Tramvajai Europoje

[Al1]

Generolo de Golio alėja.



Pierre Taintinger g.



Ten pat.



Generolo Bonaparto g.



Ten pat, kiek paėjus nuo stotelės.


Pabaiga.

[SoulMulticast]

Bratislava Trams - Route 1 - Driver's Eye View.

[disident]

Bratislava Trams - Route 1 - Driver's Eye View.

Metriniai bėgiai, įdomu

[lukass]

Metriniai bėgiai, įdomu

Metrinius bėgius turi ne tik Bratislava (artimiausias miestas su tokia vėže - Liepoja):https://en.wikipedia.org/wiki/List_of_tram_track_gauges

[Al1]

Metriniai daug kur paplitę.

[Al1]

Klermonas-Feranas

Miestas Prancūzijoje, istorinės Overnės provincijos centras, dabar Overnės – Ronos – Alpių regiono sostinė. Mieste gyvena apie 145 tūkst. gyventojų, o aglomeracijoje virš 480 tūkst. Miesto plotas 43 kv. km., t.y. šiek tiek mažesnis nei Alytaus.

Bene žinomiausia mieste veikianti kompanija – Michelin, kuri yra didžiausias padangų gamintojas pasaulyje. Klermone-Ferane yra jos pagrindinė būstinė.

Miesto VT – tramvajus (translohr) ir autobusai. Tramvajus priklauso komunų organizacijai SMTC, kuri organizuoja kelių dešimčių Klermono-Ferano ir apylinkių komunų viešąjį transportą ir vykdo investicijas į jį. Tačiau pervežimais tramvajumi ir autobusais pačiame Klermone-Ferane užsiima viešoji komercinė įmonė T2C. Be T2C dar keli kiti vežėjai autobusais aptarnauja keletą nepagrindinių maršrutų. Apie autobusus bus fotoreportažas atitinkamoje temoje.

Elektrinis tramvajus mieste veikė 1890-1956 metais, buvo apie 10 maršrutų, kurie metų bėgyje keitėsi, t.y. vienu metu veikė ne daugiau 6-7 maršrutų. Iš naujo prie tramvajaus idėjos grįžta 1983 metais. 1990 metais pradėtas bėginio tramvajaus projektavimas. Dar nenutiesus linijos, 1996 metais nupirkti tramvajai, tačiau dėl Prekybos ir pramonės rūmų (kur pagrindinį vaidmenį atlieka Michelin) spaudimo, bėginio tramvajaus tiesimo atsisakyta.

2002 metais įvyko naujos VT rūšies pasirinkimas: buvo siūlomi troleibusai, vienbėgis TVR tramvajus (kokie buvo nutiesti Nansi ir Kane) bei translohr‘as (irgi vienbėgis tramvajus). Galiausiai buvo pasirinktas paskutinis variantas, ir vėl ne be Michelin įtakos. 2006 metais atidaryta pirmoji naujojo tramvajaus dalis, o sekančiais metais likusi, ir dabartinis maršrutas yra 15,7 km ilgio. Buvo planuoti dar du, bet taip ir nenutiesti. Dėl to dabar veikiančio tramvajaus linija nepraeina pro geležinkelio stotį. Tramvajaus maršruto numeracija raidinė - A. Vietoj kitų tramvajaus linijų paleisti du raidiniai autobusų maršrutai su dažnesniu kursavimu nei įprasti autobusų maršrutai ir įlaipinimu pro visas duris.
Translohhr‘as yra vienbėgis tramvajus su guminiais ratais. Bėgis naudojamas sąstato nukreipimui ir maitinimo „minusui“. Bėgio galvutė yra trapecijos formos. Translohr‘as skiriasi nuo TVR vienbėgio tramvajaus tobulesne nukreipimo sistema, ir tramvajaus ratų pakabos konstrukcija, dėl ko nuvažiavimas nuo bėgio pasitaiko labai retai, lyginant su TVR sistema. Jei TVR tramvajuose ratai yra kėbule, tai translohr‘e ratai yra vagonų sujungime, išskyrus priekinius ir galinius ratus.

Pont de Neyrat ir Torpilleur Sirocco gatvių sankryža.



République prospektas.



Jaude aikštės prieigos.



Jaude aikštė.



Jaude aikštė.

[Al1]

Klermone-Ferane tramvajaus ratai rieda betono arba asfalto danga. Deja, aiškiai matosi, kad ratai daro provėžas. 2013 metais beveik pusmetį buvo atliekama tramvajaus kelių ir bėgių rekonstrukcija ir tramvajai nevažinėjo. Šiemet vasarą kurį laiką dėl remonto tramvajus irgi neveikė.

Bėgis.



Bėgiai ir kol kas tik žymės nuo ratų, kurios vėliau virs provėžomis.



Iešmas. Jie yra tik ten, kur atsišakoja atšaka nuo linijos į tramvajų parką ir galinėse stotelėse pervažiavimui iš vieno kelio į kitą, nes nėra žiedų.



KT fragmentas.




Tramvajaus vidus.





Sekcijų sujungimas ir ratas





Galinėje Les Vergnes stotelėje.



Adrien Mabrut gatvė.



Pont de Neyrat ir Torpilleur Sirocco gatvių sankryža.



Darbo dienomis tramvajus važiuoja nuo 4.20 iki 1.30. Anksti ryte kas 10-13 minučių, maždaug nuo 6.40 iki 18.30 val. kas 5-8 minutės, vakare kas 8-15 minutes, po 20.30 iki maždaug 22 kas 18-20 minučių, o po 22 kas 25-28 minutes. Šeštadieniais darbo pradžia ir pabaiga nesikeičia, bet intervalas vidutiniškai padidėja 2-8 minutėmis (dieną mažiau, ryte, vakare – daugiau). Sekmadieniais ir švenčių dienomis darbo pradžia ir pabaiga nesikeičia, bet ryte tramvajai važiuoja kas 25-30 minučių, dieną kas 18-20 minučių, vakare kas 30 min. Autobusai (raidiniai), pradeda po 5 val. ir baigia darbą apie 23.30, o paprasti autobusai pradeda dar šiek tiek vėliau ir baigia dar anksčiau.

Bilietai parduodami automatuose (yra visose tramvajaus stotelėse ir kai kuriose raidinių autobusų maršrutų stotelėse), pardavimo punktuose komunose, T2C klientų aptarnavimo centre. Autobuse vienkartinius parduoda vairuotojas. Vienkartinis bilietas kainuoja 1,6 Eur. ir galioja 70 minučių, persėdimų skaičius neribotas. Paros bilietas – 5 eurai. Kai aš buvau, dar kainavo 4,9 eurus. Vasarą visi bilietai šiek tiek pabrango. Mėnesinis bilietas visam miesto VT kainuoja 49 eurus, jaunimui iki 26 metų – 27 eurus. Yra ir kitokie lengvatiniai mėnesiniai bilietai, tačiau juos galima įsigyti tik keleivių aptarnavimo centre ir pristačius popierius apie mėnesines ar trijų paskutinių mėnesių (priklausomai nuo to, kas prašo lengvatinio bilieto) šeimos pajamas. Minimalios vienam šeimos nariui tenkančios mėnesio pajamos, nuo kurių pradedamos taikyti lengvatos – 770 eurų. Tas pats galioja ir pensininkams. Taigi, Prancūzijoje nėra vieningos lengvatų viešajame transporte sistemos; skirtinguose regionuose taikomi skirtingi kriterijai ir tvarka.
Taip pat yra kombinuoti geležinkelio ir miesto VT bilietai. Mėnesiniai bilietai yra plastikinės kortelės, trumpalaikiai – popieriniai. Visi bilietai turi būti žymimi kaskart įlipus į transporto priemonę.

[Al1]

Tramvajai Translohr STE 4. Jų yra 25 vnt. Tramvajų sudaro 4 sekcijos, tramvajus dvipusis ir dvikryptis (valdymo kabinos yra abiejuose galuose). Kiekvienoje tramvajus sekcijoje vienoje pusėje yra po vienas duris. Kurių aiškiai per mažai, kai keleivių daug.
Visa tramvajaus linija eina išskirta juosta gatvės viduriu, pakraščiu ar gatvėmis be automobilių eismo.

Tramvajaus linijos dalis, einanti per laukus, netoli Margeride stotelės.



Georges Couton prospektas. Tolumoje matosi pagrindinė Michelin būstinė.



République prospektas ir būsima Europos ateitis.



Jaude aikštė ir paminklas Versinžetoriksui.



Tramvajų prasilenkimas Jaude aikštėje.

[Al1]

Fotoreportažas iš Liono

Tai trečias pagal dydį (gyventojų skaičių) Prancūzijos miestas. Mieste gyvena 500 tūkst. gyventojų, o Liono aglomeracijoje 1,7 mln. Miesto plotas - tik nepilni 48 kv. km. Miesto VT – metro, tramvajai, troleibusai, autobusai, funikulieriai.

Pirmoji arklinio tramvajaus linija atsidarė 1879 m. 1888 m. atidaryta garinio tramvajaus linija, 1894 m. prasidėjo elektrifikacija. Tramvajaus maršrutai priklausė kelioms kompanijoms ir tramvajaus piko metu mieste ir jo priemiesčiuose veikė 33 tramvajaus linijos, kurios skyrėsi tiek vėžės pločiu, tiek ir traukos tipu. Galiausiai visas kompanijas, išskyrus vieną, supirko viena tramvajaus kompanija ir elektrifikavo. Konsolidacija truko tris dešimtmečius. 193x metais tramvajai pradėti keisti troleibusais ir autobusais. 1957 m. tramvajus panaikintas. 1996 m. buvo priimtas sprendimas tiesti šiuolaikinį tramvajų ir 2001 m. jis pradėjo veikti. Iš karto 2 linijos. Vėliau dar 3 (ne vienu metu). Taip pat buvo nutiestas atskiras greitasis tramvajus į oro uostą, kuris priklausė kitai kompanijai. Šiuo metu vyksta šeštosios tramvajaus linijos tiesimas.

Tramvajus kaip ir didelė dalis likusio VT priklauso organizacijai SYTRAL. Tai Liono miestui ir apylinkių administraciniams vienetams priklausanti įmonė. Ji užsiima ir strateginiu VT organizavimu bei plėtra. Pervežimus viešuoju transportu organizuoja įmonė TCL. Tramvajaus linijas eksploatuoja kompanija Keolis, kuri yra Prancūzijos geležinkelių dukterinė įmonė. Greitojo tramvajaus liniją, kuri iš pradžių priklausė atskirai koncesiją turinčiai kompanijai (kurios daugiau nei pusė koncisionierių dalininkų buvo valstybei priklausančios organizacijos), prieš kelis metus buvo perleista SYTRAL. Šią liniją eksploatuoja atskira įmonė Rhônexpress; šis pavadinimas yra taip pat ir prekinis šios linijos ženklo pavadinimas.

Taigi, Lione yra 5 miesto tramvajaus linijos ir greitojo tramvajaus linija į oro uostą. Tramvajus yra antžeminis, tramvajus atskirtas nuo gatvės eismo (išskyrus, aišku, sankryžas). Kai kur tramvajaus juostomis važiuoja autobusai ar troleibusai. Taip pat yra bent pora (kiek man teko matyti) vietų, kur tramvajus važiuoja po pastatu ar įvažiuoja į pastatus. Vienas iš jų tai didelis VT kompleksas Perrache, kurį sudaro tolimojo susisiekimo autobusų stotis, miesto autobusų parkingas ir stotelės, metro ir tramvajų stotys, parkingas ir šalia esanti viena iš dviejų pagrindinių miesto geležinkelio stočių. Didžioji T3 linijos ir greitojo tramvajaus linijos į oro uostą eina buvusio geležinkelio pylimu. Jos dalinasi tais pačiais bėgiais, o stotelėse yra papildomi keliai, kuriuose sustoja T3 tramvajus, praleisdamas greitąjį, kuris stoja tik 3 tarpinėse stotelėse. T3 stotelių taip pat nėra daug. Tramvajaus sistemoje yra tik du kiek ilgoki ruožai, kur tais pačiais bėgiais važiuoja dviejų maršrutų tramvajai. Visur kitur linijos yra naudojamos tik vieno maršruto, neskaitant dar dviejų trumpų ruožų, kur tais pačiais bėgiais važiuoja, pirmu atveju, dviejų maršrutų, o antruoju – trijų (įskaitant greitąjį į oro uostą) maršrutų tramvajai. Metro, tramvajus, taip pat kai kurios troleibusų ir autobusų linijos sudaro VT stuburą.

Bilietai parduodami automatuose, platinimo vietose ir autobusuose pas vairuotoją. Valandinis bilietas kainuoja 1,9 euro. Paros bilietas kainuoja 5,8 euro. Yra ir kiti bilietai, taip pat ir lengvatiniai. Trumpalaikiai bilietai yra kartoniniai su magnetine juosta. Mėnesiniai ir ilgesni yra plastikinės kortelės pavidalo. Mėnesinis kainuoja 63,6 euro. Su miestiečio kortele mėnesinis kainuoja 60,50 euro. Bet kuriuo atveju bilietai yra vardiniai ir su nuotrauka. Pirmu atveju ant bilieto, antru atveju nuotrauka pateikiama gaunant miestiečio kortelę. Asmenys nuo 65 metų turi 50 proc. nuolaidą, taip pat ir moksleiviai bei studentai. Daugiavaikių (3 vaikai +) šeimų tėvai turi apie 40 proc. nuolaidą mėnesiniam. Yra bendri bilietai su geležinkeliais.
Oro uosto tramvajus turi atskirus bilietus, jame negalioja viso likusio VT bilietai. Bendro bilieto nėra.

Tramvajai darbo d. ir šeštadieniais pradeda kursuoti šiek tiek prieš 5 val. ryto, kai kurie šiek tiek po 5 val., o baigia apie pusę pirmos nakties. Sekmadieniais ir švenčių dienomis tramvajai pradeda važinėti po 5 val. ryto, baigia apie 0.30 nakties. Oro uosto tramvajus kasdien pradeda apie 5 val. baigia apie 0.30 val. Darbo d. ir šeštad. dienos metu 1, 2 maršrutų tramvajai kursuoja kas 5-7 min, 3, 4 kas 7-10, o 5 maršruto rečiausiai – kas 8-15 min. Ryte, vakare kas 1-3 maršruto kas 10-15-20 min., 4, 5 kas 20-25. Sekmadieniais ir švenčių dienomis 1-4 maršruto tramvajai kursuoja kas 15-20 min., o 5 – kas 25. Oro uosto tramvajus kasdien važiuoja kas 15 min, ryte ir vakare kas 30 min.

1, 2, 4 ir 5 maršrutus aptarnauja 5 sekcijų tramvajai Alstom Citadis 302. 3 maršrutą aptarnauja 7 sekcijų Alstom Citadis 402. Oro uosto maršrutą aptarnauja 3 sekcijų Stadler Tango ZR. Visi tramvajai dvipusiai.

Ant Gallieni tilto. Alstom Citadis 302



Ten pat. Tolumoje matosi Perrache stoties ir parkingų kompleksas.



Jean XXIII bulvaras. Alstom Citadis 302.



Ant to paties tilto. Čia tam, kad ožiai su mašinomis neįvažiuotų į tramvajui skirtą juostą.



Grange Blanche stotelė. Čia yra vienas iš VT mažesniųjų mazgų, visos 4 VT rūšys. Daugiausiai tramvajaus keliais betonuoti ar asfaltuoti, bet kai kur bėgiai yra žolėje.



Prie Part Dieu geležinkelio stoties ir Servient g. Alstom Citadis 302.



Alstom Citadis 402. Villette gatvė kitoje Part Dieu geležinkelio stoties kelyno pusėjė.



Stotelėje prie Part Dieu geležinkelio stoties. Alstom Citadis 402.



Ten pat. Alstom Citadis 402.



Rhônexpress tramvajus. Stadler Tango ZR. Vaulx-en-Velin La Soie stotelė. Čia oro uosto tramvajus stoja.



Rhônexpress tramvajus netoli Part Dieu Villette galinės stotelės (kuri matosi tolumoje). Villette g.



Part Dieu Villette galinė stotelė.



Part Dieu, Servient g.



Ten pat, tik vaizdas į kitą pusę.



Jean XXIII g.



Ta pati gatvė tik kitoje jos vietoje.



Jean XXIII g.

[disident]

Turinas [IT]
Nuo viaduko prie romėnų vartų.



Posūkyje

[disident]

Grenoblis [FR]

[HSV]

Vitoria / Gasteiz, Baskija (Ispanija)

[HSV]

Bilbao / Bilbo, Baskija (Ispanija)

[liootas]

Gal kas daugiau keliavęs ar domėjęsis man gali atsakyti. Europoje yra daug tramvajų/metro, kurie centre būna po žeme, o vėliau išlenda ant žemės, pvz. Stockholme. Kaip tuomet veikia bilietų sistema? Kad įeitum į tą požeminę (metro) stotelę, reikia praeiti vartelius, kaip įprastam metro? O jeigu stotelė virš žemės?

[Silber418]

Gal kas daugiau keliavęs ar domėjęsis man gali atsakyti. Europoje yra daug tramvajų/metro, kurie centre būna po žeme, o vėliau išlenda ant žemės, pvz. Stockholme. Kaip tuomet veikia bilietų sistema? Kad įeitum į tą požeminę (metro) stotelę, reikia praeiti vartelius, kaip įprastam metro? O jeigu stotelė virš žemės?

Bent Stokholmo metro varteliai visur yra, o lengvojo geležinkelio/tramvajų (jų mieste keli tipai - Tvärbanan, Nockebybanan, Lidingöbanan, Saltsjöbanan, Roslagsbanan, Spårvagn City) sistemose - kaip kur. Priklauso nuo sistemos, nors šiuo metu modernizuojamos ir seniausios, siaurojo lengvojo geležinkelio linijos, stotys.

[Al1]

Paprastai jokių turiniketų nėra požeminėse ar antžeminėse tramvajų stotyse. Bet viskas priklauso nuo sistemos. Jei tai greitasis tramvajus, tai gali būti turniketai ir antžeminėse stotelėse, jei linija izoliuota nuo automobilių srauto.

[Romas]

Tramvajai Sarajeve (Bosnija ir Hercegovina)

Sarajeve tramvajai atsirado dar 1885 metais.

https://en.wikipedia.org/wiki/Trams_in_Sarajevo
http://ba.n1info.com/English/NEWS/a3...niversary.html

Tramvajus apie 1970-1980 m.

https://www.dw.com/bs/historija-tram...%8D/a-36519298

Sarajevo tramvajai per 1992-1996 m. apsiaustį neveikė

Sarajevo: Then and Now
1.


2.


3.

https://www.rferl.org/a/bosnia_sarajevo/24539767.html

Dėl pūgos sustojęs Sarajevo tramvajų eismas
2012 m. vasario 5 d.

https://en.wikipedia.org/wiki/Trams_in_Sarajevo

[Romas]

Sarajevo tramvajai
Pusę milijono gyventojų turintis Sarajevo miestas išsidėstęs slėnyje išilgai Miljackos upės ir aplinkinėse kalvose.
Tramvajų bėgiai yra nutiesti žemumoje.

Miesto susiseikimo žemėlapis (tramvajai pažymėti tamsiai mėlynai)
Paspaudus - didesnis žemėlapis

https://www.transitmap.net/sarajevo-unofficial/

Šiuo metu veikia 6 tramvajų linijos.

• 1: Željeznička stanica (Gel. stotis) – Baščaršija
• 2: Čengić Vila – Baščaršija
• 3: Ilidža – Baščaršija
• 4: Ilidža – Željeznička stanica
• 5: Nedžarići – Baščaršija
• 6: Ilidža – Skenderija

Iš esmės yra viena ilga 3 tramvajaus linija nuo senamiesčio (Baščaršijos) iki Ilidžos priemiesčio (kitos linijos ją dubliuoja) ir atšaka iki stoties.
Norėjome važiuoti 1 tramvajumi iki stoties, paskui išsisiaškinome, kad greičiau einį


Bilieto kaina 0,80 BAM arba KM (konevertibla marka) apie 0,42 EUR

[Romas]

Sarajevo tramvajai
Foto 2019.09



Tramvajų depas vakarinėje miesto dalyje






Naujasis miesto centras




Aplink Baščaršiją (senamiestį) yra vienos krypties tramvajų eismas




Sarajevo tramvajus rotušės fone




Baščaršija

[Etransport]

Austrija, Viena