Galėtum pasiųst tuos pačius Vycką ir Ruslaną su esamu gaziku su keltuvu ir sukabins tuos laidus, kad ir Nemenčinėj. Ot tai problema.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Vilniaus tramvajus
Collapse
X
-
Parašė VNS Rodyti pranešimąGalėtum pasiųst tuos pačius Vycką ir Ruslaną su esamu gaziku su keltuvu ir sukabins tuos laidus, kad ir Nemenčinėj. Ot tai problema.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė acetonas Rodyti pranešimąbet ir esamas visai neprižiūrimas.
Comment
-
Parašė digital Rodyti pranešimąIš kur tai ištraukėt? Labai dažnai troleibusai stoja dėl kontaktinio tinklo avarijų?
- 3 patinka
Comment
-
Parašė Edd Rodyti pranešimą
Trūksta tik tokių "smulkmenų": A juostų kuriomis važiuotų
Panašiai padarius, jau šis tas. Dar pagrindinėse sankryžose reiktų kažkokių sprendinių, kaip tunelis, gal atskiro tilto per Nerį ar pan.Paskutinis taisė Sula; 2021.12.02, 15:01.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimą
Būtent! "Smulkmenų" yra net gerokai daugiau. Vietos infrastruktūra užimtų net daugiau nei tramvajaus,
Panašiai padarius, jau šis tas. Dar pagrindinėse sankryžose reiktų kažkokių sprendinių, kaip tunelis ar pan.
BRT, kaip pagridninė miesto VT rūšis, kur biudžetas nėra beribis, yra nesąmonė ir bandymai kažką tokio daryti būtų elementari durnystė ir pinigų metimas į balą, už ką tokio projekto suamnytojus reiktų teisti.
- 7 patinka
Comment
-
Na bet kažkas vis gi siūlo "pradėti nuo" BRT. Sutinku, kad, ko gero, gali gautis brangiau ir blogiau nei bėginis transportas.
Durnas dalykas tas, kad Vilnius nėra Chabarovskas ir gatvės ypač centrinėje dalyje siaurokos. O Pylimo g., kur be tramvajaus dar net buvo juosta planuota palikti autobusams, tai vargiai ar iš viso BRT sutilptų.
Comment
-
Parašė acetonas Rodyti pranešimąOi tik nereikia. Daugybe kartų šitame forume buvo rašytą apie prasta kontaktinio tinklo būklę ir kad jį reikia keisti.Kontaktinio tinklo avarijų irgi buvo.
Comment
-
Šiaip įdomu, kokio maždaug dydžio investicijų reiktų, norint trūlikų kontaktinį tinklą normaliai modernizuoti, kad trūlai sankryžose ir išsišakojimuose važiuotų greičiau, nei 0.5km/h? Ar nėra taip, kad kalba eitų apie kokį 50 ar 100 milijonų? Plius normalus troleibusų parko atnaujinimas dar kokie 150 milijonų. Dėl ko nieko ir nedaroma. O vienintelis logiškas ir racionalus sprendimas - troleibusų naikinimas - delsiamas priimti, nes bijomasi nupušusių troleibusų fanatikų ir sovietmečio nistalgikų, kuriems tai kelia gerus prisiminimus, nes su močiute/seneliu prieš 40 metų važiuodavo troleibusu pirkti ledų ar saldainių.
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimą
Šiaip įdomu, kokio maždaug dydžio investicijų reiktų, norint trūlikų kontaktinį tinklą normaliai modernizuoti, kad trūlai sankryžose ir išsišakojimuose važiuotų greičiau, nei 0.5km/h? Ar nėra taip, kad kalba eitų apie kokį 50 ar 100 milijonų? Plius normalus troleibusų parko atnaujinimas dar kokie 150 milijonų. Dėl ko nieko ir nedaroma. O vienintelis logiškas ir racionalus sprendimas - troleibusų naikinimas - delsiamas priimti, nes bijomasi nupušusių troleibusų fanatikų ir sovietmečio nistalgikų, kuriems tai kelia gerus prisiminimus, nes su močiute/seneliu prieš 40 metų važiuodavo troleibusu pirkti ledų ar saldainių.
- 5 patinka
Comment
-
Parašė acetonas Rodyti pranešimą
Kodėl Kaunas surado pinigų modernizuoti kontaktinius tinklus ir troleibusus?
- 1 patinka
Comment
-
Dar vienas dalykas, kuris yra neįtikėtinai užknisantis, yra VMS nuolatinis ciniškas melavimas, kad tramvajui/LRT 'nebūtų pinigų'. Pažiūrime į faktus:- ES neseniai išgrynino savo prioritetus transporto srity ir prioritetų sąrašo viršuje (savaime aišku) atsirado talpiausias, darniausias, patogiausias ir žaliausias keliavimo būdas - elektrinis bėginis transportas. Jei kada buvo geras būdas gauti pinigų iš ES bėginiam transportui, tas laikas yra dabar. Ypač turint omeny, kad, pagal ES standartus, vis dar esam gana neturtingi, o tai tęsis neilgai. Pvz. Olsztyn pasistatė tramvajaus sistemą nuo nulio su 85% ES finansavimu. 85% yra ne tik, kad už dyką, bet dar ir su pliusu, nes tie išleisti 15% grįžta į biudžetą su kaupu.
- Vilniaus transporto sistema yra taip blogai valdoma, kad net Seimas yra pradėjęs kištis į šitą dalyką su savo metro įstatymais ir nuolatiniais (kartais visai taikliais) pabambėjimais. Tikrai būtų galima sukurti iniciatyvą, kad, gavus eilinę prispausdintų eurų dozę, valstybė pervestų jų dalį tokios sistemos finansavimui. Pinigų tikrai yra tam ir toks dalykas (vien ES dėka, aišku) jau yra pabrėžtas kaip vienas valstybės prioritetų, tad visi keliai - atviri.
Transporto sektoriaus vatizmas ir apsileidimas neapsiriboja vien Vilniaus viešuoju transportu, tos tendencijos galioja ir valstybiniame transporte. Pvz. praktiškai visas Lietuvos transporto elitas prieštaravo Rail Baltica statybomis dėl tų pačių priežasčių (neIšNauDOJamAs dAbARtiNiO trANsPOrtO poTEnCIalAs111!!!!). Neįtikėtina, bet jie tai darė net tada, kai buvo paskelbtas 85% finansavimas. "Neapsimoka" buvo vienas pagrindinių argumentų, tačiau, kai buvo iššvaistyti 300 milijonų vietoj RB2 statant visiškai nereikalingą liniją į pietus nuo Kauno (amžiaus afera?) nei vienas tų transportininkų netapo whistle blower'iais. Kodėl? Todėl, kad gavo porą butelių degtinės ir kelis gabalus skilandžio, Lietuvos transportininkų valiutos. Aišku RB projektą jie irgi sugebėjo suknisti. RB principas, deja, visada buvo priimti vietinius ekspertus planuojant maršrutus tad dabar turime ką turime (kalbu apie tokias dovanėles kaip Elektrėnų neprijungimas, 'Panevėžio' stotis laukuose, keturis kelius į vieną sutalpinsiantis Kauno tunelis ir kt.).
- 10 patinka
Comment
-
Parašė digital Rodyti pranešimąIš kur tai ištraukėt? Labai dažnai troleibusai stoja dėl kontaktinio tinklo avarijų?
Parašė digital Rodyti pranešimąTai jums nereikia meluoti. Daugybę kartų rašyta apie tai, kad tinklą reikia modernizuoti (keisti kryžmes ir t.t., kad troleibusai galėtų greičiau važiuoti), bet apie avarinę būklę ar kad "tinklas visai neprižiūrimas" pirmą kartą girdžiu.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimą
Šiaip įdomu, kokio maždaug dydžio investicijų reiktų, norint trūlikų kontaktinį tinklą normaliai modernizuoti, kad trūlai sankryžose ir išsišakojimuose važiuotų greičiau, nei 0.5km/h? Ar nėra taip, kad kalba eitų apie kokį 50 ar 100 milijonų? Plius normalus troleibusų parko atnaujinimas dar kokie 150 milijonų. Dėl ko nieko ir nedaroma. O vienintelis logiškas ir racionalus sprendimas - troleibusų naikinimas - delsiamas priimti, nes bijomasi nupušusių troleibusų fanatikų ir sovietmečio nistalgikų, kuriems tai kelia gerus prisiminimus, nes su močiute/seneliu prieš 40 metų važiuodavo troleibusu pirkti ledų ar saldainių.
- 10 patinka
Comment
-
Parašė Edd Rodyti pranešimą
Į ką keisim troleibusus? Kolkas keitėm net ir į dyzelinius autobusus, labai logiškas ir racionalus dalykas, ar ne? Tavo komentaras atskleidžia būtent tai kad tau troleibusai asocijuoja su sovietmečiu ir tai tiesiog nėra cool. Bet ar tai racionalus argumentas? Maskvai irgi pasirodė kad tai nėra cool ir bandė keisti troleibusus elektriniais autobusais, ir? Ir gavosi didelis šnipštas. Tuo tarpu Šveicarijai/Vokietijai tai yra geras pasirinkimas, gal todėl kad būtent jie ir žiūri racionaliai, o ne "sovietmetis, bobutė, nelygis"?
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąNa bet kažkas vis gi siūlo "pradėti nuo" BRT. Sutinku, kad, ko gero, gali gautis brangiau ir blogiau nei bėginis transportas.
Durnas dalykas tas, kad Vilnius nėra Chabarovskas ir gatvės ypač centrinėje dalyje siaurokos. O Pylimo g., kur be tramvajaus dar net buvo juosta planuota palikti autobusams, tai vargiai ar iš viso BRT sutilptų.
- 3 patinka
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimą
Nesvarbu, su kuo asocijuojasi. Svarbu, kiek kainuoja. Mano klausimas vis dar galioja, beje.
- 5 patinka
Comment
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąPer 31 metus nesugebėjo net jungčių normalių nupirkti ir tebesinaudoja tarybinėmis.
Comment
-
Parašė Edd Rodyti pranešimą
Kiek kainuotų modernizavimas tikrai nepasakysiu, turbūt būtų sunkoka rasti, nebent žiūrėti Kauno pavyzdį. Turbūt pritarsi kad turėtų būti elektrinės transporto priemonės? Taip pat tą skatina ir finansuoja ES. Be tramvajaus, kas lieka? Elektriniai autobusai arba troleibusai. Elektriniai autobusai šiuo metu vis dar turi daug problemų, įskaitant baterijų kainas, krovimą, tai kad vienam troleibusui pakeisti neužteks vieno elektrinio autobuso (250 troleibusų pakeistų tik 300 el. autobusų, žr. nuorodą toliau), iki visokių smulkmenų kaip elektros energijos praradimai kraunant/iškraunant ir t.t. Čia paskaičiuota kiek kainuotų naujos VT rūšies diegimas, lyginamas el. autobusų variantas, in motion charging autobusų variantas ir troleibusų. Galutinė išvada - troleibusų variantas net ir nauja sistema, su laidų tiesimais kainuoja pigiau: https://www.urban-transport-magazine...capital-costs/ Tikiu kad ateityje tai keisis bet kolkas panašu kad situacija tokia. Vilniaus atveju troleibusai jau yra, reiktų tik modernizuoti.
Kiek tai kainavo Kaune ir kokie modernizavimo rezultatai? Čia normalus klausimas, jei ką.
Tai visgi KIEK KAINAVO TROLEIBUSŲ TINKLO MODERNIZACIJA KAUNE???
- 1 patinka
Comment
-
Man visą tai skaitant kyla įspūdis, kad 80% čia siūlančių tramvajų Vilniaus VT paskutinį kartą naudojosi prieš kokius 15 metų Labai trumpai, faktais:
1. Keleivių skaičius po autobusų atnaujinimo iš tiesų augo. Dabar niekaip nerandu straipsnių apie tai, nes viskas apie koroną, bet:
1.1. 2019-01-29 Vilniečiai viešajam transportui skyrė iki šiol aukščiausią įvertinimą
https://vilnius.lt/lt/2019/01/29/vil...ia-ivertinima/
1.2. Galima palyginti 2017 ir 2019 keleivių srautų kartogramas ir pasižiūrėti, kad autobusų ir greitųjų srautai augo, troleibusų krito (kas yra labai obvious, nes troleibusai liko beveik neatnaujinti): https://portal.sisp.lt/portal/apps/M...611249ac33cf32
Todėl galima daryti išvadą, kad naujos transporto priemonės iš tiesų skatina naudojimąsį VT, bet labai svarbu suprasti, kad tai toli gražu nėra vienintelis parametras.
2. Tas faktas, kad šiemet net 14% žmonių iš VT vėl sugrįžo į automobilius nepaisant visų gatvių standartų yra labai lengvai paaiškinamas tuo, kad SĮSP per antrąjį karantiną spjovė keleiviams į veidą:
2.1 https://www.miestai.net/forumas/foru...17#post1914671
2.2 https://www.miestai.net/forumas/foru...94#post1913394
2.3 https://www.miestai.net/forumas/foru...21#post1913421
Pvz. aš tada irgi spjoviau velniop į VT, nes man buvo nepatrauklu po pusvalandį laukti 16 troleibuso ir vėliau jame važiuoti kaip silkė bačkoj, kai tuo metu kasdien buvo fiksuojama po 2-3k atvejų per dieną.
Šiandien yra gruodis - iki šiol mieste galbūt dėl vairuotojų trūkumo, o galbūt dėl elementaraus pox*izmo yra neatnaujintas vienas troleibusų maršrutas, trys važiuoja tik piko metu, nors turėtų važiuoti nuolatos. Su autobusais kiek geriau, bet poroje maršrutų vis tiek transporto priemonių yra mažiau (nekalbu apie Transrevį, kur tai yra dėl vairuotojų trūkumo).
Iš tiesų yra naivuolių, kurie mano, kad SĮSPas nesufakapintų tramvajaus sistemos?
3. Kaip argumentą daug kas mini, kad tramvajus visada idealiai privažiuoja prie platformos ir taip yra daug patogiau įlipti. Tačiau sumanūs vokiečiai išrado tokį dalyką kaip Kaselio bortą - specialų bortelį viešojo transporto stotelėms, leidžiantį transporto priemonei privažiuoti maksimaliai prie krašto, nesigadinant padangų ir kėbulo:
Vilnius dabar išleido naują gatvių standartą, kuriame yra skiriamas ne vienas ir ne du puslapiai, skirti aptarti specialiems dviračių takų borteliams ir pan., 50 puslapių želdynams ir gal pora sakinių apie VT stoteles. Apie Kaselio bortų egzistavimą VMS įtariu net ir nežino.
4. Talpa. Jūs čia rimtai sakot, kad jeigu trumpas 2 trūlas yra perpildytas, tai reikia tramvajaus? O teko kažką girdėti apie dvigubus arba trigubus troleibusus? Teko girdėti, kad per visą Vilnių yra vos trys dvigubi troleibusai, ir tie jau menantys 1991?
Pvz. Talinas oficialiai turi minčių vietoj tramvajaus plėtros, daryti metrobusinius maršrutus ir juose paleisti tokias transporto priemones. Laidų jie irgi ypatingai tiesti nebenori, nors tai ir neatmetama.
Gal reikėtų tiesiog iš pradžių išnaudoti visas įmanomas galimybes, nes kol kas visa ši situacija primena telefono keitimą nauju vien dėl to, kad jame šiek tiek įskilo ekrano kamputis
5. BRT. Pakalnis kiek nevykusiai naudojo šį terminą, nes tada visiems akyse iškyla Bogotos ar kokio Stambulo pavyzdis su daug estakadų ir keturiomis autobusų juostomis, stotelėmis per vidurį ir pan. Pas mus niekas to niekada rimtai neplanavo, viskas turėjo atrodyti, maždaug kaip atskirta A juosta Ukmergės gatvėje (kuri beje yra gana efektyvi) arba 5 metrobuso maršrutas Hamburge:
Bet aišku, labai lengva sakyti, kad toks transportas yra š*das, nors š*diniausias pas mus yra būtent VT organizavimas
6. Skirta John : ne, kontaktinio tinklo atnaujinimas nekainuotų 100 milijonų. VT atnaujinimo strategijoje buvo viskas gražiai paskaičiuota. Vienintelis dalykas, kad čia neįskaičiuoti kreivių gatvėse suapvalinimai, bet tą galima daryti per reguliarią kontaktinio priežiūrą, perkant ne prieš karo sukurtos konstrukcijos kreives, o naujas europietiškas.
Kontaktinio tinklo atnaujinimo kaina nustatyta remiantis interviu
su UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atstovais medžiaga, moksliniais straipsniais ir kitų šalių
miestų projektų vertėmis. Vidutinė vieno iešmo kaina yra 7220,8 Eur, pastotės kaina yra 726,72
tūkst. Eur, o atramos –2770,6 Eur. Pakeičiant 189 iešmus, 19 pastočių ir 89 kritines atramas,
investicijų suma būtų 15,42 mln. Eur.Paskutinis taisė Pilaitis; 2021.12.02, 22:12.
- 18 patinka
Comment
Comment