Skelbimas

**Romas** · 2008.09.03, 21:48

Dabar visi sausumos sienos ruožai turi savo temas forume "Infrastruktūra ir susisiekimas"

[LT/LV] Lietuvos - Latvijos pasienis
[LT/BY] Lietuvos - Baltarusijos pasienis
[LT/PL] Lietuvos - Lenkijos pasienis (buv. tema "LT/PL pasienio infrastruktūra")
[LT/RU] Lietuvos - Kaliningrado srities pasienis (buv.tema "Pasienis")

Išskirtas ir turistinis pasienio objektas, kurį patogiausia pasiekti iš Lenkijos pusės [LT/PL/RU] Trijų sienų sankirta (pranešimai atkelti iš temų "[PL] Po Suvalkiją ir Mozūriją automobiliu" bei "[PL] Suvalkija / Suwalszczyzna"

**Wycka** · 2008.09.03, 22:06

Parašė Romas Rodyti pranešimą

Lietuvos - Latvijos siena - pati aiškiausia ir mažiausiai suvokiama kaip siena.
Sėlių, žiemgalių, kuršių ir kitas baltų gentis skyrė Livonijos ordino ir LDK siena. Po reformacijos artimos tautos turėjo skirtingas religijas. Caro laikais išliko sena siena, bet įstatymai anoje pusėje buvo liberalesni - dar 1917-1819 m. panaikinta baudžiava. Sienos linija caro laikais kiek pasikeitė - prie Kuršo gubernijos prijungta Palanga, o prei Kauno - Aknystė
Siena nustatyta 1920 m., dalyvaujant arbitrui iš Anglijos.
Mes atgavom Palangą ir Stelmužę, gavom latvių apgyvendintą Būtingę, latviai - Aknystę, Ukrus (Ukri) ties Žagare ir dar šiek tiek lietuvių gyvenamų žemių Bauskės apskrityje.
Apie teritorines pretenzijas, kai lietuviai norėjo Liepojos, Latgalos ir Augšzemės (Ilūkstės srities), o latviai - Mažeikių, nes ten ėjo geležinkelis iš Rygos į Liepoją, niekas dabar ir neprisimena.
Neprisimenamas ir tas faktas, kai lietuviai išvadavo Padauguvį nuo bolševikų 1919 metais, bet "užmiršo" išeiti iki pat 1920 m. spalio, kai grėsė pavojus Vilniui. Kai į tas vietas grįžo latviai, jie buvo apkaltinti nedraugiškais veiksmais.
LT-LV sieną beveik visada buvo galima kirsti laisvai.
Išimtis buvo du periodai:
1920-1941 m. pirmosios nepriklausomybės metais ir net antrosios sovietinės okupacijos metais. Hitlerinės okupacijos metais tarp Lietuvos ir Latvijos sienos atidarytos (ten gyvenančių žmonių prisiminimai, dokumentų neturiu)
1991-2007 m. antrosios nepriklausomybės metais iki įstojimo į Šengeno sutartį

Nepyk, Romai, bet truputį turiu pataisyti ir papildyti:
Siena tarp LT ir LV nustatyta 1921m. kovo 21d. tarpininkaujant anglų ginekologui O. Simpsonui (vėliau jis juokavo, esą jo darbas buvo palengvinti jaunų valstybių gimimo skausmus)

, kuris užsirekomendavo pirmininkaudamas nustatant LV - EE sieną. Iš pradžių abi valstybės naujos sienos nepripažino, nes latviai prarado Palangą, Šventąją ir Būtingę, bet už tai gavo Alukstę (Alūkštą) ir Eglainę. Dar lietuviai reikalavo, kad siena eitų Bartuvos upe ir jiems atitektų Liepoja (Klaipėda dar nepriklausė Lietuvai, todėl reikėjo uosto), o latviai reikalavo Mažeikių, nes per juos ėjo tada vienintelis geležinkelis iš Liepojos į Rygą (tai būtų leidę maždaug dviem savaitėm greičiau permesti kariuomenę).
Dar įdomi smulkmena: kodėl LT - LV siena prasideda ne ties Šventosios žiotimis, o keturiais km šiauriau? Ten tuo metu negyveno nė vieno lietuvio, tik keliasdešimt latvių, bet Simpsonas tai argumentavo tuo, kad latviai ir taip turi pakankamai pajūrio, o Lietuvai norint įsirengti Šventosios uostą reikės abiejų upės krantų. Nors latviai argumentavo, kad liepos mėn šią upę galima perbristi (todėl netinkama rimtam uostui), bet abi valstybės netrukus ratifikavo tokią sieną.

**Romas** · 2008.09.04, 18:11

Tarp 0001 ir 0002 stulpų

Foto 2008.05

Pirmasis pasienio stulpas iš Latvijos pusės

Bandyta pažymėti sienos linija pakrantėje iki pirmojo stulpo

Vaizdas į Lietuvą. Iki Šventosios apie 6 km

Vaizdas į Latvijos Nidą

Senojo ženklo likučiai

Sausumos sienos linija. Dešinėje - Būtingės rezervuarai

Siena eina grioviu

Kliūtis sienos "pažeidėjams"

Užrašas užsilikęs nuo prieššengeninės eros

Stulpas turbūt nedažytas nuo pastatymo laikų

**Romas** · 2008.09.04, 18:14

Būtingė - Rucava

Vienas iš kelių "rimtų" pasienio punktų. Lietuviškas kelias A13 į Klaipėdą (apie 45 km), latviškas kelias A11 į Liepoją (apie 55 km). Sunku patikėti, kad kažkada tekdavo čia stovėti apie valandą

Latvių muitinė

Lietuvių muitinė

**Romas** · 2008.09.04, 18:28

Parengtas projekto „Kelių ir keliukų, kertančių Lietuvos – Latvijos sieną rekonstrukcijai reikalingos techninės dokumentacijos parengimas“ Investicijų projektas

Apie projektą. Projekto „Kelių ir keliukų, kertančių Lietuvos – Latvijos sieną rekonstrukcijai reikalingos techninės dokumentacijos parengimas“, Nr. SIV-133, pareiškėjas - Pakruojo rajono savivaldybės administracija. Įgyvendinant projektą, dalyvavo 11 partnerių iš Lietuvos ir Latvijos, kurie buvo parinkti atsižvelgiant į bendrus regionų poreikius. Projekte dalyvavo 5 partneriai iš Lietuvos (Pakruojo, Akmenės ir Joniškio rajonų savivaldybės, Lietuvos kelių direkcija prie Susisiekimo Ministerijos bei VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“) bei 6 partneriai iš Latvijos (Aizkrauklės, Bauskos, Dobelės, Jekabpilio ir Jelgavos rajonų savivaldybės bei VšĮ „Žemgalės regiono plėtros agentūra“).

Projekto tikslas – pagerinti vietinį susisiekimą, infrastruktūrą ir transportavimo tinklus pasienio regionuose, paruošiant investicijų projektą keliams Lietuvos – Latvijos pasienyje rekonstruoti.
Projektas taip pat turi didelę reikšmę, skatinant laisvesnį prekių, transporto ir žmonių judėjimą bei ekonomikos vystymąsi, kultūrinio bendradarbiavimo stiprinimą.

Projekto vykdymo laikotarpis: pradžia – 2006 m. rugsėjo 1 d., pabaiga – 2007 m. gruodžio 31 d.

Projekto vykdymo rezultatas – Investicijų projekto parengimas, kurį Pakruojo rajono savivaldybės administracijos užsakymu parengė konkursą laimėjusi Viešoji įstaiga „NPR“.
Investicijų projektas parengtas šiems keliams rekonstruoti:
· Jelgava (Latvija) – Tervete (Latvija) – Lietuvos pasienis;
· Suginčiai (Lietuva) – Aguoniai (Lietuva) – Latvijos siena;
· Saulete (Latvija) – Daunoriškės (Lietuva);
· Aknīste (Latvija) – Lietuvos pasienis;
· Bauska (Latvija) – Berzi (Latvija) – Adžūni (Latvija) – Lietuvos pasienis;
· Blankelfelde (Latvija) – Deni (Latvija);
· Žeimelis (Lietuva) – Vileišiai (Lietuva) – Adžūni (Latvija).
· Jekabpils (Latvija) – Lietuvos pasienis (Nereta);
· Zagetava (Latvija) – Nereta (Latvija) – Sleki (Latvija);
· Pandėlys (Lietuva) – Suvainiškis (Lietuva) – Nereta (Latvija).

http://www.lra.lt/lt.php/projektai/e...5#content_4342

**Romas** · 2008.09.14, 10:09

Saločiai - Grenctāle

Pagrindiniai Latvijos vartai į Europą.
Iki įstojimo į ES čia tekdavo pastovėti 1-2 valandas

Foto 2008 08

Lietuviško kelio A10 paskutinis (66-as) kilometras

Dešinėje - senoji Lietuvos muitinė. Už jos matosi pasienio stulpas

Nuo 2001 ar 2002 m. iki 2007.12 abiejų šalių muitininkai ir pasieniečiai dirbo Latvijos pusėje.
Nežinia, kaip bus panaudota ta infrastruktūra, kuriai išleista daugybė pinigų

Latviškas kelias A7. Iki Rygos - 85 km

**Romas** · 2008.09.14, 10:23

Germaniškis - Skaistkalne

Lietuviškas kelias 190 Biržai - Germaniškis
Latviškas kelias P56 (Rīga)-Ķekava-Skaistkalne.
Siena eina Nemunėlio (Memele) upės viduriu

Iki įstojimo į ES šioje vietoje neteko stovėti daugiau nei 15-20 minučių. Šis punktas buvo skirtas tik LT ir LV piliečiams.

Foto 2003 05

Anoje sienos pusėje yra labai graži katalikiška Skaistkalnės bažnyčia. Istoriškai susiklostė, kad čia, Lietuvos pasienyje, latviai yra katalikai, o ne liuteronai. Todėl Skaistkalnė kartais vadinama Žiemgalos Agluona (Zemgales Aglona).

Šiame pasienio punkte buvo skandalas, kai popiežiaus nuncijus Lietuvoje vyko į Skaistkalnės atlaidus. Mūsų pasieniečiai nuncijui (ne LT ir ne LV piliečiui) neleido kirsti sienos.

Teko visai oficialiai delegacijai žvyrkeliais važiuoti per Saločius ir Bauskę.

**Romas** · 2008.12.03, 22:59

Starp Židikiem un Vaiņodi.
Uz 20 no 28 Lietuvas-Latvijas robežkontroles punktiem ved tikai lauku ceļi.

Tarp Židikų ir Vainiuodės.
Į 20 iš 28 Lietuvos-Latvijos pasienio punktų veda tik žvyrkeliai

Lietuvos ir Latvijos forumas / Latvijas un Lietuvas forums
http://www.lt-lv-forum.org/index.php...m.browse&mid=8

**Romas** · 2008.12.04, 20:23

Kelio ženklas Tilžės (Zarasų r.) apylinkėse

Lietuvos - Latvijos - Baltarusijos sienų susikirtimas (Liudvinavas) 2007 m. kovo mėn.

Hugh's Border Blog
Border hunting related adventures
http://borderhunting.blogspot.com/20...1_archive.html

**Romas** · 2009.01.17, 11:10

Pēc Latvijas pievienošanās Šengenas zonai atjaunoti arī pārraktie ceļi. Arī Ječu – Skodas autoceļš.
Po Latvijos prisijungimo prie Šengeno zonos atidaryti ir pertraukti lauko keliukai. Jėčių - Skuodo kelias

Straipsnis latvių kalba: Atvērtās robežas rada problēmas 16.04.2008 http://www.liepajniekiem.lv/lat/zina...rada-problmas/

**alm** · 2009.01.18, 22:36

Važiuojantiems Via Baltica į Latviją siūlyčiau atkreiptį dėmesį į ženklą "30" beveik iškart Latvijos pusėje. Galioja jis ne vieną šimtą metrų, policija gaudo.

**Nikas** · 2009.01.18, 23:13

Įdomus tas dalykas, tuščios muitinės, besienės sienos

Kai keliavom į Augstkalnę, kirtom "sieną". Muitinių langai užkalti. Mūsų mūrinė, LV medinė dar.
Senoliai juokauja: 50 metų laisvai kirtome, po to 20 nelaisvai, ir dabar vėl be kliūčių

**Romas** · 2009.01.19, 22:09

/\ Gal turi pasienio nuotraukų iš tos Augstkalnės (turbūt kažkur ties Žagare)?

**Nikas** · 2009.01.19, 22:15

Ne, yra tik paties miestelio. Pasienio te vienas kadras.

**Romas** · 2009.02.05, 21:27

Joniškio rajono savivaldybė

Pateiktos paraiškos
Projekto pavadinimas: Vietinės reikšmės kelio Vaineikiai-Saulīte rekonstrukcija.
Projektas pateiktas Latvijos-Lietuvos bendradarbiavimo abipus sienos programos paramai gauti.
Projekto vertė: 574.501 Lt.
Planuojami įgyvendinimo metai: 2008-2010.

http://www.joniskis.lt/Pateiktos-par...1kos-447k.html

**x21** · 2009.02.05, 22:01

/\ Saulīte dar zinoma kaip Blankenfelde, uz kilometro yra Blankfeldes Muiža...
http://travelingluck.com/Europe/Latv...nkenfelde.html
po kelio rekonstrukcijos bus patogu privažiuoti nuo A12

**Almis** · 2009.02.26, 21:46

Latvija iš Lietuvos pusės.

Į Skaistkanę kaip ir tikėjausi nueiti, bet visai nepagalvojau apie pasą, kurio, aišku, su savim neturėjau. Tai yra kaip yra.

Skaistkalne (Latvija). Skaistkalnes Dievmātes - Latvijas Ģimeņu Aizbildnes Svētnīca iš toliau ir iš arčiau. Katalikų.

Apaščios ir Nemunėlio santaka Nemunėlio Radviliškyje. Kitoj Nemunėlio pusėj Latvija

Šiaip tai siena eina Nemunėlio viduriu, bet stulpas šis Lietuvoj prie pat evangelikų reformatų bažnyčios Nemunėlio Radviliškyje

**Salvijus** · 2009.03.01, 18:55

Lietuvos-Latvijos pasienis (Žagarė)

Šiandien leidau sau papramogauti. Sėdau į autobusą Šiauliai-Žagarė-Naujoji Akmenė ir nuvažiavau pasižvalgyti po Žagarę.
Šiek tiek brūkštelsiu apie Lietuvos-Latvijos pasienį ties Žagare. Ties Žagare ne tik praeina Lietuvos-Latvijos siena, bet ir susikerta etnografinė, tarminė riba tarp Aukšatitijos ir Žemaitijos. Čia vieta kur susikirto įvairios kultūros lietuvių - žemaičių ir aukštaičių, latvių, vokiečių, žydų.
Siena tarp LDK ir Livonijos pro Žagarę pirmą kartą nustatyta 1426 m. ir kaip orientyras buvo minimas Raktuvės kalnas. XIII a. pabaigoje - XIV a. dabartinė Žagarė priklausė Livonijos ordinui. Iš čia 1348 m. buvo organizuojamas žygis į Šiaulių žemę. Siena buvo tikslinama per visą XVI a.: 1529 m. nedaug pastūmėta į Šiaurę. Prieš subyrant Livonijai paskutinį kartą ši siena buvo nustatyta 1541/1542 m. ir 1545 m., tačiau ginčai dėl jos tęsėsi. 1587 m. nustatyta siena tarp kunigaikščiui priklausiusios Mežmuižos (Augstkalnės) ir Foko dvaro (Bukaičių) iš vienos pusės ir lietuvių Žagarės ir Ukrių iš kitos pusės.
1742 m. kilo konfliktas tarp Senosios Žagarės savininko ir Kuršo dvaro, ir baigėsi tuo, kad karaliaus teismas 1756 m. Senąją Žagarę paskyrė kaip kompensaciją už padarytus nuostolius. Kunigaikščiui Žagarė priklausė iki 1767 m. Netvarka pasienyje kėlė abipusį nepasitenkinamą ir todėl 1766 m. Seime Lietuvos atstovai iškėlė klausimą dėl Kuršo-Lietuvos sienos revizijos. Abiejų valstybių komisija darbą pradėti turėjo 1769 m. gegužės 1 d., tačiau dėl vidinių Respublikos problemų ji savo darbo taip ir nepradėjo. Vėliau - iki pat XVIII a. pabaigos didesnių konfliktų dėl sienų nebekildavo, iškilę nesutarimai buvo sprendžiami teismuose.
Įdomu tai, kad dalis sienos ties Žagare 3-4 km eina Švėtės upe. Švėtės upė kaip skiriamoji riba buvo jau nuo XII-XIII a. - skyrė žiemgalių Žagarės ir Raktuvės pilių apygardas. Vėliau XVI-XVIII a. Tarnavo kaip skiriamoji riba tarp Šiaulių pavieto ir Beržėnų valsčiaus.
Siena tarp Lietuvos ir Latvijos buvo nustatyta 1921 m. Vadovaujant arbitrui škotui Džeimsui Jangui Simpsonui - čia jis žagariečių buvo pavašintas alumi. Ar tai alutis nebuvo geras, ar kitos priežastys lėmė tai, kad dalis buv. Žagarės valsčiaus - Ukriai su apylinkėmis buvo priskirti prie Latvijos.
Sienos perėjimo punktai apie 1930 m. tarp Lietuvos ir Latvijos buvo pažymėta tipiniais gelžbetoniniais stulpeliais (išliko ir prie Žagarės-Tervetės-Jelgavos plento), o siena didžiaisiais ir mažaisiais mediniais stulpeliais.
1 km link Jelgavos nuo sienos (žr. prisegtą nuotrauką 7) yra XVIII-XIX a. mūrinio akmeninio pastato (karčemos) griūvėsiai. Jis vadintas "Veca muita" ("Senoji muitinė") arba dar ir "Katrinmuiža" ("Jekaterinos dvaras"). Pamenu vaikystėje jis dar sveikas stovėjo apie 1985 m. kol nesudegė.
Nuo šios karčemos veda senas kelias į Žagarės Švedpolės palivarką, išliko akmeninio tilto griūvėsiai (žr. prisegtą nuotrauką 5, 8, 9). Siena čia eina palei minėtą Švėtės upę. Švedpolėje XIX a. buvo alaus bravoras, kurio produkcija garsėjo Kuršo gubernijoje ir Rygoje.
Žagarė XVIII-XIX a., kaip liudija rašytiniai šaltiniai, garsėjo kaip kontrabandos centras - buvo gabenami arkliai, Visockis - arbatą, bolševikai gabeno kontrabandą.
Apie Žagarę apysaką "1905 m. Lietuvos pasienyje" parašė gretimoje Augstkalnėje gimęs ir gyvenes garsus latvių rašytojas Robertas Sėlis. joje gausi įvairių realių gyvenimo akimirkų iš to meto gyvenimo Kauno gubernijos pasienio miestelio.
Senasis Latvijos muitinės-pasienio pastatas "Muita".

Naujasis ir senasis sieną žymintis stulpelis

Dalis sienos eina Švėtės upe

Senasis Lietuvos muitinės pastatas (1925 m.). Sovietmečiu jame buvo gėrimų parduotuvė.

Attached Files