Švedija. Šiandien pagrindinė Švedijos sostinės regiono viešojo transporto organizacija "Storstokholms lokatrafik-SL" pristatė svarbias naujienas artėjantiems naujiesiems metams.:
- Nuo 2021 m. sausio 7 dienos piko metu privolamas apsauginių veido kaukių [šv. munskydd] dėvėjimas visų viešojo transporto priemonių (pmetro, lengvojo geležinkelio sistemų, autobusų, keltų ir priemiesčio traukinių) keleiviams. Kaip ir anksčiau, rekomenduojama nevykti miesto transportu nesant būtinybei. Šalies viešojo transporto bendrovės aktyviai dalyvauja socialinėje kampanijoje ir dėkoja potencieliams keleiviams, nesirenkatiems kelionių viešuoju transportu.
- Nuo sausio 5 dienos galios nauji transporto paslaugų kainų tarifai Stokholmo regione. Bendrai, kainos didėja 2.2%. Nauji kelionių viešuoju transportu įkainiai, galiosiantys nuo minėtosios datos.:
Mėnesio bilietas, galiojantis 30 dienų - 950 SEK (apie 95 EUR)
Mėnesio bilietas su nuolaida pensininkams, studentams ir moksleviams - 640 SEK (apie 64 EUR)
Vienkartinio bilieto kaina vienoje zonoje - 38 SEK (apie 3.8 EUR).
Švedija. Antrame pagal dydį Švedijos Geteborgo mieste nuo š.m. gruodžio 13 dienos kursuoja 150 naujų elektrinių autobusų. Gamintojas - lokalus koncernas "Volvo Buses". Kartu su jau eksploatuojamu elektrinių autobusų parku, šio miesto elektrinių autobusų flotilė tapo didžiausia Šiaurės Europos miestų bei viena didžiausių Europoje.
Išskirtinai elektrinių autobusų linijos Geteborge ir regione (viso 34):
58 Eketrägatan - Nordstan - Bergsjön
82 Marklandsgatan - Brottkärr
83 Frölunda - Sisjön
84 Marklandsgatan - Flatås - Sisjön
86 Frölunda - Sisjön - Bifrost - Kallebäck
90 Frölunda - Majorna - Järntorget
91 Frölunda - Påvelund - Järntorget
92 Frölunda Torg - Åkered - Näset
93 Frölunda Torg - Hults by - Näset
94 Frölunda Torg - Önnered - Näset
95 Marklandsgatan - Flatås - Frölunda Torg
97 Frölunda Torg - Påvelund - Fiskebäck
99 Frölunda - Eriksberg - Hjalmar Brantingsplatsen
O pajamų skirtumą palyginus, tai gaunasi, kad Vilniuje VT brangesnis.
Pasidarė įdomu, pažiūrėkim.
Pagal statistikos departamentą neto Vilniaus miesto atlyginimas yra 999,3 Eur Šaltinis
30 dienų bilietas - 29 eurai - 2,9% atlyginimo.
Švedų svetaines matyt aš perdurnas suprasti, radau tokią statistiką grafos formatu
Bruto Atlyginimas Stockholme ~ 41500 SEK, atimam mokesčius - lieka 31784 kr = 3155 Eur.
30 dienų bilietas - 950 SEK (apie 95 EUR) - 3% atlyginimo.
Panašu, kad VT kaina atsižvelgiant į pajamas yra labai panaši.
P.S. Bruto atlyginimo lyginti negalime, nes lietuvoje darbdavio mokesčiai perkelti darbuotojui, švedijoje ne, todėl švedijoje prie bruto dar reikėtu juos pridėti. Paskaičiuoti neto naudojau šitą kalkuliatorių.
Reikia lyginti ne tik vidutinius atlyginimus. Koks kontingentas važinėja VT? Tas, kuris uždirba mažiausiai. Taigi, pagal juos reikia lyginti. Nes tie, kas uždirba daug, tie VT nesinaudoja. Švedijoje kiek kitaip. Bet vis tiek, tie, kas uždirba daug, VT jiems yra pigus.
O koks lyginimo tikslas? Bendrai, Stokholmo gyventojas turi daugiau galimybių vykti viešuoju transporto dėl pasiekiamumo ir transporto priemonių pasirinkimo. Tuo tarpu, Vilniuje galima rinktis tarp autobuso ir troleibuso bei minibusų. Iš esmės, Vilnius gyventojas kažkiek permoka, nes pajamų dalis, skirta transporto mėnesio bilietui panaši.
O koks lyginimo tikslas? Bendrai, Stokholmo gyventojas turi daugiau galimybių vykti viešuoju transporto dėl pasiekiamumo ir transporto priemonių pasirinkimo. Tuo tarpu, Vilniuje galima rinktis tarp autobuso ir troleibuso bei minibusų. Iš esmės, Vilnius gyventojas kažkiek permoka, nes pajamų dalis, skirta transporto mėnesio bilietui panaši.
Iš esmės, taip. Stokholmas yra geras pavyzdys kokį gerą viešąjį transportą gali turėti miestas (ypač geras priemiestinių traukinių, metro, tramvajų integravimas su daug rajoninių hubų), o kaina irgi nėra siaubingai didelė.
Kita vertus, reiktų paminėti ir tą, kad Stokholmo viešasis transportas yra stipriai subsidijuojamas savivaldybės.
Kita vertus, reiktų paminėti ir tą, kad Stokholmo viešasis transportas yra stipriai subsidijuojamas savivaldybės.
Nuo to ir reiktų pradėti, bėgiai, traukiniai ir pan. dalykai kainuoja pan. visame pasaulyje, o Stokholmo miesto biudžetas vienam gyventojui spėju kokius 5-10 kartų didesnis nei Vilniuje. Kažkada buvo FB diskusija apie Vilniaus ir Helsinio palyginimo, tai Poderskis užsiminė, kad nors miestai pan. dydžio, Vilniaus biudžetas 6 kartus mažesnis.
Reikia lyginti ne tik vidutinius atlyginimus. Koks kontingentas važinėja VT? Tas, kuris uždirba mažiausiai. Taigi, pagal juos reikia lyginti. Nes tie, kas uždirba daug, tie VT nesinaudoja. Švedijoje kiek kitaip. Bet vis tiek, tie, kas uždirba daug, VT jiems yra pigus.
Kas per BS? Aš uždirbu daugiau negu čia skaičiavo Švedijoje, naudojuosi VT.
Reikia lyginti ne tik vidutinius atlyginimus. Koks kontingentas važinėja VT? Tas, kuris uždirba mažiausiai. Taigi, pagal juos reikia lyginti. Nes tie, kas uždirba daug, tie VT nesinaudoja. Švedijoje kiek kitaip. Bet vis tiek, tie, kas uždirba daug, VT jiems yra pigus.
Na tikrai pradeda panašėti, kad nesate 10 metų VT važiavęs. Dabar jau ir nežinote kas VT važinėja
Kas per BS? Aš uždirbu daugiau negu čia skaičiavo Švedijoje, naudojuosi VT.
Aš irgi nežinau, kas per BS.
Deja, Lietuvoje tokių mažai. Dauguma, net ir gaudama skatikus, vis tiek smaukosi golpukais, o ne važiuoja VT. Nes VT ne lygis. Tačkė - lygis.
Visiškai kitoks, nei Švedijoje ar V. Europos didmiestyje. Vilniaus kontingentas - studentai, moksleiviai, pensininkai, invalidai ir mažas pajamas gaunantys dirbantieji. V. Europoje prie viso to, kad išvardinta dar visoks ofisų planktonas, valdininkėliai eiliniai ir vidutines pajamas gaunantys dirbantieji, kurie Lietuvoje 99 proc. važinėja su automobiliais.
Aš irgi nežinau, kas per BS.
Deja, Lietuvoje tokių mažai. Dauguma, net ir gaudama skatikus, vis tiek smaukosi golpukais, o ne važiuoja VT. Nes VT ne lygis. Tačkė - lygis.
Ne BS, o taip tikrai yra, ypač tarp gimusių 1990-2005. Manot, šiaip sau tiek BMW atsiranda?
Irgi niekuo nepatvirtinta informacija.
Mano vaikai važiuoja dažniausiai VT. O tėvas - kol kas automobiliu
Draugas, užimantis solidžias pareigas kasdien į darbą nusileidžia į darbą Gedimino pr. nuo namų Šeškinėje, tikrai BMW (jis tikras autofanas), ir tai daro bemaž 25 metus.
Visiškai kitoks, nei Švedijoje ar V. Europos didmiestyje. Vilniaus kontingentas - studentai, moksleiviai, pensininkai, invalidai ir mažas pajamas gaunantys dirbantieji. V. Europoje prie viso to, kad išvardinta dar visoks ofisų planktonas, valdininkėliai eiliniai ir vidutines pajamas gaunantys dirbantieji, kurie Lietuvoje 99 proc. važinėja su automobiliais.
Nesutikčiau su šiuo teiginiu. Kiek teko pastebėti, mišrus kontingentas Lietuvos miesto VT priemonėse. Taip pat neteisingai preziumuojama, kad visi suaugę žmonės turi vairuotojo teises. Kai kurie negali vairuoti dėl įvairių priežasčių. Dar kai kuriems tiesiog patogiau vykti VT. Opesnė problema yra atrasti būdą, kaip jaunimą paskatinti persėsti iš golfukų į VT ir pagerinti įvaizdį ateities kartoms.
Comment