[LT] Sniego valymas nuo gatvių ir šaligatvių

[Resutas]

Neregistravau. Kažkaip įsivaizdavau, kad ten tik asmeninio lygio problemas leidžiama pareikšti. Kitą kart turėsiu galvoje.
Man atrodo jau lietus baigia nuplauti.

Galima registruoti visas bėdas. Į jas atsakoma oficialiai. Matant kažkokias tokias problemas tikrai reikėtų tai registruoti su foto. Tokių dalykų kontrolė mieste yra žemame lygyje, todėl, manau, svarbu, kad patys miestiečiai ją vykdytų ir registruotų problemas.

[dondc]

Šachas, bet ne matas:

[SoulMulticast]

Kaip smagu, rinkimai galetu buti kasmet! Zymiai greiciau po ziemos apsivalytu miestas

[R.D.]

užpavydėjau tamstai, pas mus centre iki stogelio konteineriui dar toli, o ir iki kietos dangos kiemuose tolokai, o iki tokio aktyvaus tvarkymo iš vis kaip "Roskosmosui" iki "SpaceX"

[Ginthus]

Ne, kodėl, sniegas jau beveik "sutvarkytas"
Be visa ko stringa Šiaurinė, M.Lietuvio, Kernavės g., konteineriniai darželiai, japoniškas sodas ir dar daug dalykų.

Priminei dėl sniego. Rašiau, kad geriau išvežtų, o ne krautų į krūvas su purvu. https://www.miestai.net/forumas/foru...87#post1697987
Kažkas mane ramino, kad gi greit nutirps. Tai vat jau kovo beveik vidurys, o krūvos vis neištirpsta, gal tik kokiu trečdaliu sumažėjo ir dar labiau pajuodavo.

[Resutas]

Kokia Jūsų nuomonė dėl druskos nauduojimo žiemą? Ar tikrai VIlniuje ir Lietuvoje nėra kitų alternatyvų? Ar mūsų klimatas netinka skaldelei, kaip kituose, tame tarpe ir Šiaurės, šalyse? Ką galvojate?

Facebooke iš Grindos puslapyje yra jų įdomus komentarai:

https://www.facebook.com/uabgrinda/p...9108?__tn__=-R

Kitose šalyse nė žiemos nebūna
* Skaldelė dažniau naudojama tose šalyse (ar tose jų dalyse), kur vyrauja gilios ir šaltos žiemos. Sniegas ten ne tirpinamas, o tik valomas. Siekiant geresnio padangų sukibimo ir barstoma skaldelė. Pavasarį, sniegui ištirpus, kelių priežiūros įmonės skaldelę susišluoja, perplauna ir sandėliuoja iki kito sezono.
Mūsų klimato zonoje, kur nuolat būna ir gausaus sniego, ir apie 20 atlydžių per sezoną, sausa skaldelė padarytų daug žalos automobilių stiklams ir kėbulams.
* Kitose, švelnesnio klimato šalyse sniegas tirpinamas. Net turtinguose Nyderlanduose tam naudojama techninė druska.

Tad šiuo metu saikingas druskos naudojimas kol kas yra bene racionaliausias sprendimas. Ir, reikia pripažinti, per pastaruosius 8 metus techninės druskos sunaudojimą Vilniaus mieste pavyko gerokai sumažinti - netgi nežiūrint to, kad ženkliai išaugo prižiūrimų gatvių plotas.

Kaip tai pavyko?

Pirmiausia, barstome ne sausa druska, o druskos tirpalas, kuris veikia kur kas efektyviau. Be to, naudojame prevencinio barstymo taktiką, todėl druska "pagauna" ir tirpdo vos iškritusį sniegą. Galiausiai, moderni įranga leidžia pagal situaciją padidinti ar sumažinti išberiamos druskos kiekį į kvadratinį metrą.

Danijos klimatas yra visiškai jūrinis (kaip mūsų Klaipėda) - vidutiniškai šiltos žiemos, sniego būna, netgi daug - tačiau trumpalaikio. Švedija ir Suomija - jau visiškai kitaip: pietinė dalis patiria stiprią sąlyginai šiltos Baltijos jūros įtaką (taipogi švelnus jūrinis klimatas), tačiau kuo toliau į šiaurę, tuo didesnis speigas, didesnis sniego kiekis. Va ten ir naudojama kitokia sniego valymo strategija.
Apibendrinant - ir suomiai, ir švedai pietuose naudoja druską, o šiaurėje - jau ir skaldelę. Ten skaldelė pigi - šiauriečiai jos pakankamai prisigamina kalnuose kasdami tunelius.

@Povilas Poderskis patvirtins, kad apie alternatyvių sniego šalinimo būdų paieškas kalbamės. Ir ne tik kalbamės, bet ir testuojame alternatyvius sprendimus. Jie iš esmės susideda iš kelių komponentų - įrangos, medžiagų, žmonių:
* Jau nuo 2011 m. vietoje druskos barstymo naudojame "šlapių druskų" kombinaciją. Sunkvežimio bunkeryje esanti druska barstymo metu maišoma su specialiai paruoštu druskos tirpalu. Tai leido ženkliai sumažinti druskų sunaudojimą. Be to, 2018-2019 m. sezono metu išbandėme naują įrangą, kuri druskos tirpalą ne barsto, o purškia.
* Suomiai kasmet sunaudoja apie 100 tūkst. t natrio chlorido, ir, žinoma, taip pat yra sunerimę dėl jo poveikio aplinkai. Bėda ta, kad alternatyvios druskos - kalcio chloridas - yra 6 kartus brangesnės nei natrio chloridas, o magnio chloridas ar kitos cheminės medžiagos yra dar brangesni. Taip yra todėl, kad natrio chloridas išgaunamas kasimo būdu, o kitas chemines medžiagas tenka gaminti pramoniniu būdu. Daugiau apie naudojamas medžiagas ir kainų palyginimą: https://www.15min.lt/.../skaitytojas-kodel-kelininkai...
* Prieš kelerius metus Vilniuje bandėme melasos tirpalą - tačiau paaiškėjo, kad melasos mikrolašeliai padengia troleibusų kontaktinį tinklą ir... Dabar žinome, kad centrinėje Vilniaus dalyje melasa netinka
* Žmonės. Daug kalbamės su žmonėmis. Kai kurie žiemos techniką valdantys vairuotojai šį darbą dirba jau daug metų, tad ypač jiems svarbu išaiškinti, kad perteklinis druskos naudojimas yra blogis.

[Tomas]

Dar prieš varganus keletą metų kelininkai ir komunalininkai kryžium gulė, kad negalima jokiu būdu barstyti gatvių ir kelių pradėjus snigti, būtina sulaukti snygio pabaigos ir tada pribėrus ant sniego tonas druskos paversti jį murzina koše su apledėjusiu kelio paviršium. Tokiame kontekste dabar taikomas preventyvus barstymas jau yra kostminis progresas.

[liootas]

Gal kas žino, kokiais čia tikslais tuos medžius centre aptveria tokiom lentom? Įdomiai atrodo Čia nuo gatvės druskų saugo?

[Pilaitis]

Gal kas žino, kokiais čia tikslais tuos medžius centre aptveria tokiom lentom? Įdomiai atrodo Čia nuo gatvės druskų saugo?

Taip. Druskos negatyviai veikia augalus. Be to, apsaugo nuo nuvalyto sniego nuo gatvės (tik kad sniego nėra).

[MedinisStrazdas]

Taip. Druskos negatyviai veikia augalus. Be to, apsaugo nuo nuvalyto sniego nuo gatvės (tik kad sniego nėra).

Tik kad tie medžiai jau nudžiuvę rudenį buvo tai ten nebėra ką saugoti...

[Knope]

Galbūt pagaliau užsisuks diskursas apie (ne)tinkamą gatvių ir šaligatvių barstymą (=teršimą)?

Ne vieną dešimtmetį besitęsianti kelių barstymo smėlio ir druskos mišiniu epopėja sostinę verčia purvynu. Tai, ko nebeliko kitose Europos sostinėse, Vilniuje toliau sėkmingai naudojama, sako Susisiekimo ministerijos vyresnysis patarėjas Vidmantas Pumputis.

https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/...ksta-pries-tai

[Creatium]

Aha, nu nu. O kokiom magiškom dulkėm barsto Kaunas? Vien druska?

Purvyne gyvenam, nes tie patys automobilistai, kurie skundžiasi purvu gatvėse, stato savo automobilius bet kur.

[Resutas]

Gerai, jeigu išsprestų tas barstymų problemas. Bet atrodo čia politinių raborkių tęsinys.

[vėkas]

Gerai, jeigu išsprestų tas barstymų problemas. Bet atrodo čia politinių raborkių tęsinys.

Kadangi ponas Pumputis nepirmąsyk matomas balsiai kritikuojantis Vilniaus miesto savivaldybę, tai vertėtų ir asmeninio intereso (gal tiesiog nuoskaudos?) paieškoti.

[Gladiator]

Pabuvus kelias dienas kokiam vakarų europos mieste ir gyžus iš kart krinta į akis visur esantis purvas ir smėlis ko šiaip gyvendamas nepastebiu. 30 metų tuoj kai atsiskyrėm nuo Rusijos, o homo sovietines nesąmones pradedant barstymais smėliu ir druska ir baigiant kelio ženklų formatu ar liuko dangčiais kelių viduryje vis dar tokios pačios kaip ir ten.

[vėkas]

Pabuvus kelias dienas kokiam vakarų europos mieste ir gyžus iš kart krinta į akis visur esantis purvas ir smėlis ko šiaip gyvendamas nepastebiu. 30 metų tuoj kai atsiskyrėm nuo Rusijos, o homo sovietines nesąmones pradedant barstymais smėliu ir druska ir baigiant kelio ženklų formatu ar liuko dangčiais kelių viduryje vis dar tokios pačios kaip ir ten.

Taip, po kelionės į Kaliforniją smėlis labai pastebimas. O štai grįžus po Dakaro, smėlio netgi trūksta.

[Dovydas]

O kaip sprendžia barstymo problemą kiti miestai, kuriuose temperatūra keičiasi iš pliusinės į minusinę panašų skaičių kartų, kaip Lietuvoje? Berods kažkur mačiau statistiką, kad Vilniuje keičiasi apie 80 kartų metus, jei nesusapnavau. Nes ten, kur ledas laikosi 365 dienas per metus veikia vienos barstymo technologijos, o ten, kur ledas tik 1-2 dienas per metus, veikia kitos technologijos.

[Resutas]

O kaip sprendžia barstymo problemą kiti miestai, kuriuose temperatūra keičiasi iš pliusinės į minusinę panašų skaičių kartų, kaip Lietuvoje? Berods kažkur mačiau statistiką, kad Vilniuje keičiasi apie 80 kartų metus, jei nesusapnavau. Nes ten, kur ledas laikosi 365 dienas per metus veikia vienos barstymo technologijos, o ten, kur ledas tik 1-2 dienas per metus, veikia kitos technologijos.

Iš esmės skaldą nauduoja. Bet reikėtų pasakyti, kad dažnai tie miestai yra labiau kalnuotose vietovese, kur išgaunama skalda, kaip pašalinims produktas. Be to skladai surinkinėti lyg ir būtina pritaikyti miesto vandens surinkimo infrastrukturą. Nors Talinas lyg ir nauduoja skaldą su savo panašiom posovietinemis gatvėmis.

[MedinisStrazdas]

O kaip sprendžia barstymo problemą kiti miestai, kuriuose temperatūra keičiasi iš pliusinės į minusinę panašų skaičių kartų, kaip Lietuvoje? Berods kažkur mačiau statistiką, kad Vilniuje keičiasi apie 80 kartų metus, jei nesusapnavau. Nes ten, kur ledas laikosi 365 dienas per metus veikia vienos barstymo technologijos, o ten, kur ledas tik 1-2 dienas per metus, veikia kitos technologijos.

Smulki skalda. Lietuvoje buvo idėja panaudoti seną asphaltą susmulkinant ir barstant, net buvo pradėję barstyti, bet poto kažkaip dingo ta idėja ir vėl pradėjo druską berti.

[Resutas]

Smulki skalda. Lietuvoje buvo idėja panaudoti seną asphaltą susmulkinant ir barstant, net buvo pradėję barstyti, bet poto kažkaip dingo ta idėja ir vėl pradėjo druską berti.

smulklintas asfaltas gal ir idėja. Įdomu nepadarytų miesto dar nešvaresnio?