Vilniaus tramvajus

[Vidma]

čia dar truputis "Vilniaus tramvajai" temai papildyti:

Antra dalis

Vilniaus miesto susisiekimo infrastruktūros sistemos (tramvajaus) specialiojo plano viešo visuomenės susirinkimo įvykusio 2002.10.25 motyvuotų (pagrįstų) pasiūlymų įvertinimas


Kl.nr./ Klausimas - pasiūlymas - pastaba / (Klausėjas) / Atsakymas / (Atsakovas)
1. Ar modernus tramvajus yra iš tikrųjų prioritetinis objektas? Gal geriau lėšas nukreipti mokykloms arba miesto greitkelių tiesimui?
Siekiant sostinėje išspręsti automobilių kamščių problemas, reikia tiesti aplinkkelius ir sureguliuoti šviesoforus, o ne įvedant naują transporto rūšį?
(V.Kvietkauskas, K.Petrokas)
Vilniaus miesto strateginio plano ruošimo metu buvo atlikta sociologinė apklausa, kurioje dalyvavo ekspertai, gyventojai ir miesto politikai. Daugumos pasirinkimas buvo toks: transporto ir automobilių parkavimo problemos, arba susisiekimas mieste yra aktualiausias Vilniaus mieste. Vilniaus miesto bendrajame ir strateginiuose planuose, kurie yra patvirtinti Vilniaus miesto taryboje, susisiekimo sistemoje prioritetas yra suteiktas viešajam transportui. Pagrindiniai argumentai: reikalinga mažesnė gatvių tinklo plėtra, žymiai mažesnis

+ poveikis aplinkai, sumažėja parkingų poreikis.

Tačiau negalima paneigti, kad šiuo metu nereikalinga gatvių tinklo plėtra, ar miestui neaktualūs greitkeliai, kuriais būtų nukreipta dalis transporto srautų nuo miesto centrinės dalies ir gyvenamųjų rajonų. Jie negali būti priešpastatomi moderniojo tramvajaus įvedimui ir turėtų būti realizuojami ganėtinai greičiau. Tai efektyvūs ir labai reikalingi miestui projektai ir šiuo metu ruošiami jų detalieji planai. Tačiau juos realizuoti taip pat bus pakankamai sunku, nes jų kaina apie 350 mln. Lt, aktyviai tam priešinasi Lazdynų ir Gudelių gyventojai.
(V.Valeika)

2. Koks tramvajaus įvedimo socialinis poveikis? Vežėjai neteks pragyvenimo šaltinio, padidės bedarbystė. Teigiama, kad nebus panaikinti privatūs vežėjai, tačiau projekte įvardijama, kokie maršrutai bus panaikinti.

Nauja transporto rūšis naikins autobusų, troleibusų ir mikroautobusų parkus. Daugiau nei 5000 bedarbių liks ant “ledo”. (V.Kvietkauskas, Klausimas iš salės K.Petrokas
Projekto rengėjų nuomone, kuri paremta keleivių ir transporto srautų modeliavimo rezultatais, įvedus modernųjį tramvajų, paros keleivių pervežimai viešuoju transportu padidėtų (2015 metais – 893 tūkst. keleivių) ir parkuose dirbtų apie 2900 darbuotojų. Palikus esamą viešojo transporto struktūrą arba į ją įvedus kitą neefektyvią rūšį, nesugebančią konkuruoti su lengvaisiais automobiliais, keleivių pervežimai ir toliau mažės (2015 metais iki 684,4 tūkst. keleivių) ir jai aptarnauti reikės apie 2300 darbuotojų. Tuomet darbo netektų apie 500 darbuotojų. Tai labai optimistiniai skaičiai, nes vien per paskutiniuosius 4 metus darbuotojų skaičius autobusų ir troleibusų parkuose sumažėjo 550. Socialinį poveikį pajustų ne tik atleisti darbuotojai, bet ir socialiai remiami keleiviai, kurie neteks ženklios dalies viešojo transporto teikiamų paslaugų. Tiesiant tramvajų būtų sukurta apie 1000 naujų darbo vietų.

Projekte siūloma restruktūrizuoti esamą miesto viešąjį tinklą, tačiau kartu išlaikant ir esamas transporto rūšis: troleibusus ir įvairių talpų autobusus. Jų pervežimai turėtų siekti iki 70-75 procentų nuo bendrų apimčių. Svarbu pabrėžti vieną esminį dalyką: šių transporto rūšių maršrutinis tinklas turi būti pertvarkytas pagal hierarchijos lygį, orientuojantis į būsimas moderniojo tramvajaus trasas. Dalis maršrutų, kurie didžia dalimi dubliuoja jo trasas, turi būti panaikinti, dalis maršrutų orientuoti privežimui iki moderniojo tramvajaus trasų. Moderniojo tramvajaus eismo juostomis joks kito transporto eismas nenumatomas, nes tai yra šios transporto rūšies techninis reikalavimas (priešingu atveju tai būtų mums įprastas tramvajus, kuris mums nėra reikalingas).

Laikantis šių reikalavimų ir naikinant esamą maršrutų dubliavimą yra pagrindiniame variante siūloma sumažinti apie pusę maršrutinių taksi maršrutų, kurie jau šiandien dubliuoja beveik visus pagrindinius troleibusų ir autobusų maršrutus. Tačiau projekte pažymėta, kad gali būti priimtas ir kitoks politinis sprendimas – kai kuriuos siūlomus panaikinti mažos talpos autobusus, kurie nedubliuoja tramvajaus maršrutų, įteisinti kaip ekspresinius maršrutus. Kadangi toks siūlymas buvo palaikytas, tai pateiktas alternatyvinis variantas, kuriame naikinamų maršrutų skaičius tik 13 (reikia priminti, kad tyrimų metu 7 maršrutai nebuvo užfiksuoti kaip realiai dirbantys).

Bet kuriuo atveju, perspektyvinė Vilniaus viešojo transporto sistema turi būti integruota ir skaidri, kurioje teisę vežti turi bet kuris vežėjas, turintis tam licenciją ir laimėjęs norimo maršruto konkursą. Šioje vietoje konkurencija turi baigtis ir prasidėti efektyvus darbas konkurso numatytomis sąlygomis. Smulkieji vežėjai joje neturėtų būti išskirtiniai ir jau dabar turėtų ruoštis dirbti rinkos sąlygomis. Teoriškai galimas atvejis, kad viešojo transporto rinkoje dirbs tik privatūs vežėjai. Čia dar daug darbo ir Savivaldybės viešojo transporto eismo organizatoriams, nes kol tokie konkursai nebus tinkamai vykdomi, privatiems vežėjams ateiti į rinką yra pakankamai sunku. (V.Valeika)

3. Konkretizuoti Iš kokių ES fondų numatoma finansuoti tramvajaus tiesimą, nes įvairiuose dokumentuose jie pateikiami skirtingai (Europos rekonstrukcijos fondas, Europos vystymo fondas, ES struktūrinis fondas)? Dažniausiai šios lėšos yra skiriamos gamtosaugai, verslui ir tik nedidelė dalis transportui.
(A.Čaplikas, E.Šablinskas)
Reikia pripažinti, kad šie fondai atskiruose tarpiniuose dokumentuose buvo traktuojami skirtingai dėl vertimo iš prancūzų kalbos. Modernųjį tramvajų numatoma finansuoti iš ES struktūrinio fondo. Praktiškai nėra jokių galimybių gauti lėšų iš šio fondo transporto priemonių įsigijimui (ką siūlo mūsų oponentai, siūlant geriau nupirkti naujų autobusų ir troleibusų). Į viešojo transporto modernizavimą miestų susisiekimo sistemoje reikia žiūrėti kaip į aplinkosauginį projektą, mažinantį transporto neigiamą poveikį mieste. (V.Valeika)

4. Iš vieno tramvajaus maršruto tikimasi gauti 16-17 mln.Lt pajamų. Tai reiškia, kad arba bus labai brangus bilietas (5lt), arba jokia kita transporto priemonė be tramvajaus nevažiuos. (A.Čaplikas)
Tam tikrose maršrutinio tinklo atkarpose tramvajus bus vienintelė transporto priemonė. Tramvajaus bilieto kaina turėtų atitikti unifikuotą viešojo transporto kainų lygį.

Specialusis planas neanalizavo galimos bilietų kainos nes tai sekančios projektavimo stadijos uždavinys (socialinis-ekonominis įvertinimas, aplinkosauga). (N.Alekperovas)

5. Prie mūsų tvarkos nėra jokių garantijų, kad modernus tramvajus išvystys pakankami didelį greitį (24km/val.) ir bus apie 18km/val., tad ką tai duotų? (A.Čaplikas)
Jeigu mes negalime jo projektuoti ir tiesti prisilaikant šios transporto rūšies keliamų techninių reikalavimų, tuomet jį įrenginėti nėra jokio tikslo ir tokiam projektui užsienio ekspertas nepritars. Jo greitis iš esmės priklauso tik nuo kelių faktorių: nepertraukiamas sukoordinuotas eismas išskirtinėje juostoje bei atstumo tarp stotelių. Vilniuje stotelių skaičius maršrutuose dar nėra galutinai nusistovėjęs. Preliminariniai A maršruto skaičiavimai parodė, kad greitis jame bus apie 24,0 km/val. Perspektyvoje prailginant šį maršrutą iki oro uosto ar šiaurinėje miesto dalyje jis gali siekti iki 27-30 km/val. Šiuo metu A maršruto atkarpoje tarp stoties ir Kareivių gatvės susisiekimo greitis piko valandomis yra 12,5km/val. ir perspektyvoje gali sumažėti iki bendro srauto greičio – 8-10km/val. Esamas autobusų ir troleibusų susisiekimo greitis pagal eismo kryptis beveik vienodas, tad galima teigti, kad esama speciali viešojo transporto juosta Pylimo gatvėje didesnio efekto neduoda. (V.Valeika)

6. Modernus tramvajus gali save pateisinti tik dideliuose miestuose (Londonas, Paryžius, Stokholmas, Oslas, Barselona, Dublinas), kurie seniai sukūrė transporto sistemą su tramvajumi, o mes, turėdami puikią transporto sistemą, norim ją sugriauti?
(A.Čaplikas)
Visuose šiuose miestuose pagrindinius keleivių pervežimus atlieka miesto geležinkeliai ir metro, o tramvajai juos tik papildo. Nei vieno iš jų Vilnius neturi, tad mums modernus tramvajus perspektyvoje išlieka pati optimaliausia viešojo transporto priemonė. Tai, kad mes neturime tramvajaus, nėra didelis mūsų privalumas, nes tai pati ekonomiškiausia miesto viešojo transporto priemonė. Įvesdami modernųjį tramvajų mes esamos miesto viešojo transporto sistemos nesugriauname, o ją tik papildome šiuolaikine transporto rūšimi, kuri ją tik pagerina. Niekas neteigia, kad mūsų viešojo transporto sistema yra bloga. Todėl šiuo metu, kai vežame apie 45 procentus keleivių, sąlygos naujos galingesnės transporto rūšies įvedimui yra pačios palankiausios.
(V.Valeika)

7. Siūloma A maršrute sudaryti tas pačias eismo sąlygas kaip ir tramvajui ir ja paleisti troleibusus ar autobusus ir pasitikrinti koks bus realus susisiekimo greitis. (A.Čaplikas)
Esamų autobusų ir troleibusų eismo techninės ir eksploatacinės sąlygos to nenumato. Norint padaryti tokį siūlomą eksperimentą reikėtų įdėti nemažai lėšų, pilnai rekonstruojant esamas dangas, įvedant automatines eismo reguliavimo sistemas ir išplečiant eismo juostų skaičių šiauriau Žalgirio gatvės. Reikėtų pilnai imituoti ir visą aplinkinį maršrutinį tinklą, kad sukurti panašų keleivių srauto judėjimą. Vien esamoje trasoje praleisti autobusus ir troleibusus stovint ir reguliuojant policininkams nieko realaus neduotų. O greitis tikrai būtų nemažas.
(V.Valeika)

Žiūrėti antros dalies pirmą tęsinį

[farbrom]

Priešpastatomi

[Vidma]

čia dar truputis "Vilniaus tramvajai" temai papildyti:
Antros dalies pirmas tęsinys

8. Ar buvo konkursas tramvajaus studijos rengimui “Systrai”? (Klausimas iš salės)
Prancūzų atlikta studija buvo finansuota Prancūzijos vyriausybės, kuri savo nuožiūra ir atrinko tam tinkančią projektavimo firmą. (V.Valeika)

9. Siūloma A maršrutą permesti į Vilniaus mieste bendrajame plane fiksuotą trasą, nes jis senamiestyje gali sunaikinti paveldą, bus griaunamas istoriškai susiklostęs gatvių tinklas. (G.Drėmaitė, G.Valdžionis)
Vienos ar kitos Vilniaus bendrajame plane fiksuotos tramvajaus trasos patikslinimas, remiantis atliktais Prancūzijos kompanijos “Systra” skaičiavimo rezultatais, neprieštarauja bendrajam planui. Be abejo skaičiavimai nėra ir negali būti vieninteliu argumentu, nes ši pastaba yra tikrai iš esmės. Dėl to jau buvo nemažai diskutuota ir tarp projektų rengėjų. Pagrindinis argumentas buvo dideli keleivių srautai link senamiesčio, stoties, kurių negalima realizuoti lengvaisiais automobiliais dėl esamo istorinio gatvių tinklo žemų parametrų. Norint tokius srautus realizuoti reikia patrauklaus viešojo transporto. Kitas aspektas - poveikis aplinkai (triukšmas, užterštumas ir vibracija) prie moderniojo tramvajaus yra mažesnis, nei prie esamo viešojo transporto eismo. Gatvių ir inžinerinių tinklų rekonstrukcija senamiesčio gatvėse anksčiau ar vėliau yra neišvengiamas procesas. Tik sutvarkius viešąjį transportą rūšį galima iš esmės priversti lengvuosius automobilius aplenkti senamiestį (priemonės-automobilių parkavimo mokestis su ribotu stovėjimo vietų skaičiumi).

Modernus tramvajus yra pakankamai lanksti ir tuo pačiu moderni transporto rūšis, todėl Istoriškai susiklostęs gatvių tinklas nebus griaunamas. (V.Valeika)

10. Sakoma, kad vietoj autobusų parko bus tramvajaus depo, tad, kur numatoma iškelti autobusų parką? (G.Visockas)
Pirminiai įvertinimai parodė, kad teritorija šalia esamo autobusų parko yra tinkamiausia tramvajaus depo įrengimui. Tam gali būti panaudota ir dalis esamo autobusų parko teritorijos, tačiau apie visišką autobusų parko panaikinimą šiuo metu negalvojama. Buvo pabrėžta tik tai, kad esamo autobuso parko ekologinis poveikis Žirmūnams yra gana didelis, tad jeigu reikėtų perspektyvoje jį iškelti, tai būtų naudinga ir aplinkiniams gyventojams. Tuomet būtų ieškoma ir jam vietos. Šiuo metu tokio poreikio nėra. (V.Valeika)

11. Mieste tik kokia valandą autobusai yra perpildyti, o paskui važiuoja pustuščiai, tad ir tramvajus važiuos tuščias? (G.Visockas)
Esminės problemos ir susidaro piko valandomis, tad norint sumažinti lengvųjų automobilių eismo augimą ir padidinti pervežimus viešuoju transportu reikia gerinti viešojo transporto darbą. Natūralu, kad kitomis valandomis keleivių srautas yra mažesnis. Šiandien ne piko valandomis važiuojančios neužpildytos transporto priemonės tik įrodo, kad esamas maršrutinis tinklas yra neekonomiškas ir atskiromis valandomis transporto priemonių skaičius ir talpa neatitinka realiems keleivių poreikiams. Tačiau vos tik mes užsimename apie esamo maršrutinio tinklo restruktūrizavimo poreikį, patys vežėjai tai užprotestuoja. (V.Valeika)

12. Kas bus su tramvajumi, kai pasnigs ir užšals arba atsitiks avarija? (G.Visockas)
Šios transporto rūšies techninės sąlygos įgalina eksploatuoti ją Vilniuje. Modernieji tramvajai be problemų važinėja Šiaurės valstybėse (Stokholmas. Oslas). Kiekvieno maršruto keliose vietose yra numatyti papildomi iešmai, kurie avarijos metu bus panaudojami kaip apsisukimai ir maršrutas bus suskaldytas į kelis maršrutus, o sugedęs tramvajus nustumtas į atsarginius bėgius. Viso šios situacijos yra numatytos eksploatacijos ir projektavimo sąlygose. (V.Valeika)

13. Modernus tramvajus yra nebloga transporto priemonė, tačiau ji turi papildyti esamą sistemą, o ne ją griauti. (G.Visockas)
To ir yra siekiama, ir modernus tramvajus tik papildo esamą VT sistemą. Esamo tinklo pertvarkymas ir optimizavimas įvertinat tramvajų kaip pagrindinį šios sistemos karkasą yra neišvengiamas. Troleibusų maršrutai kaip 3 ir 16 yra to kuriamo karkaso neatskiriama dalis. Kad ir esama sistema toliau vystoma matyti ir iš numatomos troleibusų maršrutinio tinklo plėtros miesto šiaurinėje dalyje. (V.Valeika)

14. Kaip reikės elgtis gatvėje su tramvajumi kitiems eismo dalyviams? (G.Visockas)
Pirmiausia reikės papildyti esamas kelių eismo taisykles ir įvesti papildomus kelių ženklus, nes šiuo metu tokios transporto rūšies Lietuvoje nėra. Įvesti taisyklių pakeitimai nurodys kaip reikės važiuoti gatvėse su tramvajaus eismu. Paprastai įvedamas tramvajaus pirmenybės automobilių atžvilgiu principas, bus draudžiama ant bėgių sustoti. (V.Valeika)

15. Nėra jokių konkrečių maršrutų palyginimo. Kodėl nėra įvertinama, koks bus vidutinis greitis autobusų, jei jie važiuos tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tramvajai? (G.Visockas)
Buvo minėta, kad kiekviena transporto rūšis turi savo eismo sąlygų reikalavimus. Paprasti autobusai ir troleibusai važinėja bendrajame sraute. Modifikuoti autobusai CIVIS būtų artimi siūlomoms sąlygoms ir greitis siektų 18-25km/val., tačiau jo maži pervežimų pajėgumai (2000-4000 keleivių per valandą vieną kryptimi) o kaina artima moderniojo tramvajaus įrengimui. (V.Valeika)

16. Ar ši studija yra tik pamąstymai apie Vilnių, ar jau yra kokie konkretūs valdžios įsipareigojimai? (G.Visockas)
Specialusis planas ir prancūzų transporto bendrovės “Systra” atlikta studija tik įvertino moderniojo tramvajaus įvedimo Vilniuje galimybes ir patikslino Bendrajame plane numatytas trasas. Specialiojo plano statusas įgalino šiuos siūlymus plačiai aptarti su visuomene. Įvykdomumo studija nėra susijusi su jokiais Vilniaus savivaldybės įsipareigojimais. (N.Alekperovas)

17. Kiek reikės išmokėti kompensacijų įmonėms, drastiškais metodais bus išmetamoms iš gatvių, kuriomis važiuos tramvajai? (G.Visockas)
Europos šalių patyrimas rodo, kad tramvajaus maršrutai pritraukia verslininkus arčiau jų, nes bus sutvarkyta ir visa aplinkinė erdvė, tad jokių kompensacijų įmonėms neturėtų būti. Atvirkščiai šiose vietose žemės ir nuomos kaina tik išaugtų. (V.Valeika)

18. Siūlyčiau neeksperimentuoti su tramvajumi iškasus gatves, o atlikti žymiai pigesnę gyventojų apklausą ir įsitikinti, ar reikalingas tramvajus vilniečiams? (G.Visockas)
Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatose Nr.1079 (1997.09.29) viešas svarstymas su visuomene yra apibrėžiamas taip: t.y. “planavimo proceso dalis, užtikrinanti jo atvirumą, sudaranti galimybę visuomenės nariams dalyvauti rengiant ir įgyvendinant projektus, (…)”

Šiuo atveju, gyventojų apklausa apie tramvajaus reikalingumą nebūtų susijusi su pačia planavimo proceso procedūra. (N.Alekperovas)

19. Greitis Kalvarijų gatvėje sumažės, kai reikės praleidinėti keleivius išlipusius iš tramvajaus?
(G.Visockas)
Moderniojo tramvajaus stotelių vietos yra pritrauktos prie sankryžoje esančių pėsčiųjų perėjų, kurios yra ir kitiems pėstiesiems ar dviratininkams. Stotelės yra aptvertos visų perimetrų, tad keleiviai gali patekti tik per bendro naudojimo pėsčiųjų perėjas. Tai nėra mums įprastas tramvajus, kai jam atvažiavus keleiviai eina skersai per gatvės važiuojamąją dalį, o kitos transporto priemonės privalo sustoti ir juos praleisti. Vykstant keleivių įlipimui ir išlipimui transporto eismas vyksta mums įprastu būdu. (V.Valeika)

20. Paruoštas specialusis planas yra labai žemo lygio ir jam negalima pritarti. (G.Visockas)
Jau matę šį specialiojo plano projektą užsienio ekspertai pripažįsta, kad tai pakankamai kvalifikuotas darbas, atitinkantis užsienyje ruošiamus projektus. Problema gal vis tik yra ne pačiame projekte, bet teiginiuose, kurie nėra priimtini šiai susirinkusiai auditorijai, kurios didžiąją dalį sudaro šiandieniniai vežėjai ir jų vadovai. Įdomu tai, kad viso projektavimo metu, nei vienas šiandieninių oponentų, įskaitant ir profesorių A.Ambrazevičių, neatėjo ir nepanoro padiskutuoti su autoriais ir tuo pačiu įsitikinti savo teisumu. Tuo tarpu daugelis vilniečių, kurie domėjosi šiuo projektu, gavo pakankamai išsamią informaciją, o iš projekto korektūros matyti, kad buvo atsižvelgta ir į jų nuomonę. Daugelis atėjusiųjų suprato, kad tai teritorinio planavimo, o ne techninis projektas, tad daugelis detalių gali būti apkalbėti tik kitose projektavimo stadijose, jeigu šiam projektui būtų pritarta. Prancūzų transporto ekspertai suteikė daug papildomos naudingos informacijos ir padarė viską, kad šis projektas tarptautiniame lygyje būtų vertinamas palankiai. (V.Valeika)

Žiūrėti antros dalies antrą tęsinį

[Vidma]

čia dar truputis "Vilniaus tramvajai" temai papildyti:
Antros dalies pirmas tęsinys

8. Ar buvo konkursas tramvajaus studijos rengimui “Systrai”? (Klausimas iš salės)
Prancūzų atlikta studija buvo finansuota Prancūzijos vyriausybės, kuri savo nuožiūra ir atrinko tam tinkančią projektavimo firmą. (V.Valeika)

9. Siūloma A maršrutą permesti į Vilniaus mieste bendrajame plane fiksuotą trasą, nes jis senamiestyje gali sunaikinti paveldą, bus griaunamas istoriškai susiklostęs gatvių tinklas. (G.Drėmaitė, G.Valdžionis)
Vienos ar kitos Vilniaus bendrajame plane fiksuotos tramvajaus trasos patikslinimas, remiantis atliktais Prancūzijos kompanijos “Systra” skaičiavimo rezultatais, neprieštarauja bendrajam planui. Be abejo skaičiavimai nėra ir negali būti vieninteliu argumentu, nes ši pastaba yra tikrai iš esmės. Dėl to jau buvo nemažai diskutuota ir tarp projektų rengėjų. Pagrindinis argumentas buvo dideli keleivių srautai link senamiesčio, stoties, kurių negalima realizuoti lengvaisiais automobiliais dėl esamo istorinio gatvių tinklo žemų parametrų. Norint tokius srautus realizuoti reikia patrauklaus viešojo transporto. Kitas aspektas - poveikis aplinkai (triukšmas, užterštumas ir vibracija) prie moderniojo tramvajaus yra mažesnis, nei prie esamo viešojo transporto eismo. Gatvių ir inžinerinių tinklų rekonstrukcija senamiesčio gatvėse anksčiau ar vėliau yra neišvengiamas procesas. Tik sutvarkius viešąjį transportą rūšį galima iš esmės priversti lengvuosius automobilius aplenkti senamiestį (priemonės-automobilių parkavimo mokestis su ribotu stovėjimo vietų skaičiumi).

Modernus tramvajus yra pakankamai lanksti ir tuo pačiu moderni transporto rūšis, todėl Istoriškai susiklostęs gatvių tinklas nebus griaunamas. (V.Valeika)

10. Sakoma, kad vietoj autobusų parko bus tramvajaus depo, tad, kur numatoma iškelti autobusų parką? (G.Visockas)
Pirminiai įvertinimai parodė, kad teritorija šalia esamo autobusų parko yra tinkamiausia tramvajaus depo įrengimui. Tam gali būti panaudota ir dalis esamo autobusų parko teritorijos, tačiau apie visišką autobusų parko panaikinimą šiuo metu negalvojama. Buvo pabrėžta tik tai, kad esamo autobuso parko ekologinis poveikis Žirmūnams yra gana didelis, tad jeigu reikėtų perspektyvoje jį iškelti, tai būtų naudinga ir aplinkiniams gyventojams. Tuomet būtų ieškoma ir jam vietos. Šiuo metu tokio poreikio nėra. (V.Valeika)

11. Mieste tik kokia valandą autobusai yra perpildyti, o paskui važiuoja pustuščiai, tad ir tramvajus važiuos tuščias? (G.Visockas)
Esminės problemos ir susidaro piko valandomis, tad norint sumažinti lengvųjų automobilių eismo augimą ir padidinti pervežimus viešuoju transportu reikia gerinti viešojo transporto darbą. Natūralu, kad kitomis valandomis keleivių srautas yra mažesnis. Šiandien ne piko valandomis važiuojančios neužpildytos transporto priemonės tik įrodo, kad esamas maršrutinis tinklas yra neekonomiškas ir atskiromis valandomis transporto priemonių skaičius ir talpa neatitinka realiems keleivių poreikiams. Tačiau vos tik mes užsimename apie esamo maršrutinio tinklo restruktūrizavimo poreikį, patys vežėjai tai užprotestuoja. (V.Valeika)

12. Kas bus su tramvajumi, kai pasnigs ir užšals arba atsitiks avarija? (G.Visockas)
Šios transporto rūšies techninės sąlygos įgalina eksploatuoti ją Vilniuje. Modernieji tramvajai be problemų važinėja Šiaurės valstybėse (Stokholmas. Oslas). Kiekvieno maršruto keliose vietose yra numatyti papildomi iešmai, kurie avarijos metu bus panaudojami kaip apsisukimai ir maršrutas bus suskaldytas į kelis maršrutus, o sugedęs tramvajus nustumtas į atsarginius bėgius. Viso šios situacijos yra numatytos eksploatacijos ir projektavimo sąlygose. (V.Valeika)

13. Modernus tramvajus yra nebloga transporto priemonė, tačiau ji turi papildyti esamą sistemą, o ne ją griauti. (G.Visockas)
To ir yra siekiama, ir modernus tramvajus tik papildo esamą VT sistemą. Esamo tinklo pertvarkymas ir optimizavimas įvertinat tramvajų kaip pagrindinį šios sistemos karkasą yra neišvengiamas. Troleibusų maršrutai kaip 3 ir 16 yra to kuriamo karkaso neatskiriama dalis. Kad ir esama sistema toliau vystoma matyti ir iš numatomos troleibusų maršrutinio tinklo plėtros miesto šiaurinėje dalyje. (V.Valeika)

14. Kaip reikės elgtis gatvėje su tramvajumi kitiems eismo dalyviams? (G.Visockas)
Pirmiausia reikės papildyti esamas kelių eismo taisykles ir įvesti papildomus kelių ženklus, nes šiuo metu tokios transporto rūšies Lietuvoje nėra. Įvesti taisyklių pakeitimai nurodys kaip reikės važiuoti gatvėse su tramvajaus eismu. Paprastai įvedamas tramvajaus pirmenybės automobilių atžvilgiu principas, bus draudžiama ant bėgių sustoti. (V.Valeika)

15. Nėra jokių konkrečių maršrutų palyginimo. Kodėl nėra įvertinama, koks bus vidutinis greitis autobusų, jei jie važiuos tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tramvajai? (G.Visockas)
Buvo minėta, kad kiekviena transporto rūšis turi savo eismo sąlygų reikalavimus. Paprasti autobusai ir troleibusai važinėja bendrajame sraute. Modifikuoti autobusai CIVIS būtų artimi siūlomoms sąlygoms ir greitis siektų 18-25km/val., tačiau jo maži pervežimų pajėgumai (2000-4000 keleivių per valandą vieną kryptimi) o kaina artima moderniojo tramvajaus įrengimui. (V.Valeika)

16. Ar ši studija yra tik pamąstymai apie Vilnių, ar jau yra kokie konkretūs valdžios įsipareigojimai? (G.Visockas)
Specialusis planas ir prancūzų transporto bendrovės “Systra” atlikta studija tik įvertino moderniojo tramvajaus įvedimo Vilniuje galimybes ir patikslino Bendrajame plane numatytas trasas. Specialiojo plano statusas įgalino šiuos siūlymus plačiai aptarti su visuomene. Įvykdomumo studija nėra susijusi su jokiais Vilniaus savivaldybės įsipareigojimais. (N.Alekperovas)

17. Kiek reikės išmokėti kompensacijų įmonėms, drastiškais metodais bus išmetamoms iš gatvių, kuriomis važiuos tramvajai? (G.Visockas)
Europos šalių patyrimas rodo, kad tramvajaus maršrutai pritraukia verslininkus arčiau jų, nes bus sutvarkyta ir visa aplinkinė erdvė, tad jokių kompensacijų įmonėms neturėtų būti. Atvirkščiai šiose vietose žemės ir nuomos kaina tik išaugtų. (V.Valeika)

18. Siūlyčiau neeksperimentuoti su tramvajumi iškasus gatves, o atlikti žymiai pigesnę gyventojų apklausą ir įsitikinti, ar reikalingas tramvajus vilniečiams? (G.Visockas)
Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatose Nr.1079 (1997.09.29) viešas svarstymas su visuomene yra apibrėžiamas taip: t.y. “planavimo proceso dalis, užtikrinanti jo atvirumą, sudaranti galimybę visuomenės nariams dalyvauti rengiant ir įgyvendinant projektus, (…)”

Šiuo atveju, gyventojų apklausa apie tramvajaus reikalingumą nebūtų susijusi su pačia planavimo proceso procedūra. (N.Alekperovas)

19. Greitis Kalvarijų gatvėje sumažės, kai reikės praleidinėti keleivius išlipusius iš tramvajaus?
(G.Visockas)
Moderniojo tramvajaus stotelių vietos yra pritrauktos prie sankryžoje esančių pėsčiųjų perėjų, kurios yra ir kitiems pėstiesiems ar dviratininkams. Stotelės yra aptvertos visų perimetrų, tad keleiviai gali patekti tik per bendro naudojimo pėsčiųjų perėjas. Tai nėra mums įprastas tramvajus, kai jam atvažiavus keleiviai eina skersai per gatvės važiuojamąją dalį, o kitos transporto priemonės privalo sustoti ir juos praleisti. Vykstant keleivių įlipimui ir išlipimui transporto eismas vyksta mums įprastu būdu. (V.Valeika)

20. Paruoštas specialusis planas yra labai žemo lygio ir jam negalima pritarti. (G.Visockas)
Jau matę šį specialiojo plano projektą užsienio ekspertai pripažįsta, kad tai pakankamai kvalifikuotas darbas, atitinkantis užsienyje ruošiamus projektus. Problema gal vis tik yra ne pačiame projekte, bet teiginiuose, kurie nėra priimtini šiai susirinkusiai auditorijai, kurios didžiąją dalį sudaro šiandieniniai vežėjai ir jų vadovai. Įdomu tai, kad viso projektavimo metu, nei vienas šiandieninių oponentų, įskaitant ir profesorių A.Ambrazevičių, neatėjo ir nepanoro padiskutuoti su autoriais ir tuo pačiu įsitikinti savo teisumu. Tuo tarpu daugelis vilniečių, kurie domėjosi šiuo projektu, gavo pakankamai išsamią informaciją, o iš projekto korektūros matyti, kad buvo atsižvelgta ir į jų nuomonę. Daugelis atėjusiųjų suprato, kad tai teritorinio planavimo, o ne techninis projektas, tad daugelis detalių gali būti apkalbėti tik kitose projektavimo stadijose, jeigu šiam projektui būtų pritarta. Prancūzų transporto ekspertai suteikė daug papildomos naudingos informacijos ir padarė viską, kad šis projektas tarptautiniame lygyje būtų vertinamas palankiai. (V.Valeika)

Žiūrėti antros dalies antrą tęsinį

[Vidma]

čia dar truputis "Vilniaus tramvajai" temai papildyti:
Antros dalies antras tęsinys

21. Norint išleisti milijardus, reikia referendumo. (G.Valdžionis)
Šiuo atveju, referendumas dėl tramvajaus reikalingumo nebūtų susijęs su pačia planavimo proceso procedūra. Tam būtų reikalingas atskiras kompetentingų instancijų sprendimas. (N.Alekperovas)

22. Teisinėje bazėje nėra numatyta, ką gali pasirašyti meras. Jei po jo parašu slypi milijardai, meras turi turėti įgaliojimus pasirašyti finansinius sprendimus. (E.Šablinskas)
Memorandumas moderniojo tramvajaus galimybių studijai atlikti nėra kuo tai ypatingas dokumentas, kurio negalėtų pasirašyti meras. Tuo labiau, kad pagrindinius projektavimo darbus finansavo Prancūzijos vyriausybė. (V.Valeika)

23. Pasiūlymas prancūzams – reikėtų savo pajėgas nukreipti į Rygą, kur yra tramvajaus tradicijos. (E.Šablinskas)
Tai neturi nieko bendro su nagrinėjamu Vilniaus projektu. Prancūzijos vyriausybė ir specialistai yra pakankamai kompetatingi patys nuspręsti kur jiems reikia panaudoti savo žinias ir patirtį . (N.Alekperovas)

24. Iš kur atsirado projekto rengimo konsultantai? (E.Šablinskas)
UAB “Conceptus medius” projekto organizatorių buvo pasirinkta todėl, kad joje dirbantys konsultantai yra patyrę įvairių lygių projektų svarstymo su visuomene specialistai, kurie dirbo vykdant Lietuvos teritorijos bendrojo plano, Vilniaus bendrojo plano, įvairių detaliųjų planų svarstymo su visuomene darbus. (N.Alekperovas)

Kodėl projekto svarstymo su visuomene programos vykdytoja “Conceptus medius” nepateikė reikiamos medžiagos? (E.Šablinskas)
Visa reikiama specialiojo plano medžiaga svarstymui su visuomene buvo pateikta salėje stovinčiuose stenduose. Ši medžiaga eksponuojama jau 2 mėnesiai.

Be abejonės, programos vykdytoja galėjo pateikti ir papildomą medžiagą kitoje formoje, o ne dalinti senus bukletus, kurie jau neatspindėjo svarstomo klausimo esmės, o kai kuriuos net klaidino. Pateikti bukletai galėjo priminti tik vykdomo svarstymo su visuomene proceso visumą bei teikti informaciją apie organizatorių, rengėjų, vykdytojų adresus ir telefonus. (V.Valeika)

25. [COLOR=Blue] Kas gali paneigti, kad tai nėra elementarus pinigų plovimas? (E.Šablinskas)
Tam galima būtų pateikti projekto darbų ir finansų išklotines. Tolimesni projektavimo darbai ir galima statyba, realizuojama per tarptautinius konkursus, tokių galimybių nesudaro.. (N.Alekperovas)

26. [COLOR=Blue][B] Buvo trys maršrutai: A, B ir C. Liko A ir B. Kur dingo C? (E.Šablinskas)
Specialiojo plano ruošimo ir variantų analizės metu buvo nagrinėjami 3 maršrutai. Galutinis projekto pirmaeilės sistemos įgyvendinimas apima tik du A ir B maršrutų linijas. C maršrutas šiuo metu nenumatomas ir galėtų būti realizuotas po 2020 metų tik papildomai išnagrinėjus keleivių apimtis ir pervežimų poreikius. (V.Valeika)

27. [COLOR=Blue] Kiek kainuoja tokia studija? (E.Šablinskas)
Prancūzų bendrovės “Systra” atlikta studija Prancūzijos vyriausybei kainavo apie 700 000 frankų. (N.Alekperovas)

28. Nekalbama apie alternatyvas: aplinkkelius, gatvių platinimą ir pan. (E.Šablinskas)
Miesto prioritetiniuose tiksluose išlieka aplinkkeliai, gatvių platinimas bei plėtra. Visa tai pateikta subalansuotoje Vilniaus miesto susisiekimo sistemos plėtros projekte. Siūlomos priemonės iš ekologinės pusės ir infrastruktūros poreikiu negali būti alternatyva viešajam transportui. Tramvajaus specialiajame plane natūraliai daugiau dėmesio skiriama tramvajaus transporto priemonei. (N.Alekperovas)

29. [COLOR=Blue][B] Jei tramvajui bus duota žalia šviesa, kaip jis išsisukinės Pylimo gatvėje? O Kalvarijų gatvėje, padidėjus greičiui, išsilakstys visi gyventojai.
(E.Šablinskas)
Atlikti principiniai sprendimai leidžia numatyti moderniojo tramvajaus linijas Pylimo gatvėje ir tai neprieštarauja šios transporto rūšies techniniams reikalavimams. Moderniojo tramvajaus eismas nesudarys sąlygų gyventojų išsilakstymui, nes jo poveikis aplinkai yra mažesnis nei autobusų ir troleibusų. (V.Valeika)

30. Turim nuspręsti, ar šį klausimą išvis palikti, ar vertinti visuomenėje visuotine apklausa prieš tai parengiant tikrą brošiūrą su visais faktais, aplinkosauginiais ir kitais paskaičiavimais, kad kiekvienas galėtų pasvarstyti. (E.Šablinskas)
Visuotinė apklausa ar kita politinė akcija išeina už šio specialiojo plano projektavimo darbų ribos. Ji galėtų būti inicijuota suinteresuotų visuomenės grupių iniciatyva kaip atskiros politinės valios apraiška. (N.Alekperovas)

31. Siūloma panaikinti visus dubliuojančius maršrutus ir panaikinti konkurenciją, kad tramvajus gautų pelną? Ką pasakytų ES, sužinoję kas daroma Lietuvoje? Priverstiniai persėdimai pabrangins kelionę ir nuskurdins vilniečius. (J.Markevičienė)
ES ekspertai tikrai nieko naujo nepasakys, nes taip yra daroma visame pasaulyje, kuriant ekonomiškai pagrįstas susisiekimo sistemas ir vykdant atskirų transporto rūšių technines sąlygas. Konkurencija tarp atskirų transporto rūšių ir vežėjų išlieka ir toliau, tačiau tik iki dalyvavimo maršrutų konkursuose, kuriuos privalo ruošti savivaldybė. Šiandien egzistuojantis maršrutų dubliavimas rodo viešojo transporto neūkiškumą ir prie vieningo bilieto, daugelis iš jų taptų nereikalingi, nes patogus persėdimas ne tik kad neprailgins kelionės trukmės, bet ir jos nepabrangins. Norint garantuoti visos viešojo transporto sistemos efektyvumą (tramvajaus, autobusų, troleibusų, mažųjų autobusų) bilietas turi būti universalus su nemokamu persėdimu. Moderniojo tramvajaus socialinis-ekonominis pagrindimas buvo atliktas esamų kainų pagrindu (80 centų už bilietą).
(V.Valeika)

32. Prancūzai teigiamai įvertino esamą Vilniaus viešojo transporto darbą, nes pervežtų keleivių skaičius siekia iki 45 procentų, tad kam mums reikia moderniojo tramvajaus?
Gal vietoj moderniojo tramvajaus geriau atnaujinti esamus autobusų ir troleibusų parkus? (J.Markevičienė)
Visas paradoksas tame, kad išties daugeliu VT paslaugų parametrais mes lenkiame daugelį Europos miestų, tačiau ekonominis šios sistemos vertinimas būtų kiek kitoks. Gerai kai šiuo metu savivaldybė perka parkams naujas transporto priemones, tiesia ir remontuoja gatves, kurias vasaros metu sudarko tas pats viešasis transportas, tiesia naujas troleibusų linijas ir stato naujas traukos pastotes, įrenginėja stoteles ir galinius punktus. Įdomu, kaip pažiūrėtų į šį projektą ekspertai, jeigu įvedant modernųjį tramvajų visus šiuos punktus išmestume ir galvotume, kad tai padarys savivaldybė?

Parkų atnaujinimas. Tas Vilniuje yra ir bus daroma, nepriklausomai ar bus įvesta nauja viešojo transporto rūšis. Tačiau iš bendrų tendencijų matosi, kad tai jokio didesnio efekto neduoda ir keleivių srautas viešuoju transportu mažėja, todėl ir ieškoma naujų būdų keleivių pritraukimui. (V.Valeika)

Žiūrėti antros dalies trečią tęsinį

[Vidma]

čia dar truputis "Vilniaus tramvajai" temai papildyti:
Antros dalies trečias tęsinys

33. Susiaurinus gatves (atėmus 2 eismo juostas tramvajaus eismui) transportas plūstels į gretimas gatves ir miestas patirs infarktą? (J.Markevičienė)
Visose moderniojo tramvajaus trasose, ten kur yra galimybės gatvės numatomos rekonstruoti atstatant esamą eismo juostų skaičių. Ten kur negalima to padaryti (miesto centrinėje dalyje, senamiestyje) bus ieškoma galimybių rekonstruoti dubliuojančias gatves. Pvz. Kalvarijų gatvės dubliavimui numatomi rytinis (Verkių, Apkasų, Rinktinės gatvėmis ir Mindaugo tiltu) ir vakarinis (Kernavės tiltas ir gatvė) traktai.

Šiandien Vilniuje yra virš 900 km gatvių. Moderniojo tramvajaus eismui reikėtų paimti apie 7 km 2 eismo juostų atkarpą. Tačiau nenumatoma nei viena gatvė kurioje bendras transporto eismas būtų naikinamas, nes turi būti užtikrintas aptarnaujančio transporto pravažiavimas. Bendrai susisiekimo sistemai tai labai nedidelis poveikis. Ir nuo to infarkto nebus

Atvirkščiai, įvertinus automobilizacijos lygio augimą ir nemodernizavus viešojo transporto 2015m. lengvojo transporto srautai išaugs 1,7 karto. Nėra jokios garantijos, kad mes užtikrinsime tokių transporto praleidimą ir parkavimą, jei to negalime padaryti šiandien. (V.Valeika)

34. Senamiesčio zonoje atsiranda požeminiai parkingai, kurie vėl papildomai pritrauks naujus lengvojo transporto srautus? (J.Markevičienė)
Naujai siūlomi parkingai sudarytų tik nedidelę dalį reikiamų stovėjimo vietų ir nedidina bendro vietų skaičiaus (nėra niekur fiksuota, kad tai požeminiai parkingai). Čia būtų parkuojami automobiliai, kurie šiandien stovi nepageidaujamose vietose (gatvėse, ant šaligatvių ir žaliųjų vejų) ir trukdo automobilių, viešojo transporto, pėsčiųjų eismui. Pastačius automobilių stovėjimo aikšteles esamos minėtos stovėjimo vietos būtų panaikintos ir griežčiau kontroliuojamos. Todėl neteisinga teigti, kad projekto autoriai numato senamiesčio teritorijoje ir prieigose naujus parkingus tik tam, kad padidinti ten automobilių srautą.

Patvirtinus šį specialųjį planą būtų įvesti STR parkavimo Vilniaus mieste pakeitimai ir atsirastų galimybės automobilių stovėjimo vietas rengti ne tik savo sklypuose, bet nukreipti lėšas į tokių bendramiestinių parkingų statybą. (V.Valeika)

35. Rengiant šį projektą, yra pažeisti 34 Senamiesčio reglamento punktai. (J.Markevičienė)
Specialiojo plano moderniojo tramvajaus trasos yra suderintos su Kultūros vertybių apsaugos departamentu, Vilniaus savivaldybės Kultūros vertybių skyriumi. Derinimai neprieštarauja pirmaeilei moderniojo tramvajaus maršrutų schemai. (V.Valeika)

36. Kodėl nebuvo padarytas palyginimas, kiek kainuotų Vilniui dviejų lygių sankryžos padarymas? (J.Markevičienė)
Klausimas neturintis nieko bendro su specialiuoju planu ir svarstoma tema. Tokio palyginimo negali būti. (V.Valeika)

37. Būtina paneigti “Vilniaus aide” A.Ambrazevičiaus išdėstytas tezes, kodėl Vilniui nereikia tramvajaus. (J.Petroška)
Į daugumą klausimų buvo atsakyta bendro pristatymo metu, todėl galima tik trumpai pakomentuoti siūlomas Vilniaus transporto perspektyvas Tai: įvesti viešojo transporto juostas ir drausti automobilių ir maršrutinių taksi stovėjimą arti stotelių; įsteigti departamente transporto skyrių; įvertinti pasaulio miestų patyrimą ir projektuose leisti dalyvauti nepriklausomiems ekspertams; nutiesti gatvę į Pilaitę ir įrengti 2 lygių Narbuto-Laisvės pr. sankryžą; nupirkti 100-200 serijinių autobusų ir troleibusų pagal Euro III ir Euro IV reikalavimus; esamus autobusus ir troleibusus pakeisti moderniais bebėgiais su guminiais ratais tramvajais.

Visi šie siūlymai, išskyrus paskutinį punktą, yra fiksuota Vilniaus strateginiame plane ir iš dalies yra jau realizuoja.

Dėl paskutinio punkto, kuriame siūloma 2010-2015 metais pakeisti visus troleibusus ir autobusus CIVIS sistemos tramvajais su guminiais ratais. To padaryti neįmanoma ir nereikia, nes jau buvo minėta, kad šios Vilniui netinkamos (dėl mažo pervežimo pajėgumo ir mažo patikimumo) transporto sistemos 1 km kainuoja 45-50 mln. Lt ir jinai vargu ar gali dirbti Lietuvos klimatinėmis sąlygomis. (V.Valeika)

38. Privatūs autobusai, troleibusai ir autobusai yra skriaudžiami ir duokit mums tuos pinigus išbristi iš skolų. (Klausimas iš salės)
Pinigai, apie kuriuos mes kalbame, realiai neegzistuoja tad ir dalinti nėra ką. Šis siūlomas tarptautinis projektas yra ne kas kita, kaip priemonė juos gauti Vilniaus miestui. O ir kelias tai realizuoti nėra paprastas-šiam projektui pirmiausia turi pritarti miesto politikai, ministerijos ir LV ir tik po to jis gali būti pristatytas Briuseliui. Jau buvo minėta, kad iš ES pinigų transporto priemonių pirkimui mes negalime tikėtis, tad ir tokių projektų neverta rengti, o skolas mes turime mokėti savais pinigais. (V.Valeika)

39. Aš važinėju nuosavu automobiliu ir niekas neprivers manęs persėsti į tramvajų. (Iš salės)
Lione, prieš pradedant tramvajaus statybą, jam pritarė tik 20 procentų gyventojų, o po kelių metų eksploatacijos pravestos apklausos parodė, kad jam pritaria jau 80 procentų gyventojų. Be abejo, visada bus tokių žmonių, kuriems automobilis liks vienintele transporto priemone. Prievartos prieš juos niekas ir nenaudos. Tačiau egzistuoja visa eilė realių faktorių, kaip sunkios eismo sąlygos, ilga kelionės trukmė ir ilgos automobilių eilės, ribotas ir brangus automobilių parkavimas, kurie privers ne vieną pagalvoti kitaip. Reikia realiai vertinti situaciją: mes niekada nesudarysime tokių sąlygų, kad visi norintys į bet kurią vietą nuvažiuotų savo automobiliu. Tam ir yra daromos žymiai geresnės sąlygos viešajame transporte, kad bent dalis vilniečių galėtų persėsti į viešąjį transportą. (V.Valeika)

40. Kur yra meras? Kodėl pagrindinis tramvajaus organizatorius nedalyvauja šiame svarstyme? (Iš salės)
Projekto organizatorius atstovavo mero pavaduotojas A.Vakarinas bei savivaldybės Miesto plėtros departamento atstovai A.Lukšas, L.Naujokaitis bei J.Jakaitis. (N.Alekperovas)

41. Kur yra garantijos, kad po šio susirinkimo žiniasklaidai nebus pranešta, kad visuomenė pritarė šiam projektui? (Iš salės)
Šio susirinkimo medžiaga yra kruopščiai suprotokoluota. Išplėstinį šio protokolo priedą gali perskaityti kiekvienas suinteresuotas asmuo ir įsitikinti jo objektyvumu. Svarstymo su visuomene procesas ir buvo tam suorganizuotas, kad atspindėti šio projekto realijas, atsižvelgti į suinteresuotų asmenų argumentuotas pastabas bei pasiūlymus. Šių siūlymų išdavoje, buvo pateiktas alternatyvinis mažųjų autobusų maršrutinis tinklas, kuriame siūloma panaikinti ne pusę, o tik 13 esamų maršrutinių taksi maršrutų. (N.Alekperovas)

Dėl papildomos informacijos ar naujų pasiūlymų
bei pastabų prašome kreiptis šiais adresais:

Greitojo tramvajaus specialiojo plano organizatorius:
Vilniaus m. savivaldybės Miesto plėtros departamentas (MPD), Gedimino pr. 35/1;
projekto administratoriai - Linas Naujokaitis,
tel.:313980, Jonas Jakaitis, tel.: 617193,
el.paštas: JakaitisJ@vilnius.sav.lt

Greitojo tramvajaus specialiojo plano rengėjas:
Savivaldybės įmonė “Vilniaus planas” , Gedimino pr. 37; projekto vadovas Vidualdas Valeika, tel.: 2496465, faksas: 2496876.

Tramvajaus programos rengėjai konsultantai:
Prancūzijos transporto inžinierijos bendrovė “Systra”,
Gedimino pr.37 (3a.); projekto vadovas Arnaud Dauphin, tel.: 496913,
el. paštas: adauphin@systra.com

Projekto svarstymo su visuomene programos vykdytoja:
viešųjų ryšių agentūra “Conceptus medius”,
Aušros vartų 7c -1, direktorius Nomedas Alekperovas,
tel.: 438741, el. paštas: conceptus@takas.lt

Antros dalies pabaiga
Pagaliau viskas , baigiau

[tech]

Ryga, Talinas, Kaliningradas, Minskas, Vitebskas, Kijevas, Maskva... Ir išvis turiu seną enciklopediją tai ten yra lentelė buv. TSRS miestų, kur yra troleibusai, autobusai ir tramvajai tai tokių vien CCCP buvo virš 50..

Tramvajai ir troleibusai kartu? Virš 50 miestų?

[farbrom]

Aha. Čia vien tik buv. TSRS...

[tech]

Aha. Čia vien tik buv. TSRS...

Mhm, tikrai nežinojau, kad tiek daug, bet kalbant apie TSRS nevertėtų sakyti "vien".

[Varlamas]

San Franciske kursuoja: tramvajai (dvieju tipu!), metro (dvieju tipu!), troleibusai, bei autobusai. Pats geriausiai isvystitas miesto transportas JAV.

[Varlamas]

/

[Mantas]

San Franciske kursuoja: tramvajai (dvieju tipu!), metro (dvieju tipu!), troleibusai, bei autobusai. Pats geriausiai isvystitas miesto transportas JAV.

Tikrai, kai buvau vos sugebėjau suskaičiuoti visas transporto rūšis

[evvt]

Nezinojau kur cia patalpint...
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...php?id=8540904

[Vidma]

Ekspertų nuomone, Vilniaus tramvajaus projektas būtų patrauklus investuotojams
Finasta (Šaltinis Bendrovės pranešimas spaudai)
http://www.finasta.lt/l.php/naujieno...investuotojams
Data 2006-02-03 (08:46)

Šiandien sostinės Savivaldybėje bendrovių "Scott Wilson Kirkpatrick & Company Ltd.", "Scott Wilson Railways Ltd.", "Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN" ir "Eversheds LLP" konsorciumas, praėjusių metų vasarą laimėjęs sostinės Savivaldybės skelbtą ekspertų konkursą, pristatė Vilniaus tramvajaus projekto finansavimo privataus sektoriaus lėšomis galimybių studijos pirmos dalies ataskaitą.

Ekspertai išanalizavo tramvajaus projekto įgyvendinimo teisinius ir komercinius aspektus: paskaičiavo, ar verta vykdyti Tramvajaus projektą, aptarė su juo susijusius teisinius klausimus, išryškino strateginius sprendimus, kurie turėtų būti priimti norint įgyvendinti projektą, pateikė svarstymus, kaip gali būti pritrauktos lėšos projektui.

Konsultantai nustatė, kad Tramvajaus projekto įgyvendinimas būtų patrauklus privatiems investuotojams. Ekspertų teigimu, Tramvajaus projektas gali būti įgyvendintas viešojo ir privataus kapitalo partnerystės (VPP) būdu, tačiau siekiant pritraukti privačius investuotojus, reikėtų išskaidyti, sumažinti ir perskirstyti rizikas. Ekspertų teigimu, įgyvendinant Tramvajaus projektą esama galimybių pasinaudoti 2007-2013 m. laikotarpio ES fondų lėšomis, tačiau šią galimybę kol kas riboja nepatvirtintas ES biudžetas ir nenumatytos galimybės šias lėšas derinti su VPP lėšomis.

Ekspertai apžvelgė egzistuojančią teisinę bazę, reikalingus jos pakeitimus, aptarė miesto teritorijų planavimo, žemės valdymo klausimus. Pirmos studijos dalies ataskaitoje įvertinta tramvajaus konkurencija su kitomis miesto transporto rūšimis, galimi mokesčiai už važiavimą, įvertintos pajamos, kurias galima būtų gauti iš reklamos.

Konsultantai svarstė įvairius važiavimo tramvajumi kainodaros variantus, pastebėjo, kad mokesčio už važiavimą tramvajumi nustatymas neturėtų būti pamirštas kuriant e.bilieto sistemą ir suderintas su sprendimais dėl kitų transporto priemonių subsidijavimo.

Pradinėse ekspertų rekomendacijose siūloma pirmiausia tiesti tramvajaus maršrutą "Santariškės-Stotis". Šis maršrutas gali būti pradėtas jau 2007 metais, ši linija yra patvirtinta specialiajame plane.

Tramvajaus projektą Vilniaus miesto savivaldybė pristatys Vyriausybei, apie jį bus informuojama visuomenė.

[pauliaK]

Na va ir aplenks sostine Klaipeda su tramvajum

P.S. Siandien per "Autopilota" rode truputi apie viniaus transporta, jo problemas. Dar truputi pasakojo apie naujaja sviesoforu sistema ir po to zuokas duodamas interviu pasake, kad po kokiu penkiu metu vilniu mato su tramvajum...

[ArTuRAs]

Na va ir aplenks sostine Klaipeda su tramvajum

Nesupratau kas ka tavo nuomone aplenks?

[pauliaK]

Atsiprašau, kad skubėdamas taip neaiškiai parašiau.

Tikiuosiu bus dabar aiškiau --> Na va ir aplenks sostinė Klaipėdą, pirmoji nutiesusi tramvajaus liniją (aišku jeigu ties išviso )

[arturiux]

Pastebejau,jog Panevezy lietuviu kalbos mokytojai prastai dirba...

[evvt]

Kas idomiausia penktadienio lietuvos ryte straipsnis rase kazkaip taip " Tramvajus problemų neišspręs. Tramvajus nėra panacėja nuo visų transporto problemų mieste. Be to, šis projektas kainuotų labai brangiai"

o tas straipsnis beveik toks pats kaip ir sis tik su tam tikra ivadine pastraipa, kuri kaip jauciu, "apmoketu zurnalistu" manymu turejo pakeisti straipsnio esme

[Taduse]

Nezinojau kur ideti...

Dublinas ragina Vilnių greičiau įgyvendinti tramvajaus projektą


Šiandien Vilniaus miesto savivaldybėje viešėjo Dublino (Airija) savivaldybės atstovai, kurie Vilniaus miesto savivaldybės specialistams bei bendruomenių atstovams pristatė Dubline įdiegtą modernaus tramvajaus projektą.
Dubline viešojo transporto sistema, kurios dalimi yra tramvajus, buvo diegiama pakankamai ilgą laiką - devynerius metus. Modernus tramvajus Dublino gatvėmis pradėjo riedėti 2004 metais. Šiuo metu Airijos sostinėje važinėja 40 tramvajų, jie kursuoja dvejomis linijomis - 15 ir 9 kilometrų ilgio - jungiančiomis miesto pakraščius ir centrą. Nuo pat pirmųjų dienų tramvajus Dubline tapo itin populiaria viešojo transporto priemone. 2005 metais tramvajai pervežė net 22 milijonus keleivių. Per ateinantį dešimtmetį ketinama toliau vystyti viešojo transporto sistemą, įrengiant naujas tramvajaus linijas bei jungtis tarp esamų linijų. Tramvajų eksploatavimu ir priežiūra rūpinasi privatus operatorius.
Diegiant tramvajaus projektą Dubline buvo siekiama daugelio tikslų. Tai ir transporto kamščių problemos sprendimas, ir efektyvesnis susisiekimas tarp miesto pakraščių ir centro, ir gyventojų laiko sąnaudų kelyje mažinimas, ir oro taršos mažinimas. Kaip teigia Dublino savivaldybės atstovai, jau šiandien galima drąsiai teigti, kad tramvajaus projektas Dubline pateisino visus keltus lūkesčius. Vienas kilometras tramvajaus linijos, įskaičiuojant pačių tramvajų kainą, žemės linijoms išpirkimą bei pačių linijų statybą, kainavo apie 30 milijonų eurų. Tačiau projekto sąnaudos apėmė ne tik finansinius resursus, bet ir tam tikrus eismo mieste trukdžius, kol projektas buvo įgyvendinamas, ir visos eismo reguliavimo sistemos suderinimą.
"Projektui buvo skirta sąlyginai daug lėšų, tačiau šios išlaidos pasiteisino. Tramvajaus įdiegimas Dubline būtų kainavęs gerokai mažiau, jei projekto įgyvendinimo terminai būtų buvę trumpesni. Dėl šios priežasties raginame Vilniaus vadovybę nedelsti ir kiek įmanoma greičiau įgyvendinti tramvajaus projektą. Kuo ilgiau lauksite, tuo tramvajaus projektas bus brangesnis, tuo ilgiau susidursite su tam tikromis problemomis visuomeninio transporto srityje", - sakė delegacijos vadovas Dublino miesto Plėtros valdybos direktorius Peter Finnegan. Jo įsitikinimu, Vilnius yra miestas, kuriame tramvajus neabejotinai pasiteisitų. Tramvajus taptų ne tik vienu iš pagrindų kuriant visą viešojo transporto sistemą mieste. Jis pasitarnautų verslo plėtrai, oro taršos lygio mažinimui, suteiktų komfortabilią pervežimo paslaugą miesto gyventojams ir svečiams, suteiktų dar šiuolaikiškesnį atspalvį miesto veidui.