Vilniaus tramvajus

[Sula]

Ar yra dar ES šalių sostinių, kurios neturėtų nei tramvajaus, nei metro?

Iš palyginamų tai turbūt Liubliana.

[VLR]

Ar yra dar ES šalių sostinių, kurios neturėtų nei tramvajaus, nei metro?

ES bėginių sistemų nėra tik Lietuvoje ir Slovėnijoje (nebent kažką praleidau iš nykštukinių):
https://www.urbanrail.net/eu/euromet.htm

Tačiau Ljubljana, skirtingai nei Vilnius, turi puikiai į miesto VT integruotą geležinkelį su vakarų Europos stiliaus stotimis ir dažnais maršrutais.

Žodžiu esame visiški aborigenai VT srity (pagal ES standartus) kad ir iš kurios pusės bežiūrėtume. Dėl to, beje, kalti yra ne tik vietiniai politikai, pataikaujantys automobilistams, bet ir vietiniai VT entuziastai, kurių pasiūlymai dažnai apsiriboja panašiais į bET piRmA reIKe paDAnGAs auToBUSų vuLKaniZUotI.

[Taj Mahal]

Kas tiksliai, tavo supratimu yra metro?

Traukinys po žeme. O jeigu konkrečiau, tai (1) didelio talpumo transporto priemonė (2) kuri nesimaišo kitoms miesto priemonėms esančioms ant paviršiaus, (3) važiuoja didesniu vidutiniu greičiu ir (4) trumpesniu keliu.

Tramvajus turi tik #1. Tramvajus ir jo bėgiai užima labai daug ploto mieste ir maišosi kitoms transporto priemonėms. Ir kelionės užima ilgiau nei metro (greitis + atstumas), ypač ilgesnės kelionės.

[VLR]

Traukinys po žeme. O jeigu konkrečiau, tai (1) didelio talpumo transporto priemonė (2) kuri nesimaišo kitoms miesto priemonėms esančioms ant paviršiaus, (3) važiuoja didesniu vidutiniu greičiu ir (4) trumpesniu keliu.

Tramvajus turi tik #1. Tramvajus ir jo bėgiai užima labai daug ploto mieste ir maišosi kitoms transporto priemonėms. Ir kelionės užima ilgiau nei metro (greitis + atstumas), ypač ilgesnės kelionės.

O kas yra geriau, kokio Londono metro dalys, einančios virš žemės (Londono metro daugiau nei 50% yra virš žemės), ar kokios Vienos tramvajaus kai kurios linijos, kurios eina pilnai po žeme?

[John]

Traukinys po žeme. O jeigu konkrečiau, tai (1) didelio talpumo transporto priemonė (2) kuri nesimaišo kitoms miesto priemonėms esančioms ant paviršiaus, (3) važiuoja didesniu vidutiniu greičiu ir (4) trumpesniu keliu.

Tramvajus turi tik #1. Tramvajus ir jo bėgiai užima labai daug ploto mieste ir maišosi kitoms transporto priemonėms. Ir kelionės užima ilgiau nei metro (greitis + atstumas), ypač ilgesnės kelionės.

Vilniaus tramvajus iš dalies būtų atskiras nuo gatvių eismo. Bet kai kur būtų neišvengiamas ir bendras srautas gatvėse. Tiesiog kasti tunelius (apie estakadas centre negali būti kalbos) po visu centru kainuotų ne vieną milijardą ir to tikrai nebus daroma. Tai, ką tu vadini metro, yra tieisog labai smarkiai per brangu, skirtingai, nei greitasis tramvajus.

[PoDV]

Vilniaus tramvajus iš dalies būtų atskiras nuo gatvių eismo. Bet kai kur būtų neišvengiamas ir bendras srautas gatvėse. Tiesiog kasti tunelius (apie estakadas centre negali būti kalbos) po visu centru kainuotų ne vieną milijardą ir to tikrai nebus daroma. Tai, ką tu vadini metro, yra tieisog labai smarkiai per brangu, skirtingai, nei greitasis tramvajus.

Įvertinus metro (požeminio miesto traukinio) įrengimo trūkumus, ypač Centre, kai kaina jau skaičiuojama milijardais su neaiškios kokybės rezultatu, tai Vilniaus metro judėjimas mano manymu artėja prie religinio susibūrimo apibrėžimo...

Su tramvajumi būtų problemų daugiau Centre, bet ir tai kažkaip įsivaizduoju įmanoma būtų didele dalimi išgrūsti automobilius iš Pylimo gatvės (t.y. gatvės kuri jungtų hub'ą Konstitucijos pr. ir Stotį) ir net nereiktų požeminės linijos. Su šviesoforų sistemomis irgi reikia pasistengti, visokių nesureguliuotų šviesoforų sistemoms kur VT ar pėstieji laukia pora minučių, turi ateiti galas anksčiau ar vėliau. Šviesoforiniam reguliavime aiškiai įvedant hierarchiją, kur pirmas VT, antras pėstysis ir dviratininkas, o toliau visi kiti, plius jokių tuščių sankryžų kur kažkas stovi dėl raudono signalo.

[VLR]

Nesu tikras dėl "milijardų" - čia aišku priklauso nuo to, kiek tų tunelių būtų statoma. Pvz. Varšuvos metro 3,2 km. sekciją pasistatė už 225m. Eurų:

https://en.wikipedia.org/wiki/Warsaw...ted_extensions

Ar toks metro būtų realistiška Vilniuje? Turbūt, kad taip ir tai tikrai kainuotų žymiai pigiau ilgalaikėje perspektyvoje nei dabartinis nieko nedarymas. Ar tai reikia daryti? Manau, kad ne, nes lengvasis bėginis transportas yra pakankamas Vilniaus dydžio miestui.

Kaip pavyzdys galėtų būti ilgai apie tradicinį ('heavy rail') metro diskutavusi už Vilnių didesnė Krokuva, kuri nusprendė VT plėtrai eiti lengvojo bėginio transporto ('tramvajaus') keliu. Jų planuojama naujoji 22km. linija (kurie ją vadina 'premetro') bus pilna pirmumo teise važiuojantis tramvajus (ar 'light rail', ar 'premetro', ar 'fast tram', ar kaip tą daiktą bepavadinsi):

https://notesfrompoland.com/2021/06/...h-city-centre/

Straipsnyje yra video su vizualizacijomis, kuriame matosi praktiškai metro lygio servisas (linijoje bus ir 6,6 km. tunelių, t.y. trečdalis linijos bus po žeme). Kad tramvajus ir tuneliai sutaria gerai galima pamatyti ir jau veikiančiame tramvajų tunelyje centrinėje tos pačios Krokuvos stotyje.

Kitas dalykas, kodėl lengvasis bėginis transportas yra gerai, yra jo lankstumas mieste. Pastačius paprastą liniją ant žemės ir surinkus pakankamus srautus po to ją žymiai lengviau pakišti po žeme dėl tramvajų mažesnio apsisukimo spindulio ir tolerancijos įkalnėms/nuokalnėms.

Vilniuje pastatyti 'light rail'/'fast tram' tinklą į šiaurę nuo upės yra absoliučiai idealios sąlygos (plačios gatvės, tankiai apgyvendinti rajonai ir tt.). Senojoje miesto dalyje situacija - prastesnė dėl tankaus užstatymo ir vietos nebuvimo. Kadangi būtent pietinėje upės pusėje yra daugiausia traukos taškų, aš įsivaizduoju, kad dalis linijų ten turės būti pakastos (daugiausia 'cut and cover' principu), jei ne iš karto tai vėlesnėse plėtros stadijose.

[dangoraižistas]

Kaip pavyzdys galėtų būti ilgai apie tradicinį ('heavy rail') metro diskutavusi už Vilnių didesnė Krokuva, kuri nusprendė VT plėtrai eiti lengvojo bėginio transporto ('tramvajaus') keliu. Jų planuojama naujoji 22km. linija (kurie ją vadina 'premetro') bus pilna pirmumo teise važiuojantis tramvajus (ar 'light rail', ar 'premetro', ar 'fast tram', ar kaip tą daiktą bepavadinsi):

https://notesfrompoland.com/2021/06/...h-city-centre/

Straipsnyje yra video su vizualizacijomis, kuriame matosi praktiškai metro lygio servisas (linijoje bus ir 6,6 km. tunelių, t.y. trečdalis linijos bus po žeme). Kad tramvajus ir tuneliai sutaria gerai galima pamatyti ir jau veikiančiame tramvajų tunelyje centrinėje tos pačios Krokuvos stotyje.

Kitas dalykas, kodėl lengvasis bėginis transportas yra gerai, yra jo lankstumas mieste. Pastačius paprastą liniją ant žemės ir surinkus pakankamus srautus po to ją žymiai lengviau pakišti po žeme dėl tramvajų mažesnio apsisukimo spindulio ir tolerancijos įkalnėms/nuokalnėms.

Vilniuje pastatyti 'light rail'/'fast tram' tinklą į šiaurę nuo upės yra absoliučiai idealios sąlygos (plačios gatvės, tankiai apgyvendinti rajonai ir tt.). Senojoje miesto dalyje situacija - prastesnė dėl tankaus užstatymo ir vietos nebuvimo. Kadangi būtent pietinėje upės pusėje yra daugiausia traukos taškų, aš įsivaizduoju, kad dalis linijų ten turės būti pakastos (daugiausia 'cut and cover' principu), jei ne iš karto tai vėlesnėse plėtros stadijose.

Visa IRONIJA yra tame, kad tramvajaus tunelio gabaritas yra DIDESNIS nei metro tunelio ir todėl tai kainuoja BRANGIAU. Tokį Š gali daryti tik tie miestai, kurie JAU TURI tramvajaus sistemą su riedmenimis, depais ir kitkuo, tada matyt išsiskaičiuoja kaip PIGESNĖ alternatyva, bet darant viską nuo NULIO, kai gali rinktis, tas, ar anas, yra TIKIMYBĖ, kad metro (su tuneliais, bet gali ir virš žemės varinėti, Pilaitės prospekte kokiam) būtų NET PIGESNIS už požeminį tramvajų. Vadinas, nesirinkti METRO galime tik dėl BAIMĖS ir KOMPLEKSŲ. Čia panašiai kaip kai kurie vyrai prie ypač gražios merginos BIJO prieiti, bendrauti, todėl samoningai renkasi ne tokią gražią, paprastą, dėl savo fobijos. FAKTAS, kad miestas auga ir augs (Vilniaus dalis visų Lietuvos gyventojų 1990 buvo mažiau nei 16%, dabar daugiau nei 20% arba +4% per 30 metų = vidutiniškai +1% kas 7 metus), bus kaip Latvijoje, Estijoje kai trečdalis gyvens sostinėje. Pagal šiandienos demografiją, tas būtų 930 000 gyventojų. Ateityje dėl imigracijos Lietuvos gyventojų skaičius gali netgi DIDĖTI, Vilnius bus MILIJONINIS. Kuris milijoninis Europos miestas neturi metro? Tik Belgradas skurdžioje Serbijoje (trečia-ketvirta nuo galo Europoje po Albanijos, Moldovos ir Bosnijos-Hercegovinos). Tokio lygio liks Vilnius kai bus beveik milijoninis ar milijoninis? Tikėkimes, kad NE.

[VLR]

Visa IRONIJA yra tame, kad tramvajaus tunelio gabaritas yra DIDESNIS nei metro tunelio ir todėl tai kainuoja BRANGIAU. Tokį Š gali daryti tik tie miestai, kurie JAU TURI tramvajaus sistemą su riedmenimis, depais ir kitkuo, tada matyt išsiskaičiuoja kaip PIGESNĖ alternatyva, bet darant viską nuo NULIO, kai gali rinktis, tas, ar anas, yra TIKIMYBĖ, kad metro (su tuneliais, bet gali ir virš žemės varinėti, Pilaitės prospekte kokiam) būtų NET PIGESNIS už požeminį tramvajų. Vadinas, nesirinkti METRO galime tik dėl BAIMĖS ir KOMPLEKSŲ. Čia panašiai kaip kai kurie vyrai prie ypač gražios merginos BIJO prieiti, bendrauti, todėl samoningai renkasi ne tokią gražią, paprastą, dėl savo fobijos. FAKTAS, kad miestas auga ir augs (Vilniaus dalis visų Lietuvos gyventojų 1990 buvo mažiau nei 16%, dabar daugiau nei 20% arba +4% per 30 metų = vidutiniškai +1% kas 7 metus), bus kaip Latvijoje, Estijoje kai trečdalis gyvens sostinėje. Pagal šiandienos demografiją, tas būtų 930 000 gyventojų. Ateityje dėl imigracijos Lietuvos gyventojų skaičius gali netgi DIDĖTI, Vilnius bus MILIJONINIS. Kuris milijoninis Europos miestas neturi metro? Tik Belgradas skurdžioje Serbijoje (trečia-ketvirta nuo galo Europoje po Albanijos, Moldovos ir Bosnijos-Hercegovinos). Tokio lygio liks Vilnius kai bus beveik milijoninis ar milijoninis? Tikėkimes, kad NE.

Gal turit šaltinį dėl tramvajaus ir metro tunelių kainos? Bet kokiu atveju, net jei ir tai butų tiesa, tuneliai sudarytų mažą Vilniaus VT sistemos dalį ir tas kainos skirtumas būtų atsvertas virš žemės einančių dalių statyboje.

[dangoraižistas]

Gal turite kainas, kad VIRŠŽEMINIS metro ženkliai BRANGESNIS nei tramvajus? Tramvajaus ir metro tunelių kainos dabar neturiu (mačiau seniai), bet tas skaičiuota tiek sovietų Volgograde, Krivi Rihe, tiek vakariečių Briuselyje. Užtenka pažiūrėti į tramvajaus viršų su PANTOGRAFU ir tampa aišku, kad tunelis turi būti aukštesnis. Vilniuje po 20-25 m. reikės ir tramvajaus, ir metro, priklausomai nuo rajono. PILAITĖ-KONSTITUCIJOS gali būti metro (jau yra pilna požeminių perėjų; su išlindimu į PAVIRŠIŲ Pilaitėje), STOTIS-SANTARIŠKĖS užteks tramvajaus, Ukmergės gatve – paaiškės ateityje. 2030 m. Vilniuje gyvens 630-680k (Vilniaus plano prognozės), 2040 matyt viršys 700k, bus arti 750k pačiame mieste. Vilniaus ir Trakų rajonai dar DUOS 100k dienos gyventojų. TIEK PAT gyventojų buvo Stokholme, pradėjus statyti metro (tiksliau jų tebuvo 590 tūkst. ).

[VLR]

Na, tai mes sutinkame turbūt, kad didesnė dalis sistemos turės būti anžeminė. Kasti tunelius Vilniuje, kai jame pilna vietos tarp gatvių, būtų kvailystė - tuneliai yra kasami ten, kur nėra įmanoma kitaip, Vilniaus atveju - tik tarp stoties ir upės, ir tai nevisur. Tokiu atveju, kalbame apie rinkimąsi tarp priemiestinio traukinio su keliais tuneliais centre ir tramvajaus ('light rail') su keliais tuneliais centre (abu galima vadinti 'metro', pavyzdžių - pakanka). Traukinio pliusas būtų greitis ir komfortas. Tramvajaus pliusai būtų arčiau namų/kelionės tikslų esantys maršrutai dėl tramvajaus lankstumo (mažesnio posūkių spindulio, galimybės važiuoti gatvėmis ir mažesnio triukšmo).

Jei reiktų spėti pačiam, kuris variantas būtų pasirinktas rimtos konsultantų kompanijos tarp viršuje siūlomų, spėčiau, kad tai būtų tramvajus (ką jau vieną kartą yra siūliusi Systra). Viena tokio pasirinkimo priežastis būtų ta, kad jį mažiau kur reiktų izoliuoti nuo aplinkos ir kišti į tunelius lyginant su traukiniu, dėl ko jis būtų labai reikšmingai pigesnis vien dėl galimybės naudoti esamus kelius (ir juostas tarp jų) bei mažesnio reikalingo tunelių skaičiaus. Kita priežastis ta, kad pirmą tramvajaus versiją galima padaryti gana lengvai ir tik po to gerinti jo standartą iki "light rail". Tai reikštų galimybę pasistatyti daug kilometrų pusėtino standarto bėginės sistemos greitai ir sąlyginai pigiai, o ją pradėti gerinti vėliau, jau surinkus didelius srautus - su traukiniu toks variantas nėra įmanomas.

[dangoraižistas]

Tunelis taip pat TURI būti po Konstitucijos pr. ir toliau po Narbuto gatve ir kairiajame Neries krante. Daug kur jei DAUG sankryžų, mažai vietos viršuj, nesąmonė kišti gatvinį transportą (nieko nesikeičia). Metro dar naudingas, kad po žeme galima įrengt prekybos vietų, kioskėlių, parduotuvių kaip Ikiukas (požeminėse perėjose). Taip pat SLĖPTUVĖS karo atveju ir pan. dalykai (gali tikti ir gynybai kaip Azovstal tuneliuose). FAKTAS, kad viso po žeme ir nereikia, taip NĖRA nei Stokholme, nei Londone. Kažkokio kombinuoto varianto, nes Kalvarijų g. metro TIKRAI nereikia, nebent prireiks Ukmergės gatve ir Pilaitės prospektu (bet virš žemės, po žeme - centrinėje miesto dalyje). Tada 2040 m. iš kotedžo šalia Maišiagalos atvykęs žmogus palieka PR aikštelėj ir važiuoja metro iki centro (pavyzdžiui, dvigubai-trigubai labiau mokamas įvažiavimas į centrą nei daugiaaukštė PR aikštelė ir nemokamas bilietas).

[Creatium]

Man atrodo šis klausimas jau buvo svarstytas, bet gal kas galit primint. Kaip ten su kalnuotom vietom ir tramvajais? Ne problema užvažiuot į Narbuto g.?

[Sula]

Tunelis nuo Stoties link Centro tikrai išspręstų daug problemų.

[taccido]

Visa IRONIJA yra tame, kad tramvajaus tunelio gabaritas yra DIDESNIS nei metro tunelio ir todėl tai kainuoja BRANGIAU. Tokį Š gali daryti tik tie miestai, kurie JAU TURI tramvajaus sistemą su riedmenimis, depais ir kitkuo, tada matyt išsiskaičiuoja kaip PIGESNĖ alternatyva, bet darant viską nuo NULIO, kai gali rinktis, tas, ar anas, yra TIKIMYBĖ, kad metro (su tuneliais, bet gali ir virš žemės varinėti, Pilaitės prospekte kokiam) būtų NET PIGESNIS už požeminį tramvajų. Vadinas, nesirinkti METRO galime tik dėl BAIMĖS ir KOMPLEKSŲ. Čia panašiai kaip kai kurie vyrai prie ypač gražios merginos BIJO prieiti, bendrauti, todėl samoningai renkasi ne tokią gražią, paprastą, dėl savo fobijos. FAKTAS, kad miestas auga ir augs (Vilniaus dalis visų Lietuvos gyventojų 1990 buvo mažiau nei 16%, dabar daugiau nei 20% arba +4% per 30 metų = vidutiniškai +1% kas 7 metus), bus kaip Latvijoje, Estijoje kai trečdalis gyvens sostinėje. Pagal šiandienos demografiją, tas būtų 930 000 gyventojų. Ateityje dėl imigracijos Lietuvos gyventojų skaičius gali netgi DIDĖTI, Vilnius bus MILIJONINIS. Kuris milijoninis Europos miestas neturi metro? Tik Belgradas skurdžioje Serbijoje (trečia-ketvirta nuo galo Europoje po Albanijos, Moldovos ir Bosnijos-Hercegovinos). Tokio lygio liks Vilnius kai bus beveik milijoninis ar milijoninis? Tikėkimes, kad NE.

VFR 7-8 dešimtmetyje daug kur buvo svarstoma, ar tuneliuose reikia metro, ar tramvajaus. Turiu to laikmečio knygą apie metropolitenus, tai tenai rašoma, kad gabarito skirtumas ir aitinkamai kainos skirtumas – nereikšmingas. Ten yra ir brėžiniai, matmenys, dabar tingiu ieškoti, gal kada nors įkelsiu foto.

Bet jeigu jau diegiama nuo nulio, tai tada pigiau turėti vieną sistemą, o ne dvi atskiras sistemas – tramvajaus ir metro. Greitasis tramvajus gali pervežti nemažai žmonių, abejoju, ar Vilnius taip greitai pasieks pajėgumų „lubas“.

Bet kokiu atveju – neišvengiamai turi būti išnaudojami esami geležinkeliai priemiestinių traukinių sistemai sukurti. Vilkpėdės ir Vilniaus centrinėje stotyse – patogūs persėdimai į greitąjį bėginį transportą link šiaurinių miesto rajonų.

Na, tai mes sutinkame turbūt, kad didesnė dalis sistemos turės būti anžeminė. Kasti tunelius Vilniuje, kai jame pilna vietos tarp gatvių, būtų kvailystė - tuneliai yra kasami ten, kur nėra įmanoma kitaip, Vilniaus atveju - tik tarp stoties ir upės, ir tai nevisur. Tokiu atveju, kalbame apie rinkimąsi tarp priemiestinio traukinio su keliais tuneliais centre ir tramvajaus ('light rail') su keliais tuneliais centre (abu galima vadinti 'metro', pavyzdžių - pakanka). Traukinio pliusas būtų greitis ir komfortas. Tramvajaus pliusai būtų arčiau namų/kelionės tikslų esantys maršrutai dėl tramvajaus lankstumo (mažesnio posūkių spindulio, galimybės važiuoti gatvėmis ir mažesnio triukšmo).

Jei reiktų spėti pačiam, kuris variantas būtų pasirinktas rimtos konsultantų kompanijos tarp viršuje siūlomų, spėčiau, kad tai būtų tramvajus (ką jau vieną kartą yra siūliusi Systra). Viena tokio pasirinkimo priežastis būtų ta, kad jį mažiau kur reiktų izoliuoti nuo aplinkos ir kišti į tunelius lyginant su traukiniu, dėl ko jis būtų labai reikšmingai pigesnis vien dėl galimybės naudoti esamus kelius (ir juostas tarp jų) bei mažesnio reikalingo tunelių skaičiaus. Kita priežastis ta, kad pirmą tramvajaus versiją galima padaryti gana lengvai ir tik po to gerinti jo standartą iki "light rail". Tai reikštų galimybę pasistatyti daug kilometrų pusėtino standarto bėginės sistemos greitai ir sąlyginai pigiai, o ją pradėti gerinti vėliau, jau surinkus didelius srautus - su traukiniu toks variantas nėra įmanomas.

Tunelius priemiestiniams traukiniams išsikasė ir kasasi tie miestai, kuriuose dažniausiai yra aklinos stotys, o geležinkeliai sueina į miesto centrą iš kelių pusių. Todėl tokiems miestams yra logiška, kad priemiestiniai traukiniai iš vieno regiono galo tuneliu pravažiuotų po pačiu centru/senamiesčiu, ir toliau važiuotų į kitą regiono galą. Leipcigo, Miuncheno, Berlyno, Milano pavyzdžiai. Vilniuje sąlygos ne tokios optimalios, nes reikėtų daryti kilpą aplink centrą/senamiestį ir po to sugrįžti atgal. Aš įsivaizduoju, kur ji galėtų būti, tačiau tai būtų labai brangu.

O iš esmės taip – greitasis tramvajus yra lanksčiausias ir Vilniui patogiausias variantas.

[taccido]

Man atrodo šis klausimas jau buvo svarstytas, bet gal kas galit primint. Kaip ten su kalnuotom vietom ir tramvajais? Ne problema užvažiuot į Narbuto g.?

Nu čia juokinga, XIX amžiuje traukinių bėgius į kalnus nutiesdavo, ir garvežiai ramiai užvažiuodavo, o mums XXI amžiuje Narbuto kalnas kliūtis? Net jeigu kažkur per statu, juk galima šiek tiek nukasti, įgilinti, įrengti atramines sieneles ir viskas.

Sula

Tunelis nuo Stoties link Centro tikrai išspręstų daug problemų.

Esu linkęs pritarti šitai minčiai. Lygiai tas pats buvo numatyta ir sovietmečio greitajam tramvajui – požeminis tunelis nuo VCUP'o iki stoties po senamiesčiu. Tada pagerėtų senamiesčio prijungimas prie VT, o Pylimo g. linktų kaip esamo antžeminio VT koridorius.

[PoDV]

Nu čia juokinga, XIX amžiuje traukinių bėgius į kalnus nutiesdavo, ir garvežiai ramiai užvažiuodavo, o mums XXI amžiuje Narbuto kalnas kliūtis? Net jeigu kažkur per statu, juk galima šiek tiek nukasti, įgilinti, įrengti atramines sieneles ir viskas.

Sula

Esu linkęs pritarti šitai minčiai. Lygiai tas pats buvo numatyta ir sovietmečio greitajam tramvajui – požeminis tunelis nuo VCUP'o iki stoties po senamiesčiu. Tada pagerėtų senamiesčio prijungimas prie VT, o Pylimo g. linktų kaip esamo antžeminio VT koridorius.

Jei tunelis, įsivaizduoju didžiąją dalį eitų po gatvėmis. Tokiu atveju, tunelis prasidėtų ties Konstitucijos-Kalvarijų g. sankryža, eitų tuneliu link Stoties po Pylimų ir Sodų g., tačiau išvengtų posūkių ties Gedimino pr. Ten gali kažkiek metrų po namais praeiti. Tada būtų dvi linijos ties Konstitucijos pr., galbūt požeminis susikirtimas, arba praeitų be susikirtimo. įsivaizduoju maršrutą Santariškės-Stotis, kuris eitų virš žemės iki Konstitucijos pr., toliau po žeme. Čia būtų ir persėdimo hubas tarp 3G Rytų-Vakarų jungties (Pilaitė-Žirmūnai-Saulėtekis?).

Kaip suprantu, jei grynai po namais tiesti, tai turbūt ir ilgiau užtruktų ir daugiau visokių problemų gali kilti?

[Sula]

Abejoju, ar tunelis po Nerimi būtų racionalu.
Konstitucijos pr. gali būti elementarus ir nebrangus "cut-and-cover".
Senamiestyje iki Stoties reiktų gilesnio, kad nepažeisti istorinių pastatų ir kultūrinio sluoksnio.

[MedinisStrazdas]

Visa Ginthus logika susiveda į maždaug "tramvajus labai blogai, troleibusai geriausias transportas pasaulyje", tai argumentuok neargumentavęs, visvien kaip žirniai į sieną gaunasi. Man tik keista iš kur tokia fanatiška meilė troleibusams ir pasirengimas aukoti literaliai viską tik tam, kad, neduok dieve, kas nors nesukeltų pavojaus jų egzistavimui? Nu nes juk tramvajus gali sukelti grėsmę kai kuriems troleibusų maršrutams, ko nieku gyvu negalima daleisti, reiškia reikia bet kokia kaina priešintis tramvajaus idėjai

Tramvajus niekaip nekelia grėsmės troleibusams - net esant idealiam tramvajų tinklui reikės privežamūjų maršrutų ir troleibusai yra pats geriausias variantas organizuoti tuos privežamuosius maršrutus.

Na nereikia absoliutinti. Apie tramvajų ir troleibusų panašumus ir skirtumus šiek tiek domėjausi, todėl žiūriu racionalumo, o ne wow efekto.

Jeigu žiūri racionalumo turėtum būti 110% už bėginį transportą.

Tramvajus turi tik #1. Tramvajus ir jo bėgiai užima labai daug ploto mieste ir maišosi kitoms transporto priemonėms. Ir kelionės užima ilgiau nei metro (greitis + atstumas), ypač ilgesnės kelionės.

Tramvajaus bėgiai užima mažiau vietos nei A juostos. Tik tramvajaus bėgiais negali puse miesto "apvažiuoti kamštį" tai automobilistams netinka.

Man atrodo šis klausimas jau buvo svarstytas, bet gal kas galit primint. Kaip ten su kalnuotom vietom ir tramvajais? Ne problema užvažiuot į Narbuto g.?

Tramvajai turi gerą įkalnės toleranciją. O šiaip tai gi ir priemonės įrengiamos atitinkamai. Jeigu SanFran sugeba į vos ne 45 laipsnių kalnus įlipti (tiesa, tik istorinė linija) tai į Narbuto nebus problemons.

Abejoju, ar tunelis po Nerimi būtų racionalu.
Konstitucijos pr. gali būti elementarus ir nebrangus "cut-and-cover".
Senamiestyje iki Stoties reiktų gilesnio, kad nepažeisti istorinių pastatų ir kultūrinio sluoksnio.

Pvz Vienoje tai tunelis tiesiog išlenda virš upės, per upe pervažiuja tiltu ir kitame krante vėl sulenda į žemę. Bet šiaurinėje neries pusėje tikrai yra vietos daryti visą trasą virš žemės.

[Tomas]

Tramvajus turi tik #1. Tramvajus ir jo bėgiai užima labai daug ploto mieste ir maišosi kitoms transporto priemonėms.

Europos didmiesčiuose, tokiuose kaip Ryga, Tallinnas ir greičiausiai visuose kituose kur yra tramvajus, yra visai įprasta važiuoti tramvajaus bėgiais:
https://www.google.com/maps/@56.9569...7i16384!8i8192
https://www.google.com/maps/@59.4380...7i13312!8i6656