Vilniaus tramvajus

[&rius]

Labiausiai stebina, jog nei ponas Pakalnis, nei dabartinė savivaldybė (na ir praėjusi lygiai taip pat) visiškai atsisako galvoti apie ateitį. Net ir neturint tų reikalingų mistinių keleivių srautų, miestas jau eilę metų auga, gyventojų skaičius kyla, ir jis toliau didės. Statosi nauji projektai visur ištisai, plius tas pats naujas Akropolis, stadionas etc. Nesant normalaus VT besinaudojančių srautai nepadidės, bet miestas tiesiog uždus kamščiuose, tai galbūt vistik verta surizikuoti ir pagalvoti apie bėginį transportą, net jei ir šiai dienai jis neatitiktų lūkesčių keleivių skaičiaus atžvilgiu.

Mintis labai gera, sutinku. Sutinku ir su tuo, kad dabartinių srautų skaičių ėmimas paskaičiavimui nėra visai teisingas, nes visai gali būti, kad pvz paleidus tramvajų, dalis žmonių persikeltų iš automobilių į tramvajų ir taip būtų dviguba nauda - atsilaisvina gatvės, padidėja keleivių srautai, kurie reikalingi tramvajui funkcionuoti.

[John]

Tankumas yra ne tik apie gyventojų skaičių, bet ir apie įvairovę, paskaitoje tai paminėta.
Perkūnkiemis ir kiti miegamieji yra labai monogamiški, ten mažai darbo vietų, kurias gali pasiekti per 15 min pėsčiomis, todėl turi sėsti ir važiuoti iš savo rajono, kad nuvažiuotum į darbą. Tramvajaus klausimas irgi nėra monogamiškas - "kiti tokio dydžio miestai turi, todėl reikia ir mums". Yra, kas skaičiuoja, vertina biudžetą ir mato, kada tai taps našta mokesčių mokėtojams. Yra miestų, kurie tai daro "na ura", paskui kažkada baigiasi arba pinigai arba gyventojų kantrybė arba vairuotojų atlyginimai, arba surenka pakankamai tam mokesčių ir gyventojams tinka už tai primokėti papildomai iš savo kišenės. Kritikus kviečiu ateiti su skaičiais tų miestų, kuriuose yra tramvajai.

Pakalnio minima multifunkciškumo idėja yra gera, bet ne dėl tų priežasčių, kurias jis mini. Taip, normaliame mixed use projekte/kvartale tikriausiai galėsi greit nueiti į kokią nors vietinę parduotuvę, galbūt kirpyklą, kepyklėlę ar, geriausiu atveju, nuvesti vaiką į darželį. Dar šiaip bus daugiau judesio ir gero vibe, nei monofunkciniame rajone. Bendrai gyvenimo kokybė bus geresnė. Visgi į darbą tikriausiai ir toliau važiuosi kažkur kitur, ir kvartalo multifunkciškumas to 99% atvejų niekaip neįtakos. Pagrindiniai eismo srautai t.y. kelionės į darbą ir iš jo ir toliau išliks, kaip buvę, ir tam reikalingas geras VT, koks yra praktiškai bet kuriame Europos mieste, išskyrus Vilnių ir dar vieną kitą vietą.
Multifunkciškumas yra labai gerai, bet tie (įskaitant Pakalnį), kurie sako, kad tai kažkokiu būdu išspręs transporto problemas ir eliminuos civilizuoto VT poreikį, paprasčiausiai meluoja.

O aš tramvajaus ir šiaip normalaus civilizuoto VT kritikus kviečiu pagalvoti, kiek milijardų mes jau praradome ir praradimėjame toliau, sėdėdami kamščouose ir neturėdami galimybės normaliai judėti po miestą, kaip bet kuriame normaliame Europos mieste. Taip pat, kiek mes prarandame dėl krentančio miesto konkurencingumo, kuriame darbdaviai kaip be galo svarbų privalumą savo darbuotojams įvardina parkofkės buvimą prie ofiso.

[Rijikas]

Pakalnis galėtų pirma apsilankyti Toronte, kad kažką apskritai kalbėtų apie VT organizavimą pagal Toronto pavyzdį Pamatytų, kad:
- tradiciniai streetcars tikrai būtų aukšto pasiekiamumo baisiai įstrigę bendruose transporto srautuose, nes po šiais dienai daugumoje trasų neuždarytas eismas lengviesiems automobiliams
- yra modernizuotų (pagreitintų) linijų, kurios Pakalnio akimis turėtų neegzistuoti, nes "nėra tankumo" 250 m atstumu, nes pvz maršrutas važiuoja labiau ežero krantine, kur "gyventojų" tankio nerasite, bet rasite ofisus, stadionus, oro uostą ir pan.
- Eglinton greitasis tramvajus, neskaitant kad jau diegiasi virš 5 metų ir vis nesusidiegia, tai aplink trasą ir būtų nesurenkamas tankis, nes įrengimo vieta - tipinis stroad (kuris pats iš savęs suėda plotą) su komercine paskirtimi šalia.
Ir ką Pakalnis nutyli apie Torontą, tai:
- Nors ir mažas metro linijų tinklas (ir labai lėtai augantis), bet tiek, kiek yra, tai atlieka labai svarbią funkciją
- Yra express tinklas (iš esmės GO transit - operuoja ne tik traukiniais, bet autobusais, kurie važiuoja miesto greitkeliais)
- Bilekokio dydžio frequent autobusų tinklas, įskaitant kad dar yra greitieji autobusai (čia ne express, o "greitieji" labiau Vilniaus stiliumi, kartu truputį kitaip)
- Tramvajų tinklas (jau rašiau aukščiau kas su juo ne ypač gerai)
- Puikus naktinių autobusų tinklas su puikiu dažniu
- Už centro ribų daugiau mažiau dominuoja individualūs namai, BET aplink diegiamas naujas linijas vyksta akivaizdus redevelopment

Ir reikėtų pabrėžti, kad Torontas, planuodamas savo VT darbą, galvoja ne apie tankį ir atsiperkamumą, o galvoja apie VT kaip apie darnų TINKLĄ, kuriame kiekviena transporto rūšis (tiksliau, maršrutas) teikia papildomą naudą vartotojams, pvz. pagreitina kelionę, kai važiuojama ilgu maršrutu; arba geri persėdimo taškai ir puikūs dažniai taip pat prisideda, kad keleiviams apsimoka persėsti į kitos rūšies VT ir t.t. Žodis "SISTEMA" Toronte ir reiškia VT SISTEMĄ (tinklą), o ne kažkokią panacėją keleivių srautus nukeliant iš kito srauto.
Kas šiuo atveju yra Vilniuje? Yra visiškas FLAT viešasis transportas - greitieji nėra greitieji, o kitas pagreitėjimo ar aukštesnio komforto kelionės lygio užtikrinimas yra taxi arba nuosavas automobilis
Ai, ir pamiršau paminėti, kad Torontas tiek gyventojais tiek plotu tiek miesto suplanavimo stiliumi nepalyginamas su Vilniumi - tegul ieškosi pavyzdžių arčiau, pvz., kodėl Liepoja turi kas 7 min kursuojantį tramvajų
Viskas, baigiu rantinti, bet tiesiog baisu girdėti kliedesius iš tokio atsakingo asmens...

[&rius]

Pakalnio minima multifunkciškumo idėja yra gera, bet ne dėl tų priežasčių, kurias jis mini. Taip, normaliame mixed use projekte/kvartale tikriausiai galėsi greit nueiti į kokią nors vietinę parduotuvę, galbūt kirpyklą, kepyklėlę ar, geriausiu atveju, nuvesti vaiką į darželį. Dar šiaip bus daugiau judesio ir gero vibe, nei monofunkciniame rajone. Bendrai gyvenimo kokybė bus geresnė. Visgi į darbą tikriausiai ir toliau važiuosi kažkur kitur, ir kvartalo multifunkciškumas to 99% atvejų niekaip neįtakos. Pagrindiniai eismo srautai t.y. kelionės į darbą ir iš jo ir toliau išliks, kaip buvę, ir tam reikalingas geras VT, koks yra praktiškai bet kuriame Europos mieste, išskyrus Vilnių ir dar vieną kitą vietą.
Multifunkciškumas yra labai gerai, bet tie (įskaitant Pakalnį), kurie sako, kad tai kažkokiu būdu išspręs transporto problemas ir eliminuos civilizuoto VT poreikį, paprasčiausiai meluoja.

O aš tramvajaus ir šiaip normalaus civilizuoto VT kritikus kviečiu pagalvoti, kiek milijardų mes jau praradome ir praradimėjame toliau, sėdėdami kamščouose ir neturėdami galimybės normaliai judėti po miestą, kaip bet kuriame normaliame Europos mieste. Taip pat, kiek mes prarandame dėl krentančio miesto konkurencingumo, kuriame darbdaviai kaip be galo svarbų privalumą savo darbuotojams įvardina parkofkės buvimą prie ofiso.

Panašu, kad kuo daugiau kvartale parduotuvėlių, kirpyklų, darželių ir panašaus pobūdžio darbo vietų, tuo daugiau jų darbuotojų į savo darbo vietą ateina pėsčiomis. Vln miegamieji rajonai tuo ir skiriasi nuo pvz. Naujamiesčio ar Paupio, kad juose yra tik miegotojai su keliais darželiais ir kirpyklomis, Parduotuvių daugėja, bet, o kur tos europietiškos gatvės, vadinamieji "High street"?`Kalba yra apie subalansuotą miego ir darbo vietų tankumą rajone. Naujamiestyje ir Paupy yra arti to.

[Bmweda]

vistik verta surizikuoti ir pagalvoti apie bėginį transportą, net jei ir šiai dienai jis neatitiktų lūkesčių keleivių skaičiaus atžvilgiu.

Dabartinė valdžia nemano, kad tam tinkamas laikas, o politinei savižudybei nelinkę aukotis

[John]

Panašu, kad kuo daugiau kvartale parduotuvėlių, kirpyklų, darželių ir panašaus pobūdžio darbo vietų, tuo daugiau jų darbuotojų į savo darbo vietą ateina pėsčiomis. Vln miegamieji rajonai tuo ir skiriasi nuo pvz. Naujamiesčio ar Paupio, kad juose yra tik miegotojai su keliais darželiais ir kirpyklomis, Parduotuvių daugėja, bet, o kur tos europietiškos gatvės, vadinamieji "High street"?`Kalba yra apie subalansuotą miego ir darbo vietų tankumą rajone. Naujamiestyje ir Paupy yra arti to.

Žinoma, kad taip yra geriau, nei monofunkciškumas ("miegamieji rajonai" vs "ofisų rajonai"), bet tai niekaip neeliminuoja gero VT poreikio. Praktiškai visa Europa seniai vadovaujasi tokiomis urbanistinio planavimo gairėmis ir miestų rajonai ir kvartalai tuo požiūriu yra gerai "subalansuoti" ir mixed use. Bent jau tikrai geriau, nei Vilniuje absoliučia daųguma atvejų.

Visgi, nepaisant to, tie miestai, ar tai būtų Vokietija, Švedija ar net Lenkija, dar turi puikias VT sistemas ant viršaus.
Paupys yra puikus rajonas buvimo mixed use požiūriu, bet yra gana klaikus pasiekiamumo VT požiūriu, kas mažina jo vertę or patrauklumą.

[Laure23]

Viliuosi kad Vilniuje tramvajus bus - tačiau reikia įsivertinti ar tai bus revoliucija, ar evoliucija kas liečia VT ir keleivių srautus. Būtų smagus pirmasis variantas, tačiau jeigu bus kaip Rygoje kur tik 19 proc. kelionių padaroma tramvajais, visa kita tais pačiais troleibusais ir autobusais https://eng.lsm.lv/article/economy/t...mbers.a540140/ tai ambicija nepakankama. Įdomu panagrinėti, kodėl rygiečiai nesirenka tramvajų - ar jie tiesiog jau pilnai perpildyti, ar tai nėra patraukli alternatyva automobiliui (kur pagal kamščių statistika Ryga atrodo prasčiau už Vilnių, tiek pagal numbeo, tiek pagal tomtom t.t).

Keista asmeniškai, kai tiek pučiamas 100x geresnio VT įvaizdis Rygoje, tačiau ta išskirtinė VT rūšis turi tokią menką dalį bendrų keleivių srautuose. Galbūt standartiška, kad tikėtis penktadalio keleivių nuo bendro skaičiaus - ar panašiai yra kitose Europos sostinėse?

[mantasm]

Panašu, kad kuo daugiau kvartale parduotuvėlių, kirpyklų, darželių ir panašaus pobūdžio darbo vietų, tuo daugiau jų darbuotojų į savo darbo vietą ateina pėsčiomis. Vln miegamieji rajonai tuo ir skiriasi nuo pvz. Naujamiesčio ar Paupio, kad juose yra tik miegotojai su keliais darželiais ir kirpyklomis, Parduotuvių daugėja, bet, o kur tos europietiškos gatvės, vadinamieji "High street"?`Kalba yra apie subalansuotą miego ir darbo vietų tankumą rajone. Naujamiestyje ir Paupy yra arti to.

Įtariu, kad Paupio kepyklėlėse ir kirpyklose arklio dalis darbuotojų yra ne iš pačio Paupio

Naujamiestis arčiau tokio varianto.

O „high street“ mirė su internetine prekyba ir apsiriboja paštomatu. Su paprastu grąžinimu jau ir batus nebebaisu pirkt internetais.

[mantasm]

Viliuosi kad Vilniuje tramvajus bus - tačiau reikia įsivertinti ar tai bus revoliucija, ar evoliucija kas liečia VT ir keleivių srautus. Būtų smagus pirmasis variantas, tačiau jeigu bus kaip Rygoje kur tik 19 proc. kelionių padaroma tramvajais, visa kita tais pačiais troleibusais ir autobusais https://eng.lsm.lv/article/economy/t...mbers.a540140/ tai ambicija nepakankama. Įdomu panagrinėti, kodėl rygiečiai nesirenka tramvajų - ar jie tiesiog jau pilnai perpildyti, ar tai nėra patraukli alternatyva automobiliui (kur pagal kamščių statistika Ryga tikrai neatrodo gerai).

Keista asmeniškai, kai tiek pučiamas 100x geresnio VT įvaizdis Rygoje, tačiau ta išskirtinė VT rūšis turi tokią menką dalį bendrų keleivių srautuose. Galbūt standartiška, kad tikėtis penktadalio keleivių nuo bendro skaičiaus - ar panašiai yra kitose Europos sostinėse?

Rygoje nemažą keleivių dalį susirenka traukiniai, nes istoriškai bėgiai nutiko labai patogiose vietose. Mūsuose traukinio bėgiai gavosi nenaudingomis miestui kryptimis ir tramvajus turbūt atstotų abu.

[John]

Viliuosi kad Vilniuje tramvajus bus - tačiau reikia įsivertinti ar tai bus revoliucija, ar evoliucija kas liečia VT ir keleivių srautus. Būtų smagus pirmasis variantas, tačiau jeigu bus kaip Rygoje kur tik 19 proc. kelionių padaroma tramvajais, visa kita tais pačiais troleibusais ir autobusais https://eng.lsm.lv/article/economy/t...mbers.a540140/ tai ambicija nepakankama. Įdomu panagrinėti, kodėl rygiečiai nesirenka tramvajų - ar jie tiesiog jau pilnai perpildyti, ar tai nėra patraukli alternatyva automobiliui (kur pagal kamščių statistika Ryga atrodo prasčiau už Vilnių, tiek pagal numbeo, tiek pagal tomtom t.t).

Keista asmeniškai, kai tiek pučiamas 100x geresnio VT įvaizdis Rygoje, tačiau ta išskirtinė VT rūšis turi tokią menką dalį bendrų keleivių srautuose. Galbūt standartiška, kad tikėtis penktadalio keleivių nuo bendro skaičiaus - ar panašiai yra kitose Europos sostinėse?

Reiktų pamiršti Rygą, kai kalbama apie tramvajų. Niekas nieko panašaus nei Vilniuje, nei kur nors kitur, nestatys. Rygos tramvajus yra senas, nemodernizuojamas, kenčia nuo panašių problemų, kaip Vilniaus autobusai/troleibusai: nėra arba nepakanka prioriteto eisme, važiuoja labai lėtai, trūksta normalios modernizacijos ir t.t. Kalbant apie naują sistemą, kaip minimum, reiktų žiūrėti į kitas neseniai (paskutiniais ~20 metų) Europoje įrengtas tramvajų/light rail sistemas.

[&rius]

Pakalnis galėtų pirma apsilankyti Toronte, kad kažką apskritai kalbėtų apie VT organizavimą pagal Toronto pavyzdį Pamatytų, kad:
- tradiciniai streetcars tikrai būtų aukšto pasiekiamumo baisiai įstrigę bendruose transporto srautuose, nes po šiais dienai daugumoje trasų neuždarytas eismas lengviesiems automobiliams
- yra modernizuotų (pagreitintų) linijų, kurios Pakalnio akimis turėtų neegzistuoti, nes "nėra tankumo" 250 m atstumu, nes pvz maršrutas važiuoja labiau ežero krantine, kur "gyventojų" tankio nerasite, bet rasite ofisus, stadionus, oro uostą ir pan.
- Eglinton greitasis tramvajus, neskaitant kad jau diegiasi virš 5 metų ir vis nesusidiegia, tai aplink trasą ir būtų nesurenkamas tankis, nes įrengimo vieta - tipinis stroad (kuris pats iš savęs suėda plotą) su komercine paskirtimi šalia.
Ir ką Pakalnis nutyli apie Torontą, tai:
- Nors ir mažas metro linijų tinklas (ir labai lėtai augantis), bet tiek, kiek yra, tai atlieka labai svarbią funkciją
- Yra express tinklas (iš esmės GO transit - operuoja ne tik traukiniais, bet autobusais, kurie važiuoja miesto greitkeliais)
- Bilekokio dydžio frequent autobusų tinklas, įskaitant kad dar yra greitieji autobusai (čia ne express, o "greitieji" labiau Vilniaus stiliumi, kartu truputį kitaip)
- Tramvajų tinklas (jau rašiau aukščiau kas su juo ne ypač gerai)
- Puikus naktinių autobusų tinklas su puikiu dažniu
- Už centro ribų daugiau mažiau dominuoja individualūs namai, BET aplink diegiamas naujas linijas vyksta akivaizdus redevelopment

Ir reikėtų pabrėžti, kad Torontas, planuodamas savo VT darbą, galvoja ne apie tankį ir atsiperkamumą, o galvoja apie VT kaip apie darnų TINKLĄ, kuriame kiekviena transporto rūšis (tiksliau, maršrutas) teikia papildomą naudą vartotojams, pvz. pagreitina kelionę, kai važiuojama ilgu maršrutu; arba geri persėdimo taškai ir puikūs dažniai taip pat prisideda, kad keleiviams apsimoka persėsti į kitos rūšies VT ir t.t. Žodis "SISTEMA" Toronte ir reiškia VT SISTEMĄ (tinklą), o ne kažkokią panacėją keleivių srautus nukeliant iš kito srauto.
Kas šiuo atveju yra Vilniuje? Yra visiškas FLAT viešasis transportas - greitieji nėra greitieji, o kitas pagreitėjimo ar aukštesnio komforto kelionės lygio užtikrinimas yra taxi arba nuosavas automobilis
Ai, ir pamiršau paminėti, kad Torontas tiek gyventojais tiek plotu tiek miesto suplanavimo stiliumi nepalyginamas su Vilniumi - tegul ieškosi pavyzdžių arčiau, pvz., kodėl Liepoja turi kas 7 min kursuojantį tramvajų
Viskas, baigiu rantinti, bet tiesiog baisu girdėti kliedesius iš tokio atsakingo asmens...

Mane žodis 'tankumas" anksčiau purtė ir jo labai nesinorėjo priimti iki šios paskaitos. Galiausiai, paskaitoje paaiškintos ir kitos gero miesto dedamosios, tad tai nebūtinai vien tik tankumas.

Vistik, pradėdamas diskusiją pasitikrinu tankumą:
Toronto 4400/km, Vilniaus 1600/km (2000 jei su nesiregistravusiais berods, paskaitoje jie irgi paminėti).

Tokio tankumo miestas tikriausiai gali sau leisti stoteles ir žaliosiose zonose, ir negyvenamose, nes kitur sočiai užsipildo ir taip atsiperka.

[Al1]

Esmė tame, kad savivaldybė, t.y., valdžia visiškai neplanuoja srautų ir jų nesiruošia nei planuoti, nei iš esmės keisti. O be to transporto problemos Vilniuje išspęsti nepavyks. Ir valdžia net nesvarsto tokio varianto kaip plano sau iškėlimo per 5 metus sumažinti automobilių kelionių skaičių, tarkim, 20 proc., o per 10 metų sumažinti dar 20 proc. Iš tokio tikslo iškėlimo išeinant turi būti sudaromas veiksmų ir priemonių planas. Taip, nebus paprasta. Reikės radikalių ir kardinalių teisės aktų pakeitimų, kas yra ne savivaldybės, o seimo kompetencijoje, reikės dialogo (nertai priverstinio, vėlgi, teisės aktų pagalba, priimtų seime), gretimų savivaldybių įtraukimo (nori jos to ar nenori) į VT sistemos ir transporto problemų sprendimą... Tuo pat metu reikia pertvarkyti ir gerinti esamą VT sistemą ir planuoti apie naujus pajėgumus ir VT rūšis. Bet tramvajus ar metro neturi būti nei pirmoje transporto problemos sprendimo eilėje, nei kaip panacėja...

[John]

Mane žodis 'tankumas" anksčiau purtė ir jo labai nesinorėjo priimti iki šios paskaitos. Galiausiai, paskaitoje paaiškintos ir kitos gero miesto dedamosios, tad tai nebūtinai vien tik tankumas.

Vistik, pradėdamas diskusiją pasitikrinu tankumą:
Toronto 4400/km, Vilniaus 1600/km (2000 jei su nesiregistravusiais berods, paskaitoje jie irgi paminėti).

Tokio tankumo miestas tikriausiai gali sau leisti stoteles ir žaliosiose zonose, ir negyvenamose, nes kitur sočiai užsipildo ir taip atsiperka.

Apie Vilniaus tankumą jau ne kartą kalbėta. Jis nėra 1600/km2. Bet kas, naudojantis šitą visiškai formalų skaičių, ištrauktą iš formalių miesto administracinių ribų ir neturinčio nieko bendro su realiu miesto gyventojų tankumu, elgiasi nenuoširdžiai ir su tikslu klaidinti.

[&rius]

Apie Vilniaus tankumą jau ne kartą kalbėta. Jis nėra 1600/km2. Bet kas, naudojantis šitą visiškai formalų skaičių, ištrauktą iš formalių miesto administracinių ribų ir neturinčio nieko bendro su realiu miesto gyventojų tankumu, elgiasi nenuoširdžiai ir su tikslu klaidinti.

Pataisiau, nerandu dabar tikslesnio skaičiaus.

[sauletasmiestas]

Mane žodis 'tankumas" anksčiau purtė ir jo labai nesinorėjo priimti iki šios paskaitos. Galiausiai, paskaitoje paaiškintos ir kitos gero miesto dedamosios, tad tai nebūtinai vien tik tankumas.

Vistik, pradėdamas diskusiją pasitikrinu tankumą:
Toronto 4400/km, Vilniaus 1600/km (2000 jei su nesiregistravusiais berods, paskaitoje jie irgi paminėti).

Tokio tankumo miestas tikriausiai gali sau leisti stoteles ir žaliosiose zonose, ir negyvenamose, nes kitur sočiai užsipildo ir taip atsiperka.

Vilniaus miesto gyventojų tankis yra 5000 - 6000 tankiai apgyvendintuose "centriniuose" rajonuose Vilniaus miesto gyventojų skaičius | GeoData

[Al1]

Viliuosi kad Vilniuje tramvajus bus - tačiau reikia įsivertinti ar tai bus revoliucija, ar evoliucija kas liečia VT ir keleivių srautus. Būtų smagus pirmasis variantas, tačiau jeigu bus kaip Rygoje kur tik 19 proc. kelionių padaroma tramvajais, visa kita tais pačiais troleibusais ir autobusais https://eng.lsm.lv/article/economy/t...mbers.a540140/ tai ambicija nepakankama. Įdomu panagrinėti, kodėl rygiečiai nesirenka tramvajų - ar jie tiesiog jau pilnai perpildyti, ar tai nėra patraukli alternatyva automobiliui (kur pagal kamščių statistika Ryga atrodo prasčiau už Vilnių, tiek pagal numbeo, tiek pagal tomtom t.t).

Keista asmeniškai, kai tiek pučiamas 100x geresnio VT įvaizdis Rygoje, tačiau ta išskirtinė VT rūšis turi tokią menką dalį bendrų keleivių srautuose. Galbūt standartiška, kad tikėtis penktadalio keleivių nuo bendro skaičiaus - ar panašiai yra kitose Europos sostinėse?

Reiktų pamiršti Rygą, kai kalbama apie tramvajų. Niekas nieko panašaus nei Vilniuje, nei kur nors kitur, nestatys. Rygos tramvajus yra senas, nemodernizuojamas, kenčia nuo panašių problemų, kaip Vilniaus autobusai/troleibusai: nėra arba nepakanka prioriteto eisme, važiuoja labai lėtai, trūksta normalios modernizacijos ir t.t. Kalbant apie naują sistemą, kaip minimum, reiktų žiūrėti į kitas neseniai (paskutiniais ~20 metų) Europoje įrengtas tramvajų/light rail sistemas.

19 proc. yra daug. Be to čia kurių metų statistika? Paskutinių kelių metų statistika neatitinka realybės dėl kovido laikotarpio iškraipymo ir paskutinius porą metų vykdomo tramvajaus tinklo kapitalinio atnaujinimo centrinėje Rygos dalyje, kurs jis buvo prasčiausias ir kur praeina visi maršrutai. Rygoje tramvajus daug kur važiuoja arba mažo intensyvumo gatvėmis (centre), arba eina išskirtomis juostomis šalia gatvės ar viduryje jos. Problema - daug sankryžų ir susikirtimų su gatvėmis.
Dar viena problema Rygoje - per mažai naujų tramvajų. Senos geros Tatros, deja, bet jau atgyveno savo amžių ir jų turėtų būti mažiau... Bet, deja, naujų tramvajų neperkama. Taip, Rygoje taip pat elektrotransportas per paskutinius 20-30 metų degradavo. VT Rygoje geresnis už Vilniaus, nes transporto priemonės pradėtos atnaujinti anksčiau nei Vilniuje ir jis yra atnaujinamos periodiškai. Rygoje nebuvo tokios mikrobų infekcijos, kokia buvo Vilniuje 90-ųjų pabaigoje ir pirmąją XXI a. dekadą... Kai Vilniuje buvo mikrobų pikas, Ryga jau pirko naujus autobusus ir troleibusu, o Vilnius užpirkinėjo senus autobusus...
Nėra jokių privatininkų, kaip Transrevis ir Kautra, kurie parazituoja, nes VVT finansuojamas likutiniu principu. Rygoje VT naudojasi daugiau žmonių procentiškai vetinant, ir tai yra gerai. Aišku, miesto savitumai irgi turi tam įtakos.

[John]

Pataisiau, nerandu dabar tikslesnio skaičiaus.

For reference, ir iš naujo neinant į beprasmes diskusijas, Vilniaus tankumas yra, labai grubiai, apie 4500-5500žm/km2 t.y. panašiai kaip Stokholmo ar daugybės kitų normalaus tankumo Europos miestų. Tai, kad Vilniaus administracinės ribos žemėlapyje užbraižytos kažkur 30km nuo miesto, realaus tankumo tai niekaip neįtakoja.

[Al1]

Apie Vilniaus tankumą jau ne kartą kalbėta. Jis nėra 1600/km2. Bet kas, naudojantis šitą visiškai formalų skaičių, ištrauktą iš formalių miesto administracinių ribų ir neturinčio nieko bendro su realiu miesto gyventojų tankumu, elgiasi nenuoširdžiai ir su tikslu klaidinti.

Vilniuje be tankumo (grynai) reikia tokio rodiklio kaip kelionių ilgis. O jis yra didesnis, nes miestas, nors pagal plotą didelis, bet daug neorbanizuotų teritorijų, netgi laukinių, o jose išsidėsčiusios urbanizuotos teritorijos ir miestiečiams tenka tarp jų keliauti.

[John]

Vilniuje be tankumo (grynai) reikia tokio rodiklio kaip kelionių ilgis. O jis yra didesnis, nes miestas, nors pagal plotą didelis, bet daug neorbanizuotų teritorijų, netgi laukinių, o jose išsidėsčiusios urbanizuotos teritorijos ir miestiečiams tenka tarp jų keliauti.

Taip, bet pagrindiniai srautai yra, grubiai jamant, iš 5-8km radiusu nuo centro esančių urbanizuotų vietų.
O į tokias vietas kaip N.Vilnia, Lentvaris, Trakai jau yra pastatyta geležinkelių infra. Tereikia normalių maršrutų ir infrastruktūros (visų pirma stočių) pritaikymo žmonėms. Nebūtų sunku ir Grigiškes normaliai pajungti, tam panaudojant ten esančio pramoninio gelžkelio atšaką.

[alga]

Labiausiai fascinating atrodo Toronto (!!!) pavyzdžio naudojimas, bet kažkodėl nenorėjo panaudoti bet kurio iš ~20 Europos miestų, įskaitant artimiausių kaimyninių šalių miestų pavyzdžių, kurie arba nuo nulio statėsi/statosi naujas tramvajaus sistemas

Kaip galima taip nesuprasti, kas sakoma? Pakalnis tik pacitavo Toronto darytą studiją dėl transporto rūšių rentabilumo, nieko daugiau ar mažiau. Nebuvo jokio vertinimo apie tai, ar tramvajaus/metrdo reikia ar nereikia, galima ar negalima. Tik kaip gyventojų tankis koreliuoja su transporto rūšimis. Paskaita apie miesto planavimą, naująjį urbanizmą, kita plotmė, negu vien viešasis transportas.