[MAR] Marijampolės viešasis transportas

[Al1]

Vilniuje irgi ne vienas maršrutas išeina už miesto į rajono savivaldybės teritoriją. Kaune taip pat. Ir kituose miestuose tokių maršrutų yra, netgi ne tik Lietuvoje. O čia gi viena savivaldybė - Kaišiadorių rajono. Taip kad tas maršrutas yra miesto.

[Wycka]

Vilniuje irgi ne vienas maršrutas išeina už miesto į rajono savivaldybės teritoriją. Kaune taip pat. Ir kituose miestuose tokių maršrutų yra, netgi ne tik Lietuvoje. O čia gi viena savivaldybė - Kaišiadorių rajono. Taip kad tas maršrutas yra miesto.

Fiksuota kaina?

[Al1]

Kodėl mažai? Kiek pamenu, Panevėžyje moksleiviai, studentai ir pensininkai visada mokėjo pusę kainos. O įtakos tikrai turėjo faktinis kontrolės nebuvimas.



Taigi temos pradžioje paskelbtas straipsnis, kad Marijampolės VT suplanuotas neefektyviai. Nuo to ir reikia pradėti.



Taip, tačiau juk nekenkia palyginti Marijampolės VT su kitų miestų VT.

Nemokėjo. Lengvatos žymiai praplėstos buvo apie 1995 m. Iki tol lengvatų buvo mažiau. Moksleiviai ir studentai neturėjo lengvatų miesto VT. Studentai ir moksleiviai turėjo 50 proc. lengvatas tik traukiniams iki 100 km. O tarpmiestinių autobusų lengvatos studentams atsirado tik apie 2003 ar 2004 m.

Taip, suplanuotas neefektyviai.

[suduvietis]

Dar pries išyrant Sovietų Sąjungai tuometiniame Kapsukyje buvo 16 MIESTO autobusų (1,2,2a,3,4,5,6,7,8,8a,9,10,10a,11,12,13) o kas dabar iš jų belike? Graudu žiūrėt

[Carnifex]

Tai autobusas iš Švenčionių į Adutiškį (ta pati savivaldybė) irgi miesto?

Aš manau, kad ne vien gyventojų skaičius yra lemiamas faktorius miesto vidinių maršrutų apsimokėjimui. Konkrečiai Marijampolės atveju, visiškai nesvarbu, kad joje gyvena šiek tiek mažiau nei 50000 gyventojų - miestas yra užstatytas gana tankiai ir dėl to užima labai mažą plotą, dėl to miesto viešajam transportui tiesiog nėra kur važiuoti, ir jo funkcijas labai efektyviai galėtų užimti kruopščiai parinkti priemiesčio maršrutai, kurie tuo pačiu pavežtų ir miesto teritorijoje tarp svarbiausių objektų.

[Al1]

Fiksuota kaina?

Nežinau. Bet niekas nedraužia apmokestinti miesto pravažiavimo pagal atstumą. Manau, kad pačiuose Kaišiadoryse kaina fiksuota, o važiuojant iki kitų stotelių už Kaišiadorių ribos mokama pagal atstumą. Beje, Alytuje yra miesto maršrutas Nr. 4, kurio reisai kai kurie yra pratęsti iki Užupių kapinių. Iki kapinių važiuoti kainuoja daugiau. Tokia tvarka egzistavo ir tuomet, kai važinėjo miesto autobusai. Tiesa, pačioje pradžioje kaina buvo ta pati kaip ir mieste.

[Al1]

Fiksuota kaina?

Tai autobusas iš Švenčionių į Adutiškį (ta pati savivaldybė) irgi miesto?

Aš manau, kad ne vien gyventojų skaičius yra lemiamas faktorius miesto vidinių maršrutų apsimokėjimui. Konkrečiai Marijampolės atveju, visiškai nesvarbu, kad joje gyvena šiek tiek mažiau nei 50000 gyventojų - miestas yra užstatytas gana tankiai ir dėl to užima labai mažą plotą, dėl to miesto viešajam transportui tiesiog nėra kur važiuoti, ir jo funkcijas labai efektyviai galėtų užimti kruopščiai parinkti priemiesčio maršrutai, kurie tuo pačiu pavežtų ir miesto teritorijoje tarp svarbiausių objektų.

Tiesiog atstumas nuo Švenčionių iki Adutiškio yra daug didesnis nei nuo Kaišiadorių iki Žiežmarių. Vilniaus ar Kauno miesto autobusų ar troleibusų kai kurių maršrutų ilgiai yra netgi didesnis, nei maršruto nuo Kaišiadorių iki Žiežmarių.

[Wycka]

Nemokėjo. Lengvatos žymiai praplėstos buvo apie 1995 m. Iki tol lengvatų buvo mažiau. Moksleiviai ir studentai neturėjo lengvatų miesto VT.

Čia kažkaip nesueina galai. Lengvatų mažiau, bet VT eina žemyn ir degraduoja. Tada Seimas išplečia lengvatas, neva dėl to nebus VT toks nuostolingas? Beje, 1995m. Seime dominavo LDDP, dabar jie vadinasi LSDP. O Panevėžyje moksleiviai lengvatas turėjo, pats pamenu, tik retai važinėdavau, nes mažai ir reikėjo (mokykla buvo tik už 100m nuo namų, parduotuvė — už 150m, poliklinika — už ~500m, iki centro ~2km).
Kaip tik apie tuos metus mano tėvai įprato į darbą net žiemą pėsčiomis vaikščioti. Nueiti jiems užtrukdavo šiek tiek virš pusvalandžio. Šiandien nemaža dalis panevėžiečių į darbą važiuoja dviračiais. Kažin, kaip situacija su dviračių takais Marijampolėje? Mano supratimu, gerai išvystytas dviračių takų tinklas sudaro konkurenciją VT.

[Al1]

Lengvatas išplėtė ne dėl nuostolingo VT, o dėl žmonių poreikių. Tuomet laikai buvo žymiai sunkesni nei dabar, tenka pripažinti. Be to tuomet už miesto VT lengvatas mokėjo valstybė, o ne savivaldybės. Ir valstybė šią funkciją vykdė.

[Wycka]

Lengvatas išplėtė ne dėl nuostolingo VT, o dėl žmonių poreikių. Tuomet laikai buvo žymiai sunkesni nei dabar, tenka pripažinti. Be to tuomet už miesto VT lengvatas mokėjo valstybė, o ne savivaldybės. Ir valstybė šią funkciją vykdė.

Yra žmonių, kuriems visi laikai yra sunkūs. Juk prastam šokėjai ir ... trukdo. Jeigu VT tapo neįperkamas 1995m., tai jau tada arba reikėjo ieškoti bendradarbiavimo su privačiu sektoriumi, arba dotuoti visiems keleiviams. Deja, bet nueita socialistiniu keliu — išplėstos lengvatos, o bazinė bilieto kaina nuolat kilo, tuo pačiu labai lėtai vyko autobusų parkų atnaujinimas (Vilniaus, kaip sostinės, neskaičiuokime), iš lėto retėjo reisų tvarkaraščiai. Šalia to lygiagrečiai labai logiškai plito privatūs smulkieji vežėjai, kurie dėl pingančių automobilių sugebėjo greičiau, patogiau ir lanksčiau vežti keleivius. Vėlgi, su jais daugmaž konkuruoti pajėgė tik Vilnius, dėl savo dydžio (keleivių srautų) ir sostinės statuso. Atpigo ir automobiliai, jų atsigabenti tapo vis lengviau, ir savotiška autosostine tapo Marijampolė. Tokiame kontekste išvis keista, kad Marijapolėje išvis išsilaikė VT — joje situacija turėjo būti dar tragiškesnė negu Alytuje.
Manau, visoje Lietuvoje VT situacija net ir šiandien būtų daug geresnė, jeigu 1995m. exkomunistai būtų ne tiek perėję prie lengvatų, o prie tiesioginio VT kainos dempingavimo, kas yra užglaistoma terminu 'dotavimas'. O lengvatos galiotų tik darbo dienomis, ir jokiu būdu vienkartiniam bilietui nesiektų pusės bazinės kainos.

[Furbo]

Kiek kainuoja bilietas miesto maršrutu?

[Ametistas]

Dar pries išyrant Sovietų Sąjungai tuometiniame Kapsukyje buvo 16 MIESTO autobusų (1,2,2a,3,4,5,6,7,8,8a,9,10,10a,11,12,13) o kas dabar iš jų belike? Graudu žiūrėt

Nėra čia graudintis, tokia pati situacija visoje Lietuvoje ir ji yra dėl:
1. Žmonės gyvena geriau ir daugelis dabar turi nuosavą transportą;
2. Žmonės linkę išpuikti ir dabar nemažai suaugusiųjų purtosi, vos išgirdę žodį "viešasis";
3. Gyventojų skaičius mažėja, taigi ir keleivių mažėja;
4. Brango ir brangs kuras, nes mažėja naftos. O tai tiesiogiai susiję su maršrutų išlaikymu. Jei jie nuostolingi, optimizuojamas maršrutų tinklas (jungiami, naikinami, kuriami nauji maršrutai, siekiant optimizuoti veiklą).

[Al1]

Yra žmonių, kuriems visi laikai yra sunkūs. Juk prastam šokėjai ir ... trukdo. Jeigu VT tapo neįperkamas 1995m., tai jau tada arba reikėjo ieškoti bendradarbiavimo su privačiu sektoriumi, arba dotuoti visiems keleiviams. Deja, bet nueita socialistiniu keliu — išplėstos lengvatos, o bazinė bilieto kaina nuolat kilo, tuo pačiu labai lėtai vyko autobusų parkų atnaujinimas (Vilniaus, kaip sostinės, neskaičiuokime), iš lėto retėjo reisų tvarkaraščiai. Šalia to lygiagrečiai labai logiškai plito privatūs smulkieji vežėjai, kurie dėl pingančių automobilių sugebėjo greičiau, patogiau ir lanksčiau vežti keleivius. Vėlgi, su jais daugmaž konkuruoti pajėgė tik Vilnius, dėl savo dydžio (keleivių srautų) ir sostinės statuso. Atpigo ir automobiliai, jų atsigabenti tapo vis lengviau, ir savotiška autosostine tapo Marijampolė. Tokiame kontekste išvis keista, kad Marijapolėje išvis išsilaikė VT — joje situacija turėjo būti dar tragiškesnė negu Alytuje.
Manau, visoje Lietuvoje VT situacija net ir šiandien būtų daug geresnė, jeigu 1995m. exkomunistai būtų ne tiek perėję prie lengvatų, o prie tiesioginio VT kainos dempingavimo, kas yra užglaistoma terminu 'dotavimas'. O lengvatos galiotų tik darbo dienomis, ir jokiu būdu vienkartiniam bilietui nesiektų pusės bazinės kainos.

Nereikia čia gasdinti socialistiniu (komunistiniu) baubu. Ir dar kartą sakau, kad ne lengvatose VT problema, o viešojo transporto politikos nebuvime. Lietuvoje per daug buvo tikima mistiška rinkos galia - tegul pats VT ir išsilaiko. Dotacijos - socialistinė atgyvena. Nėra pelno, reikia naikinti... Valstybė ar savivaldybės į VT neinvestavo eilę metų, o jei ir investavo, tai nepakankamai. Todėl VT nuolat prastėjo.
O kur dar suklestėjusi nesąžininga konkurencija iš mikroautobusų pusės. Juk iš pat pradžių jie vežė tik pelinigiausiais maršrutais atimdami dalį pelno iš valdiškų vežėjų ir palikdami jiems tik nuostolingus maršrutus ir lengvatininkus. Pačioje pradžioje mikrobams net nereikėjo jokio verslo liudijomo, jokių kasos aparatų. Kontrolės nebuvo.
Taip, tai, kad nebuvo pereita prie rimto VT dotavimo ir automobilių plėtros varžymo ekonominėmis priemonėmis, ir lėmė VT degradaciją. Kaimyninėse šalyse buvo dotuojamas VT, automobilių mokesčiai įvesti jau seniai ir ten situacija kita - VT naudojasi daugiau žmonių, jis kokybiškesnis. Ir lengvatos yra...

[Kosovo]

Tai nepavadinčiau tikru miesto maršrutu, nes išvažiuojama už miesto. Žiežmariai — kitas miestas, kita seniūnija. Tas pats ir su Gudiena, tik čia yra kaimas. Aišku, maršrutas PARKAS-STOTIS-GUDIENA-LIGONINĖ yra arčiausiai miesto. Ką ir norėjau įrodyti, kad miestuose nuo 35.000 VT gali gyvuoti gana sklandžiai, o dvigubai mažesniuose miestuose, maždaug iki 20.000 VT neapsimoka joks maršrutas, kuris nejungia rajono centro seniūnijos su aplinkinėmis gyvenvietėmis.

Keista, bet Latvijoje yra miestelis Madona (liet. tariama Maduona), kuriame gyventojų ne daugiau negu 7000, bet tame miestelyje yra 3 miesto maršrutai, nė karto nemačiau autobusus (miesto) ten vežančius orą, o be to jie netgi turi 2 ilgus priemiestinius autobusus, vienas jų kursuoja Gulbene - Madona, kitas - į Jekabpils

[Ametistas]

Keista, bet Latvijoje yra miestelis Madona (liet. tariama Maduona), kuriame gyventojų ne daugiau negu 7000, bet tame miestelyje yra 3 miesto maršrutai, nė karto nemačiau autobusus (miesto) ten vežančius orą, o be to jie netgi turi 2 ilgus priemiestinius autobusus, vienas jų kursuoja Gulbene - Madona, kitas - į Jekabpils

Nieko čia keisto. Gal ten daugelis naudojasi, kad mažas gauna pajamas, arba ten pigus ir patrauklus VT.

[Furbo]

Na, mano nesinaudojimą VT Marijampolėje lemia tai, kad kol sulaukčiau reikiamo autobuso, galiu pėsti nueiti ten, kur man reikia. Šiltesnėm dienom sėdu ant dviračio ir per 5 min. būnu kur noriu. Kas turi mašinas - važinėja jomis. Kas neturi nei mašinos, nei dviračio, nei gali pėsti nueit - naudojasi VT.

Kažkada Miesto laikraštyje skaičiau, kad net nėra žmonių atsakingų už VT Marijampolėje.

Tai vistiek kasnors turi būt atsakingų VT. Jei ne Marijampolėje tai iš Kauno/Vilniaus turi būt atsakingi...

[Al1]

Keista, nes Leituvoje to nėra tokiuose mažuose miesteliuose. Geriausia situacija Kėdainiuose. Jonavoje pusė autobusų miesto maršrutuose nėra skirti miesto maršrutams, kai kurių durys atidaromos rankomis... Druskininkai dar, jei nebūtų mikroautobusų.

O prie ko čia Vilnius ar Kaunas ir VT Marijampolėje?

[Ametistas]

Tai vistiek kasnors turi būt atsakingų VT. Jei ne Marijampolėje tai iš Kauno/Vilniaus turi būt atsakingi...

Vienas pasakė nesąmonę, o kitas dar patikėjo... O dabar yra taip, vaikai: mažesniuose miestuose savivaldybėje paprastai iš tikrųjų nėra atsakingų už viešojo transporto organizavimą mieste. Bet to ir nereikia. Juk paprastai mažesniuose miestuose viešąjį transportą organizuoja viena ar kelios įmonės. Jos tarpusavy paprastai ir susitaria arba tiesiog viskas palikta liberaliai rinkai spręsti. Kiek didesnę įtaką turi autobusų parkai, dalį svarbesnių su VT susijusių klausimų sprendžia savivaldybės ūkio skyrius ar su juo susijęs struktūrinis vienetas. Didmiesčiuose viskas kitaip: čia yra daug keleivių, daug vežėjų, daug balagano ir dėl to reikalingi asmenys, besirūpinantys miesto VT vystymu ir ateitimi bei esamų problemų sprendimu. Mažesniuose miestuose kiekvienas vežėjas rūpinasi savimi ir to plius minus pakanka.

[Al1]

Visgi, nors specialiai atsakingų asmenų už VT ir nėra, kažkoks skyrius savivaldybės administracijoje užsiima VT. Vietinio VT organizavimas yra įstatymu numatyta savivaldybės funkcija.

[Ametistas]

Visgi, nors specialiai atsakingų asmenų už VT ir nėra, kažkoks skyrius savivaldybės administracijoje užsiima VT. Vietinio VT organizavimas yra įstatymu numatyta savivaldybės funkcija.

Gali būti, kad yra vienas ar keli žmonės, kurie dirba kitą darbą, bet jiems pavesta rūpintis ir VT. Tokiu atveju galima teigti, kad nėra atskiro asmens, atsakingo už VT organizavimą. Žinia, mažesniuose miestuose jie nieko nedaro ir palikę vežėjams visą laisvę. Kai reikia, pasirašo kur nors arba išleidžia kokį įsakymą.