Šiek tiek plačiau apie HSV #2 pranešime paminėtą buv. Lietuvos - Lenkijos pasienyje žuvusį pasienietį Jurgį Kybartą (1898 – 1931)
Jurgis Kybartas - Pasienio policijos Trakų baro 5-ojo rajono 4-osios sargybos sargybinis, lenkų pasieniečio nukautas 1931 m. spalio 4 d. prie administracinės linijos ties Bražuolės upeliu.
J. Kybartas gimė Ukmergės apskrityje, Gelvonų valsčiaus Neveronių kaime. Pasienio policijoje pradėjo tarnauti nuo 1924 m. liepos 5 d. Ukmergės bare. Nuo 1929 m. lapkričio saugojo administracinę liniją su Lenkijos okupuotu Vilniaus kraštu Trakų baro V rajono ketvirtojoje pasienio sargyboje.
Laikinoji siena su lenkų okupuotu Vilniaus kraštu, kurios Lietuvos valstybė nepripažino ir nesiruošė jos demarkuoti, buvo pažymėta medžio kartimis, taip vadinamomis gairėmis, kurias lenkų pasieniečiams nesunku būdavo ir „pastūmėti“(žinoma, į Lietuvos pusę). Dėl tokių incidentų ne kartą kildavo pasienio konfliktai tarp abiejų šalių, josi apsikeisdavo notomis, pasienyje vykdavo susišaudymai.
Pagal istorinius šaltinius, lenkų pasieniečiai išprovokavo ir incidentą, kurio metu žuvo lietuvių pasienietis J. Kybartas. 1931 m. rudenį lenkų pasieniečiai savavališkai perkėlė demarkacinės linijos žymėjimo gaires giliau į Lietuvos teritorijos pusę ir iškasė griovį. Lietuvos pasieniečiai lenkų gaires sunaikino ir griovį išlygino. Lenkiai gaires vis atstatydavo, o lietuviai vėl sunaikindavo. Spalio 4 d. rytą pasienietis J. Kybartas tikrino vietą, iš kurios pats dar vakar buvo pašalinęs neteisėtą lenkų gairę. Čia jį užklupo du mirtini šūviai, paleisti lenkų policininko. Sunkiai sužeistas J. Kybartas dar sugebėjo pasitraukti apie 60 metrų nuo administracinės linijos ir mirė. Bėgančius į pagalbą tarnybos draugus lenkai apšaudė, bet nesužeidė. Į lenkų policininkus Lietuvos pasienio policininkai nešovė.
Po šio tragiško incidento buvo sudaryta abiejų šalių bendra komisija įvykiui ištirti. Nors lenkųi pusė bandė įrodinėti, kad Lietuvos pasienietis nukautas jų teritorijoje, bet faktai rodė ką kita. Dėl šio įvykio Lietuvos užsienio reikalų ministerija pasiuntė notą Tautų Sąjungai.
Jurgis Kybartas buvo iškilmingai palaidotas Vievio kapinėse, dalyvaujant sienos apsaugos pareigūnams, šauliams ir gausiam būriui visuomenės narių.
Praėjus keleriems metams, J. Kybarto žūties vietoje Baltamiškio kaime buvo pastatytas paminklas. Atidengimo ceremonija įvyko 1937 m. gegužės 16 d.
Paminklas yra stačiakampis raudono granito obeliskas, stovintis ant laiptuoto postamento. Obelisko priekinėje dalyje iškaltas kryžius, yra vieta nuotraukai, kuri sudaužyta, ir įrašas „ A†A / Pas. polic. sarg. eil. sarg. JURGIS KYBARTAS / Šioje vietoje lenkų nužudytas / 1931.X.4 / Lengva ir malonu dėl Tėvynės žūti“. Ant obelisko vakarinio šono iškaltas Vyčio kryžius ir įrašas: „Tęskime pradėtąjį žygį“, ant rytinio šono - „Jis budėjo Tėvynės sargyboje – budėk ir Tu, sargybini, kad laisvi būtume“. Paminklo vieta aptverta betono sienele, su kampiniais stulpeliais, sujungtais metalo vamzdžiu. Šiuo metu planuojama paminklą restauruoti.
Paminklas pasieniečiui J.Kybartui
Šaltiniai: http://www.pasienis.lt/lit/Iamzinant...J._Kyba/1720/1
http://www.pasienis.lt/lit/VSAT_kvie...uosius_in/1734
http://www.neriesparkas.lt/?id=15&l=1
http://www.xxiamzius.lt/numeriai/200...6/atmi_01.html
Jurgis Kybartas - Pasienio policijos Trakų baro 5-ojo rajono 4-osios sargybos sargybinis, lenkų pasieniečio nukautas 1931 m. spalio 4 d. prie administracinės linijos ties Bražuolės upeliu.
J. Kybartas gimė Ukmergės apskrityje, Gelvonų valsčiaus Neveronių kaime. Pasienio policijoje pradėjo tarnauti nuo 1924 m. liepos 5 d. Ukmergės bare. Nuo 1929 m. lapkričio saugojo administracinę liniją su Lenkijos okupuotu Vilniaus kraštu Trakų baro V rajono ketvirtojoje pasienio sargyboje.
Laikinoji siena su lenkų okupuotu Vilniaus kraštu, kurios Lietuvos valstybė nepripažino ir nesiruošė jos demarkuoti, buvo pažymėta medžio kartimis, taip vadinamomis gairėmis, kurias lenkų pasieniečiams nesunku būdavo ir „pastūmėti“(žinoma, į Lietuvos pusę). Dėl tokių incidentų ne kartą kildavo pasienio konfliktai tarp abiejų šalių, josi apsikeisdavo notomis, pasienyje vykdavo susišaudymai.
Pagal istorinius šaltinius, lenkų pasieniečiai išprovokavo ir incidentą, kurio metu žuvo lietuvių pasienietis J. Kybartas. 1931 m. rudenį lenkų pasieniečiai savavališkai perkėlė demarkacinės linijos žymėjimo gaires giliau į Lietuvos teritorijos pusę ir iškasė griovį. Lietuvos pasieniečiai lenkų gaires sunaikino ir griovį išlygino. Lenkiai gaires vis atstatydavo, o lietuviai vėl sunaikindavo. Spalio 4 d. rytą pasienietis J. Kybartas tikrino vietą, iš kurios pats dar vakar buvo pašalinęs neteisėtą lenkų gairę. Čia jį užklupo du mirtini šūviai, paleisti lenkų policininko. Sunkiai sužeistas J. Kybartas dar sugebėjo pasitraukti apie 60 metrų nuo administracinės linijos ir mirė. Bėgančius į pagalbą tarnybos draugus lenkai apšaudė, bet nesužeidė. Į lenkų policininkus Lietuvos pasienio policininkai nešovė.
Po šio tragiško incidento buvo sudaryta abiejų šalių bendra komisija įvykiui ištirti. Nors lenkųi pusė bandė įrodinėti, kad Lietuvos pasienietis nukautas jų teritorijoje, bet faktai rodė ką kita. Dėl šio įvykio Lietuvos užsienio reikalų ministerija pasiuntė notą Tautų Sąjungai.
Jurgis Kybartas buvo iškilmingai palaidotas Vievio kapinėse, dalyvaujant sienos apsaugos pareigūnams, šauliams ir gausiam būriui visuomenės narių.
Praėjus keleriems metams, J. Kybarto žūties vietoje Baltamiškio kaime buvo pastatytas paminklas. Atidengimo ceremonija įvyko 1937 m. gegužės 16 d.
Paminklas yra stačiakampis raudono granito obeliskas, stovintis ant laiptuoto postamento. Obelisko priekinėje dalyje iškaltas kryžius, yra vieta nuotraukai, kuri sudaužyta, ir įrašas „ A†A / Pas. polic. sarg. eil. sarg. JURGIS KYBARTAS / Šioje vietoje lenkų nužudytas / 1931.X.4 / Lengva ir malonu dėl Tėvynės žūti“. Ant obelisko vakarinio šono iškaltas Vyčio kryžius ir įrašas: „Tęskime pradėtąjį žygį“, ant rytinio šono - „Jis budėjo Tėvynės sargyboje – budėk ir Tu, sargybini, kad laisvi būtume“. Paminklo vieta aptverta betono sienele, su kampiniais stulpeliais, sujungtais metalo vamzdžiu. Šiuo metu planuojama paminklą restauruoti.
Paminklas pasieniečiui J.Kybartui
Šaltiniai: http://www.pasienis.lt/lit/Iamzinant...J._Kyba/1720/1
http://www.pasienis.lt/lit/VSAT_kvie...uosius_in/1734
http://www.neriesparkas.lt/?id=15&l=1
http://www.xxiamzius.lt/numeriai/200...6/atmi_01.html
Comment