[LT/DE] Buvusi Lietuvos - Vokietijos (Klaipėdos krašto) siena

[HSV]

Tai 1422 m. Melno susitarimu nustatyta siena. Tada Tauragė buvo pasienyje su Prūsija, o 1688–1793 m. šis kraštas jai ir priklausė. Po 1793 m. Gardino sutarties Prūsijos valdovai atsisakė Tauragės ir ją su Seirijais grąžino Lenkijos ir Lietuvos respublikai.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, nusistovėjo senoji, 1422 m. Melno taikos susitarimu nužymėta siena. Lietuvos pasienyje budėjo laisvai samdomi pasieniečiai, puskarininkiai.

1923-1939 po Mažosios Lietuvos prijungimo prie Lietuvos, Lietuvos - Vokietijos siena buvo perkelta iki Nemuno.

1940–1941 m. sovietinė kariuomenė, perėmusi Lietuvos ir Vokietijos sieną, ją uždarė. Buvo uždaryta pasienio muitinė ties Lauksargiais, iš gyventojų atimtos pasienio kortelės. Iš 800 m pasienio zonos buvo keliami visi gyventojai. Juos iškėlė į laisvus namus, kurie atsirado repatrijavus į Vokietiją pasienio gyventojus.

1940 m. sovietinė armija pradėjo įtvirtinti pasienio rajoną. Įrenginėjo bunkerius, statė betoninius įtvirtinimus. Daugelis tokių įrenginių (dzotų) išliko iki šių dienų.

1941 m. birželio 22 d. Antrojo pasaulinio karo metais Vokietijai peržengus sieną, pačios sienos statusas nebuvo panaikintas. Ji galutinai nustojo egzistavusi, kai frontas grįžo atgal 1944 m. spalio mėnesį ir Raudonoji armija pradėjo kontroliuoti šį kraštą.

Siena gyvavo 5 šimtmečius. Šios sienos fragmentai išlikę iki šių dienų.

1923-1939 metais bususi Lietuvos-Vokietijos siena praktiškai atkartoja dabartinę Lietuvos-Rusijos sieną, todėl šioje temoje galima būtų apžvelgti tik Mažąją Lietuvą nuo Dižiosios Lietuvos skyrusią sieną arba patalpiti čia senas Lietuvos-Vokietijos sienos nuotraukas

[nepolitikas]

bent jau žemėlapuko norėtūsi...

[Zorro]

Žemėlapio fragmentas iš čia: http://www.seligman.org.il/kretinga_history.html

[HSV]

Buvusios sienos fragmentas ties Pilkiškės k., Tauragės raj. (foto iš www.tauragė.lt)

[Romas]

bent jau žemėlapuko norėtųsi...

Vokiečių išleisti žemėlapiai Uebersichtskarte von Mitteleuropa (1:300.000 mastelio) 1925 ir 1941 m.
Lapas R55 Tilsit (Tilžė)
1925 m. žemėlapyje Klaipėdos kraštas pažymėtas "Memelgebiet"
1941 m. žemėlapyje Lietuva dar vadinama Litauen; vėliau dar būdavo pridedama UdSSR
.

Šaltinis:www.mapywig.org

[Romas]

1925 metų Vokietijoje leistas žemėlapis Uebersichtskarte von Mitteleuropa (mastelis 1:300.000)
Lapas R55 Tilsit (Tilžė)

Administracinė schema




Žemėlapio fragmentas ties Klaipėda
Vietovardžiai Didžiosios Lietuvos pusėje - dar užsilikę nuo caro laikų lenkiškai-rusiški (Gorżdy, Jakubowo, Korciany)

www.mapywig.org

[Romas]

1941 metų Vokietijoje leistas žemėlapis Übersichtskarte von Mitteleuropa (mastelis 1:300.000)
Suklijuoti lapai R55 Tilsit (Tilžė) ir S55 Schaulen (Šiauliai)


Administracinė schema.
Atrodo, vokiečiai po 1939 reokupacijos paliko Klaipėdos autonomijoje buvusias Klaipėdos ir Šilutės apskritis (kreis Memel, kreis Heydekrug), o Pagėgių apskritį prijungė prie Tilžės-Ragainės apskrities.
Visos Klaipėdos krašto apskritys 1939-1945 priklausė Rytų Prūsijos provincijos Gumbinės kraštui (bezirk Gumbinnen)

www.mapywig.org

[Romas]

1941 metų Vokietijoje leistas žemėlapis Übersichtskarte von Mitteleuropa (mastelis 1:300.000)
Suklijuoti lapai R55 Tilsit (Tilžė) ir S55 Schaulen (Šiauliai)

Klaipėdos krašto ir Didžiosios Lietuvos sienos atkarpos iš šiaurės į pietus
1. Memel (Klaipėda)
Sienos atkarpa Nimmersatt (Nemirseta) - Bajorai / Kretinga - Jokūbavas - Gargždai - Dawillen (Dovilai)


2. Švėkšna - Šilutė
Sienos atkarpa Dawillen (Dovilai) - Poszeiten (Pėžaičiai) / Aisėnai - Inkakliai - Žemaičių Naumiestis

www.mapywig.org

[Romas]

1941 metų Vokietijoje leistas žemėlapis Übersichtskarte von Mitteleuropa (mastelis 1:300.000)
Suklijuoti lapai R55 Tilsit (Tilžė) ir S55 Schaulen (Šiauliai)

Klaipėdos krašto pietinės dalies ir Didžiosios Lietuvos sienos atkarpos iš vakarų į rytus

3. Šilutė - Tauragė
Sienos atkarpa Kolleschen (Kulėšai) / Ž. Naumiestis - Koadjuthen (Katyčiai) / Degučiai - Sartininkai - Laugsargen (Lauksargiai)


4. Tilžė - Tauragė - Smalininkai
Sienos atkarpa Laugsargen (Lauksargiai) - Schmalleningken (Smalininkai)

www.mapywig.org

[Romas]

Dar caro laikais palei Rusijos ir Vokietijos imperijų sieną buvo nutiestas vieškelis Švėkšna - Gargždai - Kretinga.
Siena nuo Veiviržo į šiaurę ejo palei Švėkšnos - Gargždų vieškelį.
Dabar netoli buvusios sienos eina aukštos įtampos linija.

Prie pat vieškelio, ties Veiviržo upe yra Skomantų piliakalnis
Sausio 15-ą rengiami patriotiniai žygiai Klaipėdos krašto atgavimui atminti. Vienas iš maršrutų prasideda nuo Skomantų piliakalnio.


Žemėlapis iš NŽT kompaktinio disko (2001)

Vaizdas nuo Skomantų piliakalnio į Veiviržo slėnį
Foto 2006.09




Rūkas ties Veiviržu


Gaila, kad jau temo; nepavyko nufotografuoti buvusios sienos Aisėnuose - Pėžaičiuose

[Neju]

Apie buvusią Lietuvos - Vokietijos (Klaipėdos krašto) sieną ties Inkakliais, Šilutės r.

Inkakliaĩ pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1695 m. birželio 24 d. lenkiškame Švėkšnos dvaro inventoriuje. Manoma, kad Inkaklių kaimo pavadinimas kilo pagal šioje vietovėje gyvenusio žmogaus pavarde Inkaklys (Abram Inkaklli).

Per Inkaklių kaimą teka Ašvos upė Veiviržo intakas, o vakariniu pakraščiu driekiasi Parubežio miškas, kur 1422-1923 ir 1939-1944 metais ėjo valstybinė siena tarp Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (vėliau Rusijos) ir Prūsijos (vėliau Klaipėdos krašto). Buvusią sieną dar ir šiandien tebežymi griovys miške. 1897 m. Švėkšnos grafas Adomas Pliateris ėmė rūpintis, kad sienos perėjimo punktas ir muitinė būtų perkelta iš Voverių (tarp Gardamo ir Ramučių) į Inkaklių kaimą. Toks leidimas buvo gautas ir 1912 m. atidaryta antros klasės muitinė Prūsijos pusėje (Žagatpurviuose), kuri veikė iki 1923 m., vėliau muitinė veikė netekus Klaipėdos krašto 1939-1940 m.

Pasienio buvimas visą laiką turėjo didelę įtaką vietos gyventojams. Žmonės vykdavo į Prūsiją ne tik apsipirkti, bet ir dirbti, „nemažai apylinkės gyventojų užsiiminėjo spirito ir kitų prekių kontrabanda iš Prūsijos. Kontrabandininkai suorganizavo 30-40 vežimų gurguoles, kuriuose be vežėjų, būdavo po du „liuosininkus“, taip vadinamus prekių nešikus. Siena pereiti tuo metu nebuvo sunku, ją kartais pervažiuodavo vežimais arba juos palikdavo šiapus sienos, o „liuosininkai“ eidavo į sutartą vietą prekių. Visi būdavo apsiginklavę šautuvais; tad susidūrę su pasienio sargyba, atsišaudydavę. <...>.

Po spaudos uždraudimo, Prūsijoje pradėtos spausdinti lietuviškos knygos bei laikraščiai. Jie taip pat kontrabanda buvo gabenami į Lietuvą.“ Pasakojama, kad draudžiamas knygas pasiimdavo Tilžėje tiesei iš spaustuvių, po to traukiniu važiuodavo iki Kukorų, o iš čia pėsčiomis (apie 15 km) per sieną ties Inkakliais ar Pociais į Švėkšną arba dar toliau knygas perduodavo. Šiandien knygnešių veiklą įprasmina ties rubežiumi pastatytas stogastulpis (skulpt. V. Bliūdžius, 2004).

Buvusi siena, dabar griovys miške

Šaltinis: http://www.vipt.lt/cms/app?service=e.../index&sp=5162

[Romas]

Lietuvos - Vokietijos muitinės 1939-1940 m.

Kai Vokietija užgrobė (kai kurie vokiečiai sako, kad susigrąžino) Klaipėdos kraštą 1939 m. kovo 22 d., vėl atsirado muitinės ir sienos perėjimo punktai.

1939 m. Lietuvos kelių žemėlapis


Su Klaipėdos kraštu buvo šios muitinės ir pasienio perėjimo punktai (Vokietijos pusėje - orientaciniai vietovardžiai):
Palanga - Nemirseta
Kretinga - Bajorai
Jokūbavas - Plikiai
Gargždai - Dauparai
Aisėnai - Pėžaičiai
Inkakliai - Saugos
Gardamas - Ramučiai
Sugintai?
Ž.Naumiestis - Kulėšai
Degučiai - Katyčiai
Sartininkai - Natkiškiai
Plikiškiai (Tauragė) - Lauksargiai
Šilinė - Žukai
Pašventis - Smalininkai
Palėkų prieplauka

---
Senojoje Lietuvos - Vokietijos sienoje į pietus nuo Smalininkų buvo šie pasienio punktai:
Ramoniškiai - Lazdėnai (Lasdehnen, nuo 1938 m. - Haselberg)
Slavikai - Šilėnai (Schillfelde)
Kudirkos Naumiestis - Širvinta (Schirwindt)
Kybartai - Eitkūnai (Eidtkau)
Vištytis - D.Kalvaičiai (Groß Kallweitschen, nuo 1938 m. -Groß Kornberg)

[Neju]

Nemirseta (vok. Nimmersatt) - buvo šiauriausia Vokietijos gyvenvietė prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Su Nemirsetos pavadinimu yra susijęs žinomas vokiečių posakis „Nimmersatt, wo das Reich sein Ende hat“ - „Nemirseta, tai vieta kur baigiasi Reichas“.

Buvusios Lietuvos - Vokietijos (Klaipėdos krašto) sienos pasienio stulpas ties Nemirseta (Nimmersatt)

Šaltinis: http://www.bildarchiv-ostpreussen.de

[HSV]

Nemirseta









Šaltinis: http://wiki-de.genealogy.net/Nimmersatt

[HSV]

Smalininkai











Šaltinis: http://wiki-de.genealogy.net/Schmalleningken ir http://www.flickr.com/photos/2763955...210229/detail/

[HSV]

Bajorai

Vokietijos pasienio stotis Bajohren (Bajorai), labiausiai į šiaurę nutolusi Vokietijos geležinkelio stotis

[HSV]

[HSV]

Pėzaičiai


Kretingalė

[HSV]

Išnykusių carinių sienų pėdsakai

http://www.veidas.lt/visuomene/istor...sienu-pedsakai

[ZXS]

Pasienio ruožas Palanga Nemirseta

Šį rudenį padarėm labai įdomų žygelį palei šiauriausią sieną tarp LT ir DE.
Rekomenduoju pakartoti kitiems, patikėkit, daug įdomiau nei trintis Basanavičiaus gatvėje. Nuo Tiškevičių vilos ~ 40 min. į pietus. Jei eisite palei jūrą, nepamirškit GPS, nes labai lengva pražiopsoti.

Vokiškas 1925 m. žemėlapis, anot maps.lt šitas kaimas ties "9,5" vadinas "DOBILAS":


Google maps rodė labai panašų vaizdelį, tik pastatų mažiau. Kaimas beveik visas išlikęs:


Užmetam vieną ant kito. Truputis "vektorinės grafikos":


Nuotraukų numeraciją:



Tik GPS padėjo rasti sienos vietą prie kopų ~20-30 m. tikslumu. Kopos toje vietoje kažkiek nukasinėtos, bet patikimų žymių nėra.


Toliau sieną žymi tokia beapželianti proskyna:






Kai kur išryškėja likęs griovelis šalia proskynos. Nuotraukos vietoje siena susikerta su naujuoju EuroVello dviračių taku:


Toliau siena persirita per Vytauto gatvę ir eina upeliu iki Klaipėdos plento:


Ties sieną Dobilų kaime keletas žirgynų. Galima pajodinėt. Dabar jie pasieniečiai. Siena nueina į laukus (į rytus). Ties krūmais prasideda pasienio griovys:


Čia tikriausiai, šiauriausia prūsiška sodyba. Pats Dobilų kaimas priminė liūdną Karaliaučiaus krašto vaizdą. Apsileidę tautiečiai.




Žirgynas:










Bus daugiau pasienio kitose vietose.