Vilniaus tramvajus

[Creatium]

Grįžtant prie Benkunsko, Pakalnio ir ko, man labiausiai trūksta elementaraus miesto planavimo ir atvirumo. Deja, sakytų Pakalnis, šiuo metu Vilnius finansiškai nepakeltų tramvajaus projekto, o ir trūksta keleivių srautų/tankumo. Bet tramvajus Vilniaus dydžio sostinėje ateityje bus, mes esame numatę potencialias linijas ir kreipiame miesto plėtrą tomis kryptimis, kad po 5-10 metų atsirastų tinkamos sąlygos statyti tramvajų.

O dabar net svarstymai apie susisiekimo klausimus nukeliami į ateitį, bandoma kaip įmanoma atsišaudyti, taip nesiunčiant signalo potencialiems kalnėnų ir tarandžių gyventojams, kad Vilniuje yra perspektyvesnių vietų įsikurti. Tai po to gal ir nereikia stebėtis, kad Vilnius eksponentiškai plečiasi į šonus, o žmonės reikalauja infrastruktūros bulvių laukuose - kodėl jie turėtų jos nereikalauti, jeigu niekas jiems niekas iš anksto nepasako, kur yra potencialiausios miesto vietos?

Šiaip siūlyčiau pažiūrėt visą tą pristatymą nuo pradžios iki pabaigos.

[John]

Civilizuotuose šalyse lygiai taip pat sėkmingai yra mažesnio tankio individualių/sublokuotų namų rajonai . Aišku jie geriau suplanuoti ir chaotiška plėtra nėra gerai. Bet pats priemiestizmas pačiu savimi nėra problema.

Būtent, tai vyksta suplanuotai ir ne chaotiškai. Ten yra reikalinga infrastruktūra, įskaitant VT, normalias gatves su šaligyaviais bei visais kitais civilizuoto planavimo atributais.

[mantasm]

Būtent, tai vyksta suplanuotai ir ne chaotiškai. Ten yra reikalinga infrastruktūra, įskaitant VT, normalias gatves su šaligyaviais bei visais kitais civilizuoto planavimo atributais.

Šiaip arklio dalis plėtros vyksta ne literaliai bulvių laukuose, o dažnai lipdosi apie jau esamą infrastruktūrą. Kur tas pats VT jau techniškai egzistuoja. Tik nėra jo normalaus organizavimo ir integravimo į visą miesto tinklą.

Dėl gatvių, tranzitinių gatvių įšaligatvinimas reikalingas ir jis didele dalim įvyko per paskutinius 5-10 metų. Galėjo anksčiau, bet po truputi vejamasi. Ir būtų gerai jei ateityje aplenktų būsimas statybas. Bet didelėje dalyje šaligatvių nereikia - bendro naudojimo erdvė netranzitinėse gatvėse yra per akis.

[John]

Šiaip arklio dalis plėtros vyksta ne literaliai bulvių laukuose, o dažnai lipdosi apie jau esamą infrastruktūrą. Kur tas pats VT jau techniškai egzistuoja. Tik nėra jo normalaus organizavimo ir integravimo į visą miesto tinklą.

Dėl gatvių, tranzitinių gatvių įšaligatvinimas reikalingas ir jis didele dalim įvyko per paskutinius 5-10 metų. Galėjo anksčiau, bet po truputi vejamasi. Ir būtų gerai jei ateityje aplenktų būsimas statybas. Bet didelėje dalyje šaligatvių nereikia - bendro naudojimo erdvė netranzitinėse gatvėse yra per akis.

Savivaldybė tiesiog piktybiškai nevysto infrastruktūros net visai šalia miesto centro. Geras pavyzdys - Šnipiškės. Belenkiek daugiabučių pristatyta, tūkstančiai naujakūrių, o per paskutinius ~10 metų vos poros mažų gatvelių rekonstrukcijas išbezdėjo, nekalbant apie kokius nors VT pagerinimus. Projektai stovi parengti jau eilę metų, bet kažkas vis neleidžia jiems jų vykdyti. Visiškai apgailėtina situacija net tokiose vietose, ką jau kalbėti apie kažkur toliau. Man išvis įdomu, ką apskritai veikia savivaldybė ir kur nueina biudžetas, neskaitant gatvių asfaltavimo, kuris vyksta tik pirmus metus? Kaip galima turėti virš melejardo biudžetą ir išvis nieko už jį nepadaryti, neskaitant vieno kito smulkaus kosmetinio darbelio?

[mantasm]

Savivaldybė tiesiog piktybiškai nevysto infrastruktūros net visai šalia miesto centro. Geras pavyzdys - Šnipiškės. Belenkiek daugiabučių pristatyta, tūkstančiai naujakūrių, o per paskutinius ~10 metų vos poros mažų gatvelių rekonstrukcijas išbezdėjo, nekalbant apie kokius nors VT pagerinimus. Projektai stovi parengti jau eilę metų, bet kažkas vis neleidžia jiems jų vykdyti. Visiškai apgailėtina situacija net tokiose vietose, ką jau kalbėti apie kažkur toliau. Man išvis įdomu, ką apskritai veikia savivaldybė ir kur nueina biudžetas, neskaitant gatvių asfaltavimo, kuris vyksta tik pirmus metus? Kaip galima turėti virš melejardo biudžetą ir išvis nieko už jį nepadaryti, neskaitant vieno kito smulkaus kosmetinio darbelio?

Galima paleist vandenbusą ir užsakyt už tikrai neišpūstą kainą kažkokią atlikėją į miesto šventę.

Dėl infrastruktūros, man geresnis pavyzdys ne Šnipiškės, o Perkūnkaimis. Šnipiškės bent teoriškai turi kažkokią infrastruktūrą aplink. O Perkūnkaimis pastatytas lygioj vietoj ir numestas likimo valiai. Nu bet priemiesčiai buvusiuose soduose yra vėžys, o perkūnkaimiai ne

[Lettered]

Vėžys tuo požiūriu, kad tokie menkai finansiškai raštingų žmonių sprendimai sugadina gyvenimą ne tik jiems patiems, bet ir kitiems t.y. sukuria negative externalities visiems aplinkui. Taip yra, liaudiškai tariant, dėl "gyvenimiškos patirties" stokos, kai žmonės daro svarbius gyvenimo sprendimus (būsto įsigyjimą), neįvertindami pasekmių. O neįvertina pasekmių todėl, kad nėra pajėgūs to padaryti dėl išsilavinimo, žinių ir išprusimo stokos. Dėl to kenčiam visi, nors galėtų to ir nebūti.

Jeigu žmonėms bus nepatogu, tai laisvai gali parduoti namą ir nusipirkti butą, čia jau mažiausiai reiktų dėl to pergyventi. Bet matant kaip priemiesčiai toliau auga, tai panašu pliusai atsveria trūkumus? Bet vat kad net pagrindinėmis miesto arterijomis nėra adekvataus VT, čia jau tikra problema.

[Lettered]

Savivaldybė tiesiog piktybiškai nevysto infrastruktūros net visai šalia miesto centro. Geras pavyzdys - Šnipiškės. Belenkiek daugiabučių pristatyta, tūkstančiai naujakūrių, o per paskutinius ~10 metų vos poros mažų gatvelių rekonstrukcijas išbezdėjo, nekalbant apie kokius nors VT pagerinimus. Projektai stovi parengti jau eilę metų, bet kažkas vis neleidžia jiems jų vykdyti. Visiškai apgailėtina situacija net tokiose vietose, ką jau kalbėti apie kažkur toliau. Man išvis įdomu, ką apskritai veikia savivaldybė ir kur nueina biudžetas, neskaitant gatvių asfaltavimo, kuris vyksta tik pirmus metus? Kaip galima turėti virš melejardo biudžetą ir išvis nieko už jį nepadaryti, neskaitant vieno kito smulkaus kosmetinio darbelio?

Šiaip biudžetas labai mažas palyginus su tuom, kiek funkcijų turi savivaldybė, juk net visokios poliklinikos, mokyklos finansuojamos iš savivaldybės biudžeto.

[SoulMulticast]

Kazkoks melas apie finansiskai nepakeliama Vilniui tramvajaus projekta. Niekas net neskaiciavo kiek apsieitu net teoriskai. Ir tokius projektus normaliai remia EU, galetu duoti didziaja dali pinigu. Svarbu butu politine valia ir noras ta daryt.

[John]

Kazkoks melas apie finansiskai nepakeliama Vilniui tramvajaus projekta. Niekas net neskaiciavo kiek apsieitu net teoriskai. Ir tokius projektus normaliai remia EU, galetu duoti didziaja dali pinigu. Svarbu butu politine valia ir noras ta daryt.

Kad net dviračių takai, kuriuos ES finansuoja, stovi niekaip neužaksfaltuojami jau apie pusmetį kai kuriose vietose. Kažkokia beprecedentė ir protu nesuvokiama visiška VMS impotencija ir paralyžius. Nenustebčiau, jei greitu laiku net ir visiškai essential funkcijų pradės nebevykdyti. Nežinau, ar jau anksti apie tai kalbėti, bet realiai Vilniuje reiktų pradėti galvoti apie tiesioginį centrinės valdžios valdymą, nes VMS šiuo metu iš esmės nefunkcionuoja.

[rPn]

Ne vėžys, o tiesiog žmonės už savo pasirinkimus, jei jiems jie svarbūs, turėtų susimokėt atitinkamą kainą. Panaikinus priemiesčius niekur nedingtų kasdien atvažiuojantys iš nemenčinių, maišiagalų ir trakų. Tikėtina dar ir nemaža dalis priemiesčių gyventojų tiesiog atsitrauktų per kelis ar kelioliką kilometrų toliau. O važinėjimas į didmiesčio centrą toliau liktų. Visas šitas bėdas galima spręsti su, pavyzdžiui, normaliom P+R aikštelėm strategiškai patogiose vietose. Ir normaliu VT kurio reikia tiek miesto gyventojams, tiek atvykstantiems iš priemiesčio/užmiesčio.

Vėžio apibrėžimą priemiesčių laukuose statomiems namams pavartojau ne tik dėl to, kad jie kenkia miestui, bet labiausiai dėl to kaip jie plečiasi ir didėja. Beje dabar Lietuvoje šį procesą reiktų vadinti miesto drieka (angl. urban sprawl).
Šiuolaikinėje urbanistikoje netgi siūloma numatyti aplink miestus išskirtinai tik žalią - miškingą zoną. Dalinai arba net pilnai apjuosti miestus miškais. Vilniui to padaryti jau nebepavyks.

Per daug nenukrypstant nuo temos, būtent ir reikėtų skatinti žmones norinčius nuosavo namo ir neįperkančius žvėryne keltis į aplinkinius miestelius, kad tie miesteliai klestėtų. Ir geriausia į tuos kuriuose jau yra geležinkelio bėgiai: Lentvaris, Trakai, Vokė, Grigiškės, Vievis, Juodšiliai, Rykantai. Miesteliuose jau yra esama infrastruktūra: mokyklos, parduotuvės, parkeliai. Iš Lentvario į Vilniaus geležinkelio stotį traukinys važiuoja 16min. Aišku LTG riedmenų neturi.. Kursavimo dažnis tragiškas.. O jei ir paleistų normalų priemiestinį susisiekimą, įdomu būtų pamatyti kaip neturint tramvajaus autobusai susitvarkytų su į stotį ryte atvažiuojančiais tūkstančiais žmonių per valandą.

[John]

Lentvaris, šiaip, yra bene vienintelė stotis Lietuvoje, tarp kurios ir Vilniaus yra daugmaž pakenčiamas kursavimo dažnis.

[Lettered]

Lentvaris, šiaip, yra bene vienintelė stotis Lietuvoje, tarp kurios ir Vilniaus yra daugmaž pakenčiamas kursavimo dažnis.

Tik dėl to, kad pro Lentvarį eina visi maršrutai vakarų kryptimi, Kaunas, Šiauliai, Klaipėda, Trakai, Marcinkonys.

[mantasm]

Vėžio apibrėžimą priemiesčių laukuose statomiems namams pavartojau ne tik dėl to, kad jie kenkia miestui, bet labiausiai dėl to kaip jie plečiasi ir didėja. Beje dabar Lietuvoje šį procesą reiktų vadinti miesto drieka (angl. urban sprawl).

Vilniuje lygiai taip pat kreivai ir „miestietiški“ daugiabutynai vystomi. Tai vėžys bendrai miesto ir jo apylinkių vystymas, o ne vienas ar kitas to vystymo tipas.

Šiuolaikinėje urbanistikoje netgi siūloma numatyti aplink miestus išskirtinai tik žalią - miškingą zoną. Dalinai arba net pilnai apjuosti miestus miškais. Vilniui to padaryti jau nebepavyks.

Nesutikčiau. Tas žiedas +/- yra. Ir netgi įsiterpia į patį miestą su Karoliniškių šlaitais. Turbūt vienintelis rimtesnis tarpas - ties Tarande.

Per daug nenukrypstant nuo temos, būtent ir reikėtų skatinti žmones norinčius nuosavo namo ir neįperkančius žvėryne keltis į aplinkinius miestelius, kad tie miesteliai klestėtų. Ir geriausia į tuos kuriuose jau yra geležinkelio bėgiai: Lentvaris, Trakai, Vokė, Grigiškės, Vievis, Juodšiliai, Rykantai. Miesteliuose jau yra esama infrastruktūra: mokyklos, parduotuvės, parkeliai. Iš Lentvario į Vilniaus geležinkelio stotį traukinys važiuoja 16min. Aišku LTG riedmenų neturi.. Kursavimo dažnis tragiškas.. O jei ir paleistų normalų priemiestinį susisiekimą, įdomu būtų pamatyti kaip neturint tramvajaus autobusai susitvarkytų su į stotį ryte atvažiuojančiais tūkstančiais žmonių per valandą.

Pažiūrėjus į statybų kiekį, aplink minimus miestelius irgi pilnu tempu vyksta statybos. Bet gyvenimas vistiek orientuotas Vilniaus kryptimi ir didelė dalis judėjimo į tą pusę. Tiek dėl pačių žmonių požiūrio į miestelius (ai vistiek čia nieko nevyksta ir savo šiknos nejudinsiu, o važiuosiu į centriuką), tiek dėl savivaldos apkerpėjimo. Nežinau ar didelis skirtumas tarp važinėjimo iš Riešės ir važinėjimo iš Maišiagalos. arba laukų tarp Vokės ir Lentvario ir laukų už Trakų.

Daug didesnė problema mano nuomone yra administracinis skirstymas ir iš to kylančios trintys. Sakykim kuo skiriasi Lentvaris ir Balsiai? Lentvaris arčiau Vilniaus centro, bet ne miesto dalis, o Balsiai net savo seniūnijos neturi. Nors abu atitinka tą „už žaliojo žiedo“ apibrėžimą. Net ir Pilaitė galbūt geriau funkcionuotų kaip atskira savivaldybė ar dalis Vilniaus priemiestinės savivaldybės. Tuo pačiu visi nemiestiečiai savo pačių pinigiais rūpintųsi darželiais ir mokyklos ir nekvaršintų miestui galvos bei pajaustų savo pasirinkimų svorį.

[VLR]

Dar ką reiktų paminėti apie šituos buvusius ar esamus savivaldybės kaušus (įskaitant Pakalnį) tai, kad jie dažnai nubrėžia tą atsipirkimo kriterijų pačiu bukiausiu įmanomu būdu. Gyvename šalyje, kurioje yra tiesiama dešimtis milijardų kainuojanti Rail Baltica, kurios ir operavimo kaštai turės būti subsidijuojami labai ilgai. Tačiau ES klausimų dėl jos tiesimo nekyla, nes yra padaryta labai plati socioekonominė projekto analizė, pagal kurią projektas vis tiek atsipirks. Jei ne per dvidešimt metų, tai per penkiasdešimt. Tuo tarpu savivaldybių lygiu, jie, panašu, nori atsipirkimo iš bilietų pardavinėjimo ir tai yra vienintelis kriterijus. Ką reikia rūkyti, norint būti taip atitolusiam nuo likusio pasaulio? Viešasis transportas yra viešoji paslauga, o ne suknista picerija. Kada atsipirks Vokietijos traukiniai, kur mėnesį gali važinėti milijardine infrastruktūra neribotai už keliasdešimt eurų? Kada atsipirks Talino nemokamas viešasis transportas? Kada atsipirks apšvietimo stulpai, jūs suknisti obliai?

[Lettered]

Vėžio apibrėžimą priemiesčių laukuose statomiems namams pavartojau ne tik dėl to, kad jie kenkia miestui, bet labiausiai dėl to kaip jie plečiasi ir didėja. Beje dabar Lietuvoje šį procesą reiktų vadinti miesto drieka (angl. urban sprawl).
Šiuolaikinėje urbanistikoje netgi siūloma numatyti aplink miestus išskirtinai tik žalią - miškingą zoną. Dalinai arba net pilnai apjuosti miestus miškais. Vilniui to padaryti jau nebepavyks.

Per daug nenukrypstant nuo temos, būtent ir reikėtų skatinti žmones norinčius nuosavo namo ir neįperkančius žvėryne keltis į aplinkinius miestelius, kad tie miesteliai klestėtų. Ir geriausia į tuos kuriuose jau yra geležinkelio bėgiai: Lentvaris, Trakai, Vokė, Grigiškės, Vievis, Juodšiliai, Rykantai. Miesteliuose jau yra esama infrastruktūra: mokyklos, parduotuvės, parkeliai. Iš Lentvario į Vilniaus geležinkelio stotį traukinys važiuoja 16min. Aišku LTG riedmenų neturi.. Kursavimo dažnis tragiškas.. O jei ir paleistų normalų priemiestinį susisiekimą, įdomu būtų pamatyti kaip neturint tramvajaus autobusai susitvarkytų su į stotį ryte atvažiuojančiais tūkstančiais žmonių per valandą.

Kas iš to, kad tuose miesteliuose yra bėgiai, jei jų nėra pačiame Vilniuje. Čia nebent, kas dirba šalia geležinkelio stoties gali važinėti į darbą traukiniu. Spėju net didžioji dalis Lentvario, nuo kuriuo traukiniai važiuoja gana dažnai į Vilnių, gyventojų su automobiliu į darbą Vilniuje važinėja, nes darbo vietos po visą miestą ir rajoną išsibarsčiusios.

[Sula]

Kas iš to, kad tuose miesteliuose yra bėgiai, jei jų nėra pačiame Vilniuje. Čia nebent, kas dirba šalia geležinkelio stoties gali važinėti į darbą traukiniu. Spėju net didžioji dalis Lentvario, nuo kuriuo traukiniai važiuoja gana dažnai į Vilnių, gyventojų su automobiliu į darbą Vilniuje važinėja, nes darbo vietos po visą miestą ir rajoną išsibarsčiusios.

Visiškai teisinga.
Beje iš Lentvario žmonės važinėja traukiniu, bet pagrinde, kam reikia, Vilniaus stoties rajone.
Nuo A.Panerių stotelės yra 0 sustojimų. Tai kur važiuoti? Jei pvz.: dirbu Savanoriuose.
Salininkuose sustojimą "daro" jau 20 metų.

[John]

Dar ką reiktų paminėti apie šituos buvusius ar esamus savivaldybės kaušus (įskaitant Pakalnį) tai, kad jie dažnai nubrėžia tą atsipirkimo kriterijų pačiu bukiausiu įmanomu būdu. Gyvename šalyje, kurioje yra tiesiama dešimtis milijardų kainuojanti Rail Baltica, kurios ir operavimo kaštai turės būti subsidijuojami labai ilgai. Tačiau ES klausimų dėl jos tiesimo nekyla, nes yra padaryta labai plati socioekonominė projekto analizė, pagal kurią projektas vis tiek atsipirks. Jei ne per dvidešimt metų, tai per penkiasdešimt. Tuo tarpu savivaldybių lygiu, jie, panašu, nori atsipirkimo iš bilietų pardavinėjimo ir tai yra vienintelis kriterijus. Ką reikia rūkyti, norint būti taip atitolusiam nuo likusio pasaulio? Viešasis transportas yra viešoji paslauga, o ne suknista picerija. Kada atsipirks Vokietijos traukiniai, kur mėnesį gali važinėti milijardine infrastruktūra neribotai už keliasdešimt eurų? Kada atsipirks Talino nemokamas viešasis transportas? Kada atsipirks apšvietimo stulpai, jūs suknisti obliai?

Gaila, kad Pakalnis, kuris, šiaip jau, turi visai gerų pastebėjimų apie urban planningą, be kita ko ir dėl poreikio tankinti miestą (nesiejant su VT), užsiima destruktyvia veikla VT klausimu. Tai yra turbūt blogiau, nei koks šiaip savivaldybės kaušas (tegul ir pats meras) peza nesąmones. Daug kas Pakalnį klaidingai laiko autoritetu ir legit informacijos šaltiniu dėl VT, kai jis toks nėra ir, akivaizdu, visiškai nesigaudo toje srityje.

[alga]

Tik dėl to, kad pro Lentvarį eina visi maršrutai vakarų kryptimi, Kaunas, Šiauliai, Klaipėda, Trakai, Marcinkonys.

Klaipėda ir Šiauliai Lentvary nestoja. Stoja Kaunas, Trakai, Varėna/Maricinkonys. Bet Kauno iš tų 23 traukinių įskaitant 5 ekspresus per dieną tik 2 nestoja Lentvaryje.

[rPn]

Dar ką reiktų paminėti apie šituos buvusius ar esamus savivaldybės kaušus (įskaitant Pakalnį) tai, kad jie dažnai nubrėžia tą atsipirkimo kriterijų pačiu bukiausiu įmanomu būdu. Gyvename šalyje, kurioje yra tiesiama dešimtis milijardų kainuojanti Rail Baltica, kurios ir operavimo kaštai turės būti subsidijuojami labai ilgai. Tačiau ES klausimų dėl jos tiesimo nekyla, nes yra padaryta labai plati socioekonominė projekto analizė, pagal kurią projektas vis tiek atsipirks. Jei ne per dvidešimt metų, tai per penkiasdešimt. Tuo tarpu savivaldybių lygiu, jie, panašu, nori atsipirkimo iš bilietų pardavinėjimo ir tai yra vienintelis kriterijus. Ką reikia rūkyti, norint būti taip atitolusiam nuo likusio pasaulio? Viešasis transportas yra viešoji paslauga, o ne suknista picerija. Kada atsipirks Vokietijos traukiniai, kur mėnesį gali važinėti milijardine infrastruktūra neribotai už keliasdešimt eurų? Kada atsipirks Talino nemokamas viešasis transportas? Kada atsipirks apšvietimo stulpai, jūs suknisti obliai?

Aš visus tramvajaus skeptikus klausiančius šitų atsipirkimo klausimų:
Per kiek metų atsipirks tramvajus?
Arba
Kiek turi kainuoti bilietėlis kad tramvajus atsipirktų?

Suvartau labai paprastai. Paklausiu:
Per kiek metų atsipirks 250mln. € kainavęs vakarinis aplinkkelis, jei juo pravažiuoti kainuoja 0€ ?

[kasparas.v]

Aš visus tramvajaus skeptikus klausiančius šitų atsipirkimo klausimų:
Per kiek metų atsipirks tramvajus?
Arba
Kiek turi kainuoti bilietėlis kad tramvajus atsipirktų? Kiek turetu kainuoti vienas tualeto nuleidimas?

Suvartau labai paprastai. Paklausiu:
Per kiek metų atsipirks 250mln. € kainavęs vakarinis aplinkkelis, jei juo pravažiuoti kainuoja 0€ ?

Arba per kiek metu atsipirks kanalizacijos arba vandens nuoteku tinklai?