Sevilija (Sevilla), Ispanija
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Tramvajai Europoje
Collapse
X
-
Prahos tramvajai
Šiek tiek trumpai apie VT Prahoje. Praha turi tris metro linijas, linija A šiuo metu yra plečiama, nuo 2015 bus atidarytas jos tęsinys nuo Dejvicka iki Motol rajono.
Prahos VT schema, storos linijos metro, plonos tramvajai.
Metro tikrai naudingas dalykas Prahoje, tačiau VT stuburą vis dėlto sudaro tramvajai. Yra 24 tramvajų maršrutai, labiausiai apkrautuose tramvajai važinėja kas 2-3 min. Tvarkaraščiai puikiai suderinti ir jų laikomasi. Tramvajų greitis, deja, neįspūdingas, senamiestyje jie dalinasi tas pačias gatves su automobiliais, rajonuose dažniausiai turi atskirą juostą, tačiau tramvajaus greitis niekad neviršija 50 km/h.
Škoda 15 T ForCity tramvajus išvažiuoja iš depo.
Tatra KT8 D5R.N2P
Graži kilpa, greitis, deja, čia labai mažas.
Žvilgsnis į depą per tvorą, techninio aptarnavimo tatros.
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąTai kuria puse jų eismas vyksta? Kaire? O patys tramvajai dešne puse skirtam eismui? Tai visos stotelės yra salinės (tarp abiejų kelių)? Ir tramvajai niekur nejuda bendrame sraute su automobiliais?
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąTai kuria puse jų eismas vyksta? Kaire? O patys tramvajai dešne puse skirtam eismui?
Comment
-
Timišoara, Rumunija.
Pakartosiu dalį to, ką rašiau apie troleibusus.
Miestas yra Timišo regiono centras, virš 310 tūkst. gyventojų. VT pagrindas - tramvajai, troleibusai ir autobusai. Elektrinio transporto tinklas gerai išvystytas centrinėje miesto dalyje ir į periferiją. Visgi autobusai nėra tik privežamieji.
Vežėjas vienas visomis VT rūšimis - municipalinė įmonė.
Kelionės kaina (vienkartinis bilietas) - 2 lėjos, t.y. apie 0,45 eurocentai, ekspresai (autobusai) kainuoja brangiau - 2,5 lėjos. Bilietai elektroniniai.
Priešingai nei troleibusai, tramvajai Timišoaroje - senienos iš Vakarų Europos, konkrečiai iš Brėmeno, Miuncheno ir Karlsrūjės. Pagaminimo metai 1963-1977. Senesni supirkti dar praeito amžiaus pabaigoje, o naujesni jau po įstojimo į ES. Tramvajaus vėžė standartinė.
Yra 7 maršrutai, iš jų vienas žiedinis, todėl išskirtas į du formaliai atskirus maršrutus, kurie važiuoja priešingomis kryptimis. Todėl formaliai yra 8 maršrutai.
Intervalai - nuo 16 iki 24 min. dažniau kursuojančių maršrutų ir 24-28 min. rečiau kursuojančių maršrutų. Žiedinio maršruto tramvajai kursuoja rečiausiai - kas 35 min. abiem kryptimis ištisą dieną.
Keletas tramvajų nuotraukų prie geležinkelio stoties. Prie stoties mačiau tik dviejų modelių tramvajus.
Wegmann GT4f.
Hansa GT4c. Gale prikabinama dviguba sekcija, o ne du sukabinti tramvajai.
Tramvajaus kelių laistymas, kad nedulkėtų.
Paskutinis taisė Al1; 2017.05.10, 07:42.
Comment
-
Aradas, Rumunija. Miestas yra už 45 km nuo Timišoaros. Mieste gyvena apie 160 tūkst. gyventojų. Stambus pramoninis centras ir aglomeracija. Miesto VT - tramvajai ir autobusai. Tačiau autobusai atlieka tik labai menką dalį pervežimų, iš visų 18 autobusų maršrutų dauguma baigia darbą 17-20 val. Dauguma autobusų važiuoja tik piko metu ir (ar) 1 kartą per valandą. Vos kelių maršrutų autobusai piko metu važiuoja 2 kartus per valandą. Todėl pagrindinė miesto VT yra tramvajus. Iš viso yra 15 maršrutų, tačiau ne visais jų tramvajai važiuoja dažnai. Didelė dalis tramvajų važiuoja į kažkada tai buvusius pramoninius rajonus, tiksliau į tai, kas liko iš jų. Todėl tramvajai tais maršrutais važiuoja tik darbuotojų nuvežimui ir parvežimui į darbą, piko metu po 1-2 reisus per valandą, o kai kuriais maršrutais tik nuo vieno iki kelių kartų per dieną per dieną.
Taip pat įdomi priemiestinio tramvajaus linija į Gjoroką, kuri susikerta su magistralinė geležinkelio linija viename lygmenyje. Anksčiau ta linija buvo atskira priemiestinė, pačiame Gjoroke irgi egzistavo miesto tramvajaus linijos, vėliau tramvajus buvo integruotas į Arado sistemą.
Pagrindinių tramvajaus linijų (su dažnu kursavimu) yra tik 3, tramvajai kursuoja 4-7 kartus per valandą nuo 5 iki 23.30 val. Dar dviejų maršrutų tramvajai kursuoja 2-4 kartus per valandą ištisą dieną.
Tramvajų parkas sudarytas iš vokiškų ir austriškų senienų, pagamintų 1955-1976 m. Taip pat senų Tatrų T4 iš Vokietijos, bei tik 6 vnt. naujų rumuniškų Astra Imperio. Dalis senienų supirkta dar 199x metais, likusi - jau po įstojimo į ES.
Kelios nuotraukos prie geležinkelio stoties.
Tatra T4D su prikabinamu vagonu.
Duewag GT6.
Duewag GT8.
Paskutinis taisė Al1; 2017.05.10, 19:30.
- 1 patinka
Comment
Comment