Laikraštis „Kauno diena“ 1998 m. balandžio 9 d.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
[LT] Viešojo transporto istorija
Collapse
X
-
Fotografijų paroda
1937-1939 m. Vilnius šveicaro Alfred Rietmann akimis
Vilnius, Šlapelių muziejus. Kovo 1-31 d.
Parodos kuratoriaus Ričardo Žičkaus surasta Šveicarijoje, Arbono miesto muziejuje, saugoma istorinė medžiaga apie jauną šveicarų inžinierių Alfred Rietmann, dirbusį Vilniaus miesto autobusų garažo direktoriumi nuo 1937 iki 1939 metų, pasakoja ne tik apie to meto autobusus, garažą, bet ir parodo Vilnių ir jo apylinkes Antro pasaulinio karo išvakarėse.
Kovo 1-31 dienos Šlapelių muziejaus muziejaus galerijoje kviečiame aplankyti unikalią fotografijų parodą
1937 metų pradžioje gamykla „Saurer“, viena didžiausių automobilių gamintojų Šveicarijoje, išsiunčia jauną mechaniką Alfred Rietmann į Vilnių vadovauti miesto viešojo transporto įmonės TOMMAK autobusų garažui. Jaunuoliui tai – didžiulis iššūkis: vienam vykti į nepažįstamos šalies tolimiausią miestą, nemokant lenkų kalbos, nežinant vietinių tradicijų ir papročių.
Kodėl anuomet šveicaras buvo siunčiamas dirbti į Vilnių? Nuo 1932 metų keleivių vežimo mieste verslas pagal konsignacijos sutartį buvo atiduotas bendrovei „Arbon“, anuomečiam įgaliotam „Saurer“ atstovui Lenkijoje. Keleivių vežimo Vilniuje klausimams tvarkyti „Arbon“ įkūrė atskirą bendrovę TOMMAK, kuriai ir buvo perduoti visi įgaliojimai, susiję su veikla Vilniuje. Šveicarai į verslą Vilniuje investavo daugiau nei 4 milijonus zlotų perduodami miestui 30 naujų, modernių „Saurer“ autobusų. Nuo pat pirmų dienų TOMMAK veikla buvo nuostolinga, o bėgant metams nuostoliai vis didėjo. Todėl 1936 metais „Saurer“ atstovai perėmė bendrovės TOMMAK valdymą tikėdamiesi išgelbėti savo investicijas. Tam reikėjo ir kvalifikuotų specialistų. Taip jaunas mechanikas A. Rietmann iš nedidelio Šveicarijos miestelio Arbon atsidūrė Vilniuje Antrojo pasaulinio karo priešaušryje.
A. Rietmann pavyko susidoroti su visais iškilusiais sunkumais, susidraugauti su vietiniais gyventojais ir jų kultūra. Prisiminimuose šveicaras aprašė savo darbą ir gyvenimą Vilniuje, keliones po apylinkes, Antrojo pasaulinio karo išvakarių ir pradžios įvykių sūkurį, o visas šias patirtis fiksavo fotografijose, kurių paliko beveik 100.
http://www.slapeliumuziejus.lt/fotog...etmann-akimis/
Comment
-
Waldemar Wołkanowski, 2014.05.04
Wilno TO-MMA-Klawo…, czyli rzecz o komunikacji miejskiej
Vilnius TOMMAK arba apie miesto susisiekimą
TOMMAK paskelbė, kad nuo 1932 m. sausio 1 d. į Vilniaus gatves išvažiuos 21 autobusas, kurie aptarnaus 4 linijas. Taip ir įvyko (...)
Vilniaus Saureriai buvo nudažyta pilkai nuo apačios iki vidurio , o viršuje - pilkai geltonai. Išilgai autobuso ėjo raudona juosta su baltu užrašu : Komunikacja Miejska (Miesto transportas). Ant stogo buvo dėžutė, kurioje numeris buvo apšviestas žalia spalva (...)
Saurer šventinimas Katedros aikštėje 1932 m.
Saurer prie Šiaurinės mugės (Targi Północne)
http://www.wilnoteka.lt/artykul/wiln...ji-miejskiej-2Paskutinis taisė Romas; 2019.03.13, 21:01.
Comment
-
Parašė Visdarlietus Rodyti pranešimąGal tarpukariu kaip tą laikmetį atitinkantis normalus ir egzistavo, bet vėliau jau nebe.
- 6 patinka
Comment
-
Parašė alga Rodyti pranešimą
Per visus 80'uosius mano tėvai neturėjo automobilio, ir kuo puikiausiai nukakdavom visur kur reikia: pas senelius į Alytų, į Nidą, į Trakus, į darbą, teatrą, į svečius viešuoju transportu.-
- 1 patinka
Comment
-
Parašė gerietis Rodyti pranešimą
Esu tais laikais skridęs iš Vilniaus į Kauną reisiniu lėktuvu. O bet tačiau SSSR neatlaikė tokios prabangos ir sugriuvo. Išvadas pasidarykite patys.
Pamenu, kad važiuojant į Palangą meldėmės, kad tik būtų ne LAZ, o Ikarus. 7-8 valandas baladotis Žemaičių plentu buvo tikra kankynė.
- 1 patinka
Comment
-
O gal dabar lėktuvu, tarkim, tarp Berlyno ir Paryžiaus brangiau nei traukiniu? Nifiga, lėktuvu dažniausiai pigiau ir, aikšu, greičiau.
Vasarą buvo geriau Ikarusas, bet žiemą tik LAZ'as. Nes Ikaruse buvo per silpna šildymo sistema, o LAZ'e šilumos pakako. Ten buvo kita problema. Kažkoks debilas nusprendė, kad fortkių languose (pas LAZ-699R; LAZ-697 jas turėjo) nereikia ir ventiliacija buvo tik per du liukus stoge. Priverstinė ventiliacija arba neveikė, arba aplamai buvo per silpna.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąTu tada gyvenai? Važinėjai? Dabartinis VT - tai tarybinio VT likučiai. Taip kad pajudink smegenis ir įjunk mąstymą ir suprasi, koks turėjo būti VT, kad pervežti 80 proc. visos Lietuvos keleivių, kai automobilizacijos lygis buvo 10 kartų mažesnis.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė gerietis Rodyti pranešimą
Esu tais laikais skridęs iš Vilniaus į Kauną reisiniu lėktuvu. O bet tačiau SSSR neatlaikė tokios prabangos ir sugriuvo. Išvadas pasidarykite patys.
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimą
Tais laikais iš viso kainodara buvo iškreipta. Berods 80-aisiais kai kur bilietai lėktuvui buvo pigiau ne traukiniui ta pačia kryptimi.
Pamenu, kad važiuojant į Palangą meldėmės, kad tik būtų ne LAZ, o Ikarus. 7-8 valandas baladotis Žemaičių plentu buvo tikra kankynė.
Comment
-
Parašė UAB Susisiekimas Rodyti pranešimą
Ir kiek gi min truko pati kelionė leiskite paklausti?-
Comment
-
Parašė UAB Susisiekimas Rodyti pranešimą
Laz autobusai ir nebūdavo siunčiami Vilnius-Palanga reisu. Labai melstis ir Dievo malonės prašyti kaip ir nereikėjo.
Berods, jie kažkur 70-ųjų viduryje tik pasirodė tarpmiestiniuose.
Ikarus 55 irgi retokas ir greitai dingo.
Comment
-
Parašė dziugas99 Rodyti pranešimąAš nesuprantu kas šioje diskusijoje yra vadinama normaliu VT rajonuose, nes sovietų sąjungoje negyvenau ir to gyvai nemačiau. Ar kalbame apie sistemą, kai iš kiekvieno 20+ gyventojų turinčio kaimo būtų galima commutinti į darbą esantį rajono centre, ar apie autobusų tinklą viso labo jungiantį rajonų centrus tarpusavy? Klausiu, nes pirmasis variantas man atrodo utopiškai, o antras variantas nelabai gelbėja kaime gyvenančios dirbančiosios klasės, iš kurios pasak kai kurių forumo dalyvių reikėtų atimti automobilius.
Dabar važiuoja į Lapes, Batėgalą (Jonavos rajono pradžia).
T. y. Jonavos r. ir Kėdainių r. gyventojams tapo sunkiau pasiekti Kauną.
Tačiau autobusų tankis padidėjo, užaugus poreikiui - gyvenvietėmis pavirto sodų bendrijos, keleivių padaugėjo. Senovėje būdavo sunku vasarą penktadienį įsigrūsti į autobusą Kauno stotyje daugiausia dėl sodininkų-mėgėjų.
-
Comment
-
Parašė dziugas99 Rodyti pranešimąAš nesuprantu kas šioje diskusijoje yra vadinama normaliu VT rajonuose, nes sovietų sąjungoje negyvenau ir to gyvai nemačiau. Ar kalbame apie sistemą, kai iš kiekvieno 20+ gyventojų turinčio kaimo būtų galima commutinti į darbą esantį rajono centre, ar apie autobusų tinklą viso labo jungiantį rajonų centrus tarpusavy? Klausiu, nes pirmasis variantas man atrodo utopiškai, o antras variantas nelabai gelbėja kaime gyvenančios dirbančiosios klasės, iš kurios pasak kai kurių forumo dalyvių reikėtų atimti automobilius.
Priedo prie rajoninio, bent kiek turtingesni ūkiai turėjo savo keleivinį transportą vietinėm reikmėm, išvežiodami darbuotojus.
Comment
Comment