Vilniaus tramvajus

[Shernas]

Na kol kas galime aistras aušinti -

"„Vilniaus viešasis transportas“ žengia svarbų žingsnį į priekį – įsigys 159 naujus autonominės ridos troleibusus vietoje esančių senųjų „Škoda“ modelių. Pranešime spaudai skelbiama, kad į Vilniaus gatves jie išriedės 2023 metais."

https://www.delfi.lt/miestai/vilnius....d?id=88898531

[VLR]

Na kol kas galime aistras aušinti -

https://www.delfi.lt/miestai/vilnius....d?id=88898531

Valio - Vilniaus autobusininkai padarys šimtmečio investiciją. Dabar galės vėl keliasdešimt metų nieko neveikti ir pasakoti savo vaikams ir anūkams apie šį žygdarbį.

Tuo tarpu žmonės, sugebėję palikti skurdžiuosius devyniasdešimtuosius, turi truputį kitus standartus, nes gyvena ES ir mato kaip viskas yra daroma ten. Nereikia žiūrėti toli: paimame vėl Bratislavą - mažesnį miestą mažiau turtingoje rytų Europos šalyje su kur kas geresne esama transporto sistema. Per paskutinius (gerus) metus Bratislava nusipirko šiuos troleibusų/autobusų modelius:

• 80 SOR NS 12 autobusų
• 70 Otokar Kent C 18,75 autobusų
• 40 Solaris Urbino 12 Hydrogen autobusų
• 23 Škoda 27Tr Solaris troleibusų
• 16 Solaris Trollino 24 troleibusų

Taigi, iš viso 190 autobusų ir 49 troleibusai mažesniam miestui su pilnu tramvajaus tinklu (t.y. kur poreikis jų yra gerokai mažesnis nei Vilniuje). Nepaisant to, miestas prieš kelias savaites pradėjo (ES finansuojamus) tramvajaus linijos statymo darbus. Esama linija bus pratęstą 3,9 km., iki Bratislavos pagrindinio komiblokyno pačio galo. Piko metu ta linija tramvajai važiuoja kas 2-3 minutes, linija turės 30k žmonių capacity:

https://newsbeezer.com/slovakiaeng/b...-in-petrzalka/

Tramvajaus tinklą Bratislava plečia lėtai, bet nuolatos. Paskutinį kartą tinklas buvo pratęstas 2.4 km 2016-aisiais.

Išvadoje - net ir atsilikusiuose ES miestuose autobusų pirkimai nereiškia investicijų į tramvajų pabaigą. Norint turėti konkurencingą miestą, galintį pritraukti top talentus ir pajungti visą regioną į vieną bendrą darbo ir komercinę rinką, reikės investicijų ir į autobusus, ir į tramvajus, ir (turbūt svarbiausia) į regiono geležinkelius. Jei mes čia bandome nustatyti principą, kad šis Vilniaus pirkimas reiškia pokalbio apie tramvajaus ar geležinkelių plėtrą mieste pabaigą, tai tik parodo, kokioje graudžioje situacijoje esame.

[VNS]

Bratislava puikus pavyzdys, kaip VT tvarkomas kompleksiškai. Modernizuojant ir plėtojant visas VT rūšis, nežiūrint į tai, kad pradės tiesti 4 km. naują tramvajaus liniją. Kiti gi iš suplyšusios Skodos, pakabintos ant Stalino laikus menančių technologijų linijos, besivelkančios A juostoje už kruvos miestelėnų, horizontuose regi traukinius ir tramvajus, ir nesupranta, kad dar iki to reikia paadaryti daug namų darbų.

https://petrzalskaelektricka.sk/


https://www.urban-transport-magazine...-new-tramways/

[Sula]

Gal nesilyginkime čia su Bratislava? Lyginkime su buvusios SSRS miestais.

[R.D.]

Kaip temos diletantas norėčiau paklausti, kodėl miestas niekaip neišnaudoja to, kas liko geriausia iš sovietinės kelių infrastruktūros, kaip kad pvz. Geležinio Vilko atkarpa nuo Mokslininkų g. iki Saltoniškių ir atkrarpa Narbuto-Pilaitės pr., ar Laisvės pr., kur tiesiog idealus vejos tarpas tokiam transportui kaip tramvajus, netrukdomai ir greitai judėti, bet miestas pasirenka (kaip Pilaitės pr.) susiaurinti ir atiduoti autombiliams papildomas juostas, o paskui skelbia apie per didelę automobilizaciją.
VLR, šmaikštus Jūsų komentaras apie Antoną Amstredame. Gal šiek tiek juokinga, bet prisimenu, kaip jaučiausi, kai būnant Varšuvoje negalėjau patikėti, kaip puikiai išvystytas autobusų, tramvajų, metro (jie liniją papildomą stato; gal jau pastatė) eismas, o ką jau kalbėti apie Berlyną. Žinoma, lygintis su kokios Maskvos ar Berlyno galimybėm mes negalime finansiškai, bet kodėl mes nesiorientuojame į panašių ekonomiškai į Lietuvą šalių viešojo transporto sprendimus, man visiškai nesuprantama. Gal, kaip sako rusai, у нас особый путь.

[MedinisStrazdas]

Gal nesilyginkime čia su Bratislava? Lyginkime su buvusios SSRS miestais.

Na pagal ekonominį išsivystymą tai reikėtu lygintis su Barselona o ne Bratislava, bet net su buvusios SSRS meistias lyginantis Vilniaus VT yra prastas.

[Sula]

Na pagal ekonominį išsivystymą tai reikėtu lygintis su Barselona o ne Bratislava, bet net su buvusios SSRS meistias lyginantis Vilniaus VT yra prastas.

Ekonominis išsivystymas čia neturi tiesioginės įtakos. Pas mus šiai sričiai neskiriami nei pakankami finansiniai, nei intelektualiniai resursai.
Kodėl taip yra, reikia ieškoti gilesnių priežasčių, dėl to ironizavau dėl SSRS.
Čia net ir diskutuojame daugiau ne apie patį tramvajų, o apie tai, ar reikia Vilniuje kažko daugiau, geriau, naujo.
Bent jau pažanga, kad nebeminime "maršrutkių", kurios buvo pats lanksčiausias ir pigiausias dalykas.

[Edd]

Kol Vilniuje tvarkingai nevažiuos maršrutkės tol apie tramvajus horizontuose nešnekėkit, buožės blin.

[Kristisz]

Maršrutkės niekada nebuvo sistemos pagrindas, maršrutkės parazituodavo pagrindiniuose reisuose nusigriebdamos galinčius primokėti už greitesnę kelionę. Dabartinis maršrutkių pakaitalas: Bolt ir Citybee su Spark.

[VNS]

Labai teisingai, panaikinkit bolt, citybee ir spark. Tada tai tikrai pritrauksit teisingai mąstančio jaunimo į miestą. Čia juk buožių išmislas nuo durų iki durų važiuot, kur tai matyta????

[MindesAcc]

Gal nesilyginkime čia su Bratislava? Lyginkime su buvusios SSRS miestais.

Jo mum tikrai neverta lygintis su Bratislava, Vilnius dar turi minimum 10metu kol pasieks Bratislavos lygi -

Net galim palyginti elementarius blokiniu namu kvartalus,

Bratislava -



Vilnius -




Jeigu Vilnius tokiu elementariu problemu nesugeba isspresti, tai tiketis kad kompleksiskai isspres VT problemas ir tolimesni jo vystyma tai sunku patiketi.

[PoDV]

Ekonominis išsivystymas čia neturi tiesioginės įtakos. Pas mus šiai sričiai neskiriami nei pakankami finansiniai, nei intelektualiniai resursai.
Kodėl taip yra, reikia ieškoti gilesnių priežasčių, dėl to ironizavau dėl SSRS.
Čia net ir diskutuojame daugiau ne apie patį tramvajų, o apie tai, ar reikia Vilniuje kažko daugiau, geriau, naujo.
Bent jau pažanga, kad nebeminime "maršrutkių", kurios buvo pats lanksčiausias ir pigiausias dalykas.

Galima ir pamąstyti

Lyginame Bratislava su Vilniumi.

Galime prisiminti, kur kokiais 1980-aisiais ar 1990-aisiais buvo SSRS ir kur Čekoslovakija.
Kiek žinau, tiek ekonomiškai buvo turtingesnis kraštas, tiek gaudavo gero know-how iš kaimyninių Vokietijos ir Austrijos.
Kai pirmą kartą paauglystėje nuvykau į Čekiją (kelionė vyko E67 keliu), galėjau pagalvoti, kad geležinė uždanga skyrė Lenkiją ir Čekiją, o ne Čekiją ir Austriją
Tiesa, skirtumai jautėsi ir tarp Lenkijos ir Lietuvos.

Lietuva normaliau kokybiškai šovė tik pastaraisiais metais, t.y. po 2009 krizės.

Slovakiją irgi tik nelabai neseniai aplenkėm, nors subjektyviai net nesakau, kad aplenkėm, išskyrus Rytų Slovakiją su tokiais reiškiniais kaip Lunik IX.

Nepaisant ekonominio šuolio didžiuosiuose miestuose, stipriai lietuvių self-esteem (pasitikėjimą savimi) numušė 2009 krizė ir iš to sekusi ilgai trukusi emigracijos banga, taip pat gilėjanti atskirtis tarp miestų ir provincijos. Vos bandydami kreivai šleivai atsistoti po tamsių 90-ųjų, vėl mus numušė nauja 2009 krizė. 2020-ųjų "krizė" neatrodo tokia žiauri. Kaip tik mažai nukentėjom. Kažkuria prasme atsigriebėm už 2009-uosius, bet tas didžiulis neužtikrintumas dėl ateities vėl muša per self esteem. Galima tik spekuliuoti kiek tai bus laikina. Gal virusas nebežudys tiek žmonių, gal jo plitimas apstos, gal bus išrastos dar geresnės vakcinos, pasimokius iš esamų trūkumų

Dar vienas niuansas. Gali ateiti naujas laikotarpis, kai Lietuvos kažkokie trūkumai tiesiog nebejaudins žmonių, nepatinka prasčiausias Europoje VT ar šansas būti šiaip kokia nors ale prasčiausia ES ar Europos šalis? Kiba mauk į užsienį ir bus win win ir visi relax Angliškai daugelis ir taip mokės, o tokie "gero norintys" anglų kalbą tai tikrai 100% mokės.

Šiaip esu "tautų Europos" skeptikas 21 amžiaus kontekste, ir esu už tvirtesnę Europos Sąjungą. Taip pat nemėgstu esamų kontrastų tarp ES šalių. Lietuva yra viena iš šalių prisidedančių tarp tų kontrastrų dėl ko aš kartais kritiškai žiūriu į Lietuvą. Nemanau, kad patriotizmas kaip toks iš savęs (kažkoks didesnis patriotizmas nei šiandien) kažką išgelbės. Išgelbės tik technologijos ir bendruomeniškumas.

Kuo tai susiję su tramvajumi? Tramvajus būtų didelis kokybinis šuolis vystant VT Lietuvoje. Klausimas ar mes nusiteikę jį turėti, žinant mūsų istoriją, kilimus ir pargriuvimus. Galima tuo pačiu ir apskritai apie VT kokybę kalbėti, kiek mes nusiteikę investuoti į kartais neatsiperkantį bet žmonių gyvenimus kažkiek palengvinantį dalyką.

[TIME]

Patriotizmas nera blogai ta prasme galvojant, kad tau rupi tavo valstybe ir nori, kad ji geretu. Tai kritika (kaip kad siuo atveju tragiskam sostines VT ir apsileidimui) bei pasiulymai kaip tobulet (investuot i VT, kitais zodziais i zmones) yra sveikintina. Blogai, kai "patriotiskumas" patampo isizedimu del bet kokios kritikos savo saliai, bandymais ginti visur ir visada (siuo atveju bandant kazkaip pateisint tragiska sostines VT ar stambiuosius verlsininkus, o ne paprastus zmones besinaudijancius VT atstovaujanti mera) ar bandymu "apstumt" kitas salis

[VLR]

Bratislava puikus pavyzdys, kaip VT tvarkomas kompleksiškai. Modernizuojant ir plėtojant visas VT rūšis, nežiūrint į tai, kad pradės tiesti 4 km. naują tramvajaus liniją. Kiti gi iš suplyšusios Skodos, pakabintos ant Stalino laikus menančių technologijų linijos, besivelkančios A juostoje už kruvos miestelėnų, horizontuose regi traukinius ir tramvajus, ir nesupranta, kad dar iki to reikia paadaryti daug namų darbų.

Jei reiktų man išskirti dvi populiariausias pozicijas prieš tramvajų Vilniuje, kurias teko sutikti, išskirčiau šias:

1. Tramvajus/LRT yra visiška nesąmonė ir kvailystė, kurios Vilniuje nereikia. VMS neplanuoja jo linijų čia tiesti ir tai yra labai gerai. Transporto stuburas bus suformuotas iš autobusų ir jie susitvarkys su užduotimi puikiai.
2. Tramvajus/LRT yra geras dalykas, kurio Vilniuje tikrai reikia transporto stuburui suformuoti, bet pirma reikia pagerinti kitas transporto rūšis ir atlikti kitus namų darbus, ką savivaldybė šiuo metu ir daro.

Tai yra dvi labai skirtingos pozicijos ir būtų gerai, kad (kaip Edd jau prašė) išgrynintumėte savąją nurodant, kuri iš jų yra jūsiškei artimesnė. Šiuo metu, panašu, reprezentuojate jas abi vienu metu. Iš tiesų galima susidaryti įspūdi, kad imate bet kokį įmanomą pasitaikiusį argumentą prieš mano poziciją ir metate jį 'į trasą' dėl kažkokių išankstinių nuostatų lyg būtumėte Kauno savivaldybė, o aš prašyčiau leidimo gėjų paradui.

Iš paskutinio jūsų pranešimo (ir Bratislavos gyrimo) galima suprasti, kad jūsų pozicija yra (2) ir savivaldybė iš tiesų tik daro namų darbus, prieš tiesiant bėgius mieste ateityje. Tai yra nesąmoningas teiginys, nes:

• Jei savivaldybė iš tikrųjų ruoštųsi tiesti tramvajaus/LRT bėgius mieste, Šimašius su Pakalniu nevaikščiotų po radiją ir televiziją, ir nekartotų pigia baltarusiška degtine dvokiančių vietinių transporto 'ekspertų' mitų apie tramvajaus atgyvenimą ir BRT būvimą panacėja
• Tramvajaus linijos būtų buvusios numatytos transporto plane ir aiškiai iškomunikuotos miestiečiams. Tokių linijų numatyta nebuvo net ir nuo nulio statomuose rajonuose kaip Šnipiškės, kurios yra pačiame Vilniaus populiacijos centre (ateityje, statant bėgines sistemas, tokios linijos bus gerokai brangesnės dėl jų išankstinio nesuplanavimo)
• Tramvajui tinkančiose juostose tarp kelių nebūtų sodinami medžiai
• Autobusų pirkimai numatytų tą faktą, kad jie ateityje turės tapti kamieną aptarnaujanti, o ne kamieninė transporto priemonė mieste
• + krūva kitų priežasčių, kurias jau minėjau anksčiau ir nesiruošiu n-tąjį kartą kartoti vien tam, kad atsakyčiau į prastai paruoštas replikas

[VNS]

Tikiu, kad išėjus tujų ekspertui, Vilniaus VT strateginis planas bus peržiūrėtas, papildytas ir patvirtintas iš naujo. Tai daryti teisės aktai tikrai leidžia. Iki to reikia vadovautis esamu ir tvarkytis. Medžių nesodinau. Gatvių nesiaurinau.

[MedinisStrazdas]

Ekonominis išsivystymas čia neturi tiesioginės įtakos. Pas mus šiai sričiai neskiriami nei pakankami finansiniai, nei intelektualiniai resursai.
Kodėl taip yra, reikia ieškoti gilesnių priežasčių, dėl to ironizavau dėl SSRS.
Čia net ir diskutuojame daugiau ne apie patį tramvajų, o apie tai, ar reikia Vilniuje kažko daugiau, geriau, naujo.
Bent jau pažanga, kad nebeminime "maršrutkių", kurios buvo pats lanksčiausias ir pigiausias dalykas.

Ekonominis išsivystymas rodo kad šiai sričiai pinigų skirti reikia ir jų yra, tik tai nedaroma dėl intelektualinių resursų savivaldybėje trūkumo.

[VLR]

Maršrutkės niekada nebuvo sistemos pagrindas, maršrutkės parazituodavo pagrindiniuose reisuose nusigriebdamos galinčius primokėti už greitesnę kelionę. Dabartinis maršrutkių pakaitalas: Bolt ir Citybee su Spark.

Sakyti, kad reikia pirma sutvarkyti maršrutkes ir tik tada pirkti autobusus yra analogiška sakymui, kad pirma reikia sutvarkyti autobusus ir tik tada pirkti tramvajus ar tiesti tramvajaus bėgius. Maršrutkės santykis su autobusu yra toks pat, kaip autobuso su tramvajumi: abiem atvejais tai yra pigesnės, lankstesnės, bet mažiau talpios ir patogios transporto priemonės. Spark ir CityBee klientams siūlo atskirą automobilį kelionei, o tai visada buvo ir bus prabangos prekė lyginant su organizuotu transportu. Iš tradicinių transporto priemonių panašiausia į automobilių dalinimosi paslaugą be abejonės yra taksi tiek kainos, tiek klientūros prasme. Šios kompanijos, iš esmės, siūlo 'vairuok taksi pats' paslaugą.

Aš pastebėjau, kad Šimašius neretai kalba apie šias paslaugas kaip apie integralias miesto transporto dalis, padėsiančias išspręsti struktūrines transporto problemas.Būtų labai šaunu, kad kas nors jam primintų, kad žmogus, važiuodamas pilnu autobusu (pvz. Solaris Trollino 18, talpinančiu apie 145 žmonių) užima apie 12cm kelyje. Važiuodamas kokiu CityBee Golfu jis užima apie 4.2 metrus (t.y. apie 36 kartus daugiau). Pačios paslaugos yra labai geros, bet jos nėra skirtos miesto transporto problemoms spręsti. Tam reikia gero, patogaus organizuoto transporto, prieinamo visiems kasdieniniam naudojimu, o ne prabangos prekių, kurios, nepriklausomai nuo mažesnio parkavimo vietų reikalavimo pravažiuotam km., kelius piko metu užkemša lygiai taip pat, kaip kiti automobiliai.

[VLR]

Vienas variantas, kurį bus galima svarstyti atsikračius sovietinių nevykėlių VMS, yra lengvasis bėginis transportas, galintis važiuoti egzistuojančiais geležinkeliais ('tram train'). Kaip pavyzdys galėtų būti Aarhus Letbane (angl. Aarhus Light Rail, atidaryta 2017-aisiais), kur Stadler Tango tramvajai važinėja ir kaip miesto tramvajai, ir esamais geležinkelio bėgiais. Vos nutiesus bėgius Vilniuje pagrindinėje trūkstamoje grandyje stotis - CBD (be kurios apie stoties ir geležinkelio integravimą į miesto VT sistemą galime pamiršti), iš karto būtų galima pradėti galvoti apie tiesioginius maršrutus iš centro į aerouostą, Naująją Vilnią ar Lentvarį. Toks variantas taip pat galėtų padėti kitų maršrutų formavime: po aplinkkelio nutiesimo atlikusiais bėgiais išvažiuoti iš stoties link Laisvės pr. plačių gatvių (idealios terpės tokiam transportui) ar kokios Drujos gatvės būtų gerokai lengviau nei tai daryti centro siauromis gatvelėmis. Aišku tokie maršrutai būtų statomi vėliau, prioritetas būtų jungtys tarp stoties (pro CBD) ir šiaurinių Vilniaus dalių. Bet kokiu atveju, ilgalaikėje perspektyvoje, toks variantas turėtų būti svarstomas.

Aišku ši absoliuti nesąmonė ir absurdas buvo rekomenduota COWI ir Systra studijų, t.y. žmonių, kurie nežino, kad tą patį galima pasiekti neinvestuojant į infrastruktūrą ir tiesiog paleidžiant traukinio ilgio troleibusus. Ačiū dievui Vilniuje turime Šimašių, Pakalnį ir Civitta, kurie neleis kartoti tokių klaidų Vilniuje.

[Pilaitis]

Aš susilaikysiu bendrai nuo tramvajaus idėjos komentavimo, bet kas per keista mada (liečia ne tik aukščiau esančio posto autorių) siūlyti tramvajų plačiose gatvėse kaip Drujos arba GV, visiškai neatsižvelgiant į tai, kad ten lygiai 0 traukos taškų?

Dar geresnis lygis, kai tiesiog pasiūlo vienoje iš gatvių padaryti tramvajų, neatsižvelgiant, kad iki tos gatvės jam dar reikės kažkaip privažiuoti ir kažkur logiškai pradėti bei užbaigti maršrutą

[MedinisStrazdas]

Aš susilaikysiu bendrai nuo tramvajaus idėjos komentavimo, bet kas per keista mada (liečia ne tik aukščiau esančio posto autorių) siūlyti tramvajų plačiose gatvėse kaip Drujos arba GV, visiškai neatsižvelgiant į tai, kad ten lygiai 0 traukos taškų?

Tramvajus perveža žmonės tarp rajonų, o nuo tramvajaus iki traukos taškų rajono viduje jau važiuoji autobusu/troleibusu. Bent jau taip veikia kitose šalyse.