Vilniaus tramvajus

[Pilaitis]

" The new, 6 km extension also runs in a north-south direction and connects the center with Pieczewo in the southeast of the city. The construction costs amount to 350 million złoty (approx. 82 million euros) and are 80% financed by the European Union"

Proporcingai skaičiuoju klad 10km jiems kainuotų 132mln.

O Vilniuje kiek skaičiavo kad viena linija kainuos?

"visa 10 km tramvajaus trasa kainuotų iki 200–250 mln. eurų"
https://www.delfi.lt/partnerio-turin....d?id=79510951


Kodėl Vilniuj 2x brangiau?

Kadangi tai extension, o ne whole new system, tai gaunasi pigiau, nes nereikia depo, naujo personalo/apmokymų ir kitų biurokratinių kliučių. Plius Lietuvoje reikėtų keisti KET.

[Sula]

O VGTU studija 2012 metų? O praeitų metų VT strategija? O ''nulinių pradžios'' SYSTRA studija?

Pirma ir paskutinė nėra pasenusios?
Paskutinėje VT strategijoje kažkaip labai miglotai apie MRT kalbama. Toks jausmas, kad tempiama guma. O bet ketinama kažkokiu fantastiniu būdu drastiškai sumažinti automobilių keliones. Ką ir minėjo Edd

[Lettered]

2000 pradžioj dar tikrai būdavo kad atvažiuoja troleibusas, atsidaro durys, ir nėra net fiziškai kaip įlipti. Arba yra vietos vienam žmogui ant laiptelio (dauguma tada buvo su laiptais) bet tik tuo atveju jei rankom padedi duris uždaryt nes automatiškai jau nebepajėgdavo atsidaryt. Puikiai atsimenu važiavimus 1998-2004 kai net negali pasiekt jokio turėklo ir važiuoji tiesiog palaikomas žmonių masės aplink ir pan.

Dabar irgi tas pats, nesvarbu, kad fiziškai į autobusą įlipti galima, bet pvz. iš kokios nors pilaitės stovėti trinantis tarp žmonių visą kelią iki centro mažas malonumas. Jei važiuotų tramvajus neabejoju, kad dauguma iš auto persėstų, nes važiuoti iki centro būtų galima komfortiškai sėdint kaip ir auto.

[liutass]

o jeigu paleistu dar viena autobusa, vistiek visi stovetu?

[Lettered]

o jeigu paleistu dar viena autobusa, vistiek visi stovetu?

Kad ten ir taip autobusai važiuoja vienas paskui kitą kas kelias min.

[John]

Tada puiku, bet savivaldybės lygmeniu tas pats Zuokas visada akcentavo tik vieną vienintelį Stotis - Kalvarijų g. - Santariškės. Plius, įsivaizduokit, kiek tos 4 linijos kainuos.

Akcentavo tik kaip pirmąją liniją. Žinoma, kad kažkuri linija turėtų būti pirma. O kainuos matyt panašiai, kaip kainuoja Lenkijoje. Žinoma, atitinkamai pagal tinklo dydį. Čia info, kiek kainavo Olsztyne: First Durmazlar tram for Olsztyn, Poland, completed - Urban Transport Magazine (urban-transport-magazine.com)

[Sula]

Ta pirma linija buvo numatyta sudėtingiausia trasa.
Laisvės ar Pilaitės pr.-Narbuto g. būtų pigiau vien dėl to, kad ten iš esmės jam vieta užrezervuota..

[Lettered]

Ta pirma linija buvo numatyta sudėtingiausia trasa.
Laisvės ar Pilaitės pr.-Narbuto g. būtų pigiau vien dėl to, kad ten iš esmės jam vieta užrezervuota..

Ne sudėtingiausia, o kur didžiausias poreikis. Berods atkarpoje Stotis - Ozo g. didžiausias kiekis dabartinių VT maršrutų praeina.

[Sula]

Ne sudėtingiausia, o kur didžiausias poreikis. Berods atkarpoje Stotis - Ozo g. didžiausias kiekis dabartinių VT maršrutų praeina.

Taip naturaliai susiklostė per dešimtmečius.
Suprantu, kad tokiame mieste variantų nedaug, bet kodėl negalima buvo atsisieti nuo iki šiol susiformavusių trasų?

[themanual]

Ta pirma linija buvo numatyta sudėtingiausia trasa.
Laisvės ar Pilaitės pr.-Narbuto g. būtų pigiau vien dėl to, kad ten iš esmės jam vieta užrezervuota..

Nėra ji kažkuo ypatinga, yra studijos brėžiniai. Didelė kaina dėl jau minėtų depų, personalo sukūrimo tramvajų priežiūrai, vairuotojų, mokymo infrastruktūros ir kt. Lenkai net nuo nulio atidarydami trasas gali remtis kitų savo miestų resursais.

Tramvajus Laisvės pr. tikrai būtų pigesnis dėl to kad pačias gatves ir jų komunikacijas mažiau liesti reiktų, bet yra kita problema - estakada prie spaudos rūmų. Ją arba reiktų griauti arba galvoti sudėtingus sprendimus nukreipiant tramvajų per šoną. Na arba paleisti per pačią estakadą bet tuomet nebūtų įmanoma turėti potencialių maršrutų nusukančių link Narbuto g. , taip pat persėdimui stotelės būtų labai toli nuo tarkim linijos Pilaitė - Centras. Bet šiaip apskritai Laisvės pr tramvajui poreikis turbūt mažiausias, nevetui turbūt ten svarstyta pirmiausia daryti BRT, o tramvajų 1g ir 3g autobusų trasomis.

1g pakeisti tramvajumi pirmiausia atrodytų natūraliausia, net jei miesto plėtra labiau vyksta kiek kitomis kryptimis. Tuomet būtų galima padaryti atšaką į Pilaitę linijai Plaitė - Stotis. Trečia linija galėtų būti per Ozo g. į Saulėtekį ir pakeisti 5g bei sukurti naują maršrutą Pilaitė - Saulėtekis per trumpą atkarpą Laisvės pr. ir toliau ta pačia Ozo g.,. Tokio tinklo pakaktų papildomiems maršrutams Pašilaičiai - Centras, Stotis - Saulėtekis pro kuro aparatūrą. Tuomet 3g ir galiausiai 2g. 3g palieku prie pabaigos dėl to kad pati linija būtų mažai vertinga tinklui nes nekurtų papildomų maršrutų ir tik kirstųsi su Ozo g linijomis, tai manau pradžiai ir BRT pakaktų.. Bent taip aš įsivaizduoju kaip galėtų atrodyti tinklo kūrimas nuo nulio, bet čia labiau svajonė kuri nemanau jog pradės judėti artimiausius dešimt metų.

[Ginthus]

Dabar irgi tas pats, nesvarbu, kad fiziškai į autobusą įlipti galima, bet pvz. iš kokios nors pilaitės stovėti trinantis tarp žmonių visą kelią iki centro mažas malonumas. Jei važiuotų tramvajus neabejoju, kad dauguma iš auto persėstų, nes važiuoti iki centro būtų galima komfortiškai sėdint kaip ir auto.

Niekaip neįkertu, kaip siejasi bėgiai su komfortišku sedėjimu? Ir kaip tas komfortas atsirastų, jei į jį visi persėstų iš auto? Su logika kažkas prasilenkia.

[Lettered]

Niekaip neįkertu, kaip siejasi bėgiai su komfortišku sedėjimu? Ir kaip tas komfortas atsirastų, jei į jį visi persėstų iš auto? Su logika kažkas prasilenkia.

Tramvajus turi daugiau vagonų ir kėdžių ten nei atobusas. O paleidinėti po 5 autikus tiek neracionalu ir brangu, tiek jie patys kamščius sudarytų.

[John]

Niekaip neįkertu, kaip siejasi bėgiai su komfortišku sedėjimu? Ir kaip tas komfortas atsirastų, jei į jį visi persėstų iš auto? Su logika kažkas prasilenkia.

Mažesnė vibracijų ir nepageidaujamo judėjimo amplitudė. Daug kam tai reiškia skirtumą tarp pykinimo ir patogaus keliavimo po miestą.

[Etransport]

3 sekcijų PESA turi panašiai sėdimų vietų kiek ir 18 metrų troleibusas/autobusas apie 50. Nes sėdynės eina dažniausiai viena eile iš abiejų pusių. Didžiąją dalį vietos sudaro stovėjo.

[Lettered]

3 sekcijų PESA turi panašiai sėdimų vietų kiek ir 18 metrų troleibusas/autobusas apie 50. Nes sėdynės eina dažniausiai viena eile iš abiejų pusių. Didžiąją dalį vietos sudaro stovėjo.

Tai Vilniui ne kažkokių pesų reikia ar pailgintų autobusų, o normalaus tramvajaus, pvz. čia perpus už Vilnių mažesniame mieste važinėja toks 90 sėdimų vietų tramvajus. Beje, tramvajai šiaip yra siauresni už autobusus ir prasilenkia žymiai mažesniu atstumu, todėl užima vietos gerokai mažiau nei dvi autobusų A juostos. Pvz. šitoje gatvėje eina tramvajaus du keliai plius automobiliams dvi juostos, nors paprastos 4 auto juostos su dviem autobusų A linijom netilptų.

[Pilaitis]

Dar turėkim omeny, kad Vilniaus VT taisymas ir priežiūra vykdoma vietoje dirbančių meistriukų Antano ir Vladislovo, kurie medvaržčiais sutvirtina konstrukcijas ir visada "geriau žino", kaip viską taisyti. Ko rezultate jau po poros metų nauji buvę autobusai atrodo ir veikia taip, lyg jie būtų naudoti Vokietijoje ar Norvegijoje kokius 30 metų.

O kur garantijos, kad tramvajus remontuos ne Vladikas ir Antoška, ir kad po poros metų tramvajai vis dar bus lyg nauji?

[Rijikas]

Kelionė tramvajumi neabejotinai būtų komfortiškesnė ir talpos/keleivių srautų atžvilgiu efektyvesnė, bet manęs neramina, KAIP kartais ĮRENGIAMOS tos tramvajaus linijos ir koks būna eksploatacinis greitis. Pvz., teko kadaise ir Paryžiuje, ir Bordo važiuoti "naujomis" linijomis, tai stotelių prismaigstyta ant kiekvieno kampo, ir begalės šviesoforų su šalutinėmis gatvėmis, taigi greičio lieka mažai. Tai greitis gaunasi toks, kaip Kijeve ar Lvove sudrožtais bėgiais ir dar labiau sudrožtais tramvajais kreivuliuotum. O jei norėsime, kad tramvajus "netrukdytų eismui" (t.y. dalinai po žeme arba ant estakados), tai nusimato daug daug papildomų sąnaudų. Tai klausimas paprastas, iš kur bus pritraukta daug eurų infrastruktūrai įrengti, jei jau dabar vos krapšto pinigus A juostų įrengimo projektams?
Ir apskritai kiek galės savivaldybė naujame ES finansavimo laikotarpyje pinigų gauti investiciniams projektams, nesgi Vilnius jau "pasiekė ES vidurkį" ir gaus mažesnį paramos intensyvumą arba kai kurioms sritims gal ir jokio. Taip pat GPM perskirstymo tarp savivaldybių metodika nepanašu kad keisis, tai savivaldybės pajamos vargu ar padidės. Žodžiu, galime rašinėti, ko norime ir kas būtų gražu ar negražu, bet finansinė perspektyva nekokia...

[Fulgur]

Ir apskritai kiek galės savivaldybė naujame ES finansavimo laikotarpyje pinigų gauti investiciniams projektams, nesgi Vilnius jau "pasiekė ES vidurkį" ir gaus mažesnį paramos intensyvumą arba kai kurioms sritims gal ir jokio.

Reik prisiminti, kad jei tramvajų statys prancūzai, tai ir Briuselį paspaus Senosios narės suinteresuotos darbo vietomis. Jos turi svertų ES finansavime. Juk smagu "duoti pinigų naujajai narei Lietuvai", kai žinai, kad 70 proc sugrįš pas tave.

Kaip Daugpilis prasisuko su baltarusiškais aš neįsivaizuoduoju.

[Lettered]

Reik prisiminti, kad jei tramvajų statys prancūzai, tai ir Briuselį paspaus Senosios narės suinteresuotos darbo vietomis. Jos turi svertų ES finansavime. Juk smagu "duoti pinigų naujajai narei Lietuvai", kai žinai, kad 70 proc sugrįš pas tave.

Kaip Daugpilis prasisuko su baltarusiškais aš neįsivaizuoduoju.

Spėju buvo tarptautinis konkursas?

[Fulgur]

Spėju buvo tarptautinis konkursas?

Gal paleido "kokius nors opozicijos veikėjus iš kalėjimo", tai ES leido "užsidirbti" Latvijoje. Aišku garsiai to nesakys nei viena pusė.