Vilniaus tramvajus

[Panevezietis]

2012 m

Tramvajus Vilniuje – ne anksčiau 2016 m. ir gavus ES paramą - LRT

"Jau nuo kitų metų Vilniaus miesto savivaldybė pradės ruošti techninius planus tramvajaus linijos tiesimui tarp Santariškių ir stoties. Tikimasi, kad gavus Europos Sąjungos finansavimą pirmieji keleiviai tramvajumi galės pasinaudoti 2016 m.

„Baigėme visus pasirengiamuosius darbus, kad kitais metais galėtume pradėti realų projektavimą dėl visuomeninio transporto sistemos įdiegimo į Vilniaus visuomeninio transporto žemėlapį. Turime visus suderinimus, dėl kurių buvo kilę anksčiau diskusijų“, – komentavo sostinės meras Artūras Zuokas.

Pasak jo, Vilniuje yra numatytos trys linijos, kurios ne dviejų bėgių, o vienbėgės arba išvis be bėgių.

„Turės būti vienbėgis arba išvis be bėgių, nes šiuolaikinės technologijos tai leidžia“, – pridėjo A. Zuokas.
....

Metro idėjos miesto transporto plėtros koncepcijoje atsisakyta iki 2040 m."


2014 m

Tramvajui klojami pamatai - DELFI Verslas

"Visi Vilniaus tarybos nariai sutartinai balsavo už tai, kad visuomenės poreikiams būtų paimti du žemės sklypai Molėtų plente. Nuo čia bus pradėta tiesti pirmoji tramvajaus linija iš Santariškių į stotį.

Vilnius tikisi projektą įgyvendinti šiemet gavęs Europos Sąjungos paramą. Jei pavyktų, pirmoji linija būtų baigta iki 2016-ųjų. Jai prireiktų apie pusės milijardo litų."

2014

Tramvajus - tik svajonėse? - DELFI Verslas

"Kiek daugiau nei prieš metus sostinės meras Artūras Zuokas, didis tramvajaus šalininkas, šią transporto priemonę norėjęs įdiegti dar per praėjusią kadenciją, sakė, kad mieste turėtų būti nutiestos trys greitojo tramvajaus linijos. Esą tramvajus turės būti vienbėgis ir guminiais ratais arba visiškai be bėgių.

Nors buvo manoma, kad pirmoji linija galėtų pradėti veikti jau 2016 m., pasak K.Lubio, ją įdiegti planuojama tik iki 2020 m., antrą – iki 2025 m., trečią ir ketvirtą – iki 2040 m. Kiek jos atsieis, viešojo transporto optimizavimo vadovo teigimu, priklausys nuo pasirinktos transporto rūšies."



Kaip baigėsi ta istorija, ES paramos negavo? Gal už Zuoką reikėjo gausiau balsuoti?
Turėjo jau važinėti tramvajus

[VLR]

[Tikras architektas]

Tramvajui reikės 5 kartus mažiau vairuotojų nes ten vienas vairuotojas gali 7 vagonus vairuoti. Bet šiai greitu metu manau gali ir išvis nereikėti. Savaeigiai bėginiai bus breičiau nei savaeigiai autobusai.
Dėl talpos atitikimo, tai abejoju ar toks trigubas autobusas atitinka 7 vagonų talpą, bet tiesa sakant nežinau kiek jame yra vietų.

Taip, metrobusai irgi gali būti ilgi, bet ne tokie talpūs kaip tramvajus. Na bet čia nelabai ir verta dėl jū diskutuoti nes mūsų judu2030 neplanuojama net dvigubu troleibusų....

Tramvajai važiuojantys su mašinų eismu per sankryžas tikrai nebus savaeigiai.

[VLR]

Stiprus argumentas, negali net užginčyti.

Argumentų prirašiau jau kokius tris puslapius spėju, tad šį kartą apsiribosiu parodydamas savo emocijas (manau, kad galiu sau leisti)

[Lettered]

Stiprus argumentas, negali net užginčyti.

Faktas, kad visi normalūs Europos miestai turi tramvajus, o kurie neturi, jį stato, nėra argumentas? Rimtai nematote skirtumo tarp važiavimo autobusu/troleibusu ir tramvajumi ar čia tik iš principo ginat VMS poziciją?

[Creatium]

Faktas, kad visi normalūs Europos miestai turi tramvajus, o kurie neturi, jį stato, nėra argumentas? Rimtai nematote skirtumo tarp važiavimo autobusu/troleibusu ir tramvajumi ar čia tik iš principo ginat VMS poziciją?

Visų pirma, tai aš visiškai nieko neginu ir net neturiu savo pozicijos suformavęs. Aš klausiu ir tikiuosi argumentais ir skaičiais grįstų atsakymų.

Antra, "va ten tai jie turi, todėl ir mes turim turėti" yra visiškai ne argumentas, ypač kai kalbame apie potencialias milijardo eurų investicijas.

Pažiūrėjau ir John nurodytą Youtube kanalą, ypač atskirus video, kur kalbama apie BRT minusus ir tramvajaus privalumus. Suprantu argumentus dėl talpos, mažiau reikalingos erdvės, galbūt greičio, patogumo ir švarumo. Bet dalis šitų argumentų gali būti patempti ir pritaikyti autobusams (pvz., elektriniai arba troleibusai arba net žole apželdintos trasos). O, kai kalbame apie tokias trasas kaip Pilaitė - Konstitucijos pr., tai išvis tenka nepatikliai prisimerkti, kai be jokių skaičių teigiama, kad statyti 7-8 km ilgio bėgius yra efektyviau ir geriau, nei tarkim pilna ar ne pilna BRT sistema.

[Sula]

Mano nuomone, galima būtų svarstyti ir BRT. Bet taigi to irgi niekas nedaro!
Tiesiog G autobusai nėra ir nebus BRT.

[Litch]

Mano nuomone, jeigu norima persivilioti dalį automobilių vairuotojų naudotis viešuoju transportu, ilgu autobusu jų nesuviliosi. Visai kas kita būtų nauja moderni transporto rūšis, neturinti neigiamo nusistatymo Lietuvoje - tramvajus. Daug žmonių norės tai išbandyti, nes tai naujovė, o pamatę kaip tai patogu ir kiek skiriasi važiavimo kokybė nuo autobuso, dalis tikrai persės į tramvajų.

Kitas argumentas reali projekto kaina, tam kad gauti maksimalų ES finansavimą BRT greičiausiai turės būti elektriniai, arba vandeniliniai, Aišku, dujiniai irgi gautų kažkokį finansavimą, bet gerokai mažesnį. Ko pasekoje savų finansų dalis projekte gerokai mažesnė tramvajaus naudai.

[VNS]

Nemačiau jokių skirtumų tarp Kauno MAN buso ir Varšuvos naujų vagonų ant rekonstruotų bėgių už ES lėšas. Apie nerekonstruotus ruožus net nešneku. PAZ lygio komfortas.

[VLR]

Nemačiau jokių skirtumų tarp Kauno MAN buso ir Varšuvos naujų vagonų ant rekonstruotų bėgių už ES lėšas. Apie nerekonstruotus ruožus net nešneku. PAZ lygio komfortas.

Mane tai vieną kartą pririšo prie automobilio ir nutempė asfaltu iš Pašilaičių į centrą - patogumo prasme, kelionė buvo panaši į kelionę G autobusu ir gerokai patogesnė nei kelionė paprastu autobusu. Siūlau visiems dabar taip važinėti.

O jei rimčiau, tai kam rašinėti nesąmones? Bėginės transporto priemonės yra gerokai patogesnės nei ne bėginės tame pačiame reljefe ir kelio geometrijoje. Tai nėra nuomonė, tai yra fizika - važiavimo komfortas didele dalimi priklauso nuo vibracijų, bėginese transporto priemonėse jų yra gerokai mažiau. Aišku galima pradėti lyginti visokius pasenusius ir vingiuotomis miesto gatvėmis važiuojančius tramvajus su naujais autobusais, važiuojančiais plačiais, tiesiais keliais, bet tai nėra sąžiningas palyginimas, tik visų laiko švaistymas ir trolinimas.

[kasparas.v]

Mano nuomone, galima būtų svarstyti ir BRT. Bet taigi to irgi niekas nedaro!
Tiesiog G autobusai nėra ir nebus BRT.

Pastatyti BRT sistema kainuotu tiek pat arba net daugiau. Svarbiausias kastas yra islaikymo. Kas kiek metu reikia keisti asfalta vs begius? Kiek metu vazineja tramvajai vs autobusai? Tramvaju islaikyti dar paprasciau nei troleibusa.

[VNS]

Mane tai vieną kartą pririšo prie automobilio ir nutempė asfaltu iš Pašilaičių į centrą - patogumo prasme, kelionė buvo panaši į kelionę G autobusu ir gerokai patogesnė nei kelionė paprastu autobusu. Siūlau visiems dabar taip važinėti.

O jei rimčiau, tai kam rašinėti nesąmones? Bėginės transporto priemonės yra gerokai patogesnės nei ne bėginės tame pačiame reljefe ir kelio geometrijoje. Tai nėra nuomonė, tai yra fizika - važiavimo komfortas didele dalimi priklauso nuo vibracijų, bėginese transporto priemonėse jų yra gerokai mažiau. Aišku galima pradėti lyginti visokius pasenusius ir vingiuotomis miesto gatvėmis važiuojančius tramvajus su naujais autobusais, važiuojančiais plačiais, tiesiais keliais, bet tai nėra sąžiningas palyginimas, tik visų laiko švaistymas ir trolinimas.

Dėl tempimo tai neabejoju, matėsi postuose. Tiesiog norėjau parašyt, kad nėra tų didelių skirtumų. Man kaip vairuojančiam nuosavą auto, tai išvis nuliniai, kad aš pulčiau sėst į tramvajų nes pamatysiu 8 pasaulio stebuklą. Kaip tik nusistebėjau MAN važiuoklė. Oho! Nieko sakau patobulėjimas. Vilniuje kitokie MAN'ai?

[Creatium]

Pastatyti BRT sistema kainuotu tiek pat arba net daugiau. Svarbiausias kastas yra islaikymo. Kas kiek metu reikia keisti asfalta vs begius? Kiek metu vazineja tramvajai vs autobusai? Tramvaju islaikyti dar paprasciau nei troleibusa.

Ar čia faktas ar nuomonė? Nes jeigu faktas dėl kainos, tai tada tikrai nėra priežasčių rinktis BRT.

[Edd]

Kalbant apie BRT. Kiek išvis yra gamintojų kurie gamina ilgus didelės talpos troleibusus kurie teoriškai galėtų pasiekti "įprasto" tramvajaus talpą? (dar minusas kad jie daugiau užima vietos nei tramvajai ir nėra tokie efektyvūs kaip bėgiais riedančios transporto priemonės) Apie elektrobusus šiai dienai išvis neverta kalbėti, jau buvo n kartų vardinami minusai, galbūt ateityje. Aišku akivaizdu kad BRT būtų geriau nei nieko.

[Pilaitis]

Kalbant apie BRT. Kiek išvis yra gamintojų kurie gamina ilgus didelės talpos troleibusus kurie teoriškai galėtų pasiekti "įprasto" tramvajaus talpą? (dar minusas kad jie daugiau užima vietos nei tramvajai ir nėra tokie efektyvūs kaip bėgiais riedančios transporto priemonės) Apie elektrobusus šiai dienai išvis neverta kalbėti, jau buvo n kartų vardinami minusai, galbūt ateityje. Aišku akivaizdu kad BRT būtų geriau nei nieko.

Šiuo metu gamina visa pagrindinė Europos troleibusų gamintojų trijulė (aišku, yra ir kitų gamintojų) - Hess, Vanhool ir visiems puikiai pažįstamas Solaris. Pastarasis kaip tik išbandomas Vilniuje šiuo metu.

[Sula]

Pastatyti BRT sistema kainuotu tiek pat arba net daugiau. Svarbiausias kastas yra islaikymo. Kas kiek metu reikia keisti asfalta vs begius? Kiek metu vazineja tramvajai vs autobusai? Tramvaju islaikyti dar paprasciau nei troleibusa.

Palaukit, oponentai gi sako, kad BRT praktiškai jau turime! Šiek tiek patobuliname G autobusus ir tiek žinių. Kiek tai bus pakeliama miesto biudžetui, 2-3 mln. EUR? Įsivaizduojate koks kainos/kokybės santykis?

[VLR]

Dėl tempimo tai neabejoju, matėsi postuose. Tiesiog norėjau parašyt, kad nėra tų didelių skirtumų. Man kaip vairuojančiam nuosavą auto, tai išvis nuliniai, kad aš pulčiau sėst į tramvajų nes pamatysiu 8 pasaulio stebuklą. Kaip tik nusistebėjau MAN važiuoklė. Oho! Nieko sakau patobulėjimas. Vilniuje kitokie MAN'ai?

Turint omeny vilnietiškus kamščius, prasėdėjus tiek laiko dyzelio dūmuose kas dieną, turbūt nėra lengva atskirti tualetą nuo indų plovyklės, nekalbant apie skirtingų transporto priemonių komforto parametrų identifikavimą. Tad nieko nuostabaus.

[dangoraižistas]

Surasymas rodo kad gyventoju Vilniuje nuo 1990 nepadydejo ( 1989 m.-----576.747 gyv., 2021 m.----559.250 gyv ) ir jau niekada nebepadydes ( tuoj prades gimdyti karta kuri gime po 1990 o ju yra DVIGUBAI maziau nei tu kurie gime iki 1990....iki 1990 gimdavo apie 60.000 vaiku per metus o po 1990 gimdavo tik 24.000....jie jau pagimdys tik apie 10.000-12.000 vaiku per metus ir tai bus totali katastrofa Lietuvai ir aisku Vilniui ...tai gi uz kokiu 5-10 metu gyventoju prades smarkiai mazeti, aisku vaizdas keistusi jei lietuvaites nusprestu gimdyti po 3-4 vaikus kas yra visiskai nerealu ir jei neprades masiskai isileidinet baltarusius , ukrainiecius ir jie nuspres cia gyventi...Vilnius ne tik kad nebedydes o prades sparciai mazeti kaip dabar mazeja Ryga.....Tramvajaus , metro Vilniuje niekada nebeprireiks visi tai jau supranta...isskyrus svajotojus.. nes daugumas vidutinioku keliasi i priemescius o ten su tramvajumi nepavazinesi o ir Vilniaus finansai groja romansus...vilnius tik po 30 metu tesugebejo pradeti atnaujinti autobusu parka..apie kooooki dar tramvaju galime kalbeti ?????????? Daugumas vilniaus gatviu atrodo kaip po karo...daugiabuciai ir ju kiemai kaip bangladese...jei gyventojau turtes daugumas begs kuo toliau nuo siu lusnynu rajonu i priemescius....tai gi....bent reik islaikyt ka turime ir nebesvaigti kosminemis svajonemis.

Tikrasis faktinis gyventojų skaičius pagal savivaldybės einamuosius duomenis – 595 tūkst., o ne tie iš senų registrų paimti departamento kliedesiai („surašymas“). Be to, rajonas augo ant 20 ar 30 tūkst. Taip kad gaunam miestas + rajonas = 740 tūkst. (poliklinikų duomenys). Trakai dar pridės 35 tūkst.

Vilnius kaip miestas bent 10 metų turi pozityvų gimstamumo saldo, nuolat 15 metų daugėja vaikų (darželinukų ir moksleivių). Jau dabar trūksta 5 ar 6 mokyklų, nors esamos tikrai ne tuščios, trūksta darželių. Vien šis gimstamumo rodiklis kasmet vilniečių skaičių papildo keliais tūkstančiais.

Vidinė šalies migracija į sostinę toliau tęsis, pavyzdžiui, Vilniaus gyventojų dalis Lietuvoje augo nuo 16 iki 21 ar 22 procentų po 1990 m., bet VIS DAR yra 70% mažesnė nei Rygos ar Talino dalis Latvijoj ir Estijoj. Net jei Lietuva sumažės nuo 2,8 iki 2,5 mln., trečdalis vistiek gaunasi 830 000. Jei gyventojų skaičius stabilizuosis ties 2,8 (kas ir tęsiasi jau ketvirtus metus), tada trečdalis gaunasi net 930 000!

Bent tiek toliau DRĄSIAI gali augt Vilnius, nes tiesiog ELEMENTORIŠKAI Vilniuje gyvent yra DAUG FAINIAU nei Rudnioje, Nemunėlio Radvilišky ar Kivyliuose, nes taip yra ir taip bus.

Bent 500 000 lietuvių emigrantų užsieny. Vos penktadaliui pajudėjus atgal ir to penktadalio vos pusei keliantis į Vilnių, gaunasi jau BELENKOKS skaičius iš keturių skaitmenų, tačiau tai net ne riba.

Imigrantai užsieniečiai. Jei Baltarusijoje algos mediana yra 200 eurų, kam baltarusiui vargt už tiek, jei gali reisiniu autobusu iš bet kokios Lydos, Molodečino, Postavy per 1 VALANDĄ pavažiavęs, gaut 800 eur ir „į viršų“? Aišku, kasdien jis NE-važinės ir todėl kelsis į nuomojamą butą kur nors Naujanuose, Vileikoje ar Krasnūchoje. O vėliau gali ir vaikus atsivežt.

Tas pats tinka ukrainiečiui, rusui, kaliningradiečiui imigrantui. Bendras gyventojų skaičius – 200 milijonų. Vos 1/10 000 dalis jau yra 20 000.

Kukliai priminsiu, kad yra dar 170 šalių su silpnesne ekonomika nei Lietuva, kuriose bendrai sudėjus gyvena 6 milijardai ir devyni šimtai milijonų gyventojų, taip kad net milijoninė to skaičiaus dalis – yra nemaža, maždaug visos Grigiškės ar Santariškės.

Be to, ryški tendencija kai į Vilnių vis dažniau keliasi netgi gyventojai iš ekonomiškai STIPRESNIŲ šalių kaip JAV, Prancūzija, Italija, Ispanija (ta prasme, ne grįžtantys lietuviai, bet amerikiečiai, prancūzai, ispanai, italai ir kiti).

Tramvajų turisi net Alytaus dydžio Liepoja, mažesnis už Panevėžį Daugpilis. Vieni ties naują liniją į šiaurę už stoties, kiti – naują tramvajaus liniją į ligoninę.

Taip kad nereik čia skiest tų sputniko lygio traidalų.

[MedinisStrazdas]

7 vagonų aišku, kad neatitinka (ne veltui rašiau "standartinio tramvajaus"). Bet tai ar būtų toks poreikis išvis?

Sutvarkius modalinį pasiskirstymą - būtų. Bet modalinis pasiskirstymas niekaip nedidės VT pusėn jeigu to VT tiesiog nebus.

Tramvajai važiuojantys su mašinų eismu per sankryžas tikrai nebus savaeigiai.

1. Dar niekas nenusprendė kaip jie važiuos
ir
2. Kodėl ne?

[VLR]