Medzveckas redakcijai sakė, jog autobusų maršrutai po rajoną — socialinė paslauga. Nes daugiau kaip 80 procentų iš jų pripažinti visuomenei būtinais ir dotuojami iš rajono piniginės.
„Nors kai kuriais autobusais nuolat tevažiuoja keli žmonės, iškilus klausimui, ar toks maršrutas reikalingas, paprastai surenkama nemažai jo prašančių gyventojų parašų. O į žmonių nuomonę reikia atsižvelgti“, — sakė R. Medzveckas.
Vicemero žiniomis, tokia pat padėtis, kai visuomeninis transportas dirba nuostolingai, yra ir aplinkinėse savivaldybėse.
Pastaraisiais metais sunkiai besiverčiančioje įmonėje keitėsi vadovai, tačiau jų taikomi būdai padėties iš esmės nepakeitė.
http://www.skrastas.lt/?rub_raj=1140...&id=1322752793
Rajono politikai pritarė UAB „Pakruojo autotransportas“ siekiams dar pusantrų metų pratęsti kredito grąžinimą bankui. Atiduoti paskolą įmonė privalėjo iki gruodžio vidurio, tačiau neturėjo tam reikiamų 154 tūkstančių litų.
Kokiomis sąlygomis bus pratęstas kreditas, spręs bankininkai. Ant bankroto slenksčio atsidūrę autotransportininkai kol kas gavo laiko tęsti veiklą ir ieškoti išeities.
Kredito sąlygas diktuos bankininkai
„Pakruojo autotransporto“ valdyba sprendimą kreiptis į rajono Tarybą priėmė spalio pabaigoje. Po to, kai buvo aptarti įmonės trijų ketvirčių veiklos finansiniai rezultatai.
Per devynis mėnesius „Pakruojo autotransportas“ uždirbo daugiau kaip 37,6 tūkstančius litų pelno. Tačiau paslaugų pirkėjai įmonei skolingi per 306,7 tūkstančio litų. Skolų karuselėje atsidūrę autotransportininkai neturi ir apyvartinių lėšų.
Pripažinta, kad „Pakruojo autotransportas“ nepajėgus grąžinti bankui prieš ketverius metus paimtos paskolos — daugiau nei 154 tūkstančių litų.
Prašymas pratęsti kredito grąžinimo terminą rajono tarybos posėdyje sutiktas nevienareikšmiškai. Nes politikai buvo pastatyti prieš faktą — arba prašymą patenkina dabar, arba „Pakruojo autotransportas“ pripažįstamas nemokiu.
Tarybos sprendimo projektą pateikęs savivaldybės administracijos specialistas Svajūnas Miknevičius neturėjo atsakymų į politikų klausimus apie galimas pratęsiamo kredito sąlygas.
Prašymo svarstymas atidėtas kelioms valandoms (atidėti jį kitam Tarybos posėdžiui reiškė tą patį, kaip ir atmesti): jį išsamiau paruošti bei į posėdį pakviesti „Pakruojo autotransporto“ direktorių bei vyriausiąją buhalterę. Tikėtasi, kad jie nušvies ne tik padėtį, kurioje atsidūrė įmonė, bet ir informuos, kokios gali būti pratęsiamo kredito palūkanos.
Bet po tų kelių valandų paaiškėjo, kad nei laikinasis „Pakruojo autotransporto direktorius Vaidotas Navickas, nei vyriausioji buhalterė Aušra Naudžiūnaitė apie galimą palūkanų dydį nežino.
Abu įmonės atstovai tik viešai spėliojo, kad jos gali būti didesnės, nei skaičiuojamos šiuo metu: pinigų neturintiems klientams bankai lengvatų netaiko. Į banką autotransportininkai nesikreipė, kol neturėjo steigėjo (savivaldybės) pritarimo prašymui patęsti kreditą.
„Sąlygas diktuos banko paskolų komitetas“, — sakė įmonės laikinasis direktorius V. Navickas.
Maršrutiniai autobusai — socialinė paslauga
Pagrindinė priežastis, dėl ko politikai vis dėlto sutiko pritarti prašymui tęsti kreditą — savivaldybė privalo užtikrinti keleivių pavėžėjimą. Šią funkciją jai deleguoja įstatymai, o daugiau nei du trečdaliai „Pakruojo autotransporto akcijų“ priklauso savivaldybei.
Mero pavaduotojas Romas Medzveckas redakcijai sakė, jog autobusų maršrutai po rajoną — socialinė paslauga. Nes daugiau kaip 80 procentų iš jų pripažinti visuomenei būtinais ir dotuojami iš rajono piniginės.
„Nors kai kuriais autobusais nuolat tevažiuoja keli žmonės, iškilus klausimui, ar toks maršrutas reikalingas, paprastai surenkama nemažai jo prašančių gyventojų parašų. O į žmonių nuomonę reikia atsižvelgti“, — sakė R. Medzveckas.
Vicemero žiniomis, tokia pat padėtis, kai visuomeninis transportas dirba nuostolingai, yra ir aplinkinėse savivaldybėse.
Pastaraisiais metais sunkiai besiverčiančioje įmonėje keitėsi vadovai, tačiau jų taikomi būdai padėties iš esmės nepakeitė.
http://www.skrastas.lt/?rub_raj=1140...&id=1322752793
Comment