[LV] Latvijos keliai

[Tomizmas]

Man kaip tik patinka minimalistiniai latviški žiedai. Kai Lietuvoje artėju prie žiedo, mane ima purtyti – nes jau kokį puskilometrį prieš žiedą jau reikia stebėti kelio ženklus, kur ir kaip persirikiuoti, iš kokios juostos įvažiuoti, nes paskui rizikuoji užsirauti ant kokio borto ir išvažiuoti ne ten kur tau reikia. Latvijoje tuo tarpu jokių parkių – atvažiuoji kaip nori, išvažiuoji kur nori.

P.S. Olandijoje turbo žiedai naudojami retai.

Lietuvoje kaip tik labai patogu - pasižiūrėjai į ženklus, ir viskas aišku. Vilniuje daug kur ženklai prieš žiedus išskirtinai protingiems pastatyti net kelis kartus. Viskas subraižyta, visur rodyklės - tiesiog neįmanoma susipainioti.

Dėl panašios priežasties, kaip Latvijoje, prieš keletą metų teko prasikeikti Paryžiaus žieduose. Beje, aplink Triumfo arką einančiame žiede linijos nusitrynusios, ir ilgai stovėjau, žiūrėjau ir negalėjau suprasti:

1. Kiek šiame žiede juostų,
2. Iš kur vietiniai žino, kaip įsukti ir išsukti,
3. Kaip jie sugeba nesusidurti vienas su kitu.

Latvija eina link Paryžiaus, nors kiek girdėjau, dabar ir ten didelės pertvarkos - greitis mažinamas, gatvės siaurinamos, gal pagaliau ir žiedus padarė normalius.

[Tomas]

Lietuvoje kaip tik labai patogu - pasižiūrėjai į ženklus, ir viskas aišku.

Latvijoje pamatai „eismo ratu“ ženklą ir viskas aišku.

[themanual]

Pas mus iki žiedų pertvarkos kelių juostų žieduose buvo pamėgę daryti kiekvieną išvažiavimą dviem juostom, o čia įdomiai kai kur dvi juostos išsukime, kai kur viena, bet pagal video tai ženklinimo nėra, reiškias išsukti tik pirma juosta gali visuose išvažiavimuose.

Žinau lietuvaitį kuris Latvijoje išsukinėdamas iš antros juostos nukirto pirma juosta norėjusį važiuoti toliau žiedu, nes buvo įpratęs kaip LT jog gali ir antra juosta išsukinėti jeigu išsukimas dviejų juostų, bet ženklo tai leidžiančio daryti nebuvo...

Mano nuomone šitą žiedą dar galima toleruoti, nes jame galioja paprasčiausios taisyklės. Turi būti žieduose arba taip arba kaip pas mus dabar Vilniuje bet ne taip kaip Vilniuje buvo anksčiau kur nei iš šio nei iš to paskutinę akimirką važiuodamas žiede pamatai ženklą jog pirma juosta gali tik išsukti į dešinę.

Šitam latviškam žiede labiau prisikabinčiau ar apskritai jame reikia dviejų juostų.

[PoDV]

Latvijoje prasčiau nei Lietuvoje su horizontaliu ženklinimu: neišskirtos A juostos aiškia linija, keisto dizaino sustojimo vietų žymėjimai, tie keistieji kelkraščiai kur visi verčiami pasitraukti, etc. Taip pat su šviesoforais, jie vieninteliai naudoja rusišką kairiąją sekciją naujoms sankryžoms, kai Estija jos atsisakė 200X m., o Lietuva 2012 m.

Vienas dalykas, kuris yra geriau tai vertikalusis ženklinimas. Naudojamas vokiškas šriftas ir ryškesni kontūrai, gražaus dizaino rodyklės. Įspėjamųjų ir draudžiamųjų ženklų raudoni rėmai platesni. Uždėkit latviškus ženklus pvz. A5 Marijampolė-Kaunas ir vaizdas būtų dar labiau europietiškas.

Sutinku, kad Latvijoje su žiedais tikrai prastokai. Lietuvoje kiek geriau, tačiau chaotišku ženklinimo žiedų turi Kaunas, Klaipėda ir keletas rajonų centrų.

[Romas]

Iš temos "Latvijos ir Estijos aktualijos" atkelta virš 30 pranešimų apie Latvijos kelius. Dalis pranešimų tinka ir bendrai diskusijai apie žiedinės sankryžas.

[Gator]

Asmeniškai žiauroka, kad net tokie dalykai nėra sutvarkyti Latvijoje. Žmonės priversti klausytis fūrų triukšmo, uostyti sunkiasvorių auto smarvę dėl tokio tranzito.

Ne į temą, bet prisiminiau per filmus kelis kartus girdėtą motyvą - miesteliai priešinasi aplinkeliams, nes tada parrandama daug pajamų.
Turbūt nėra tik scenaristų fantazijos, bet ir realybėje taip JAV būdavo.

[Romas]

O dabar pažiūrėkime kaip Via Baltica eina per Latviją:
Kelias eina per Bauskos centrą

Deja, nuotraukos nėra rodomos

[acetonas]

Žmonės priversti klausytis fūrų triukšmo, uostyti sunkiasvorių auto smarvę dėl tokio tranzito.

Apie Klaipėda kalbi? Karmėlavą?

[PoDV]

Įdomu, kad Via Baltica tarp Pasvalio ir Bauskės nėra labai intensyvi. Nepalyginsi su Marijampolė-PL siena. Anksčiau būdavo koks 4500 automobilių per parą. Dabar artėja prie 5000. Tiesa už Bauskės kelias, kiek pamenu, intensyvus artimesnis mūsų Panevėžio-Pasvalio ruožui, turi kažkur apie 10 000 automobilių per parą.

Tikra tiesa, kad Latvijos pagrindinis kelias į Europą eina, kopijuojant Lenkiją prieš 20 metų. Tuoj ir iš Lietuvos bus galima nemasimalti gyvenvietėse nuo Kauno iki Berlyno.

[mantasm]

Būtų padorus kelias, būtų dar rimtesnis srautas. Nuvažiuot iš Vilniaus į mūsų pajūrį savaitgaliui - kodėl ne. Nuvažiuot į Rygą ar į pajūrį šalia jos... psichologiškai atrodo baisiai toli. Nors atstumas kilometrais praktiškai tas pats.

[dangoraižistas]

Neįmanoma nesutikt su Romas išsakoma pelnyta kritika LAKDui (ar kaip ten vadinasi) kai NET LATVIAI ima lenkti Lietuvą aplinkkelių statybose.

Pradėtas statyti Kėkavos aplinkkelis.

Planuojami dar keli. Kaip įprasta latviams (panašiai jai buvo pavarę prie Saulkrastų), trumputėje 18 km atkarpėlėje bus 6 tuneliai ir viadukai, kelios požeminės perėjos, keturios juostos, bet ir jungiamieji keliai ir t.t. ir pan.

Straipsnis: https://buvinzenierusavieniba.lv/val...la-buvniecibu/

Informacija latviškai.



Latviai netgi rado išeitį „pinigų neturėjimui“ – PPP.

[dangoraižistas]

Mes turbūt net ir 3000 metais nesulauksim Zarasų aplinkkelio ir stebėsime fūrų VIRAŽUS centrinėmis Simno gatvėmis, leidžiant smarvingą dyzelio dvoką ir keliant triukšmą tūkstančiams gyventojų...

Gi latviai REALIAI PLANUOJA be Kėkavos dar kelis aplinkkelius: Bauskos, Iecavos ir t.t. Kelios schemos:





Pradėtas statyti aplinkkelis. Pabaigs berods 2023.


Plačiau latviškai: https://lvceli.lv/aktualitates/top-p...em-autoceliem/

[PoDV]

Latvija su naujų kelių ir platinimo situacija stipriai užsistagnavo po P80/E22 statybų.
Kekavos aplinkkelis buvo laiko klausimas ir didelis prioritetas. Aplinkkelis beje turi trūkumą, nelabai suprantama, kodėl kelias bus 2x2 tik tarp Rygos ir Rygos aplinkkeliui, o kitur liks tik 1+1, čia kažkoks wtf tiesą sakant.
Didžiausias teigiamas postūmis Latvijos keliuose yra su kelių perasfaltavimais. Su jų DIN šriftu ir ženklais perasfaltuoti atrodo kaip vakarietiški keliai

Lietuva tuo laiku pasistatė autostradą Kaunas-Marijampolė
Pasistatė su tokia pačia PPP schema Palangos aplinkkelį visai neseniai
Stengiamasi artinti statybų pradžią autostrados ruožui tarp Marijampolė-Lenkijos siena.
Aišku, kiek atsilikome su dangų būkle, bet tikimasi ir skaičiuojama, kad tokių prastų būklių kelių metai iš metų mažės.
Aplinkkelių gal ir reikia, bet kol kas matau situaciją, kad kartais neužtikrinamas esamų kelių reikiamas lygis ir ergonomiškumas, ypač vietomis ženklinimas. Aplinkkeliai čia gali ir palaukti kažkiek. Tai nėra super panacėja. Zarasai ir Simnas tai ne Via Baltica.

Kažkuria prasme Latvija atsiliko su Via Baltica statyba. Lietuva jau buvo pasistūmėjus su naujų Via Baltica kelių statyba dar 2000-ųjų sandūroje. Labai mažai kur kelias kerta gyvenvietes. Dabar tik laikas yra kelius išplatinti, kas ir yra planuojama. Norėtųsi, kad A8 ir A10 keliuose atsirastų daugiau skirtingo lygių sankryžų.

[Al1]

Kekavos aplinkkelis tiesiamas. Visame ilgyje. Kol kas didelių spūsčių, važiuojant senu keliu dėl kelio darbų neteko matyti (važiavau rytinio ir popietinio piko metu).

[bimbam]

Beslampinėdamas google maps radau labai keistą žvyrkelį prie Daugpilio. Jis neįprastai platus, dalimis nusikirtinėja ir beveik niekur neveda. Per street view tapo aišku kad tai niekada nebaigtas statyti aplinkkelis. Į jį įeina ir tiltas per Dauguvą. pora vietų žvyrkelis išsiskiria į 2 dalis skirtingoms kryptims paliekant viduryje "žaliąją salelę". Turbūt kiti forumiečiai žino apie šitą aplinkkelį. Gal kas galėtų papasakoti daugiau?



O čia, 2021 metų vaizduose, matosi kad prie suplanuoto tilto vietos stumdomos žemės. Ar darbai atsinaujino?

[Sula]

Aplinkkelis.

[kotofeich1]

Prieš 10 metų važiavom dviračiais palei geležinkelį iki Turmanto, tai nustebino senai pastatytos tilto per geležinkelį atramos ir nieko aplink.

[Romas]

Prieš savaitę, kai Lietuvos siautė pūgos, apsilankiau Rygoje ir išbandžiau Lietuvos ir Latvijos kelius ne pačiomis palankiausiomis sąlygomis.

Įspūdžiai apie Lietuvos kelius - temoje "Lietuvos keliai žiemą"
https://www.miestai.net/forumas/foru...e4#post2017652

į tą pusę važiavau per Uteną - Kupiškį - Biržus - Germainškį / Skaistkalnę


Kelias P89 Skaistkalne - Ķekava anksčiau buvo pasibaisėtinas (ypač kokybė pablogėjo, akai tuo keliu apie 2006 metus buvo apylnaka, kol buvo rekonstruojama Via baltica"). Itn

Prieš 9 metus tas kelias atrodė taip:




Taip atrodė paskutinai 9 kilometrai Latvijoje tarp Bārbelės ir Skaistkalnės


Latvijos keliai maloniai nustebino.
Viena šiemetinė nuotrauka iš pasienio

Dabar kelias P89 lygut lygutėlis, platūs kelkraščiai, kai kur yra metalinai atitvarai.
Prieš pūgą (sniegas Latviją ir Biržų rajoną pasiekė kiek vėliau nei Vilnių) Latvijos keliai buvo nuvalyti kur kas geriau nei pas mus. Latvijoje kairėje kelio pusėje išvis nebuvo jokių provėžų, o dešinėje (rytinėje) pusėje pučiant vėjui buvo šiek tiek užnešta sniego nuo medžių.
Nuo Skaistkalnės Iki Vecumniekų išvis nebuvo eismo, paskui mašunų padaugėjo - sekmadienio vakar žmonės grįžo į Rygą. Įsirėmus į Via Balticą tie Kekeava dėl intensyvaus "fūrų" teko laukti 4-5 minutes pasukti į dešinę. Ta kelione visiškai pasiteisino, nes nuo pamevėžio nereikėjo maltis su fūromis
Jei mūsų "betonkės" danga būtų kiek lygesnė, ir nebūtų itin provėžuotos KK 118 atkarpos Anykščių rajone tarp Šventosios ir Jaros upių, tuo keliu per Uteną - buržus būtų gaklima važiuoti it dažniau

[Romas]

Atgal į Vilnių grįžau per Panevėžį jau po pūgos
Rygoje buvo visokių gatvių , bet kaip suprantu, nebuvo tokios katastrofos kaip Vilniuje
Pagrindinių kelių valymo kokybė nesulyginama - pas latvius buvo geriau. Rygos rajone (dab. Kekavos nuovade) kelias nugramdytas iki asflato, o Bauskos nuovade (buv. rajone) matėsi provėžos. Latvijoje iš priešingos pusės sutikau tris valytuvus ir barstytuvus, Lietuvos pusėje - nė vieno.

Intesnsviai statomas Kekavos aplinkkelis. Planuojant kelionę reikia pridėti papildomai laiko dėl remontuojamų ruožų.
Yra du remontuojami ruožai:

1. Išvažiavimas iš Rygos ties Rāmava (orientyrai - už RIMI A7 ir Rangos IV statyti Maximos sandėliai). porą kilometreų reikia važiuoti apylankomis


2. Jau už Kekavos yra platinamas kelių kilometrų ruožas nuo būsimosiso junngties su Kelavos aplinkkeliu iki tilto per Kekavinios upelį.
Darbai vyksta šone. Tą dieną nebuvo intensyvaus savivarčių eismo iš statybvietės, tai nedidelis greičio apribojiams beveik nesutrikdė eismo

[Tomas]

Aš jau kelis metus visad Rygos link važiuoju per Biržus (su sustojimu Alaus kely), Skaistkalnę, Vecumniekus. Geras, tuščias kelias iki pat Rygos priemiesčių.

Apie Kekavos aplinkkelio tiesimą informacija aktuali ir naudinga, ačiū.