Kalbės apie plėtrą, tai matyt neapsiribos tais keliais jau paskelbtai maršrutais. Man įdomu, ar pvz. Flixbus pasieks Klaipėdą, Palangą, t.y. ne vien tranzitinį Kauną ar sostinę Vilnių, bet ir kitus pagrindinius Lietuvos miestus. Tam reikalingi Flixbus partneriai Lietuvoje. Tikiuosi tokių atsiras, ir ne vienas. Kaip ir Lenkijoj. Tokia konservatyvi šalis buvo, visi šaukė neįsileisim vokiečių Viskas susitvarkė.
Kalbės apie plėtrą, tai matyt neapsiribos tais keliais jau paskelbtai maršrutais. Man įdomu, ar pvz. Flixbus pasieks Klaipėdą, Palangą, t.y. ne vien tranzitinį Kauną ar sostinę Vilnių, bet ir kitus pagrindinius Lietuvos miestus. Tam reikalingi Flixbus partneriai Lietuvoje. Tikiuosi tokių atsiras, ir ne vienas. Kaip ir Lenkijoj. Tokia konservatyvi šalis buvo, visi šaukė neįsileisim vokiečių Viskas susitvarkė.
Lenkija - visiškai netinkamas pavyzdys. Lenkijoje VT pervežimai nėra tokioje katastrofiškoje padėtyje kaip Lietuvoje - VT naudojasi gerokai didesnis kiekis procentiškai imant gyventojų. Tai viena. Antra, Lenkijoje tolimasis susisiekimas visą laiką buvo geležinkelio rankose. Deja, geležinkelių nuosmūkis ir aktyvi kokybiškų kelių tinklo plėtra atvėrė galimybes tolimiesiems pervežimams autobusais, ant kurių bangos ir pataikė Flixbus. Jei nebūtų pataikęs, tai dar neaišku, kaip jam ten seksųsi. Ir aplamai Flixbuso plėtra tapo įmanoma, kai dauguma V. Europos šalių liberalizavo autobusų rinką, o tiksliau panaikino geležinkelių monopoliją tolimiesiems pervežimams. Lietuvoje niekada jokios geležinkelių monopolijos nebuvo, autobusų pervežimuose taip pat visada buvo skirtingų parkų konkurencija. Deja, niekam tikusi valstybės politika VT srityje suvarė daugumą keleivių į automobilius ir joks Flixbus čia nieko nepakeis. Vienintelė niša - tarptautiniai pervežimai, bet ir čia yra konkurencija bei ribota rinka.
Ukrainoj Flixbus netrukus pradės dirbti ir vietinėje rinkoje, kai patys sako, trukdo juridiniai dalykai. Tas pats ir Lietuvoje, kuri, skirtingai nei Ukraina, jau senokai yra ES šalis ir kurioje teisinė situacija turi būti sinchronizuota su ES teise. Taigi, vietiniai reisai - tik laiko klausimas. https://glavnoe.ua/news/n357031431-f...ozki-v-ukraine
Ukrainoj Flixbus netrukus pradės dirbti ir vietinėje rinkoje, kai patys sako, trukdo juridiniai dalykai. Tas pats ir Lietuvoje, kuri, skirtingai nei Ukraina, jau senokai yra ES šalis ir kurioje teisinė situacija turi būti sinchronizuota su ES teise. Taigi, vietiniai reisai - tik laiko klausimas. https://glavnoe.ua/news/n357031431-f...ozki-v-ukraine
Prie ko yra ES ir vietiniai pervežimai? Šiuo atveju ES reglamentai gali kyštis į šalies vidaus reikalus?
Prie ko yra ES ir vietiniai pervežimai? Šiuo atveju ES reglamentai gali kyštis į šalies vidaus reikalus?
Gali. 2016 m. cituoju: "Estijos keleivių vežimo autobusais bendrovė „Lux Express“ norėtų vykdyti keleivių vežimą Lietuvos vidaus rinkoje. Tačiau to neleidžia daugelį metų nekeisti teisės aktai. Susisiekimo ministerija problemą žino ir tvarką ruošiasi keisti, juolab to reikalauja ir ES." Dabar jau 2020 m. Ar kas nors pasikeitė? Niekas!
Taigi, koks dabar yra Lietuvos autobusų rinkos liberalizavimo statusas:
"Susisiekimo viceministras V. Kondratovič pristatė 2 alternatyvius tolimojo susisiekimo reformos variantus.
„Su pirmuoju variantu buvome supažindinti šią vasarą, Susisiekimo ministerijoje buvo organizuoti du pasitarimai, keleivių vežėjai teikė savo pasiūlymus ir pastabas. Jo esmė – „konkurencinga rinka“, t.y. visiškas tolimojo susisiekimo liberalizavimas, kai pats vežėjas, atitinkantis nustatytus reikalavimus, sudaro maršrutą ir tvarkaraštį. Keleivių vežėjai neatmetė tokio varianto, tačiau prašė pereinamojo laikotarpio iki dabar galiojančių sutarčių pabaigos – 2023-04-01, kad vežėjai ir valstybinės institucijos spėtų tam pasirengti,“ – primena LKVA prezidentas G.Nakutis.
Susisiekimo ministerijos vadovai patvirtino keleivių vežėjams, kad ministerija pritaria pereinamajam laikotarpiui abiem pertvarkos variantams, bet paminėjo, kad pozicija gali kisti priklausomai nuo Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo.
Pasitarime pristatytą antrąjį tolimojo susisiekimo reguliavimo variantą susisiekimo ministerija apibūdina kaip „liberalizuota rinka“.
Ukrainoj Flixbus netrukus pradės dirbti ir vietinėje rinkoje, kai patys sako, trukdo juridiniai dalykai. Tas pats ir Lietuvoje, kuri, skirtingai nei Ukraina, jau senokai yra ES šalis ir kurioje teisinė situacija turi būti sinchronizuota su ES teise. Taigi, vietiniai reisai - tik laiko klausimas. https://glavnoe.ua/news/n357031431-f...ozki-v-ukraine
Vėl Ukraina yra netinkamas pavyzdys. Be to ten tikriausiai bus tas pats kas su tarptautiniais reisais. Koks nors vietinis vežėjas taps Flixbus partneriu ir pardavinės 5 bilietus į kiekvieną reisą per Flixbus sistemą...
Lietuvoje nėra jokių perspektyvų jokiuose maršrutuose Flixbusui. Vietinių reisų pakanka. Jie pustuščiai. Apie 40 proc. reisų sudaro mikrobai. Ir tie kartais pustuščiai. O 1 euru pigesniu bilietu keleivių nepriviliosi. Be to ir vilioti tai nėra ką. Pagrindinis kontingentas pensininkai ir studentai, kurių dėl koronaviruso ėmė važinėti gerokai mažiau ir autobusams dabar blogi laikai.
Taigi, koks dabar yra Lietuvos autobusų rinkos liberalizavimo statusas:
"Susisiekimo viceministras V. Kondratovič pristatė 2 alternatyvius tolimojo susisiekimo reformos variantus.
„Su pirmuoju variantu buvome supažindinti šią vasarą, Susisiekimo ministerijoje buvo organizuoti du pasitarimai, keleivių vežėjai teikė savo pasiūlymus ir pastabas. Jo esmė – „konkurencinga rinka“, t.y. visiškas tolimojo susisiekimo liberalizavimas, kai pats vežėjas, atitinkantis nustatytus reikalavimus, sudaro maršrutą ir tvarkaraštį. Keleivių vežėjai neatmetė tokio varianto, tačiau prašė pereinamojo laikotarpio iki dabar galiojančių sutarčių pabaigos – 2023-04-01, kad vežėjai ir valstybinės institucijos spėtų tam pasirengti,“ – primena LKVA prezidentas G.Nakutis.
Susisiekimo ministerijos vadovai patvirtino keleivių vežėjams, kad ministerija pritaria pereinamajam laikotarpiui abiem pertvarkos variantams, bet paminėjo, kad pozicija gali kisti priklausomai nuo Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo.
Pasitarime pristatytą antrąjį tolimojo susisiekimo reguliavimo variantą susisiekimo ministerija apibūdina kaip „liberalizuota rinka“.
Tai yra visiški kliedesiai. Rinka yra visiškai laisva. Kas nori, tas gali vežti. Svarbu, kad vežėjas būtų registruotas Lietuvoje ir atitiktų tam tikrus kriterijus. O kas dabar tvarkaraštį ir maršrutą sudaro? Gal ministerija ar kokia VKTI? Ne. Jie tik tvirtina, tai ką pasiūlo vežėjas. Ir tas turi būti. Nes tvarka turi būti.
Tai kas trukdo dabar atsirast naujiems maršrutams? Niekas. Nes jų nereikia, nes nėra poreikio, nes keleiviai tapo vairuotojais ir važiuoja patys kur nori ir kada nori. Deja, bet taip.
Tai yra visiški kliedesiai. Rinka yra visiškai laisva. Kas nori, tas gali vežti. Svarbu, kad vežėjas būtų registruotas Lietuvoje ir atitiktų tam tikrus kriterijus. O kas dabar tvarkaraštį ir maršrutą sudaro? Gal ministerija ar kokia VKTI? Ne. Jie tik tvirtina, tai ką pasiūlo vežėjas. Ir tas turi būti. Nes tvarka turi būti.
Tai kas trukdo dabar atsirast naujiems maršrutams? Niekas. Nes jų nereikia, nes nėra poreikio, nes keleiviai tapo vairuotojais ir važiuoja patys kur nori ir kada nori. Deja, bet taip.
Tai tamsta visiškai kliedi. Gi anksčiau jau minėjau LuxExpress gudrų reisą Riga - Daugavpils per Biržus, taip gudriai apeinant ribojimus. Ar LuxExpress buvo duotas leidimas veikti Lietuvos rinkoje? Kaip minėjau prašo nuo 2016 m. Ar LuxExpress veža Vilnius-Kaunas ar Vilnius-Klaipėda reisais?
Tai reikia atskirti tarptautinius reisus nuo galimybės jais vežti keleivius vidaus susisiekime. Tas Ryga - Biržai - Daugpilis tai nesusipratimas. Ką jie čia norėjo Lietuvoje vežti? Iš kokių Saločių į Biržus? Tai labai daug keleivių bus ir labai laukia tokio maršruto stotelės keleiviai iš Saločių?
Niekas nedraudžia LuxExpress vežti tarp Vilniaus ir Kauno, jei tai būtų tik vidaus reisas. LuxExpress pačiam nenaudinga vežti keleivius tarp Vilniaus ir Kauno, nes būtų užimamos vietos keleiviams, vykstantiems tarptautiniu maršrutu, iš kurio uždirbama daugiau, nei vežant vietiniame susisiekime. Tik įmonė ir autobusai turi būti registruoti Lietuvoje. Nes mokesčius reikia mokėti Lietuvoje ir Lietuva turi kontroliuoti autobusus, kurie kursuoja vidaus maršrutais, o ne Latvijos ar Estijos institucijos.
Nebematau prasmės su tamsta diskutuoti ir aiškinti, kas yra laisva autobusų rinka pagal ES teisę. Pvz. liberalizuota JK autobusų rinka, kur nuo šiandien Flixbus pradeda vežioti vietiniais reisais
Tai ir nereikia ginčytis, nes Lietuvoje rinka seniausiai visiškai laisva ir niekada nebuvo jokių susisiekimo monopolijų, nepaisant Laisvos rinkos instituto ir panašių veikėjų paistalų. Kas kita Vakarų Europoje, pati buvo monopolizavusi ir yra monopolizavusi tam tikras veiklos sritis ir pervežimai autobusais viena iš jų. Kai kuriose šalyse tolimojo susisiekimo autobusai kaip VT rūšis atsirado pastarąjį penkmetį, kitur jie buvo, bet labai apriboti geležinkelių naudai. Tas liečia ir kai kurias Rytų Europos šalis, tokias kaip Lenkija, Čekija, Slovakija, Rumunija, Bulgarija. Ten iki šio geležinkelis yra Vt priemonė Nr. 1. Lietuvoje dar tarybiniais laikais autobusai perveždavo didesnė dalį keleivių tarpmiestiniais maršrutais...
O tarptautinis susisiekimas tai ne vidinis ir nereikia jo painioti, lygiai kaip ir priemiestinio su tarpmiestiniu ar miesto su tarpmiestiniu...
Tai tamsta visiškai kliedi. Gi anksčiau jau minėjau LuxExpress gudrų reisą Riga - Daugavpils per Biržus, taip gudriai apeinant ribojimus. Ar LuxExpress buvo duotas leidimas veikti Lietuvos rinkoje? Kaip minėjau prašo nuo 2016 m. Ar LuxExpress veža Vilnius-Kaunas ar Vilnius-Klaipėda reisais?
Šie reisai nėra susiję su vidaus pervėžimais. Draudžiami kabotažiniai vežimai, todėl Ryga - Daugpilis per Biržus negalėjo egzistuoti kaip vientisas maršrutas.
Laisva rinka yra gerai, bet... tai reikia vertinti labai atsargiai. Tokios kompanijos kaip pvz. DB, Flixbus, Transdev turi labai didėlius kapitalus ir gali žaisti tiesiog išstumiant smulkias kompanijas, ką jie praktiškai ir daro. Ir tai veda ne tik prie vienos šalies rinkos monopolijos, bet netgi prie monopolijos visame ES regione. Kitavertus, negalima visiškai užsidaryti nuo užsienio ir lesti šalies viduje dirbti vežėjams, kurie veža visokiais laužais ir pan.
Noriu tik pasakyti, kad laisvai rinkai turi būti konkurencingas dirvožemis, kuris leistų būti pasiruošusiems stipraus konkurento atėjimui. Ir tai teisinga, kad Susisiekimo minesterija bando kuo ilgiau tampyti laiką, per kurį vežėjai galėtų pasiruošti.
Ir kas būtų tikrai racionalu, tai tas, kad valstybė turėtų palaikyti savo šalies kapitalo vežėjus.
Vienu žodžiu, Susisiekimo ministerija be reikalo diskutuoja kaip liberalizuoti Lietuvos autobusų rinką
Reikia gi parodyti, kad dirba valdininkai. Lietuvoje jau 30 metų viskas liberalizuojama, privatizuojama, vis galo nėra ir nėra. Kiek buvo tų laisvų rinkos kūrimų daugumoje sferų ir vis dar kažkam trūksta konkurencijos ir t.t. O gal yra noras užgrobti, persidalinti rinką? Juk jau dabar akivaizdu, kad V. Europos mastu Flixbus yra naujas monstras, nauja auganti būsima monopolija. Ir paskui ją vėl reikės liberalizuoti, skaldyti ar kažką daryti... Tai čia skaitosi normali ekonomikos reguliacija ir normalus verslas pagal laisvos rinkos šalininkų paistalus?
Nu tai reikia kaip nors prisikviesti į Lietuvą prancūzų Blablabus - https://www.ouibus.com/ ir bus tikra atsvara ir konkurencija Flixbus. Na bet pradžioj jie turi į Lenkiją ateiti Ir atrodo, kad ateis - https://www.blablacar.pl/bus
Atsvara yra iš esamų vežėjų. Esmė tame, kad rinka jau seniai padalinta ir potencialių keleivių kiekis ribotas. Pilnai užtenka esamų maršrutų, ypač dabar, kai dar nepasibaigė koronavirusas... Net ir "gerais" laikais autobusai nebuvo užkišti iki paskutinės vietos. Keliems papildomiems reisams iš Rygos, Talino vietos dar yra, bet ne daugiau.
Comment