Cha cha, "ant tų žodžių", šiandien ėmė ir pataisė toje vietoje ( prie Lampėdžių), bet irgi padarė visišką gaidį, sovietinę chaltūrą, kokios ir kaime jau neberasi.
Po teisybei, toks sprendimas kartais naudojamas Kopenhagoje. Nebūtinai tai yra geras būdas tai daryti, bet tokios chaltūros buvo daromos ne tik sovietyne.
Po teisybei, toks sprendimas kartais naudojamas Kopenhagoje. Nebūtinai tai yra geras būdas tai daryti, bet tokios chaltūros buvo daromos ne tik sovietyne.
Remontuojamose atkarpose teko pastebėti. Neturiu rimtesnių priekaištų kaip laikinam sprendiniui.
Klaipėdoje dažnai kažkur pamatysi dviračių taką. Gana patogus dėl lygaus reljefo.
Vilniuje naujausia infrastruktūra tikrai aukšto lygio. Trūksta šiek tiek jungčių.
Vilniuje gatvės ne tokios stroad'inės, daug pėsčiųjų ir verslų šalia.
Kaunas iš ties, rimtai verčia susimąstyt ką mes turime. Iš tikrųjų labai car centric, gatvės labai plačios, sunku judėti pėsčiomis dėl atstumų, daug kas atlieka keliones automobiliu, šaligatviai daug kur be dviračių takų, tačiau dviračių takai nelabai kviečiantys važiuoti, trūkinėja. Vidutiniškai labai nesaugios pėsčiųjų perėjos, tiek pėstiesiems, tiek dviračiams. Mentalitetas toks, kad be auto sunkiai galima įsivaizduoti gyvenimą Kaune. Šiuo metu turbūt didžiausias minusas gyvenimo Kaune yra miesto car centrizmas, ypač tokio dydžio miestui. Car-centrizmas suprantamas tik atokiose, nutolusiose vietovėse, kurias itin sudėtinga sujungti su likusiu VT tinklu, t.y. kaimeliai ir labai maži miesteliai.
Vienintelis rimtesnis urbanistinis mini privalumas prieš kitus didžiuosius miestus, kad VT iš didžiųjų Lietuvos miestų yra geresnis nei beveik visoje likusioje Lietuvoje, įskaitant Vilnių. Turiu omeny, švieslentės, naujos VT priemonės, e-bilietas. Tačiau VT Lietuvoje aplamai nėra geros kokybės, neturi jokio pirmumo prieš auto, tai yra suvokiamas daugiau skurdesnių ir desperate žmonių transportas.
Klaipėda savo miegamuosiuose rajonuose taip pat turi plačių gatvių, bet šioks toks dviračių takas ar maršrutas visada yra pasirinkime. Miestas iš tikrųjų patogesnis judėti be automobilio, nebent gyveni Piečiausiose miesto dalyse.
---
Nors Kauno naujausius projektus stebiu, tobulėjimą galima apčiuopti, bet visam miestui tinkamai sutvarkyti vis tiek reikės ne vieno dešimtmečio dėl projektų brangumo ir miesto dydžio.
Aš (ir labai tikėtina kiti urbanistiniai Youtuberiai) Kauno judumui be automobilio kol kas teigiamo balo neduočiau, ir duočiau jį šiek tiek mažesnį nei Vilniui ar Klaipėdai, ir manau teigiamo balo nebus kurį (gal net ilgą) laiką. Nebent vertintume atskirai centrinę miesto dalį. Su Naujamiesčiu (išskyrus Karaliaus Mindaugo prospektą) viskas beveik ok, gali būti geriau, bet kaip Kaunui ir Lietuvai neblogai.
Net kanadietis valdantis Lithuania Explained Youtube kanalą paminėjo, kad Kaune gana užkliuvo tas sprawl įspūdis, tuščios magistralinės gatvės, kuriose nėra gyvybės kas liečia pėsčiuosius. Vilnius jam nepalieka tokio gilaus sprawl įspūdžio.
Užtikau beskaitydamas komentarus prie naujausio Not Just Bikes video. Įdomu tik, kokiuose kituose Lietuvos miestuose lankėsi.
Keistas pastebėjimas apie Kauną, mano žiniomis pagal dviračių takų kiekį per kvadratinį metrą miesto ploto Kaunas yra ar bent buvo tarp lyderių Lietuvoje.
EDIT: nors suprantu, kad šitas vertinimas aprėpia daugiau nei dviračių takų kiekį. Tokiu atveju turiu sutikti.
Gali būti.
Bet ir dabar, pavyzdžiui, iškart po Danijos Kaunas negali nešokiruoti. Neseniai sutvarkytais ir pakankamai plačiais / tuščiais šaligatviais, pėsčiųjų gatvėmis, parkų takeliais važinėti dviračiais Kaune galima saugiai, bet, jei važiuoji per visą miestą, beveik visada važiuoji šalia plačios gatvės ir jauti šalia lekiančius automobilius (car-centric). Mūsiškiai vairuotojai lėtai nevažiuoja niekur, visur — didžiausiu įmanomu greičiu. Beveik nėra dviračių pervažų. Vietom yra požeminės perėjos, o galėtų būti paprastos ir su pervažomis šalia. Užsieniečiai gal nesusiranda parkų ir nežino, kaip kirsti kampus toliau nuo plačių gatvių. Be to, reljefas daug kur trukdo ir tiesiog nėra tų ramių gatvelių per kalvas arba visokie Žalialkalniai ir Šančiai su Vilijampolėmis visai nevilioja savo namų būkle.
Gali būti.
Bet ir dabar, pavyzdžiui, iškart po Danijos Kaunas negali nešokiruoti. Neseniai sutvarkytais ir pakankamai plačiais / tuščiais šaligatviais, pėsčiųjų gatvėmis, parkų takeliais važinėti dviračiais Kaune galima saugiai, bet, jei važiuoji per visą miestą, beveik visada važiuoji šalia plačios gatvės ir jauti šalia lekiančius automobilius (car-centric). Mūsiškiai vairuotojai lėtai nevažiuoja niekur, visur — didžiausiu įmanomu greičiu. Beveik nėra dviračių pervažų. Vietom yra požeminės perėjos, o galėtų būti paprastos ir su pervažomis šalia. Užsieniečiai gal nesusiranda parkų ir nežino, kaip kirsti kampus toliau nuo plačių gatvių. Be to, reljefas daug kur trukdo ir tiesiog nėra tų ramių gatvelių per kalvas arba visokie Žalialkalniai ir Šančiai su Vilijampolėmis visai nevilioja savo namų būkle.
Na taip, po Danijos negali nešokiruoti, ten dviračių eismas praktiškai visada vyksta gatve (dviračių takas palei važiuojamąją dalį, be jokio tarpo), o Danijos parkuose dviračių eismas išvis draudžiamas. Atskira tema galėtų būti kaip su dviračiu Danijoje atliekamas kairysis posūkis. Danų dviratininkų kultūra yra absoliučiai kitas lygis. Kaune tai su dviračiu gali važiuoti kur nori, kaip nori ir pagal savo susigalvotas taisykles, svarbu labai greitai. Šitokie skirtumai tarp dviratininkų Lietuvoje ir Danijoje šokiruoja labiau už viską.
Na taip, po Danijos negali nešokiruoti, ten dviračių eismas praktiškai visada vyksta gatve (dviračių takas palei važiuojamąją dalį, be jokio tarpo), o Danijos parkuose dviračių eismas išvis draudžiamas. Atskira tema galėtų būti kaip su dviračiu Danijoje atliekamas kairysis posūkis. Danų dviratininkų kultūra yra absoliučiai kitas lygis. Kaune tai su dviračiu gali važiuoti kur nori, kaip nori ir pagal savo susigalvotas taisykles, svarbu labai greitai. Šitokie skirtumai tarp dviratininkų Lietuvoje ir Danijoje šokiruoja labiau už viską.
Čia ne tik tarp dviratininkų tokie skirtumai. Lietuvoj daugelis eismo dalyvių mato tik save, rūpinasi tik savim ir piktinasi kitais neįtikusiais, sutrukdžiusiais jam, svarbiausiam, ką nors padaryti pagal savo supratimą.
Buvo mums tokia situacija, kad takas pažymėtas kaip bendras pėsčiųjų dviračių, o atlėkė jaunuolis su aptempta dviratininko apranga, nežiūrėdamas niekur aplinkui vos ne užvarė ant mūsų pėsčių ir dar pasipiiktino. Tikriausiai buvo įsitikinęs, kad tas apskritai niekuo ne išskirtinai dviračių takas, atrodantis kaip paprastas asfaltuotas šaligatvis, yra išskirtinai superdviratininkams prasilėkt, ir jokiu būdu ne šeimoms su vaikais ir močiutėms į parduotuves nueit.
Na, kaune be automobilio jau 15 metų gyvenu, nekyla noras jo ir turėt, manau realios problemos prasideda kai reikia judėt iš vieno miegamo rajono į kitą, nes žiauriai trūksta transporto tarp jų, viskas organizuota pro centrą, visa kita daugmaž OK, išskyrus Šilainius.
Šilainiai yra an urban disaster, gyventojų kiekis milžiniškas o transportas juokingai inadequate, tas matosi ir iš sunkiai protu suvokiamo automobilių kiekio to rajono kiemuose.
<...> o atlėkė jaunuolis su aptempta dviratininko apranga,<...>.
Dar vienas dalykas, ne vien Kaune, bet ir visoje LT, tai dviratininkų tipai ir kokiems jų tipams tie dviračių takai daromi.
Išskirkime du pagrindinius:
1. minetieji jaunuoliai su aptemptom dviratininkų aprangom, prisirakinančiais prie pedalų batais, plentiniais dviračiais ir pan. Jie nevažiuoja iš taško A į B, jie nevažiuoja ramiai pasivažinėti ir pan. Jų tikslas yra sportas, greitis ir pan. Jie be proto alergiški bet kokiam dviračių tako nelygumui, borteliams, pėsčiųjų buvimui juose, net alergiški ir kitiems dviratininkams dviračių take, kurie važiuoja lėčiau ar padrikiau nei jie (pvz vaikai). Jų yra kokia 5% visu važinėjančių. Bet jie labiausiai girdisi, kai reikia komentuoti naują dviračių taką, bortelį, sankirtą su kiemu/keliu, vingiu prie stotelės ir pan. Dėl jau anksčiau minėtų "alergijų". Nes jiems suletinti greitį ir ramiai palaviruoti tolygu nusižeminimui.
2. paprasti žmonės naudojantys dviračius laisvalaikiui su šeima/draugais, ar nuvykti iš taško A į B, jų dviračiai paprasti, ar net nuomojami ir pan. Jiem svarbu saugus ir patogus dviračių takų tinklas, parkų ar gražių vietu pasiekiamumas, galimybė dviračius kažkur saugiai palikti ir pan. Jie nėra tokia jautrūs borteliams, posūkiams ar kitoms kliūtims, nes ne dėl greičio naudojasi dviračiais.
Antros grupės žmonių yra kur kas daugiau. Ar tai būtų Kaunas ar Vilnius ar Kopenhaga. Pačiam teko važinęti dviračiu Kopenhagoje, tai tie "jaunuoliai su triko" Kopenhagos centre net padoriai (jų standartais) nepravažiuotų. Nes dviračių takai užkimšti "praščiokų". Ir mano akimis tai yra gerai, nes infrastruktūra, kokios pageidauja sportininkai, tikrai kainuoja brangiau. Ir čia jau būtų kaštų/naudos klausimas, kai dėl 5% sukišam daugiau pinigų. Todėl man asmeniškai (aš esu iš antros grupės) kartais juokingai atrodo kai čia forume gaudomas kiekvienas bortelis, kuri paliko keliais cm per aukštą, kiekvienas dviračių tako posūkis dėl VT stotelės ir pan. Man pvz tie patys nauji Kauno Savanorių pr., Baršausko g.,Veiverių pl., ir pan. takai visai tenkinantys, nes galima ramiai patogiai nuvažiuoti kur reikia. Ir mano "patogiai" yra su suvokimu, kad dviratininkas nėra pasaulio bamba, yra ir kitų eismo dalyvių, ir reikia rasti kompromisą. Daugiau ar mažiau yra jis rastas.
Sutinku, kad Kaune per daug plačių gatvių, kad tikrai po 1-2 juostas būtų galima nukirtpi, kai ką kišti požeme ir pan., bet su teiginiu, kad Kaunas yra labai car-centric prieš dviračius, nesutinku. DT daugėja, jei tik vyksta kurios tai gatvės rekonstrukcija, nutiesiamas "raudonas takas". Beabejo, dviračių takų tikrai dar trūksta ir jų tinklą reikia plėsti, bet sakyti, kad nauji "raudoni takai" yra prasti esamomis miesto sąlygomis, gali tik labai jau "triko fanai" ar manantys, kad dėl dviračių turi aukotis visi likę. Gerai kažkas pasakė, Kopenhagoje išvis daug kur važiuojama gatvejė, kur dviračių takas atskirtas mažu borteliu, šalia auto eismo. Jei tokius padarytų pas mus, išvis ašarų upės prasidėtų.
Nebūtina taikytis į sportininkus, sutinku.
Tačiau manau dviračių infrastruktūra turi būti geriausių standartų, taip gerbiamas ir paprastas pasivažinėt ar į tašką B išvažiavęs dviratininkas. Nėra visokių kliūčių, aukštų bortelių ar šiaip kvailų sprendimų. Tokiu būdu daugiau žmonių norės išvažiuot dviračiu, gėrės gyventojų sveikata.
Takai tept lept kaip senesni Klaipėdos kokie takai nebus patrauklu tokiais važiuoti dažnai.
Su Kaunu kas nepatinka, kad retesnėm progom išvažiuoti visai smagu, bet jeigu dažniau pradeda erzinti didelė automobilių viršenybė, infrastruktūros įrengimo trūkumai, kaip aukšti borteliai, dviračių pervažų (kvadračiukų) trūkumas, ar vietom net susidėvėję šaligatviai. Lieki su keletu gerų pasirinkimų, ir su kažkiek visiškai nepatrauklių alternatyvų.
Turiu omeny, net nereikia būti hiperjautriu sportininku (aš esu taspac paminėta antra dviratininkų grupė), kad pajaust, kad dažnai važinėt pradeda greit atsibost.
Bent dar visai neseniai, tai tikrai aš buvau labiausiai besiskundžiantis forume dėl takų kokybės. Priklausau abejoms grupėms.
Esmė, kad bent jau Vilniuje (o būtent ten, kiek suprantu, ir skaitosi geriausi takai) dažniausiai visi takai būna vienaip ar kitaip tiesiog ne pagal LR įstatymą pastatyti. Tai pasipiktinimai jau vien dėl to yra pagrįsti. Nebūtų pasipiktinimų, kad ir dėl smulkiausių dalykų – negerėtų kokybė aplamai.
Aukštesnis standartas dėl visokių patogesnių vingių, bortų suoliukų ar stulpų nebuvimo take ir gerina saugumą, kuris aišku didina greitį sportininkui, bet taip pat infrastruktūra tampa daug atlaidesnė antros grupės dviratininkų klaidoms. Apsaugant juos pačius, tiek kitus.
Ne visada geriau įrengta infra yra brangiau, pvz. visada įrengdavo įleistus bortus take, tai jie tikrai brangiau kainuoja įrengti nei jų neįrengti tiek dėl medžiagų, tiek dėl rankų darbo. Tik po gerų 3 m. jų pradėjo atsisakinėti projektuotojai, o iki to net prašant jų neįrengti ir pateikiant nuotraukas, kaip su laiku aplink juos pasėda asfaltas, susiformuoja ledo balos žiema ir taip bet kokiam dvriatininkui lengvai galima paslysti, jau nekalbant apie disformfortą daužantis per nelygumus – projektuotojai vis tiek kartais atsisakydavo jų neįrengti.
Niekada neįrengia pandusų, kurie jau priklausytų pagal įstatymą. Sportininkui mažiausia problema, jam net dar geriau greitai nusileisti, bet pandusai reikalingi antros grupės dviratininkams, kad įvairaus pajėgumo senutės galėtų užvažiuoti į viršų ar kostiumuotas profesorius nesuprakaituotų – tokiu atveju brangiau infra kainuoja būtent dėl pastarųjų grupės.
Geras takas turėtų būti efektyvus takas, kad tiek sportininkas galėtų palaikyti greitį, tiek plotis parenkamas adekvatus pagal srautus, kad būtų galima saugiai apvažiuoti tuos pačius vaikus, tiek saugumas užtikrintas mažai įgudusiems žiopliukams, kai vidury tako įrengiama VT stotelė su suoliuku, stulpu ir šiukšledeže, kurios galima ir nepastebėti, o jei dar reikia prasilenkti laviruojant – daug lengviau užkabint vieniems kitus ir nukentėt. Gera infra veda prie patogumo ir saugumo visiems. Neverta skirstyti takų pagal grupes. LR įstatymas pagal STR irgi niekaip neišskiria „sportinių“ takų.
Kauno dviračių takų tinklas, lyginant pagal miesto plotą, maždaug du kartus didesnis nei Vilniuje. Nors, galbūt kai kurios atkarpos Kaune senesnės ar nelabai kokybiškos.
Klaipėdoje dviračių takų beveik apskritai nėra. Kelios atkarpos Šilutės plente ir dabar tiesiama gal poros km trasa Taikos pr. Geriausia kas yra - tai takas per Girulių mišką link Karklės. Mieste dviračiams kloja raudonas trinkeles, tai apie ką kalbėt.
Comment