Vilniaus tramvajus

[taccido]

Ilgalaikiui žiūrint, Vilniui tikriausiai būtu pigiau tramvajai, negu dabartiniai autobusai ir troleibusai ( bent jau pagrindiniuose maršrutuose ). Pagrindiniuose maršrutuose ypač troleibusai važiuoja labai dažnai, bet tai pat labai lėtai, bei jų talpa maža, tad vistiek keliauja pilni. Pastačius tramvajų, jie galėtų važiuoti rečiau ( nuo kas ~3min, į ~6min, gautusi puse vairuotojų, bet vistiek daugiau talpos ). Kiek žinau didelę dalį VVT išlaidų sudaro vairuotojų apmokėjimas, o VT priemonės tiesiog neprižiūrimos, jei važiuotų tramvajai, vairuotojų ir pačių transportų priemonių būtu mažiau, tad mažiau išlaidų ir gal technika pagaliau būtu apžiūrima. Statyti tramvajų būtu pakankamai pigiai ( lyginant su viadukais, greitkeliais t.t ), nes dauguma kelių vidury arba šone turi nenaudojama erdvė.

Vilnius yra didžiausiais miestas ES be tramvajaus. Net gi miestai kaip Nikosija ( Kipro sostinė, tikriausiai vienintelė šalis ES su didesne automobilizmo kultūra negu čia ) turi bent planų tramvajui, o čia net nesugebam pakeisti 30 mečių troleibusų. Europoje šiuo metu Vilniaus VT gali lygintis nebent su Kišiniovu, neturtingiausia Europos valstybes sostine.

Bendras transporto priemonių skaičius įvedus tramvajų vis tiek būtų didesnis negu dabar.
Tai įvedus A juostas sumažėtų kelionės laikas ir susitaupytų autobusų ir troleibusų, o įsigijus trigubus troleibusus talpa būtų normali.
Įvedus taktinius tvarkaraščius ir optimizavus maršrutų tinklą transporto priemonės nebepietautų, o būtų efektyviau išnaudojamos.
Tramvajus važiuotų pagrindinėmis arterijomis ir kai kur rečiau stodamas, o troleibusai kai kuriose vietose nuklystų toliau į paralelines ar šalutines gatves (kur dabar važiuoja autobusai), ir paskui vėl sugrįžtų į arterijas.

[lanxtot]

Tramvajus, mano nuomone, puikiausiai veiktų ilgose šiaurinėse jungtyse, kur troleibusų tinklas yra neišplėtotas. Linijos į Santariškes bei Perkūnkiemį pastoviai ir ganėtinai teisingai buvo prioritetizuojamos bet kokiuose kad ir teoriniuose tramvajaus planuose. Nemanau, kad būtų labai didelė žala neplėtoti tenai troleibusų (nebent siekiant užtikrinti persėdimų tvarką pratęsiant KT iki sankirtos su tramvajumi, tiek nuo Skalvių st. iki Ukmergės g., tiek nuo Pašilaičių ž. iki Kaimelio ž.), kadangi troleibusų plėtra kaip tik būtų naudingesnė kitose rytų-vakarų kryptyse, kur tramvajaus nenugrūstum: Dvarčionys, Paupys ir rytinis senamiestis, naujas rajonas prie Vingio parko, gal net besivystantys Lazdynėliai. Didžiulė klaida, daroma tų kelių politikų, palaikančių tramvajaus idėją (Zuokas...), tai troleibusų demonizavimas. Nereikia, kad šios transporto rūšys dubliuotųsi, bet pilnai sutinku, kad yra daug naudos troleibusų ir KT tinklo išlaikyme ir plėtojime.

[ne robotas]

Troleibusai su automine jėga turi labai daug potencialo, važiuojant labiau naudojamuose maršrutuose su KT, o į mažiau naudojimus, baterijomis.
Tikriausiai viena didesnių klaidų Kauno VT, kad neseniai pirkti nauji Solaris to neturi. Dažnai būna, kad ar kelias užblokuotas, ar kas nors negerai su KT, ir viskas sustoja.

[lanxtot]

Autonominė eiga būtent apylankoms ir pan. naudingiausia, taip pat plėtrai ten, kur griozdiška ar nepatogu būtų įrengti KT, greitkeliuose ar tam tikrose sudėtingose sankryžose (su gaudyklėmis stotelėse už jų). Bet ilgesnėms autonominėms jungtims neapsimoka pritaikyti troleibusų, kaip ir bendrai neapsimoka pirkti elektrinių autobusų. Vilniuje reikia padoraus transporto, kad ir kokiu kuru jis bebūtų varomas. Net jei viskas būtų varoma dyzeliu, tačiau būtų patrauklu, modernu ir padoru, ir žmonės iš tiesų laikytų VT rimta alternatyva automobiliui, tai vis tiek nedustume kamščiuose ir nepalyginimai didesnėje bendroje mašinų taršoje, o tas faktas nieko nereikštų. Tiesiog esmė, kad troleibusai jau yra, o juos plėtoti labiau apsimoka nei naikinti. Troleibusai gali būti, jei tik kas norėtų, panaudoti kaip vienas iš tų kelių link išties gero VT.

[Vinecko]

Tramvajus, mano nuomone, puikiausiai veiktų ilgose šiaurinėse jungtyse, kur troleibusų tinklas yra neišplėtotas. Linijos į Santariškes bei Perkūnkiemį pastoviai ir ganėtinai teisingai buvo prioritetizuojamos bet kokiuose kad ir teoriniuose tramvajaus planuose. Nemanau, kad būtų labai didelė žala neplėtoti tenai troleibusų (nebent siekiant užtikrinti persėdimų tvarką pratęsiant KT iki sankirtos su tramvajumi, tiek nuo Skalvių st. iki Ukmergės g., tiek nuo Pašilaičių ž. iki Kaimelio ž.), kadangi troleibusų plėtra kaip tik būtų naudingesnė kitose rytų-vakarų kryptyse, kur tramvajaus nenugrūstum: Dvarčionys, Paupys ir rytinis senamiestis, naujas rajonas prie Vingio parko, gal net besivystantys Lazdynėliai. Didžiulė klaida, daroma tų kelių politikų, palaikančių tramvajaus idėją (Zuokas...), tai troleibusų demonizavimas. Nereikia, kad šios transporto rūšys dubliuotųsi, bet pilnai sutinku, kad yra daug naudos troleibusų ir KT tinklo išlaikyme ir plėtojime.

Manau reikėtų nepamiršti tramvajaus į naują planuojamą rajoną Eišiškių plente.
Būtų kažkas tokio: Tarandė (įrengti Park and Ride) - Fabioniškės - Šeškinė - NMC - Senamiestis - Stotis - Naujininkai - Oro uostas - Launagiai (įrengti Park and Ride)
Aišku tai tik mano pasvarstymai, tačiau jeigu tramvajus eitų G maršrutų pagrindų tai kodėl ne.

[digital]

Vilniaus vyr. architektė apie besiplečiantį miestą: „Daugiau nei 30 metų gyvenome chaose“

– Galbūt jau esate konkrečiau nustatę ir galėtumėte atskleisti, kokiuose Vilniaus miesto rajonuose potencialiai galėtų atsirasti tie traukos taškai, policentrai?

– Nenoriu spekuliuoti faktais, nes šiuo klausimu vis dar atliekame studiją. Bendrajame plane esame identifikavę galimus policentrus, bet mums vis tiek dar labai trūksta sąryšio su viešojo transporto sistema. Tam, kad judėjimas ir miesto plėtra būtų planuojama tuo pačiu metu, labai svarbu, kad urbanistai dirbtų su transportininkais. Tose vietose, kuriose mes numatysime stoteles, tikėtina, vyks intensyvesnė statyba, ilgainiui ir pati žemė pabrangs. Mūsų tikslas – susieti teritorijų planavimą su judumu bei alternatyviomis viešojo transporto priemonėmis. Nesvarbu, ar tai būtų metro, ar tramvajus. Įvertinus gyventojų tankį ir kitus veiksnius, tramvajus, panašu, būtų tinkamiausias sprendimas.

– Prieš daugiau nei 27-erius metus Vilniaus bendrajame plane tramvajaus sistemos tiesimo pradžia buvo numatyta po 2005-ųjų. Praėjus 20 metų viešajame diskurse vis dar netyla diskusijos, abejojama, ar Vilniaus miestui iš tiesų reikia papildomos viešojo transporto sistemos. Jūsų nuomone, ar Vilniaus miestui vis dar reikalinga tramvajaus sistema? Kiek tai iš tiesų paskatintų darnų judumą mieste?

– Ilgalaikėje perspektyvoje viešojo transporto linijos visada atsiperka. Tačiau kyla klausimas – kiek šiandien mes, kaip visuomenė, galime sau leisti tokią investiciją? Akivaizdu, kad ji greitai neatsipirktų. Be to, verta turėti omenyje tai, kad šalia naujų stotelių mazgų greitai kyla žemės vertė, inicijuojami plėtros pokyčiai. Todėl, jeigu gyventojams siūloma greita, patogi ir laiką taupanti automobilio alternatyva, jie ją ir renkasi. Bet jeigu nieko nedarysime, tai niekas ir nesikeis.

Nepaisant to, kad per 35-erius nepriklausomybės metus automobilių skaičius mieste labai smarkiai išaugo ir vis dar auga, mes vis tiek dar neapsisprendėme dėl tramvajaus sistemos statybų. Kaip jau ir minėjau, šiandien išsinuomoti ar įsigyti automobilį, taip pat rasti jam statymo vietą – vis dar pigu ir paprasta. Be to, daugelis įmonių ar įstaigų turi savo požemines ar antžemines automobilių aikšteles, kurių įrengimą numato mūsų statybos normos.

Vis dėlto dažnai sulaukiame plėtotojų prašymų leisti jiems įrengti mažiau automobilių statymo vietų. Tokį savo siūlymą jie motyvuoja tuo, kad jų darbuotojai į darbą atvyks viešuoju transportu. Žinoma, tokiems prašymams mes negalime pritarti, nes įstatymai aiškiai nurodo įrengti reikiamą skaičių vietų požeminėse arba antžeminėse stovėjimo aikštelėse. Gyventojams tai patogu, nes jie gali be rūpesčių palikti savo automobilį tiek prie namų, tiek ir prie savo darbo vietos.

Automobilių skaičius mieste kasmet auga, bet proveržių viešojo transporto sistemoje, išskyrus transporto parko atnaujinimą, kol kas nematyt. Tačiau mūsų atliktų gyventojų apklausų rezultatai rodo, kad pagrindiniai veiksniai, skatinantys gyventojus rinktis viešąjį transportą, – tai kelionės laikas ir paslaugos patrauklumas.

[Bmweda]

Vis dėlto dažnai sulaukiame plėtotojų prašymų leisti jiems įrengti mažiau automobilių statymo vietų. Tokį savo siūlymą jie motyvuoja tuo, kad jų darbuotojai į darbą atvyks viešuoju transportu

Aha, į naują biurą viešuoju. Ir ten, matai, ne nuomininkų darbutoojai, o plėtotojų. Kažkoks BS.

[digital]

O kas? Aš viešuoju važiuoju į biurą. Nemažai kolegų irgi.

[Stadionas]

Vis dėlto dažnai sulaukiame plėtotojų prašymų leisti jiems įrengti mažiau automobilių statymo vietų. Tokį savo siūlymą jie motyvuoja tuo, kad jų darbuotojai į darbą atvyks viešuoju transportu

Aha, į naują biurą viešuoju. Ir ten, matai, ne nuomininkų darbutoojai, o plėtotojų. Kažkoks BS.

plėtotojai ir jų darbuotojai, kažkaip ne logiška. Lords ar Eikos gal darbuotojai ir važinėja VT, bet prie ko jų projektai ir parkingas

[xvoss]

Aš nesuprantu, kodėl visdar diskutuojama apie viešojo transporto atisperkamumą ir kai prasideda kalbos apie Tramvajų ar Metro - kada jie atsipirks.. NIEKADA - ir su tuo reikia susitaikyti.. tai yra mokesčių/ES pinigai ir tai yra būtinybė kuri atipirks per kitus galus.. ir šiaip, kuo anksčiau pradėsi, tuo greičiau atipirks (galimai)..

[ne robotas]

Vilniaus atveju tai atsipirktu labai greitai, nes dabar labai didele VVT išlaidų dalį sudaro autobusų ir vairuotojų kiekis, tad jei būtu pastatytas tramvajus, reikėtu mažiau vairuotojų ir transporto priemonių reiškiantis mažesnės išlaidas
Beto, tramvajus ir apskritai VT yra daug pigesnis už automobilių infrastruktūra, nes VT sukuria verte, o automobiliai ją naikina.

[Vinecko]

Aš nesuprantu, kodėl visdar diskutuojama apie viešojo transporto atisperkamumą ir kai prasideda kalbos apie Tramvajų ar Metro - kada jie atsipirks.. NIEKADA - ir su tuo reikia susitaikyti.. tai yra mokesčių/ES pinigai ir tai yra būtinybė kuri atipirks per kitus galus.. ir šiaip, kuo anksčiau pradėsi, tuo greičiau atipirks (galimai)..

Įdomiausias dalykas tai, kad jie suvokia, kad pvz. kanalizacija neatsipirks niekada, tačiau ji statoma nes tai būtinybė. Bet su VT tai kažkodėl neveikia.

[mantasm]

Vilniaus atvėju tai atsipirktu labai greitai, nes dabar labai didele VVT išlaidų dalį sudaro autobusų ir vairuotojų kiekis, tad jei būtu pastatytas tramvajus, reikėtu mažiau vairuotojų ir transporto priemonių reiškiantis mažesnės išlaidas
Beto, tramvajus ir apskritai VT yra daug pigesnis už automobilių infrastruktūra, nes VT sukuria verte, o automobiliai ją naikina.

Nuo kada automobiliai naikina vertę? Nebent apsibrėžiant labai siaurai, kad maloniau senamiestyje pasivaikščiot ir prisėst ant suoliuko išgert arbatos iš termoso kai aplink mažiau mašinų.

[John]

Nuo kada automobiliai naikina vertę? Nebent apsibrėžiant labai siaurai, kad maloniau senamiestyje pasivaikščiot ir prisėst ant suoliuko išgert arbatos iš termoso kai aplink mažiau mašinų.

Naikina aplinkos vertę. Kodėl nėra kavinių ar kitokių patrauklių erdvių prie judrių ar triukšmingų gatvių? Nes žmonėms nepatinka toks didelis tiukšmas ir išmetamosios dujos. Atitinkamai tokiose vietose mažiau galimybių vystyti kai kuriuos verslus, tokios vietos yra mažiau patrauklios gyvenimui ir t.t.

[bato_usai]

Kada bus užbaigta ta savivaldybės perkama tarptautinė studija dėl tramvajaus?

[Vinecko]

Nuo kada automobiliai naikina vertę? Nebent apsibrėžiant labai siaurai, kad maloniau senamiestyje pasivaikščiot ir prisėst ant suoliuko išgert arbatos iš termoso kai aplink mažiau mašinų.

Pažiūrėkite į Rygą ir viską suprasite. Pagrindinėje miesto gatvėje tuščiuos vitrinos su užrašais “nuomai”. Kodėl? Nes gatvėje daug mašinų ir aplinka nejauki.

[ejs-ejs]

Aha, į naują biurą viešuoju.

Tave tai stebina?

[evvt]

Vilniaus atvėju tai atsipirktu labai greitai, nes dabar labai didele VVT išlaidų dalį sudaro autobusų ir vairuotojų kiekis, tad jei būtu pastatytas tramvajus, reikėtu mažiau vairuotojų ir transporto priemonių reiškiantis mažesnės išlaidas
Beto, tramvajus ir apskritai VT yra daug pigesnis už automobilių infrastruktūra, nes VT sukuria verte, o automobiliai ją naikina.

Atsiprašau už neytėėma

atvėjas reikšmė
Kas yra atvėjas? ãtvėjas sm. (1) 1. [K], J žr. atvejis. 2. pertrauka, perstojimas: Be atvėjo tęsėsi karionė tarp tų dviejų karalysčių I.

https://kalbi.lt/atvejas-1/

Ar čia tai tą turėjot omeny? Ar gal telefono spelingas?

[Bmweda]

Tave tai stebina?

Taip, esu dirbęs Quadrume, dauguma dirbančių gyveno suburbijoj, tai pasiūlymas jiems naudotis VT skambėjo kaip tyčiojimasis.

[Riedutis]

Įdomiausias dalykas tai, kad jie suvokia, kad pvz. kanalizacija neatsipirks niekada, tačiau ji statoma nes tai būtinybė. Bet su VT tai kažkodėl neveikia.

Tokią nesąmonę parašei, ir dar 14 "patinka" (mano replikos metu).
"Kanalizacijos" "atsiperka" per vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo kainas. VERT nustatytų taisyklių pagrindu kainos nustatomos tokios, jog tos infrastruktūros (ir susijusių paslaugų teikėjai) +- atgautų "leidžiamas" išlaidas, prie jų pridėjus "leistiną" pelną (+- 5% labai nesigilinant).

Bet jo, lozungas geras.