Diskusijos apie Lietuvos kelių kokybę

[John]

Daroma ir dabar. KK114 kelios atkarpos taip tvarkytos, vieną iš jų tarp Palūšės ir Šakarvos (~3km). Vakare įkelsiu nuotrauką. Pagrindinis skirtumas važiuojant - daug didesnis sukibimas su tokia danga, kartais atrodo, kad net per sunkiai važiuojasi.

O kaip su degalų sąnaudomis?

[Ignalina]

O kaip su degalų sąnaudomis?

Kiek teko pastebėti, skirtumas apie 0.5l/100km

[alga]

Kai prieš kokius 10 metų lankiausi konferencijoj prie Gardino, irgi krito į akis, kad keliai labai lygūs, bet triukšmingi, pašiurkštinti skaldele.

[Dariukas]

Spalio 30 d. važiavau is Vilniaus i Panevėžį. Kelio bukle nekokia, o mazdaug 52-56 km pasijaučiau kaip karve ant ledo gilia žiema. Kas lemia toki slidu kelią?

[Kaid]

Spalio 30 d. važiavau is Vilniaus i Panevėžį. Kelio bukle nekokia, o mazdaug 52-56 km pasijaučiau kaip karve ant ledo gilia žiema. Kas lemia toki slidu kelią?

Jeigu kalbat apie atkarpą prieš Širvintų nuvažiavimą, tai ten nuo vasaros karščių bitumas iškilo (kitaip vadinama "asfalto prakaitavimu") ir nesutvarkė. O ant tokio bitumo ne taip gerai sukimba padangos.

[PoDV]

Apie A1 ir A2 dažniausi komentarai internete kokie prasti keliai. Įdomu kas lėmė tokį apsileidimą? Nepatenkinama ekonominė situacija už didžiųjų Lietuvos miestų? Tada dar suprantu, auginam BVP ir tikėkimes geresnių kelių ateityje.
Į didmiesčių gatvių kapitalinius remontus buvo nemažai investuota, kai iki 201X metų apsileidimas buvo didžiulis ten. Nejaugi pinigai keliams atiteko miestų/miestelių gatvėms?

Labiau gąsdina ši prielaida:
Nekompetetinga liaudis? pastarasis atsakymas gali būti įprastas iš publikos, tada stebiuosi, kad EBPO šalies narės valstybinių insituticjų darbuotojų kompetencija (o gal ir moralė) gali būti tokia žema Tada EBPO ar net ES šalies narei kelčiau dar aukštesnius reikalavimus. Jei nesugeba turėti kokybiškų institucijų, tada tegul sėdi su savo uzbekistanais.

Nu man skamba kaip nesąmonė, kad ministerija "vizijos neturi" ar dar kažkas. Turbūt susisiekimo ministerija suinteresuota turėti nors neblogos europinius standartus atitinkančias dangas. Kažkur kitur šuva pakastas.

Esmė, kad žmonės daugiau keliauja. Vyksta į Lenkiją, plaukia keltais į Švediją, ir mato skirtumus. Gal prieš 20 m. niekas A2 apskritai su niekuo nelygindavo. Dabar laikai pasikeitė.

[Romas]

Jeigu kalbat apie atkarpą prieš Širvintų nuvažiavimą, tai ten nuo vasaros karščių bitumas iškilo (kitaip vadinama "asfalto prakaitavimu") ir nesutvarkė. O ant tokio bitumo ne taip gerai sukimba padangos.

Per ilgąjį savaikgalį teko šiek tiek pasivažinėti po Lietuvą. jau nestebina, kad pastaruosius kelis metus rekonstruojamuose žvyrkeliose vietoje noramlas asfalto buvo klojama kažkokia chaltūra, kuri "ašaroja", o važiuojant per karščius jautiesi kaip perstiprų lietų. Be naujųjų asfaltuotų rajoninių kelių šiandien teko matyti "ašarojančią" atkarpą kelyje KK 120 tarp Anykščių ir Kavarsko, gal tokių atkarpų yra ir daugiau.
Neaišku, ar tuos kelius teks kažkada iš naujo perdaryti, ar užteks pabarstyti skadele

Spalio 30 d. važiavau is Vilniaus i Panevėžį. Kelio bukle nekokia, o mazdaug 52-56 km pasijaučiau kaip karve ant ledo gilia žiema. Kas lemia toki slidu kelią?

Teko šį savaitgalį ir ir man važiuoti A2.
Bitumo čiuožykla magistralėje Širvintų rajone (tarp Viesų ir Krikštėnų sankryžų) yra skandalas. Juk ten yra 110-130 km/h greitis ir pasekmės išskridus iš trajektorijos gali būti labai skauudžios

Į impotenciją vis labiau linkstanti Lietuvos kelių direkcija vietoje skubaus autostrados sutvarkymo turbūt pastatys greičio ribojimo ženklą "70" ir dar pridės kelis greičio matuokllus.

[KUBILISTANAS]

Per ilgąjį savaikgalį teko šiek tiek pasivažinėti po Lietuvą. jau nestebina, kad pastaruosius kelis metus rekonstruojamuose žvyrkeliose vietoje noramlas asfalto buvo klojama kažkokia chaltūra, kuri "ašaroja", o važiuojant per karščius jautiesi kaip perstiprų lietų. Be naujųjų asfaltuotų rajoninių kelių šiandien teko matyti "ašarojančią" atkarpą kelyje KK 120 tarp Anykščių ir Kavarsko, gal tokių atkarpų yra ir daugiau.
Neaišku, ar tuos kelius teks kažkada iš naujo perdaryti, ar užteks pabarstyti skadele



Teko šį savaitgalį ir ir man važiuoti A2.
Bitumo čiuožykla magistralėje Širvintų rajone (tarp Viesų ir Krikštėnų sankryžų) yra skandalas. Juk ten yra 110-130 km/h greitis ir pasekmės išskridus iš trajektorijos gali būti labai skauudžios

Į impotenciją vis labiau linkstanti Lietuvos kelių direkcija vietoje skubaus autostrados sutvarkymo turbūt pastatys greičio ribojimo ženklą "70" ir dar pridės kelis greičio matuokllus.

Tai ar tik ne ten pries keleta savaiciu pastate zenkla 90 ????? tarp kitko stovi ir ekipazas....

[kotofeich1]

Tai ar tik ne ten pries keleta savaiciu pastate zenkla 90 ????? tarp kitko stovi ir ekipazas....

Tai ten bent jau nuo rugpjūčio 90.

[Romas]

Tai ar tik ne ten pries keleta savaiciu pastate zenkla 90 ????? tarp kitko stovi ir ekipazas....

Gal mes kalbame apie skirtingas vietas (o prastų vietų A2 vis daugėja)
Kažkaip neatsimenu, kad bitumo čiuožykloje už Širvintų (Viesų) mazgo 52 km būtų ženklas "90",
Nesimatė ir policijos ekipažo.
Bet kad Lietuvoje teka bitumo upės net vėlyvą rudenį tai tikrai kažkas netvarkoj.

[Romas]

Apie A1 ir A2 dažniausi komentarai internete kokie prasti keliai. Įdomu kas lėmė tokį apsileidimą?

Šį ilgąjį savaitgalį teko pasivažinėti ir A1 iki Kauno.
Nors buvo saulėtas oras, bet suskaičiavau kokias 5-6 vietas, daugiausiai įkalnėse, kur pirmoje eilėje buvo provėžos, kuriomis per lietų būtų nesmagu važiuoti:
- tarp Vievio ir Elektrėnų
- tarp Mijaugonių (KK 144) ir Bačkonių
- tarp Bačkonių ir Žiežmarių
- tarp Žiežmarių ir Antakalnio
- tarp Rumšiškių ir Kauno

Važiuojant atgal yra gal trys provėžuoti ruožai įkalnėse - jų mažiau Vilniaus kryptimi matyt dėl to, kad į uostą sunkvežimiai važiuoja labiau pakrauti
Kol 2019-2020 m. buvo rekonstruojama A1, eismas būdavo nukreipiamas į vieną pusę (2020 m. gegužę buvo apie 20 tokių ruožų). Koncentruota apkrova prisidėjo prie asfalto dangos deformacijos.
Kokiais 2007 metais važiavau A1 per Kauną smarkiai lyjant. Kai kur dėl provėžų buvo vos ne akvaplaniravimas. Dabar kelias patobulintas iki magistralės charakteristikų , TAčiau kelio dangos būklė turbūt ne ką geresnė nei 2007 metais, nors buvo kelerių metų ekonmikos augimo laikotarpis.

Taip pat šiemet rugsėjį teko važiuoti per lietų A1 link Klaipėdos. Ten tikrai yra daug vietų (ypač už Kryžkalnio), kur yra tokios gilios provėžos, kad nesaugu važiuoti pirma juosta.

[gerietis]

Manau čia gera tema paverkti dėl kelio 1915 ruožo Jonava-Skrebinai. Buvo toks pusiau su bėda asfaltas, niekas ratų nepametė. 2022 metais sumastė perasfaltuoti. Paklojo pirmą sluoksnį, ir taip paliko. Su "50" ženklais, nors jokių darbų 5 mėnesius nedaro

[Ignalina]

Panašu, kad ženklai nėra laikini - tokius gana perdėtus ribojimus įrenginėja visuose naujai asfaltuojamuose žvyrkeliuose ties kiekvienu vingiu / įkalne / nuokalne, čia turbūt irgi tas pats.

[gerietis]

50 visam ruože, atsirado su darbų pradžia.

[PoDV]

Kaip praleidžiantis prie Google Maps, kažkiek esu susidaręs įspūdį kokie keliai yra Europoje.
Lietuvoje keliams leidžiami, panašu, labai riboti resursai. Net dangos nėra labai ok kokybės.
Kur ženklinimo, greičio ribojimų ženklų, tam tikrų standartų kokybė (ypač tų, kurie taikyti senesniais laikais).

Ekonomikos augimas nespėja paskui kelių būkle, bet ar nutolusių vietovių ekonomika iš vis klausimas ar vystėsi pakankamai, kad sutvarkyt kelius. Turtingos savivaldybės, jau praneša, kad spjaunančios į LAKD tempus ir tvarkosi pačios. Realiai jau ir man kyla mintis, ar LAKD turėtų apsiimti žemesnių kategorijų keliais nei krašto ir magistraliniai.
Rajoninių priežiūrą atiduotų savivaldybėms. Nebent pagr. rajoniniai liktų LAKD, bet galbūt statusas pakiltų iki krašto kelio.

ES greičiausiai nebenorės finansuot kelių, nes klimato kaita. Galbūt ES sieks VT būklės gerinimo, o Lietuvoje yra ką veikti, nes daugumoje ES šalių įdirbis vystant VT yra didesnis.
Greičiausiai Lietuva turės pati finansuot savo kelius. Gal Via Baltica spėsim užsibaigt, bet jei strigs/užtruksim po 2030 m., gali ES neduot pinigų, sakys čia Rail Baltikai plėsti pinigai, ir gali neišplatint kai kurių ruožų.

Apie paminėtus atvejus.
Kaunas-Jonava statyta sovietiniais laikais ir netrauktų iki automobilių kelio, bet 100 km/h galėtų būti, ir ten kur sudėta atsargiai pėstieji, turėtų būti įrengtos požeminės perėjos.

Klaipėda-Palanga dalis statyta sovietiniais laikais, bet A13 Klaipėdos aplinkkelis platintas kažkur 200x m. padarytas labai sovietiniu kelių platinimo stiliumi, paliekant beveik visas nuovažas, kurios buvo iki išplatinant kelią. Jei būti Klaipėdos aplinkkelis būtų tiestas po 2012 m., manau jau būtų platintas pagal europinius standartus, jungiamieji keliai, tik skirtingų lygių sankryžos, manau ir greitis galėtų būti 120 km/h. Sovietinis išplatintas ruožas iki Palangos, planuojama rekonstrukcija į 120 km/h kelią, bet kol kas neaišku, ar greičiau kokia geležinkelio atšaka į Palangą neatsiras, žinant besikeičiančius ES prioritetus ir kaip lėtai pas mus projektai vyksta.

Tiesa, sutinku, kad pas mus greičio ribojimai sudėti nelogiškai. Gyvenvietės administracinė riba susieta su greičio ribojimo riba. Daug kur greičio ribojimas neadekvatus gatvės/kelio dizainui.

Gatvių ir kelių humanizavimas turėtų išlikti svarbūs ir ateityje. Gražėjantys Lietuvos miesteliai galėtų būti dar gražesni, jei gatvių infrastruktūra būtų jaukesnė, automobiliai neskraidytų per perėjas ant 70, nes tiesiog jei ne įkaltas ženklas ar KET punktas gyvenvietei, tai visi skraidytų.

[Briedis]

Istorinis krovinys Kretingos rajone susidūrė su kliūtimis – teko tvirtinti kelią
https://www.15min.lt/naujiena/aktual...lia-56-2095888

Sekmadienio vakarą rekordinio dydžio krovinys į „Orlen Lietuva“ gamyklą Mažeikiuose, vos pradėjęs savo kelionę iš stotelės Erlėnuose, strigo įveikęs trečdalį kilometro. Prireikė imtis skubių priemonių.

Istorinės kelionės stebėti atvykę žmonės tapo liudininkais, kaip, įveikęs vos 350 metrų, krovinys strigo. Darbuotojai bandė išjudinti žvyruotame kelyje įstrigusį krovinį.

[Romas]

Delfi.lt 2023.08.25
A.Milaśius
Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija – kaip griūva mitai

Savaitė, trys tūkstančiai kilometrų ir trys šalys. Per trumpas laikas, kad susidarytum įspūdį ir galėtum detaliai palyginti (...)

Didžiausią skirtumą pajutau, kai iš Latvijos įvažiavau į Lietuvą. Duobėto kelio dundėjimas po ratais iš karto išdavė, kad jau esu tėvynėje. Mitą, kad mūsų keliai geriausi Baltijos šalyse, ramia širdimi galime mesti į šiukšlių kibirą.

https://m.delfi.lt/ringas/article.php?id=94280783

[Rimas_OK]

Didžiausią skirtumą pajutau, kai iš Latvijos įvažiavau į Lietuvą. Duobėto kelio dundėjimas po ratais iš karto išdavė, kad jau esu tėvynėje. Mitą, kad mūsų keliai geriausi Baltijos šalyse, ramia širdimi galime mesti į šiukšlių kibirą.

Čia tikriausiai eilinį kartą kažkas vėl nustebo važiuodamas keliu pro Biržus.
Esmė kad Latvijos pusėj buvo visiška tragedija ir jie pagaliau neperseniausiai savo pusę išasfaltavo. Tai kažkoks nelogiškas tas palyginimas. Kai mūsų pusė bus tokia tragedija kaip ten buvo, tai gal irgi nuliovas asfaltas atsiras

[Romas]

Dar vienas straipsnis, kuris ne Lietuvos kelių naudai

Delfi.lt 2023.08.
Automobiliu po Europą pasivažinėjęs klaipėdietis : Lietuvoje keliai blogiausi

Automobiliu į Angliją nuvažiavęs ir atgal grįžęs klaipėdietis Dominykas apibendrinęs kelionėje patirtus įspūdžius konstatavo, kad kitose šalyse ir keliai geresni, ir maistas pigesnis, ir viešbučiai ne tokie brangūs. (...) Deja, bet Lietuvoje keliai ir infrastruktūros keliautojams kokybė mūsų šalyje tikrai jau nebepatenkinama“, – apgailestavo klaipėdietis (...)

Kažkada lietuviai juokdavosi iš Lenkijos kelių ir piktindavosi, kad kaimynai nesugeba sutvarkyti kelių infrastruktūros. Šiandien lenkai iš Lietuvos kelių nesijuokia, o piktinasi, kad negebame nutiesti šiuolaikiškos magistralės“, – savo pastebėjimais dalijosi vyriškis (...)

Nuliūdino Lietuvos keliai
„Grįžtant į Lietuva magistralės ruožas Lenkijoje ties Elku jau buvo atviras automobiliams. Todėl nuo pat Lomžos galima važiuoti moderniu ir nauju greitkeliu.
Dėl to grįžus į Lietuvą nuo pat pasienio vedantis siaurutis keliukas nuliūdino ir atrodė apgailėtinai. Vilties suteikė mobilizuota gausybė kelių tiesimo technikos, kuri pasitelkta nutiesti magistralės „Via Baltica“ nuo Skardupių iki Marijampolės ruožą. Tačiau kada galėsime važiuoti puikia magistrale iki pat sienos su Lenkija? Jei penktadienio 17 valandą visa kelių tiesimo technika ramiai stovi surikiuota saugojimo aikštelėse ir laukia pirmadienio?
Apibendrinus kelionėje patirtus įspūdžius su dideliu apgailestavimu tenka konstatuoti, kad Lietuvos naudai tegalima priskirti pigesnį kurą. Daugiau pranašumų lyg ir nebeturime. Kainos tokios pačios, kaip ir labiausiai išsivysčiusiose Europos šalyse. (...). Jau nebekalbant apie Lenkiją, kur maistas pigesnis, viešbučiai pigesni, keliai geresni ir kuro kainos nedaug skiriasi. Deja, bet Lietuvoje keliai ir infrastruktūros keliautojams kokybė mūsų šalyje tikrai jau nebepatenkinama.

https://www.delfi.lt/verslas/verslas...ausiu-94291251

[goolfietis]

Čia tikriausiai eilinį kartą kažkas vėl nustebo važiuodamas keliu pro Biržus.
Esmė kad Latvijos pusėj buvo visiška tragedija ir jie pagaliau neperseniausiai savo pusę išasfaltavo. Tai kažkoks nelogiškas tas palyginimas. Kai mūsų pusė bus tokia tragedija kaip ten buvo, tai gal irgi nuliovas asfaltas atsiras

Mūsų pusė visur tragedija, palyginus su Latvija. Šią vasarą važiavau pro Naują Akmenę, pro Joniškį - Latvijos pusėj kelias kaip stiklas, įvažiavus į Lietuvą - sunkiai pravažiuojamas.