Prieš porą dienų baigėsi konkursas dėl naudotų autobusų įsigijimo. Gal yra žinių, ką pasirinko?
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Kauno viešasis transportas
Collapse
X
-
2 Kauno viešojo transporto žemėlapiai, galioja nuo 2014-10-06:
Autobusai (JPG, 3.27 mb) >>
Troleibusai (JPG, 2.03 mb) >>
Comment
-
Parašė Mettal Rodyti pranešimą2 Kauno viešojo transporto žemėlapiai, galioja nuo 2014-10-06:
Autobusai (JPG, 3.27 mb) >>
Troleibusai (JPG, 2.03 mb) >>www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!
Comment
-
Nuo 2014 m. spalio 21 d. atnaujinamas eismas A. Baranausko gatve, keičiami 3-iojo, 27-ojo, 10-ojo, 37-ojo ir 37-ojo N autobusų maršrutai ir šių maršrutų eismo tvarkaraščiai.
Taip pat keičiamas 44-ojo autobusų maršruto darbo dienų tvarkaraštis.
Daugiau informacijos www.kvt.lt maršrutų ir tvarkaraščių skiltyje.
Transporto ir eismo organizavimo skyrius
http://www.kvt.lt/index.php?id=732
Comment
-
Parašė Gintaras663 Rodyti pranešimąGali buti taip, kad 7 su 11 paskutinius metus kursuoja į Kaniukus. Kadangi kitamet turbut bus rekonstruojamas Raudondvario pl, o projekte nenumatyta KT tiesimo darbams. Dar įrodymas nutiestas tinklas tik į Kauno pilies pusę, o troleibusai suksis Kėdainiu g.
Comment
-
Viskas pasikeitė, valdžia nusprendė pirks tik trumpus, kad nurašyti prasčiausios buklės troleibusus.
Asmeniškai mane labiausiai nervina tai , kad dauguma pasaulio šalių kurios turi troleibusus miestuose neplanuoja jų naikint o net gi plečia nes tai remiamasi kaip pilnai ekologiška transporto priemonė , o Lietuvos miestai daro atvirksčiai.Paskutinis taisė Gintaras663; 2014.10.18, 10:33.
Comment
-
Parašė Gintaras663 Rodyti pranešimąViskas pasikeitė, valdžia nusprendė pirks tik trumpus, kad nurašyti prasčiausios buklės troleibusus.
Asmeniškai mane labiausiai nervina tai , kad dauguma pasaulio šalių kurios turi troleibusus miestuose neplanuoja jų naikint o net gi plečia nes tai remiamasi kaip pilnai ekologiška transporto priemonė , o Lietuvos miestai daro atvirksčiai.
Comment
-
Parašė Komandoras Rodyti pranešimąBūtų įdomu pamatyti kokį tyrimą, kiek troleibusai yra ekologiškesni už kokius CNG autobusus.
Comment
-
Parašė OneMillion Rodyti pranešimąkonservatoriai praras taip globojamus kauno autobusus.
Comment
-
Parašė zn76 Rodyti pranešimąMan atrodo, ir be tyrimų akivaizdu, kad troleibuso CO, CO2 ir kt. emisija yra 0 (nulis). Autobusas, koks jis bebūtų Euro-6 ar CNG, vistiek išmeta į aplinką kažkiek kenksmingų medžiagų.
Taip kad, nesutinku, kad troleibusai turi nulines emisijas, galbūt jos mažesnės ir tie išmetimai vyksta dažniausiai užmiestyje. Žinoma, reikia atsižvelgti ir į tai, kad troleibusai brangesni, tad išties būtų įdomu pasidomėti tokia studija, jei kokia nors yra atlikta.
Comment
-
/\
Puikiai išdėstyta. Troleibusų atžvilgiu svarbu iš kur gaunama elektros energija, nes pati transporto priemonė yra vienareikšmiškai daug efektyvesnė dėl ją varančių elektrinių variklių. Bet lyginti reikia visą sistemą, t.y. elektrines ir energijos perdavimo linijas. Jei elektros energija miesto troleibusams būtų tiekiama iš atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančių elektrinių (vanduo, vėjas, saulė ir t.t.) arba tarkime atominių elektrinių - žinoma, vienareiškmiškai daug ekologiškesnis toks transportas būtų. Jei pagaminti elektrai deginamos dujos/anglis tai viską keičia gerokai. Privalumas, kad mieste išmetama mažiau teršalų, bet bendrai skirtumas bus gerokai mažesnis, nors vistiek turėtų būti troleibusų naudai, nes energijos perdavimo nuostoliai neturėtų būti didesni už paprasto vidaus degimo variklio ir šiluminės elektrinės efektyvumų skirtumą .
Comment
-
Tai čia įvertinot ekologinį aspektą, na ir puiku.
Tačiau, yra vienas svarbus ekonominis aspektas - ilgesnis troleibusų eksploatacijos laikas, kuris ilgame laikotarpyje padeda miestui sutaupyti labai daug. Energijos sąnaudos vėlgi yra mažesnės, nei autobusų, ir miestui neturėtų itin rūpėti iš kokios elektrinės ta energija atsiranda - čia nacionalinio ir europinio lygio klausimas. Kaunui kaip tik turi rūpėti, kad būtent jų miestiečiai kvėpuotų kuo švaresniu oru.
Atsimenu, kažkada buvo daryta kažkokia studija, kurioje labai aiškiai buvo pagrįstas tolimesnis troleibusų sistemos vystymas Kaune. Kodėl tai yra pamiršta?
Ir paskutinis klausimas, ko gero, vertas atskiros temos. Tai už ką reiktų balsuoti Kauno mero rinkimuose?
Comment
-
Parašė pauliaK Rodyti pranešimą/\
Puikiai išdėstyta. Troleibusų atžvilgiu svarbu iš kur gaunama elektros energija, nes pati transporto priemonė yra vienareikšmiškai daug efektyvesnė dėl ją varančių elektrinių variklių. Bet lyginti reikia visą sistemą, t.y. elektrines ir energijos perdavimo linijas. Jei elektros energija miesto troleibusams būtų tiekiama iš atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančių elektrinių (vanduo, vėjas, saulė ir t.t.) arba tarkime atominių elektrinių - žinoma, vienareiškmiškai daug ekologiškesnis toks transportas būtų. Jei pagaminti elektrai deginamos dujos/anglis tai viską keičia gerokai. Privalumas, kad mieste išmetama mažiau teršalų, bet bendrai skirtumas bus gerokai mažesnis, nors vistiek turėtų būti troleibusų naudai, nes energijos perdavimo nuostoliai neturėtų būti didesni už paprasto vidaus degimo variklio ir šiluminės elektrinės efektyvumų skirtumą .Parašė pauliaK Rodyti pranešimą/\
Puikiai išdėstyta. Troleibusų atžvilgiu svarbu iš kur gaunama elektros energija, nes pati transporto priemonė yra vienareikšmiškai daug efektyvesnė dėl ją varančių elektrinių variklių. Bet lyginti reikia visą sistemą, t.y. elektrines ir energijos perdavimo linijas. Jei elektros energija miesto troleibusams būtų tiekiama iš atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančių elektrinių (vanduo, vėjas, saulė ir t.t.) arba tarkime atominių elektrinių - žinoma, vienareiškmiškai daug ekologiškesnis toks transportas būtų. Jei pagaminti elektrai deginamos dujos/anglis tai viską keičia gerokai. Privalumas, kad mieste išmetama mažiau teršalų, bet bendrai skirtumas bus gerokai mažesnis, nors vistiek turėtų būti troleibusų naudai, nes energijos perdavimo nuostoliai neturėtų būti didesni už paprasto vidaus degimo variklio ir šiluminės elektrinės efektyvumų skirtumą .
O dėl atominių, saulės, vėjo, vandens elektrinių, tai, jei skaičiuojant taip vadinamą elektrinių "Life-cycle", tai jos irgi išmeta šiek tiek teršalų, tačiau jų nepalyginamai mažiau:
Vėjo 20 g/kWh
Hidroelektrinių - 33 g/kWh
Branduolinių - 35 g/kWh
Vidutiniškai perdavimo ir paskirstymo linijose prarandama dar apie 6%.
Tačiau vis vien troleibusų tarša neprilygs vidaus degimo motorus turinčių priemonių.
Beto, kaip disident minėjo, troleibusai daug ilgiau tarnauja, vien dėl savo veikimo principo. Man asmeniškai, vienintelis jų trūkumas yra greitis. Ypač nemalonu vilktis už troleibuso automobiliu. Žinoma, tą išspręsti galima dedant geresnį tinklą, bet tas kainuoja.
Comment
-
Parašė zn76 Rodyti pranešimąBūtų įdomu sužinoti, kokioje stadijoje dabar yra šių troleibusų pirkimo procesas?
Comment
-
Troleibusų pirkimo nėra šiais metais planuojamų pirkimų sąraše. Nėra paskelbtas ir techninių specifikacijų projektas, kuris turėtų būt paskelbtas mažiausiai pora savaičių prieš pirkimą. Tad labai abejoju, ar šiemet be gana daug dėvėtų autobusų, ar sulauksim kažkokių troleibusų. Nebent išsinuomos.
Comment
-
Parašė Mettal Rodyti pranešimąBet nuomai juk irgi reikalingas konkursas? Kaip pvz. Vilniuje VVT.
Bet greičiausiai, tai liksim šiemet be troleibusų
Comment
-
Parašė Komandoras Rodyti pranešimąŽinoma, ekologiškumo klausimu tikrai troleibusai yra geriau už autobusus ar elektrobusus. Ir neabejoju, kad tai puiki transporto rūšis. Bet kadangi man nepatinka kraštutiniškumas, kai sakoma, kad va troleibusas ant elektros eina ir visai neteršia nieko, tai ir visai įdomu man pasamprotauti kaip yra realiai. O jei kas tokius oficialius tyrimus padarytų, visai įdomu būtų.
O dėl atominių, saulės, vėjo, vandens elektrinių, tai, jei skaičiuojant taip vadinamą elektrinių "Life-cycle", tai jos irgi išmeta šiek tiek teršalų, tačiau jų nepalyginamai mažiau:
Vėjo 20 g/kWh
Hidroelektrinių - 33 g/kWh
Branduolinių - 35 g/kWh
Vidutiniškai perdavimo ir paskirstymo linijose prarandama dar apie 6%.
Tačiau vis vien troleibusų tarša neprilygs vidaus degimo motorus turinčių priemonių.
Beto, kaip disident minėjo, troleibusai daug ilgiau tarnauja, vien dėl savo veikimo principo. Man asmeniškai, vienintelis jų trūkumas yra greitis. Ypač nemalonu vilktis už troleibuso automobiliu. Žinoma, tą išspręsti galima dedant geresnį tinklą, bet tas kainuoja.
Dėl elektrinių išmetimo. Šiuo metu daugiau nei pusė sunaudojomos elektros energijos Lietuvoje perkama iš užsienio, apie 5-10% elektros pagaminama vėjo jegainėse, apie 1% iš saulės baterijų, ir apie 15% iš hidroelektrinių. Dauguma šiluminių turės būti uždaryta iki 2018 metų. Taigi, tarša ir ne tokia didelė, kaip su autobusais.
Dėl tinklo ir naujų troleibusų, tai kažkur iki 85% procentų finansuoja ES, apie 10% savivaldybė, privatūs investuotojai arba valstybė, ir apie 5% - pati transporto įmonė.
Comment
Comment