Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[LT] Viešojo transporto istorija

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Laikraštis „Kauno diena“ 1998 m. balandžio 9 d.





    Comment


      Google kopijose rodoma nuotrauka iš "Viešojo transporto istorijos" temos (įkelta maždaug 2013 metais)
      Apie 1939 m.

      Comment


        Fotografijų paroda
        1937-1939 m. Vilnius šveicaro Alfred Rietmann akimis
        Vilnius, Šlapelių muziejus. Kovo 1-31 d.

        Parodos kuratoriaus Ričardo Žičkaus surasta Šveicarijoje, Arbono miesto muziejuje, saugoma istorinė medžiaga apie jauną šveicarų inžinierių Alfred Rietmann, dirbusį Vilniaus miesto autobusų garažo direktoriumi nuo 1937 iki 1939 metų, pasakoja ne tik apie to meto autobusus, garažą, bet ir parodo Vilnių ir jo apylinkes Antro pasaulinio karo išvakarėse.

        Kovo 1-31 dienos Šlapelių muziejaus muziejaus galerijoje kviečiame aplankyti unikalią fotografijų parodą


        1937 metų pradžioje gamykla „Saurer“, viena didžiausių automobilių gamintojų Šveicarijoje, išsiunčia jauną mechaniką Alfred Rietmann į Vilnių vadovauti miesto viešojo transporto įmonės TOMMAK autobusų garažui. Jaunuoliui tai – didžiulis iššūkis: vienam vykti į nepažįstamos šalies tolimiausią miestą, nemokant lenkų kalbos, nežinant vietinių tradicijų ir papročių.
        Kodėl anuomet šveicaras buvo siunčiamas dirbti į Vilnių? Nuo 1932 metų keleivių vežimo mieste verslas pagal konsignacijos sutartį buvo atiduotas bendrovei „Arbon“, anuomečiam įgaliotam „Saurer“ atstovui Lenkijoje. Keleivių vežimo Vilniuje klausimams tvarkyti „Arbon“ įkūrė atskirą bendrovę TOMMAK, kuriai ir buvo perduoti visi įgaliojimai, susiję su veikla Vilniuje. Šveicarai į verslą Vilniuje investavo daugiau nei 4 milijonus zlotų perduodami miestui 30 naujų, modernių „Saurer“ autobusų. Nuo pat pirmų dienų TOMMAK veikla buvo nuostolinga, o bėgant metams nuostoliai vis didėjo. Todėl 1936 metais „Saurer“ atstovai perėmė bendrovės TOMMAK valdymą tikėdamiesi išgelbėti savo investicijas. Tam reikėjo ir kvalifikuotų specialistų. Taip jaunas mechanikas A. Rietmann iš nedidelio Šveicarijos miestelio Arbon atsidūrė Vilniuje Antrojo pasaulinio karo priešaušryje.

        A. Rietmann pavyko susidoroti su visais iškilusiais sunkumais, susidraugauti su vietiniais gyventojais ir jų kultūra. Prisiminimuose šveicaras aprašė savo darbą ir gyvenimą Vilniuje, keliones po apylinkes, Antrojo pasaulinio karo išvakarių ir pradžios įvykių sūkurį, o visas šias patirtis fiksavo fotografijose, kurių paliko beveik 100.

        http://www.slapeliumuziejus.lt/fotog...etmann-akimis/

        Comment


          Waldemar Wołkanowski, 2014.05.04
          Wilno TO-MMA-Klawo…, czyli rzecz o komunikacji miejskiej
          Vilnius TOMMAK arba apie miesto susisiekimą

          TOMMAK paskelbė, kad nuo 1932 m. sausio 1 d. į Vilniaus gatves išvažiuos 21 autobusas, kurie aptarnaus 4 linijas. Taip ir įvyko (...)


          Vilniaus Saureriai buvo nudažyta pilkai nuo apačios iki vidurio , o viršuje - pilkai geltonai. Išilgai autobuso ėjo raudona juosta su baltu užrašu : Komunikacja Miejska (Miesto transportas). Ant stogo buvo dėžutė, kurioje numeris buvo apšviestas žalia spalva (...)

          Saurer šventinimas Katedros aikštėje 1932 m.


          Saurer prie Šiaurinės mugės (Targi Północne)


          http://www.wilnoteka.lt/artykul/wiln...ji-miejskiej-2
          Paskutinis taisė Romas; 2019.03.13, 21:01.

          Comment


            Dar šiek tiek informacijos apie parodą.
            Užsukite, įėjimas nemokamas

            Už Vilnių be tramvajų!

            Comment


              Comment


                Klaipėda, laukiniai 90-ieji. Prie geležinkelio stoties. Iš "Lietuvos geležinkelių" informacinio leidinio. Dabar jau nepamenu, kokio.



                Comment


                  Parašė Visdarlietus Rodyti pranešimą
                  Gal tarpukariu kaip tą laikmetį atitinkantis normalus ir egzistavo, bet vėliau jau nebe.
                  Per visus 80'uosius mano tėvai neturėjo automobilio, ir kuo puikiausiai nukakdavom visur kur reikia: pas senelius į Alytų, į Nidą, į Trakus, į darbą, teatrą, į svečius viešuoju transportu.

                  Comment


                    Parašė alga Rodyti pranešimą

                    Per visus 80'uosius mano tėvai neturėjo automobilio, ir kuo puikiausiai nukakdavom visur kur reikia: pas senelius į Alytų, į Nidą, į Trakus, į darbą, teatrą, į svečius viešuoju transportu.
                    Esu tais laikais skridęs iš Vilniaus į Kauną reisiniu lėktuvu. O bet tačiau SSSR neatlaikė tokios prabangos ir sugriuvo. Išvadas pasidarykite patys.
                    -

                    Comment


                      Parašė gerietis Rodyti pranešimą

                      Esu tais laikais skridęs iš Vilniaus į Kauną reisiniu lėktuvu. O bet tačiau SSSR neatlaikė tokios prabangos ir sugriuvo. Išvadas pasidarykite patys.
                      Tais laikais iš viso kainodara buvo iškreipta. Berods 80-aisiais kai kur bilietai lėktuvui buvo pigiau ne traukiniui ta pačia kryptimi.
                      Pamenu, kad važiuojant į Palangą meldėmės, kad tik būtų ne LAZ, o Ikarus. 7-8 valandas baladotis Žemaičių plentu buvo tikra kankynė.

                      Comment


                        O gal dabar lėktuvu, tarkim, tarp Berlyno ir Paryžiaus brangiau nei traukiniu? Nifiga, lėktuvu dažniausiai pigiau ir, aikšu, greičiau.
                        Vasarą buvo geriau Ikarusas, bet žiemą tik LAZ'as. Nes Ikaruse buvo per silpna šildymo sistema, o LAZ'e šilumos pakako. Ten buvo kita problema. Kažkoks debilas nusprendė, kad fortkių languose (pas LAZ-699R; LAZ-697 jas turėjo) nereikia ir ventiliacija buvo tik per du liukus stoge. Priverstinė ventiliacija arba neveikė, arba aplamai buvo per silpna.

                        Comment


                          Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                          Tu tada gyvenai? Važinėjai? Dabartinis VT - tai tarybinio VT likučiai. Taip kad pajudink smegenis ir įjunk mąstymą ir suprasi, koks turėjo būti VT, kad pervežti 80 proc. visos Lietuvos keleivių, kai automobilizacijos lygis buvo 10 kartų mažesnis.
                          Būtent likučiai to kas tikrai nebuvo geras VT už tai ir likučiai tokie. Gyvenau tais laikais ir to laiko VT tikrai normaliu nepavadinčiau.

                          Comment


                            Nereikia čia nesąmonių skiesti. Likučiai to, ką sugriovė valdžios vykdoma politika... VT ne vienintelis, per ką ji prasiėjo kaip buldozeriu...

                            Comment


                              Parašė gerietis Rodyti pranešimą

                              Esu tais laikais skridęs iš Vilniaus į Kauną reisiniu lėktuvu. O bet tačiau SSSR neatlaikė tokios prabangos ir sugriuvo. Išvadas pasidarykite patys.
                              Ir kiek gi min truko pati kelionė leiskite paklausti?

                              Comment


                                Parašė Sula Rodyti pranešimą

                                Tais laikais iš viso kainodara buvo iškreipta. Berods 80-aisiais kai kur bilietai lėktuvui buvo pigiau ne traukiniui ta pačia kryptimi.
                                Pamenu, kad važiuojant į Palangą meldėmės, kad tik būtų ne LAZ, o Ikarus. 7-8 valandas baladotis Žemaičių plentu buvo tikra kankynė.
                                Laz autobusai ir nebūdavo siunčiami Vilnius-Palanga reisu. Labai melstis ir Dievo malonės prašyti kaip ir nereikėjo.

                                Comment


                                  Parašė UAB Susisiekimas Rodyti pranešimą

                                  Ir kiek gi min truko pati kelionė leiskite paklausti?
                                  vaikas buvau, neturėjau laikrodžio
                                  -

                                  Comment


                                    Parašė UAB Susisiekimas Rodyti pranešimą

                                    Laz autobusai ir nebūdavo siunčiami Vilnius-Palanga reisu. Labai melstis ir Dievo malonės prašyti kaip ir nereikėjo.
                                    Galvos neguldysiu, bet kas tuomet važiavo, kai Ikarus 250 dar nebuvo, ar dar buvo mažai gauta?
                                    Berods, jie kažkur 70-ųjų viduryje tik pasirodė tarpmiestiniuose.
                                    Ikarus 55 irgi retokas ir greitai dingo.

                                    Comment


                                      LAZ-697 važinėjo. 699 tik 80-aisiais tapo masišku.

                                      Comment


                                        Parašė dziugas99 Rodyti pranešimą
                                        Aš nesuprantu kas šioje diskusijoje yra vadinama normaliu VT rajonuose, nes sovietų sąjungoje negyvenau ir to gyvai nemačiau. Ar kalbame apie sistemą, kai iš kiekvieno 20+ gyventojų turinčio kaimo būtų galima commutinti į darbą esantį rajono centre, ar apie autobusų tinklą viso labo jungiantį rajonų centrus tarpusavy? Klausiu, nes pirmasis variantas man atrodo utopiškai, o antras variantas nelabai gelbėja kaime gyvenančios dirbančiosios klasės, iš kurios pasak kai kurių forumo dalyvių reikėtų atimti automobilius.
                                        Tikslaus grafiko neatsimenu, bet senovėje iš Kauno Lapių kryptimi važinėjo į Lapes, Žeimius (Jonavos r.) ir Šėtą (Kėdainių r.).
                                        Dabar važiuoja į Lapes, Batėgalą (Jonavos rajono pradžia).
                                        T. y. Jonavos r. ir Kėdainių r. gyventojams tapo sunkiau pasiekti Kauną.
                                        Tačiau autobusų tankis padidėjo, užaugus poreikiui - gyvenvietėmis pavirto sodų bendrijos, keleivių padaugėjo. Senovėje būdavo sunku vasarą penktadienį įsigrūsti į autobusą Kauno stotyje daugiausia dėl sodininkų-mėgėjų.


                                        -

                                        Comment


                                          Parašė dziugas99 Rodyti pranešimą
                                          Aš nesuprantu kas šioje diskusijoje yra vadinama normaliu VT rajonuose, nes sovietų sąjungoje negyvenau ir to gyvai nemačiau. Ar kalbame apie sistemą, kai iš kiekvieno 20+ gyventojų turinčio kaimo būtų galima commutinti į darbą esantį rajono centre, ar apie autobusų tinklą viso labo jungiantį rajonų centrus tarpusavy? Klausiu, nes pirmasis variantas man atrodo utopiškai, o antras variantas nelabai gelbėja kaime gyvenančios dirbančiosios klasės, iš kurios pasak kai kurių forumo dalyvių reikėtų atimti automobilius.
                                          80-ųjų viduryje artėjo prie jūsų minimo "utopinio" varianto.
                                          Priedo prie rajoninio, bent kiek turtingesni ūkiai turėjo savo keleivinį transportą vietinėm reikmėm, išvežiodami darbuotojus.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X