[LV] Latvijos keliai

[Romas]

Savaitgalį po 15 metų pertraukos užsukome į Daugpilį .
Važiavome ne pagrindiniu keliu per Zarasus, o per Tilžę / Demenę.
2009 metais kelyje Demene - Daugpilis ten buvo žvyrkelis, lopytas perlopytas senas asflatas ir keli remontuojami ruožai.

Tilžėje dokumentus patikrino pasienio tarnyba; su pasieniečiu draugiškai pašnekėjome apie kelių sąlygas. Jis vienareikšmiškai pasakė, kad dabar Latvijoje keliai žymiai geresni nei pas mus.
Lietuvos pusėje iki Tilžės buvo asfaltas, o nuo Tilžės - neblogai nugreideriuotas žvyrkelis.

Tilžė / Demene
Foto 2009.05


Foto 2024.03
Yra Šengenas - nebėra pasieniečių su vėliavomis ir stoginės mašinų patikrai

[Romas]

Įvažiavus į Latviją - gera naujiena.
Pasirodo, ten žvyrkeliuose greitis jau nebe 70 km/h val. o 80 km/h.


Lietuviško žvyrkelio kokybė buvo visai nebloga.
Bet pervažiavus sieną skirtumas buvo akivaizdus - latviško žvyrkelio V723 lygumas itin maloniai nustebino.


Kol nebuvo dulkių nuo kitos mašinos,tai buvo tiesiog idealiai lygus kelias.
Žvyrkelio pradžios ženklas Latvijoje buvo panaudotas pažymėti ir asfalto pradžią


Toliau kelyje V723 Lietuvas robeža-Demene-Spivanišķi buvo normalus asfaltas




Sankryža su keliu V674 Zemgales stacija -Daugavpils




Palyginimui - foto 2009.05

[Romas]

Kelias V674 Zemgales stacija -Daugavpils

Palyginimui - kelios nuotraukos, kaip ten buvo prieš 15 metų
Foto 2009.05
Tipiškas tumetinis latviškas peizažas - duobėtas kelias 6 km, paskui duobėtas kelias 5 km, paskui duobėtas kelias X km


Tuometinis latviškas lopas ant lopo , o lope - skylė / duobė


Tuomet buvo sukalti kuoliukai




Šiemet nebuvo ką fotografuoti - puikus kelias ir prastesnis oras
Viens - ir atsidūrėme Daugpilyje
Foto 2024.03

[goolfietis]

Belieka tik gailiai atsidusti....

[Romas]

Belieka tik gailiai atsidusti....

Anksčiau Latvijos kelia buvo žymia prastesni nei Lietuvoje ir Estijoje.
Kontrastai buvo važiuojant A12 -> A8 Šiauliai- Ryga, A13 -> A12 Klaipėda - Liepoja ir ypač KK190->P89 Biržai - Ryga
Dabar važiuojant šiais keliais, pervažiavus sieną irgi iš karto pasijunta skirtumas - tik jau ne Lietuvos naudai.

A10-> A7 "Via Balticoje" Panevėžys -Ryga ir A6-> A13 Zarasai -Daugpilis dangų skirtumai pasienyje nebuvo ryškūs (tik A13 už Daugpilio, ties Agluona buvo žiaurios provėžos, nežianau kaip dabar).
Dabar kertant sieną ties Zarasais lietuviškas A6 buvo kiek geresnis už latvišką A13 (neskaitant toliau pasibaisėtino ruožo tarp Degučių ir Daugiailių)

Foto 2024.03
LV. A13 Daugpilis -Zarasai


LT. A6 Zarasai- Utena

[alga]

Latvijos visuomeninės televizijos rusakalbė laida apie kelių būklę, priežiūros ir vystymo finansavimo perspektyvas.

[PoDV]

Latvijos visuomeninės televizijos rusakalbė laida apie kelių būklę, priežiūros ir vystymo finansavimo perspektyvas.

Turbūt tik apie kelius Latvijoje diskutuosim? Originalus post'as buvo bendroje temoje apie Latviją.

Man susidarė toks įspūdis, kad latviai tolygiai paskirstė ES lėšas dangų renovacijomis. Pas mus lėšos eina megaprojektams, kur tiesą sakant, jaučiasi kad mūsų šaliai dideli projektai, pvz. tiltai per Nerį Kaune ar net Via Baltica platinimas į Lenkiją, keli projektai didžiuosiuose miestuose. Įsivaizduoju kiek km išeitų perasfaltuot kelių jei lėšos megaprojektams nueitų jiems. Mums paprastus kelius tenka perasfaltuot iš savų lėšų, kažkiek taupant kokybę. Kas liečia latvius, ir aš abejoju kad tiesis daugybę km autobanų dykrose į visokias liepajas ir daugavpils. Planas max kol kas būtų išplatint Via Baltika nuo Rygos į Lietuvą ir aplinkinės vietovės aplink Rygą. Didžiausias išstenėtas megaprojektas Latvijoje pastarųjų 10 metų yra Kekavos aplinkkelis. Rygoje megaprojektai su tiltais per Daugavą vyko ankstesniam ES finansiniame laikotarpyje, kai Latvijos keliai buvo sugriuvę.

Reportažas kaip suprantu apie tai kad Latvija pateks į situaciją, kur reiks iš savų pinigėlių kelius tvarkyt, o biudžetas labai mažas. Jeigu išliks žemesnis BVP gyventojui nei Lietuvoje, o Lietuvai seksis tvarkytis su mokesčių surinkimu, dar klausimas kokia ta ateitis su keliais Lietuva vs. Latvija. Jau dabar Slovakijos, Vengrijos paprasti keliai prastesni nei Latvijos (nekalbu apie autostradas), o tos šalys jei nemals š gali turėti rojaus sąlygas investicijoms į ekonomiką (ir kartu į biudžetą) dėl Austrijos, Vokietijos artumo.

[alga]

Na, taip, buvo forume palyginimų su kaimynais, tai čia šiek tiek objektyvios info iš pačių latvių toms diskusijoms.

Man pasirodė įdomu, kad greitkelis visoj Via Balticoj pas juos buvo "Projekto 2040" dalis, bet dabar, panašu, iki 2040 to nebus. Iki 2030 geriausiu atveju pastatys vos daugiau Rygos aplinkkelio ir tiek.

[PoDV]

Na, taip, buvo forume palyginimų su kaimynais, tai čia šiek tiek objektyvios info iš pačių latvių toms diskusijoms.

Man pasirodė įdomu, kad greitkelis visoj Via Balticoj pas juos buvo "Projekto 2040" dalis, bet dabar, panašu, iki 2040 to nebus. Iki 2030 geriausiu atveju pastatys vos daugiau Rygos aplinkkelio ir tiek.

Patys latviai kaip suprantu įdomiai išgyvena dėl kelių. Mums vis dar pavydi, kad turim daug 2x2 kelių, bet nori pasidžiaugti, kad pavyko Latvijai pralenkti kelių dangos būkle.
Rygos gatvės kaip suprantu santykinai išlieka tragedija. Suprantu, kad daug kas pyksta ant Benkunsko nejautrių perasfaltavimo darbų sprendinių Vilniuje, bet tai gali padėt greitai apdėt Rygą pagal gatvių dangų būklę, o gal jau aplenkta su tais 100 km gatvių per metus perasfaltavimais.. Spėju, Kaunas (išskyrus kiemus) jau turbūt kurį laiką aplenkė dangomis Rygą.

[alga]

Dar čia mindamas dviratį šiandien suvokiau, kad čia Europos žaliasis kursas in action: jei visiems reikia mažint automobilių naudojimą, tai autobanų tinklo statyba Latvijoje grynai kertasi su tais tikslais. Užtat ES pinigai keliauja nebe į greitkelius, o į geležinkelius. Prasminga, ar ne?

[PoDV]

Dar čia mindamas dviratį šiandien suvokiau, kad čia Europos žaliasis kursas in action: jei visiems reikia mažint automobilių naudojimą, tai autobanų tinklo statyba Latvijoje grynai kertasi su tais tikslais. Užtat ES pinigai keliauja nebe į greitkelius, o į geležinkelius. Prasminga, ar ne?

Aš pats pradedu matyt, kad žaliasis kursas nėra 100% sklandus. Pvz. Lietuva nevystė normaliai keleivinio geležinkelio plėtros praktiškai nuo WWII, viskas nuėjo į kelių vystymą. Lietuva gali vystyt kelius jei būtų susitvarkyta su finansavimu ir ko gero korupcija, bet geležinkelių vystymui reikia daug mokytis.

Latvija tai iš vis dabar iš ES, jei tęsis žaliasis kursas, gali geriausiu atveju tikėtis nusitiest ar susitvarkyt normalesnius geležinkelius į tas pačias liepojas ir daugpilius, o autobanai Latvijos dykrose yra gryna utopija bent iki 2040 m., fantazija, ne mažiau realistiškas kaip Beringo sąsiaurio jungtis tarp Čiukotkos ir Aliaskos.

Realiai ką dabar turi latviai su užmiesčio keliais, sakyčiau, labai nebloga situacija. Geresnė nei Lietuvoje, tam tikrais atžvilgiais geresnė nei Slovakijoje, Vengrijoje, nekalbu apie kai kurias Balkanų šalis. Trūksta plėtros aplink Rygą ir Via Baltica į Lietuvą.

[alga]

Realiai ką dabar turi latviai su užmiesčio keliais, sakyčiau, labai nebloga situacija. Geresnė nei Lietuvoje, tam tikrais atžvilgiais geresnė nei Slovakijoje, Vengrijoje, nekalbu apie kai kurias Balkanų šalis. Trūksta plėtros aplink Rygą ir Via Baltica į Lietuvą.

Žiūrėjai tą laidą? Magistraliniai keliai geresni, nes juos rekonstravo už ES pinigus, bet su sąlyga, kad kas 10 metų perdenginės viršutinį sluoksnį. Pirmiesiems plentams greit ateina terminas, ir tas įsipareigojimas stipriai riboja kelių tinklo vystymo laisvę. Vietinės reikšmės keliai Latvijoj daug prastesni nei šitie magistraliniai, o Lietuvoj priešingai, vidutinė asfaltinių rajoninių kelių būklė gera ir lenkia ir Lenkiją ir Slovakiją ir Vengriją.

[Romas]

Realiai ką dabar turi latviai su užmiesčio keliais, sakyčiau, labai nebloga situacija. Geresnė nei Lietuvoje, tam tikrais atžvilgiais geresnė nei Slovakijoje, Vengrijoje, nekalbu apie kai kurias Balkanų šalis. Trūksta plėtros aplink Rygą ir Via Baltica į Lietuvą.

Drįstu paprieštarauti dėl lyginimo su Vengrija ir Slovakija. Latvijai reikes š... plaukti kelis dešimtmečius, kol pasieks tų Vidurio Europos šalių (su nepačiais geriauisais keliais) lygį.

Latvijoje tebėra labai daug žvyrkelių net krašto keliuose su P raide (panašu, kad tai nuo sovietinių laikų užsilikusi rusiška "r" raidė дорога республиканского значения/ doroga respublikanskogo značenija).
Per paskutinius 10-15 metų Latvijos pagrindiniu kelių dangos tapo žymiai geresnėmis nei Lietuvoje, kažkiek išasfaltuota svarbių žvyrkelių.
Buvo du nauji projektai - P80 / E22 (Rīga - Ulbroka) - Bunĉi Tinūži- Koknese ir pernai atidarytas Ķekavos aplinkkelis.
Didesnių stebuklų sunku tikėtis, kai šalis yra skurdenė už Lietuvą, kraštas nuo senų laikų retai apgyvedintas ir viskas koncentruojasi aplink Rygos aglomeraciją.

[PoDV]

Žiūrėjai tą laidą? Magistraliniai keliai geresni, nes juos rekonstravo už ES pinigus, bet su sąlyga, kad kas 10 metų perdenginės viršutinį sluoksnį. Pirmiesiems plentams greit ateina terminas, ir tas įsipareigojimas stipriai riboja kelių tinklo vystymo laisvę. Vietinės reikšmės keliai Latvijoj daug prastesni nei šitie magistraliniai, o Lietuvoj priešingai, vidutinė asfaltinių rajoninių kelių būklė gera ir lenkia ir Lenkiją ir Slovakiją ir Vengriją.

Pradžią peržiūrėjau, dabar jau daug ko neprisimenu. Plius kalbinis bajeras ir skaityt neaiškiai išverstus YouTube subtitrus menkas malonumas. Esmę pagavau, kad geri Latvijos pagr. keliai dėl ES fondų.
Net nepagalvojau, kad yra įsipareigojimas dangą kas 10 m. atnaujint. Aišku, magistraliniams keliams Via Baltica ar Liepojos, Daugpilio kelią užteks pinigų, bet jei pradėt kalbėt apie P kelius tai neįsivaizduoju kaip jie padengs lėšas. Autobanai Latvijoje turbūt yra utopija, sėkmės bent jau susitvarkant kelius Rygos aglomeracijoje, t.y. intensyviausios atkarpos ties Ryga, Rygos aplinkkelis, Via Baltica į Lietuvą, Lenkiją.

Drįstu paprieštarauti dėl lyginimo su Vengrija ir Slovakija. Latvijai reikes š... plaukti kelis dešimtmečius, kol pasieks tų Vidurio Europos šalių (su nepačiais geriauisais keliais) lygį.

Latvijoje tebėra labai daug žvyrkelių net krašto keliuose su P raide (panašu, kad tai nuo sovietinių laikų užsilikusi rusiška "r" raidė дорога республиканского значения/ doroga respublikanskogo značenija).
Per paskutinius 10-15 metų Latvijos pagrindiniu kelių dangos tapo žymiai geresnėmis nei Lietuvoje, kažkiek išasfaltuota svarbių žvyrkelių.
Buvo du nauji projektai - P80 / E22 (Rīga - Ulbroka) - Bunĉi Tinūži- Koknese ir pernai atidarytas Ķekavos aplinkkelis.
Didesnių stebuklų sunku tikėtis, kai šalis yra skurdenė už Lietuvą, kraštas nuo senų laikų retai apgyvedintas ir viskas koncentruojasi aplink Rygos aglomeraciją.

Imant visumą, tai jo, Vengrija, Slovakija geriau. Autostrados iš esmės Vakarų Europos lygio, įskaitant ženklinimą ir sankryžų išplanavimą. Vietiniai keliukai geriau, nes tiesiog daug žmonių gyvena, didelis poreikis asfaltavimui. Man atrodo ir Lietuvai čia geriau sekasi, nes didesnis poreikis asfaltavimui.

Bendrai kas liečia Latviją kalbu apie vieną kategoriją, t. y. pagrindinius kelius. A kategorija ir pagr. P kategorijos keliai. Grubiai kur labiausiai tikėtina kad važiuosi kaip užsienietis. Didžiausias latvių trūkumas, kad nėra autostradų.
Vietiniai keliai tai tiesa, kad šalis tiesiog per retai apgyvendinta ir gana skurdi kas liečia provinciją. Tuo pačiu ir faktas, kad autostradų nėra iš dalies dėl to, kad šalis retai apgyvendinta.

P kategorija tai rimtai tokiu sovietmečiu dvelkia. Tik tiek kad latviai skyscrapercity.com forume aiškino, kad čia ne "дорога республиканского значения", o "Pirmais škiras celš", ale "pirmo lygio kelias". Mūsų geltono fono krašto kelio maršruto ženklai tokie labiau dvelkiantys Europa, pvz. kaip Vokietijoje, Lenkijoje.