[LT/DE] Buvusi Lietuvos - Vokietijos (Klaipėdos krašto) siena

[laimutis]

Nemirseta 1912 m.


ebay.de

[laimutis]

Vaizdas iš Rytų karo fronto. Vokietijos - Rusijos pasienis prie Smalininkų. 1914 m.

ebay.de

[laimutis]

Bajorai. Vokietijos muitinė ir Rusijos pasienis su muitine, apie 1900 - 1910 m. Atviruką išleido B. Perling, Königberg

delcampe.net

[Lit]

Sveiki, gal kas žinote kur būtų galima rasti ML sienos koordinates nuo Nemirsetos iki Smalininkų?

[lukass]

Žlugęs Klaipėdos užgrobimas

Klaipėda tik per laimingą atsitiktinumą netapo bandomuoju dabartinio Donecko analogu. Nepraėjus nė metams po nepriklausomybės paskelbimo, Maskvoje susizgribta, kad Klaipėdą reikėtų prisijungti prie Kaliningrado srities. Suformuota speciali komanda, kuri ir turėjo atlikti šią "misiją". Tačiau užgrobimo planus sužlugdė pilietiški klaipėdiečiai...

...Dokumento išvadose teigiama, kad visą Kuršių neriją iki Kranto (Zelenogradsko), visas Kuršių marias, Nemuno deltą ir teritoriją kitapus Nemuno su Tilžės (Sovetsko), Ragainės (Nemano) ir Gastų (Slavsko) miestais dera "įjungti į Lietuvos SSR".

Dar kalbėta, jog to kaip velnias kryžiaus labai bijojo tuometis LKP CK pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus...

[Romas]

/\ Iš temos "Šiaip įdomu" perkeltas straipsnis apie tai, kaip 1990-1991 m. buvo ketinama atkurti Klaipėdos krašto sieną

[Be vardo]

Nemirseta. Atvirukas siųstas 1914 m.

Nemirseta 1914.jpg

www.ebay.at

[laimutis]

Rytų Prūsija. Bajorai, 1915 m.

ebay.de

[laimutis]

Vokietijos - Rusijos pasienis Pašventyje prie Smalininkų. Muitinė, 1910-1914 m.

ebay.de

[laimutis]

Nemunu ėjusią pietinę krašto ribą tik 1919 m. birželio 28 d. įteisino Versalio taikos sutartis, atskyrusi Klaipėdos kraštą nuo Vokietijos kaip lietuvių etninę teritoriją, potencialiai priskirtiną tuo metu dar tik atsikuriančiai Lietuvos valstybei. Galiausiai, po pusketvirtų metų pereinamojo laikotarpio, 1923 m. sausio 15 d. Klaipėdos kraštas užimtas iš Lietuvos kariuomenės reguliarių dalinių, Šaulių sąjungos ir savanorių sudarytos rinktinės ir iš pradžių faktiškai, o paskui ir formaliai tapo Lietuvos Respublikos dalimi. Joje kraštas 16 metų išlaikė savo autonominį statusą ir sienas. 1939-1944 m. vėl užgrobtas Vokietijos, į Lietuvos sudėtį Klaipėdos kraštas grįžo po Antrojo pasaulinio karo jau kaip eilinė Lietuvos teritorija, todėl išnyko ir jį nuo likusios Lietuvos skyrusios administracinės ribos. Tomas Baranauskas. Klaipėdos kraštas: geografinė aprėptis ir susiformavimo istorija • The Klaipėda Region: Geographical Coverage and the History of its Formation • pus.15.
Klaipėdos (Memel) kraštas: nuo ištakų iki XVII amžiaus. Klaipėda (Memel) region: from origins to the 17th century. Leidėjas: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus. Išleista: 2018. Puslapiai: 520

[ZYKLON-B]

Mano kolega klausinejo ar isliko kokiu archyvu Kentriu vietoves ir kur ju ieskoti? Kentriai

Alternates names : Kullmen Zharden - Kyantryay - Coordinates UTM : EG61 Geographical coordinates in decimal degrees (WGS84) Latitude : 55.197 Longitude : 21.993 Geographical coordinates in degrees minutes seconds (WGS84) Latitude : 55 11' 49'' Longitude : 21 59' 34''

[Romas]

Tauragės kurjeris 2020.04.21 // 15min.lt 2020.05.02
Prūsų Lauksargiai

Turime Tauragės rajone Mažosios arba Prūsų Lietuvos lopinėlį – Lauksargių seniūniją. (...) . Daugiau nei 500 metų Mažoji Lietuva, patekusi į Rytų Prūsijos teritoriją, vystėsi visiškai kitaip nei likusi Lietuva. (...)

Lauksargių, kaip ir Tauragės, iškilimas buvo nulemtas 1832 m., kai iš Tilžės plentas iki sienos nutiestas per Lauksargius. Paskui Rusijos valdomoje Lietuvoje naujasis plentas beveik tiesiu taikymu ėjo per Tauragę, Skaudvilę ir toliau. (....)

Sugriauta Lauksargių muitinė
Likimas taip suklostė, kad šiandieniniame Tauragės rajone buvo du muitinės kompleksai, priklausę skirtingoms imperijoms. Tik mažai kas apie tai žino, ar susimąsto. Retame atviruke, vaizduojančiame pasienio miestelį – Lauksargius, galime matyti tikriausiai XIX a. pab. pastatytą medinę (ar kuklią mūrinę) Vokietijos imperijos muitinę. 1861 m. ir kiek vėlesniuose žemėlapiuose ši vieta greta plento ir valstybių sienos dar neužstatyta.
Medinės vietoje mūrinė muitinė iškilo apie 1905-1907 m. Tai buvo itin puošnus neogotikos statinys, pabrėžęs valstybės galią ir vakarietišką kultūrą.


Statybos metu vargu ar kas galvojo, kad partneriai dar nuo Napoleono pralaimėjimo laikų, kurių valdžios atstovai greta valstybinės sienos draugiškai 1912 m. paminėjo Tauragės konvencijos pasirašymo šimtmečio jubiliejų, po poros metų taps visa naikinančiais nuožmiais priešais. Taip gražusis Lauksargių karališkosios muitinės (vok. Königlich Zollamt Laugszargen) pastatas, neišstovėjęs nė dešimties metų, buvo sugriautas 1914-1915 m. kovose, kai laukai tarp Tauragės ir Tilžės buvo virtę mirties frontu.


Prieškario žemėlapiuose ir retuose atvirukuose matyti tiksli muitinės stovėjimo vieta. Važiuojant nuo Tauragės, iškart kirtus senąją valstybių sieną, statinys stovėjo šiandien tuščioje pakelės pievoje dešinėje (ties greičio ribojimo ženklu „70“). Aplink ariamas laukas, o muitinės vieta užžėlusi krūmais, netinkama arimui. Ją patogu matyti prieš pat Lauksargius sustojus automobilių stovėjimo aikštelėje kairėje. Šalia jos muziejaus iniciatyva 2018 m. pastatytas informacinis stendas, pasakojantis apie Melno taikos sieną. Iš keleto karo laikų atvirukų, matome vis labiau sugriautą pastatą.

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, rusų invaziją patyrę miesteliai buvo atstatyti (Širvinta, Eitkūnai ir kiti). Ne išimtis ir Lauksargiai. Tačiau muitinė nebebuvo reikalinga. Nuo Vokietijos atskirtą Klaipėdos kraštą keletą metų valdant Prancūzijos administracijai, nespėta griuvėsių atstatyti, o jį užėmus Lietuvai – nebeliko prasmės. Kol kas nepavyko rasti prisiminimų, kas atsitiko muitinės griuvėsiams, tačiau labiausiai tikėtina, kad likučiai buvo išardyti ir plytos panaudotos remontuojant Lauksargių bažnyčios bokštą bei kitus apylinkių pastatus.

Lauksargiuose lankėsi būsimasis Vokietijos prezidentas
1914 m. rudenį Rusijos kariuomenė sugriovė Lauksargių geležinkelio stotį, muitinę ir bažnyčios bokštą. Vokiečiams ją išvijus, šie nieko nelaukę pradėjo atstatyti geležinkelio stotį. Strategiškai svarbiame objekte darbai vyko ypatingai greit. Jau 1915 m. kovą Paul von Hindenburg, tuo metu Vokietijos rytų fronto generolas feldmaršalas arba pagrindinis žmogus, sprendęs karo veiksmų eigą, lankėsi atstatytoje stotyje.

Lauksargių-Plikiškės sienos perėjimo punktas

Šis punktas, kaip ir kiti postai kitose vietose su Rytų Prūsija, išliko iki pat 1945 m. Kaip minėta, Vokietijai pralaimėjus Pirmąjį pasaulinį karą, iš jos be kitų teritorijų buvo atimtas ir Klaipėdos kraštas bei laikinai perduotas valdyti Prancūzijai, kurios kariuomenė čia šeimininkavo 1920-1923 m. iki kol Lietuvos kariuomenė sumania karine operacija užėmė šias istorines lietuvių žemes.
Taigi, iki pat 1939 m. kovo 23 d. Hitlerio ultimatumo, Klaipėdos kraštas priklausė Lietuvos Respublikai.

Perėjimo punkto nuotraukų nėra daug. Geriausiai buvo žinomi keli ypač seni, dar iki 1914 m. spausdinti atvirukai bei Pirmojo pasaulinio karo (1915 m.) atvirlaiškiai su sugriautos Lauksargių muitinės vaizdais, kuriuos kariai iš fronto gausiai siųsdavo artimiesiems namo. Tarpukariu tokie atvirukai nebebuvo leidžiami, Lauksargiai tapo ne tokie reikšmingi.

https://www.15min.lt/pasaulis-kisene...ai-642-1310502
http://www.taurageszinios.lt/naujien...ksargiai-11735

[Romas]

Siena su Klaipėdos kraštu ties Palanga-Nemirseta 1920-1921 m. trumpam buvo Latvijos ir Vokietijos (Prancūzijos administruojamo Klaipėdos krašto) siena

Latvijas armijas Zemgales artilērijas pulka kareivji uz Latvijas-Vācijas robežsardzes dienestā 1920. gadā..



https://www.zudusilatvija.lv/objects/object/21367/

Latvijas armijas Zemgales artilērijas pulka karavīri uz Latvijas un Vācijas robežas Palangā, pildot robežapsardzības dienestu 1920 gada pavasaris - vasara..


https://www.zudusilatvija.lv/objects/object/21338/