Vilniaus tramvajus

[Sula]

Pirmasis Pasaulinis Karas.

Kaip suprast kompleksinis?

Kiek žinau projektas sužlugo dar prieš karą.

Kompleksinis reiškia, kad jau dabar reiktų planuoti rezervinius sklypus, gal net žemės išpirkimo galimybes, komunikacijų perkėlimą, kitų VT rūšių ir maršrutų suderinamumą, P&R aikšteles, gatvių, dviračių takų, transporto mazgų perplanavimą (pvz.: rengiant stoties rekonstrukcijos projektą) ir t.t.

[lukass]

Kad jau užsiminėt apie tramvajų pagal BP su B linija Justiniškės-Centras-Lazdynai (mėlyna).



Kaip suprantu, B parinkta pagal SYSTRA



Šis variantas aprėptų daugiau, tačiau:

• Linija nuo Ukmergės g. iki Justiniškių. Ar tikrai ten yra poreikis tramvajui? Mano manymu, trasa turėtų eit Ukmergės gatve iki Perkūnkiemio, nes daugiau keleivių iš tolimesnių rajonų + galimybė turėti tikrą P+R nuo Panevėžio. Nemanau, kad 43 ir 73 nesusitvarko su srautais, be to, galima būtų dažnint dėl atsilaisvinusių autobusų.
• Linijos pabaiga Lazdynuose. Taip, Lazdynai nuskriausti nuo pat pastatymo dėl VT, be to, reikia autobusų maršrutų, dubliuojančių troleibusus, tik kaip su keleivių srautais?
• Ar posūkis nuo Pylimo g. į Basanavičiaus gatvę ne per aštrus (pirmas planas)? Nes nemanau, kad tramvajų tiestų Gedimino pr. Be to, pačiame BP (buvusiam) B linijos nusukimas link Savanorių pr. pavaizduotas Pamėnkalnio g. Vėlgi, ne per smailus posūkis?

[Sula]

Dedam jau tas schemas į archyvą. Reiktų perplanuoti iš naujo, sumodeliuoti iš naujo galimus srautus ir sprendinius. Čia ant pirštų primesti neišeis.

[lukass]

Dedam jau tas schemas į archyvą. Reiktų perplanuoti iš naujo, sumodeliuoti iš naujo galimus srautus ir sprendinius. Čia ant pirštų primesti neišeis.

O kas apsiims dar vienam pinigų švaistymui naujom ataskaitom (kiek jų padaryta vien per Zuoko kadenciją?)? Be to, pagal srautus ne tiek viskas ir pasikeitė (srautai panašūs).

Bet aišku taupusis meras geriau užpirks senovinių dyzelinių autobusų ir gražiai nusišypsos nei tikrai imsis spęsti susisiekimo problemas.

[Pilaitis]

Kažkodėl forumo sistema neleidžia cituoti kelių pranešimų vienu metu, todėl atsakysiu iškart bendrai:

lukass, kodėl galvojate, kad tramvajus būtų tiesiamas pagal tos studijos pasiūlymus? Ji turėtų būti iškart išmesta į šiukšliadėžę vien dėl to, kad siūlo nukreipti VT kitomis gatvėmis vien dėl ''per tankaus VT maršrutų tinklo''. Tokio pobūdžio studijas turėtų daryti tik kompetetingi žmonės. Net jei ir kas nors tiestų tramvajų, tai tikrai būtų klausomasi žmonių nuomonių ir pasiūlymų.

10,000 čia iš kur toks skirtumas (5mln. eurų autobusams ir 25mln. eurų troleibusams)? Priminsiu, vienas troleibuso kontaktinio tinklo kilometras kainuoja 450tūkst. eurų. Dabartiniams greitiesiems maršrutams tektų nutiesti apie 30 kilometrų kontaktinio tinklo, bei apie 103 dvigubus troleibusus (su autonomine eiga žinoma). Tai kainuotų apytiksliai 50mln. eurų. (13,5 mln už KT ir 36mln. už troleibusus). Viskas, 20 metų mes nesirūpiname dėl 6 svarbiausių mūsų mieste maršrutų. Viskas ko reikia - geros priežiūros. Troleibuso savikaina kilometrui pigesnė maždaug 40procentų nuo autobuso (~0,25 euro prieš 0,47 euro), todėl ilgainiui tai būtų pigiau. Palyginimui, 103 ilgi autobusai kainuotų 28,5mln eurų., skirtumas - 21,5mln. eurų. Skaičiuokime, kad per dieną nuvažiuojama vidutiniškai 200 km, taigi per metus 73tūkst. kilometrų. Taigi, per metus autobusai kainuotų 3,7 mln., o troleibusai 1,9 mln. eurų. Skirtumas kiek mažiau nei pusė, o troleibusai pilnai atsipirktų per 12 metų. Ir visus tuos dvylika metų jie visiškai neterštų oro gatvėse bei dar galėtų važinėti tiek pat - žemagrindžiai, su Wifi, krovikliais - ko dar gali prireikti? Svarbiausia būtų priežiūra.

[Mettal]

Kas drįso rakint metro temą?

Geresnis klausimas, kas drįso ją atrakinti. Pasiskaitot visus jos puslapius ir einat ramiai miegot. Nėra čia apie ką diskutuoti, nes viskas vis tiek n kartų kartojasi. Vilniaus VT tema neskirta blevyzgoms apie metro, o tramvajus turi savo atskirą temą.

[lukass]

Kažkodėl forumo sistema neleidžia cituoti kelių pranešimų vienu metu, todėl atsakysiu iškart bendrai:
lukass, kodėl galvojate, kad tramvajus būtų tiesiamas pagal tos studijos pasiūlymus? Ji turėtų būti iškart išmesta į šiukšliadėžę vien dėl to, kad siūlo nukreipti VT kitomis gatvėmis vien dėl ''per tankaus VT maršrutų tinklo''. Tokio pobūdžio studijas turėtų daryti tik kompetetingi žmonės. Net jei ir kas nors tiestų tramvajų, tai tikrai būtų klausomasi žmonių nuomonių ir pasiūlymų.

Trasa Stotis-Santariškės visad buvo svarbiausia VT arterija, todėl tramvajus ten tikrai būtų tiesiamas (jei vien Kalvarijų g. važiuoja 13 maršrutų!). Taip, nuomonės būtų viršesnės, bet proto ribose.

...Dabartiniams greitiesiems maršrutams tektų nutiesti apie 30 kilometrų kontaktinio tinklo...

Čia su S. Batoro gatve į Vileiką? Kur kur, bet ten tikrai nereikia troleibusų, vien koks 6G dažnis (3-6 reisai į valandą). Ten užtektų autobusų.

[lukass]

Geresnis klausimas, kas drįso ją atrakinti. Pasiskaitot visus jos puslapius ir einat ramiai miegot. Nėra čia apie ką diskutuoti, nes viskas vis tiek n kartų kartojasi. Vilniaus VT tema neskirta blevyzgoms apie metro, o tramvajus turi savo atskirą temą.

O ką, yra vienintelė šventa tiesa? Jei taip, gal galite atskleisti? Ir kaip blevyzgot, jei tema užrakinta?

[Pilaitis]

Trasa Stotis-Santariškės visad buvo svarbiausia VT arterija, todėl tramvajus ten tikrai būtų tiesiamas (jei vien Kalvarijų g. važiuoja 13 maršrutų!). Taip, nuomonės būtų viršesnės, bet proto ribose.



Čia su S. Batoro gatve į Vileiką? Kur kur, bet ten tikrai nereikia troleibusų, vien koks 6G dažnis (3-6 reisai į valandą). Ten užtektų autobusų.

Tai nebūtinai yra svarbiausia arterija. Aš apskritai neskirstyčiau kuri yra pati svarbiausia. Tačiau pagrindinės arterijos sutampa su 1G, 2G, 4G ir Ukmergės gatve,
Taip, čia su 6G, jį pridėjau tik vardan teisingumo. Ši linija išties nebūtų labai rentabili, nes kad atsipirktų kontaktinis tinklas, troleibusas turėtų važinėti bent kas 10 minučių. Tuo labiau, kad kitos linijos leistų elektrifikuoti ir kitų, ''lėtųjų'' autobusų maršrutus.

[lukass]

Tai nebūtinai yra svarbiausia arterija. Aš apskritai neskirstyčiau kuri yra pati svarbiausia. Tačiau pagrindinės arterijos sutampa su 1G, 2G, 4G ir Ukmergės gatve,
Taip, čia su 6G, jį pridėjau tik vardan teisingumo. Ši linija išties nebūtų labai rentabili, nes kad atsipirktų kontaktinis tinklas, troleibusas turėtų važinėti bent kas 10 minučių. Tuo labiau, kad kitos linijos leistų elektrifikuoti ir kitų, ''lėtųjų'' autobusų maršrutus.

Bet kiek buvo daryta ataskaitų, visos vienu balsu tvirtino, kad pirma linija turi būt Kalvarijų g. (ne veltui 1G ten važiuoja ).

Kad vienintelis lėtasis Batoro gatvėje yra 74, kuriam reiktų dar papildomo KT (vėlgi, dažnumas tik 2-5 kartai į valandą).

Tačiau G maršrutų elektrifikavimas nepanaikintų sausakimšų TP problemos, nebent būtų leidžiami trigubi troleibusai. Be to, kaip su stotelėmis, kuriose G nestotų?

[lukass]

Dėl 53 pakeitimo 56.
Kodėl po Nacionalinės Gėdos statybų nutraukimo 56 link Fabijoniškių negrąžintas prasukimas pro Akropolį? Pakeitus 53-iu, išloštų visi: Fabijoniškės turėtų trumpiausią kelią iki senamiesčio, Akropolis netrūktų lankytojų...

[Mettal]

Ir kaip blevyzgot, jei tema užrakinta?

Tam turit Delfi ir komentarų skiltis po tais pačiais nieko nepasakančiais straipsniais, bet keliančiais 10 puslapių ilgio aistras. Tema rakinta ne dėl to, kad čia man vienam taip šovė į galvą - iki manęs tai darė kiti tvarkytojai. Dėl to prašau nebandyti apeidinėti draudimo, nes tikrai neleisiu savo prižiūrimai skilčiai pavirsti į šiukšlyną su pasikartojančiais 10 metrų senumo argumentais.

[10.000]

10,000 čia iš kur toks skirtumas (5mln. eurų autobusams ir 25mln. eurų troleibusams)? Priminsiu, vienas troleibuso kontaktinio tinklo kilometras kainuoja 450tūkst. eurų. Dabartiniams greitiesiems maršrutams tektų nutiesti apie 30 kilometrų kontaktinio tinklo, bei apie 103 dvigubus troleibusus (su autonomine eiga žinoma). Tai kainuotų apytiksliai 50mln. eurų. (13,5 mln už KT ir 36mln. už troleibusus). Viskas, 20 metų mes nesirūpiname dėl 6 svarbiausių mūsų mieste maršrutų. Viskas ko reikia - geros priežiūros. Troleibuso savikaina kilometrui pigesnė maždaug 40procentų nuo autobuso (~0,25 euro prieš 0,47 euro), todėl ilgainiui tai būtų pigiau. Palyginimui, 103 ilgi autobusai kainuotų 28,5mln eurų., skirtumas - 21,5mln. eurų. Skaičiuokime, kad per dieną nuvažiuojama vidutiniškai 200 km, taigi per metus 73tūkst. kilometrų. Taigi, per metus autobusai kainuotų 3,7 mln., o troleibusai 1,9 mln. eurų. Skirtumas kiek mažiau nei pusė, o troleibusai pilnai atsipirktų per 12 metų. Ir visus tuos dvylika metų jie visiškai neterštų oro gatvėse bei dar galėtų važinėti tiek pat - žemagrindžiai, su Wifi, krovikliais - ko dar gali prireikti? Svarbiausia būtų priežiūra.

Aš juk tau lietuvių kalba nurodžiau, kad kainas paėmiau “iš lempos”, tiesiog esmė ta, kad autobusų sistema būtų pigesnė negu troleibusų. Kodėl tu niekad nepaskaitai pranešimo iki galo ?
Dabar kalbant apie tavo pateiktus skaičius - praleidai esminį faktorių, t.y. modernius iešmus stotelėse. Nes kitu atveju tie greitieji troleibusai bus visiškai ne greitieji, nes turės stoti kiekvienoje stotelėje. Be to, troleibusai brangesni už autobusus, imk realias kainas, o ne kažkokias “savikainas”, ir neskaičiuok čia kažkokių “ilgainiui” - mokėti ar imti paskolą reiks čia ir dabar. Ir galiausiai - mums reiktų 103 troleibusų, tačiau perkant dvigubus autobusus, mums reikėtų tik max. 50 (nes jau tuoj bus 50 dvigubų Soliarių).

[10.000]

Dėl 53 pakeitimo 56.
Kodėl po Nacionalinės Gėdos statybų nutraukimo 56 link Fabijoniškių negrąžintas prasukimas pro Akropolį? Pakeitus 53-iu, išloštų visi: Fabijoniškės turėtų trumpiausią kelią iki senamiesčio, Akropolis netrūktų lankytojų...

Nes ta “gatvelė” kuria 56 važiuodavo Akropolio teritorijoje taip ir nebuvo atstatyta

[lukass]

Vien tik G maršrutų elektrifikavimas tik sumažintų taršą, tačiau susisiekimo problemos liktų. Reiktų pertvarkyti visą sistemą, nes prikurta begalės besidubliuojančių ir retai kursuojančių maršrutų.
Troleibusų tinklo plėtra su A juostomis būtų pigiausias variantas, tačiau reiktų jau ne dvigubų, o trigubų troleibusų. Problema ta, kad išaugus keleivių srautams (VT taptų patrauklus ar jei būtų ribojama automobilizacija) kursavimo dažnumo didinimas (iki 1-2 min) sukeltų daugiau problemų nei naudos (reiktų daugiau TP, daugiau vairuotojų, kamščiai ir pan.).

[Al1]

Troleibusų minusas, kad jie ir tarpusavyje vienas kitam trukdo. Reikia tikėtis, kad visokie hibridiniai ar vien elektriniai autobusai "be ragučių" ateis. Čia dėl taršos. Ir nereikės tada palaikyt dviejų iš esmės dubliuojančių viens kitą tinklų.

VT neturi atsipirkti "pats savaime". Tačiau jis turi atsipirkti bendrame biudžete. Infrastruktūra reikalinga, kad ja besinaudojantys kurtų vertę ir ta vertė neša pajamas. Kuo patogiau, tuo daugiau kas norės čia būti/gyvent/dirbt, tuo efektyviau kurs vertę. Paskaičiuot netrivialu, todėl ir atsiranda spekuliacijos, ypač politikų. Vieni meta kortą, kad brangu ir neatsipirks, t.y. nežiūri visumos, o kiti ta visuma manipuliuoja. Rezultatas - niekur nejudama, tik dalis biudžetininkų pasiima kasdienes procesines algas...

Du dubliuojantys tinklai yra dabar, kai troleibusai po taip vadinamos reformos, neteko apie 20 proc. keleivių nuo bendro srauto ir dabr vežat ik apie 40 proc., kai anksčiau vežė apie 60 proc. keleivių.

[Al1]

Tramvajų būtų galima tiesti, tik labai protingai ir kompleksiškai pertvarkant visą Vilniaus susisiekimo sistemą. Dar kartą kartoju, pagrindinė miesto bėda yra tai, kad Lietuvoje yra ekstensyvi nevaldoma urbanizacija ir todėl bet kokie infrastruktūriniai projektai, atrodo, padėsiantys susitvarkyti su esamomis problemis, iš tikrųjų prikuria naujų problemų, kurių, kaip ir nesitikėta buvo. Kitais žodžiais tariant, jei nieko nekeičiant urbanizacijos ir miestų tvarkymo, užstatymo, pramonės ir verslo objektų statybos srityse, Vilnius ir toliau pūsis į plotį, o susisiekimo sistema visame šiame kontekste bus silpniausia, neadekvati poreikiams, daug lėšų ir investicijų reikalaujanti ir neefektyvi, nes, kaip minėjau, vienų problemų sprendimas sukurs problemų kitur, jau nekalbant apie srautų formavimą ir valdymą, o ne saviteką, maršrutų planavimą keliems dešimtmečiams į priekį, be ko neįmanoma jokia rimta VT plėtra, ypač bėginio ar netgi troleibusų...

[MindesAcc]

Tramvajų būtų galima tiesti, tik labai protingai ir kompleksiškai pertvarkant visą Vilniaus susisiekimo sistemą. Dar kartą kartoju, pagrindinė miesto bėda yra tai, kad Lietuvoje yra ekstensyvi nevaldoma urbanizacija ir todėl bet kokie infrastruktūriniai projektai, atrodo, padėsiantys susitvarkyti su esamomis problemis, iš tikrųjų prikuria naujų problemų, kurių, kaip ir nesitikėta buvo. Kitais žodžiais tariant, jei nieko nekeičiant urbanizacijos ir miestų tvarkymo, užstatymo, pramonės ir verslo objektų statybos srityse, Vilnius ir toliau pūsis į plotį, o susisiekimo sistema visame šiame kontekste bus silpniausia, neadekvati poreikiams, daug lėšų ir investicijų reikalaujanti ir neefektyvi, nes, kaip minėjau, vienų problemų sprendimas sukurs problemų kitur, jau nekalbant apie srautų formavimą ir valdymą, o ne saviteką, maršrutų planavimą keliems dešimtmečiams į priekį, be ko neįmanoma jokia rimta VT plėtra, ypač bėginio ar netgi troleibusų...

Tai Vilnius kaip sakant bit off more than it can chew. Miesto plotis yra virs 400km2. Miest ribos per dideles. Palyginti su Copenhaga, kurie turi 500k gyventoju, miesto plotis 90km2, Amsterdamas turi 800k gyventoju, miesto plotis apie 200km2, Stockholmas turi apie 1m gyventoju, miesto plotis 188km2.

Vilniaus viesasis transportas yra kaip sakant stretched too thin, aptarnauja mazai gyventoju dideliam plote. Reikia miesta tankiti ko greiciau, bet va yra idiotu kurie kisa pagalius i ratus pastoviai kaip reikia kazkoki apaugusi sklypa vystiti nes ten "medeliai auga" ar ten kazkos "paveldas" apleistas...

[Al1]

Tik kad tankinti nėra kuo. Gyventojų nedaugėja, o ir iš viso Lietuvos žmonės bėga. Tuo tarpu aplink Vilnių ir jo pakraščiuose auga nuosavų namų kvartatai ir visokie verslo objektai. Kaip juos sukišti atgal į miestą? Deja, bet visa šita problema jau nebeišsprendžiama ir daro bei ateityje darys daugybę problemų vystant miesto infrastruktūrą. Bent jau sustabdyti visą tą procesą reikėtų, taičiau iš esmės apie tai net nekalbama, nėra supratimo ir noro bei valios kažką daryti ir keisti. Problemos neišspręs miestas, tai centrinės valdžios politikos lygyje gali būti daroma. Tuo labiau, kad nuo panašių problemų kenčia ir kiti Lietuvos didieji miestai, ypač Kaunas, o taip pat ir Klaipėda.

[MindesAcc]

Individualiu namu kvartalai kur miesto periferijoje yra tai net neturetu buti itraukti i bendro miesto plana. Visur tokie dalykai egzistuoja kaip suburbs / priemiesciai kurios yra atskiros gyvenamosios dalys. Vietoi to kat tobulinti VT ir kitus alternativias transporto priemones, miestas labai megsta platinti gatves...Toliau skatina automobilizacija, ir toliau bus kamsciai.

http://www.wri.org/blog/2016/12/bigg...e-cities-safer
https://www.wired.com/2014/06/wuwt-t...nduced-demand/