[LT/LV] Lietuvos - Latvijos pasienis

[Romas]

Lietuvos TSR ir Latvijos TSR pasienis 1974 m.
Autobusas LAZ važiuoja per Skaistkalnę ir Germaniškį jungiantį Nemunėlio upės tiltą.
Autorius nenurodytas.

© Biržų krašto muziejus „Sėla“
https://www.limis.lt/paieska/perziur...ype=EKSPONATAS

[Al1]

Fotoreportažas Lūšė (nuo sienos su Latvija) - Priekulė - Skuodas.

Tarpukaryje kurį laiką kelias per Latviją, per Latvijos Priekulę, ir Skuodą buvo alternatyvus pasiekti Klaipėdą, kol nebuvo nutiesta Kužių - Kretingos linija. Kelias per Pagėgius pagal ilgį maždaug toks pats, bet kažkodėl Lietuva pagrinde naudojosi linija su užvažiavimu į Latviją. Taip, techninė linijos per Pagėgius būklė buvo prastesnė, bet gi niekas nedraudė jos sutvarkyti iki reikiamo lygmens. Visgi kažkodėl tai nebuvo padaryta.

Lietuvos pasienio stotis buvo Mažeikiai, taip pat Lūšė. Skirtingais laikotarpiais tikriausiai buvo skirtinga patikros tvarka. Panagrinėjus tvarkaraščius, tampa aišku, kad pasienio patikra Mažeikiuose veikė linijai Mažeikiai – Laižuva – Rengė, nes Laižuvoje pasienio stotis atsirado tik antroje ketvirtojo dešimtmečio pusėje. Mažeikiuose buvo tikrinami iš Latvijos ar į Latviją latvių traukiniais Ryga – Liepoja – Ryga vykstantys keleiviai, kurie įlipdavo ar išlipdavo Mažeikiuose. Lūšėje šių traukinių patikros nebuvo, nors traukiniai trumpam sustodavo. Gal tikrino tik mašinistus arba tai buvo techninis sustojimas pasienio palydai įlipti ar išlipti.

Kaip tiksliai buvo atliekamas Lietuvos traukinių į Klaipėdą ir iš Klaipėdos pasienio patikrinimas, pasakyti tiksliai negaliu, bet įtariu, kad jis buvo supaprastintas, latviai keleivių netikrindavo, tikrino tik išlipančius Latvijoje ir įlipančius Latvijoje. Analogiška tvarka veikė ir jau minėtam latvių traukiniu į ir iš Liepojos. Latvijos teritorijoje Lietuvos traukiniai stodavo tik Vainodėje, Priekulėje, kur buvo pasienio stotis, ir Kaletų stotelėje. Pastaroji ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje tapo pasienio stotimi. Kol Kaletuose nebuvo stoties, ten tikriausiai buvo techninis sustojimas latvių pasieniečiams, lydintiems traukinį nuo ar iki Priekulės, įlipti ir išlipti. Pasienio patikra Skuode irgi ilgai neužtrukdavo, apie 8-15 min. Lūšėje patikra irgi trukdavo iki 10 min., Mažeikiuose traukinys į Klaipėdą ar iš jos stovėdavo irgi apie 10 min.

Su Vainode lieka neaiškiausia. Ar ten buvo tik techninis sustojimas, ar ir pasienio. Formaliai ten niekada nebuvo pasienio stoties, visgi skirtingų metų tvarkaraščiuose nurodyti laikai nuo 1-2 minučių iki 5-10 minučių. O kam reikia 10 minučių sustojimo, jei tai tik techninis sustojimas pasieniečiams įlipti? Be to nuo Vainodės iki sienos su Lietuva gan nemažas atstumas – beveik 10 km. Pagal tvarkaraščius traukinys beveik dvigubai didesnį atstumą nuo Mažeikių iki Lūšės ir nuo Lūšės iki Vainodės įveikdavo maždaug per 25-30 min. Taigi, atrodo, visgi kad Latvijoje prie sienos dar galėjo būti techninis sustojimas, kuris nenurodomas tvarkaraštyje, nes ten jokios stotelės nebuvo, o vieta gūdi – aplink miškai, gal tais laikais koks vienas kitas vienkiemis ir buvo... O arti sienos prie geležinkelio galėjo būti įrengta pasieniečių užkarda.

Visgi tokia tvarka neatsirado iš karto. Apie 1922-25 metus pasienio patikra vyko tikriausiai tik Mažeikiuose, nes Lūšėje buvo poros minučių sustojimas, o Mažeikiuose ilgas....
Tai nereiškia, kad buvo taip, kaip parašiau aukščiau, tai tik mano versija, panagrinėjus tvarkaraščius.

Taigi, tiltas per Lūšį, kuria praeina Lietuvos ir Latvijos siena. Vaizdas iš Lietuvos į Latviją.



Latvijos pusėje, vaizdas Priekulės link.



Nuo sienos tęsiasi nemažas miško masyvas. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai buvo įrengę Dalatyno pralanką, 5,7 km nuo Lūšės. Vieta neprivažiuojama, nieko neišlikę. Jau prie nepriklausomos Latvijos vadinosi Vidmežiais, bet greitai buvo panaikinta.

Pirmoji buvusi stotelė Latvijos teritorijoje - Kazbariai (Kazbari). Buvo čia, peronas išardytas, vaizdas Priekulės link.



Paėjus pirmyn apie 100 metrų, vaizdas atgal, Lietuvos link.



Vainodės stotis.



Peronų ir kelyno vietos vaizdas Lūšės link.



Šalia stoties yra daugiau geležinkelio pastatų.



Kad ir šitas gyvenamasis daugiabutis geležinkeliečiams.

[Al1]

Fotoreportažas iš linijos Priekulė - Skuodas

Kita stotis - Kalėtai. I
š pradžių, vokiečiams nutiesus geležinkelį, tikriausiai būta pralankos, o gal ir stoties. Vadinosi Reinshagenu. Pasibaigus karui ir Latvijai perėmus geležinkelius, stotis ar pralanka buvo paversta stotele ar pasienio sustojimo punktu be stoties statuso. Pavadinimas kurį laiką buvo Ozolmuiža, nuo netoliese esančio dvaro. Bet vėliau pakeistas į Kalėtus. Pasienio stotis čia atsirado, kaip jau anksčiau minėjau, trečiojo dešimtmečio antroje pusėje.

Stoties vieta, vaizdas Lietuvos pusėn.



Kiek paėjus pirmyn matosi peronas.



Dar paėjus pirmyn. Vaizdas atgal.



Tanki augmenija dengia stoties pastatą nuo perono.



Nuo geležinkelio pusės stoties pastato normaliai nufotografuoti negalima. Tik taip.



Stoties pastatas gyvenamas (dalis jo), tačiau neatrodo kad nuolat. Vaizdas iš kiemo pusės.



Iki sienos su Lietuva apie 4 km. Geležinkelis eina laukais. Siena tarp Latvijos ir Lietuvos eina Apšės upe. Ten yra metalinis tiltas. Jo nuotrauką šioje temoje buvo prieš kelis metus.
Iki Skuodo stoties dar yra tiltas per Bartuvą, kurio nuotrauka irgi buvo prieš gerą penkmetį šioje temoje. Todėl toliau įdedu porą Skuodo stoties nuotraukų.



Vaizdas Latvijos link.



Pabaiga.

[Romas]

Lietuvos- Latvijos pasienio stulpas Nr. 0001 Baltijos pajūryje tarp Būtingės ir Nidos
Foto 2008.05

Senuosius pasienio stulpus per audrą nuplovė į jūrą.
2019 metai

Man atrodo jis ne jūroje, o šalia smėlyje užsikasęs.
Bent jau aš kai buvau, mačiau, kad styrojo panaši konstrukcija iš smėlio.

Diena.lt 2021.04.02
Istoriniam pasienio ženklui – šansas atgimti

Lietuvos ir Latvijos sieną žymėjęs istorinis valstybės sienos ženklas išvaduotas iš smėlio gniaužtų.
Pernai audros "Laura" nuverstas ir į tris dalis suskilęs obeliskas taip ir būtų gulėjęs po smėliu, jei ne pasieniečių klubo iniciatyva.
Vėtros nuverstas istorinis sienos riboženklis ne tik skilo į tris dalis, bet per metus atsidūrė po smėlio sluoksniu.

(...)

Istorinį objektą nusprendusiems atstatyti „Pasieniečių klubo“ nariams teko panaudoti Pajūrio regioninio parko direkcijos techniką.
„Kadangi obeliskas atsidūrė po smėliu ir kilo grėsmė visiškai jo netekti – jūra būtų tiesiog pasiglemžusi – leidome pasieniečių klubui jį gelbėti be ypatingų raštiškų suderinimų. Po dar vienos tokios vėtros jo dalių nebūtume radę. Labai šauni iniciatyva“, – pastebėjo L.Kavaliauskas. Šioje vietoje vėjai lyg milžiniškas Dievo peilis viską nurėžia.
„Pasieniečių klubo“ nariai Gediminas Povilaitis, Gintaras Martinka, Artūras Vilčinskas, pasitelkę Pajūrio regioninio parko techniką, iš smėlio gniaužtų išlaisvino valstybės pamirštą ir apleistą tarpukario valstybės sienos stulpą. Nuspręsta laikinai obeliską saugoti Kukuliškių kaime esančiame kariniame įtvirtinime „Memel-Nord“, kur kuriasi pasieniečių muziejus.

https://kauno.diena.lt/naujienos/kla...tgimti-1019117

[Romas]

Pasirodo, anksčiau tokie obeliskai buvo abiejose sienos pusėse
Romualdas Požerskis 1992 m.

http://geosite.jankrogh.com/borders/ltlv/ltlv-0001.htm

[Romas]

Šiomis dienomis sukako 100 metų, kai nustatyta Lietuvos-Latvijos siena.
Lietuva atiteko ankstesnės Kuršo (Kurliandijos) gubernijos žemės
1) Palanga, Šventoji, Būtingė
2) Ilzenbergo dvaras dab. Rokiškio rajone
3) Stelmužės apylinkės dab. Zarasų rajone

Latvijai atitieko buv. Kauno gubernijios žemės
1) Keli kaimai Ukrų (Ukri) Žagarės apylinkėse
2) Nemaži plotai Bauskės rajone (Panemūne, Ādžūni, Grenctāle, Budberga) šalia dabartinių Pasvalio ir Pakruojo rajonų. Ten žemes intensyviai suprikinėjo turtitngesni latviai ir ten ku jie vyravo pritaikytas etininis principas
3) Aknystės pirštas, iki tol priklausęs Kauno gubernijai, nes Tyzenhauzams būtų patogiau vienoje gberinijoe

Latvių pretenzijos į Mažeikių geležinkelio mazgą, ir lietuvių - į Kalkūnės mazgą prie Daugpilio, į Ilūkstę ir net Liepojos uostą buvo atmestos.

Lietuvos - Latvijos 1920-1921 m. sienos arbitražo komisijos pirmininko James Young Simpsono parašas ant žemėlapio
The signature of Professor James Young Simpson, Chairman of the 1920-21 Latvian-Lithuanian border commission, on the map where the Latvian-Lithuanian land boundary line begins.

http://geosite.jankrogh.com/borders/ltlv/ltlv-0001.htm

Lietuvos- Latvijos sienos nustatymas (versta iš latviškos Vikipedijos)

Arbitražas
Nesugebėdamos savarankiškai išspręsti konflikto, Latvijos ir Lietuvos delegacijos 1920 m. rugpjūčio mėn. nusprendė įsteigti arbitražo sieną, kad per D. Britanijos vyriausybę būtų išspręstas šis klausimas. Didžioji Britanija įgaliojo savo atstovą Baltijos šalyse pulkininką S.J. Talentą parengti sienos demarkavimo konvenciją, kuri rugsėjo 1 db Buvo išsiųsta dviejų ginčijamų šalių vyriausybėms.

1920 m. Spalio 9 d. Lenkijos kariuomenė užėmė Vilniaus kraštą. Lenkų veiksmai suartino Latviją ir Lietuvą. Vyriausiasis kariuomenės vadas Jānis Balodis paskelbė, kad Latvijos kariuomenė atsisims Lietuvos iki tol užimtas rytinis buvusios Kuršo (Kurlaindijos) provincijos parapijas, kad jų neužimtų lenkai.

Latvijos ir Lietuvos sienų nustatymo arbitražo teismas, kuriam pirmininkauja anglas 1920 m. Gruodžio 30 d. J. Simpsonas svarstė Palangos priklausomybės klausimą. Lietuviai aiškino, kad teritorija turėtų būti prijungta prie Lietuvos, nes Palangoje yra aiški dauguma lietuvių. Tačiau latviai atkreipė dėmesį į Palangos apylinkėse atlikto plebiscito duomenis, kurie yra Latvijos naudai. Teismo pirmininkas priminė, kad lemiamas veiksnys nustatant teritoriškumą buvo etnografinis principas, kuriam niekas neprieštaravo

1921 m. vasario mėn. Komisijos nariai buvo išsiųsti į ginčijamas vietas. Iki komisijos atvykimo parapijos valdybos atliko gyventojų apklausas, kuriose buvo nustatyta tautybė ir asmeninė nuomonė apie prisijungimą prie vienos ar kitos valstybės.

1921 m. sausio mėn. Arbitražo teismas ir toliau sulaukė pasienio parapijų ir miesto gyventojų prašymų prisijungti prie Latvijos. Sausio 7 dieną Palangos miesto ir parapijos taryba, susidedanti iš latvių, lietuvių ir žydų, taip pat išsiuntė balsavimo protokolą, kuriame dauguma pareiškė norą prisijungti prie Latvijos. Sausio 8 dieną panašų prašymą pateikė grupė Latvijos valstybinių institucijų darbuotojų Palangoje, nurodydami, kad Palangos regionas gali atlikti svarbų vaidmenį Latvijos ekonomikoje, nes yra dideli gintaro ir durpių sluoksniai.

Lietuvos delegacija taip pat reikalavo visos Ilūkstės apygardos dalies iki Aknīstės, teigdama, kad ji jau 1562 m. priklausė grafui Pšezdzieckiui, tačiau latviai surinko įrodymus, kad taip nėra. Kadangi 90% Aknīstės ir jos apylinkių gyventojų buvo latviai, arbitras šią teritoriją paskyrė Latvijai.

Arbitražo teismas nustatė sieną tarp Latvijos ir Lietuvos ir darbą baigė 1921 m. kovo 26 d.
Pakoregavus sienas, Latvija iš viso įgijo 27 500 dešimtinių , o Lietuva - 19 000 dešimtinių. (...) Pagal plotą nugalėtoja buvo Latvija, tačiau pagal vietų svarbą neabejotinai tai buvo Lietuva. [3]

1921 m. gegužės 14 d. buvo priimta konvencija dėl sienos demarkavimo vietovėje.
Siena buvo baigta žymėti 1927 m. spalio 15 d., Bendras Latvijos ir Lietuvos sienos ilgis buvo 570 km, ir jį žymėjo 488 pasienio taškai, sunumeruoti nuo Baltijos jūros pakrantės ties Rucava vakaruose iki Grendzės upės arba Lietuvos ir Lenkijos demarkacijos linijos rytuose Kurcumo parapijoje, Ilūkstės rajone.

https://lv.wikipedia.org/wiki/Latvij...as_robe%C5%BEa

[Arunasx]

Kiek skaičiau tai tas Simpsonas nustatinėjo sienas iš esmės pagal religiją važiuodamas gyvai ir klausinėdamas, nes latviai liuteronai pagrinde buvo, o lietuviai katalikai.

[Romas]

Lietuvos - Latvijos sienų kaita 1920-1921 m.

Caro laikų Kuršo (Kuržemės, Kurliandijos) gubernijos ir Kauno (Kovenskaja gubernija) žemėlapis
1890 m. Rusijos geografijos atlasas
(Paspaudus - didesnis vaizdas)



1981 Lietuvos TSR atlasas



GUGK (Vyriausioji geodezijos ir kartografijos valdyba prie TSRS Ministrų Tarybos). 1981


2005 m. Latvijos istorijos atlasas



Karšu izdevniecība Jāņa sēta. Latvijas vēstures atlants, 2005

[Romas]

Pakruojo krašto Žiemgalos muziejus Žeimelyje
2021.03.25
Lietuvos - Latvijos sienos nustatymas Žeimelio apylinkėse

Susikūrus savarankiškoms Lietuvos ir Latvijos valstybėms, siena tarp jų galutinai nustatyta tik 1921 m. Abiejų šalių vyriausybėms nepavyko susitarti, todėl sienos nustatymo klausimas perduotas Arbitražo komisijai. Komisija visą sieną suskirstė į tris sektorius – Palangos, vidurinį (nuo Rucavos iki Alūkštos apskrities) ir Alūkštos apskrities. Kraštutiniuose sektoriuose nutarta vadovautis ekonominiais bei politiniais abiejų šalių interesais, o viduriniame, kuriame buvo ir Žeimelis, etniniu principu.
Latviai buvo pareiškę pretenziją, kad Žeimelio apylinkės turi priklausyti jiems. Ginčui išspręsti buvo nutarta surašyti visus gyventojus kaimais (kiek gyvena lietuvių ir kiek gyvena latvių). Tam buvo mobilizuoti visi Žeimelio progimnazijos mokytojai. Į Žeimelį atvyko Arbitražo komisijos pirmininkas, britų diplomatas, profesorius J. Simpsonas, taip pat dalyvavo viršaitis J. Indrišiūnas ir kunigas A. Sabaliauskas. Latvijai atstovavo advokatas iš Rygos su savo dviem kitais patarėjais. Visi apsistojo klebonijoje, kur ir vyko posėdis. Latvių pretenzijos į visą valsčių buvo atmestos, tačiau Žeimelio miestelis tebeliko ginčijamoje zonoje ir tik po ilgų debatų pats Žeimelis paliko Lietuvai, tačiau 9 kaimai – Jukniškiai, Juodiškiai, Viteikiai, Pasteliškiai, Adžiūnai, Pagranyčia, Rudeliai, Stadeliai, Lybiečiai su derlingais laukais atiteko Latvijai.
Netrukus sienos vietoje buvo iškastas griovys. Glebavoje ir Ruonių kaime įsikūrė sienos perėjimo punktai. Per kelią buvo nuleistos kartys. Perėjimo laikas buvo nustatytas nuo 9 val. ryto iki 5 val. popiet. Žmogus, perėjęs sieną be leidimo, turėdavo mokėti baudą.

https://www.facebook.com/Pakruojokra...je/?tn-str=k*F

[Romas]

Pakruojo krašto Žiemgalos muziejus Žeimelyje FB
2021.03.25

Nors šiandien koronavirusas laikinai uždarė sienas tarp Lietuvos ir Latvijos, „Žiemgalos“ muziejus nori priminti šį faktą ir organizuoja tarptautinį fotokonkursą „SIENAI-100“.
Konkurse kviečiame aktyviai dalyvauti ir mūsų kaimynus latvius.


Konkurso nuostatai
Fotografijų konkursas atviras visiems fotografijos mėgėjams. Konkursui pateiktos nuotraukos bus publikuojamos Pakruojo krašto muziejaus „Žiemgala“ feisbuko paskyroje. Geriausios nuotraukos pateks į virtualią parodą www.pakruojis.lt.
Konkurso organizatorius – Pakruojo krašto muziejus „Žiemgala“. Organizatorius tiki konkurso sėkme ir laukia įdomių ir originalių nuotraukų, atitinkančių konkurso temą. Kviečiame fotografuoti įdomybes iš gyvenimo ant rubežiaus tiek iš arti, tiek iš toli. Linkime smagių atradimų ir laukiame jūsų nuotraukų iki 2021 m. birželio 7 d.
Reikalavimas dalyviams
1. Dalyvavimas nemokamas.
2. Pateikdami nuotraukas konkursui, dalyviai sutinka pateikti ir savo duomenis – vardą, pavardę, amžių, nurodyti šalį (LT, LV).
3. Dalyviai nuotraukas turi siųsti el. paštu daiva@duktas.lt, nurodydami: Konkursui „SIENAI-100“ bei savo vardą, pavardę, kontaktinį telefoną ir datą (metus), kada buvo padaryta nuotrauka.
Reikalavimas nuotraukoms
1.Vienas asmuo konkursui gali pateikti ne daugiau kaip tris nuotraukas.
2. Nuotrauka turi būti ne mažesnė nei 1Mb ir ne didesnė nei 10Mb, formatas – JPG.
3. Nuotrauka gali būti apdorota skaitmeniniu būdu.
4. Nuotraukas konkurso organizatorius gali publikuoti nekomerciniais tikslais, nurodydamas autoriaus vardą ir pavardę.
Vertinimas
1. Konkurso nuotraukos vertinimui turi būti pateiktos iki 2021 m. birželio 7 d. el. paštu daiva@duktas.lt.
2. Konkursui pateiktas nuotraukas vertins vertinimo komisija, kurios personalinė sudėtis bus paskelbta prasidėjus vertinimo procesui.
3. Komisijos sprendimas bus paskelbtas 2021 m. birželio 15 d. Komisija skirs 3 prizines vietas. Bus skiriamas ir feisbuko lankytojų simpatijų prizas. Jis atiteks daugiausia „patiktukų“ surinkusios nuotraukos autoriui.
Konkurso laureatams prizus skirs Pakruojo rajono savivaldybė, Žeimelio bendruomenės centras, muziejus „Žiemgala“, Islices seniūnija ( Latvija).

https://www.facebook.com/Pakruojokra...je/?tn-str=k*F

[bato_usai]

Palanga Lietuvai. 100 metų. Palangos kurorto muziejaus video.

[Romas]

Lrt.lt 2021.07.15
Rekonstruoti šeši Lietuvos ir Latvijos valstybinių kelių ruožai

Baigtas Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektas „Pasienio kelių infrastruktūros tobulinimas, siekiant pagerinti susisiekimą tarp regionų centrų ir užtikrinti darbo jėgos judėjimą pasienio vietovėse“.

Projekto vykdymo metu bendrai rekonstruoti 6 Lietuvos ir Latvijos valstybinių kelių ruožai, kurių bendras ilgis beveik 46 km:
• kelio Nr. 163 Ežerė–Mažeikiai ruožas nuo 0,00 iki 9,188 km (nuo Mažeikių iki Latvijos sienos) ir kelio Nr. P106 Ezere–Embūte–Grobiņa ruožas nuo 0,07 iki 13,95 km;
• kelio Nr. 2912 Žeimelis–Vileišiai–Adžiūnai ruožas nuo 0,0 iki 5,1 km (nuo Žeimelio iki Latvijos sienos) ir kelio Nr. V1028 Bauska–Bērzi–Lietuvos siena ruožas nuo 7,44 iki 14,62 km;
• kelio Nr. 3647 Pandėlys–Suvainiškis–Nereta ruožas nuo 13,30 iki 18,30 km (nuo Vilkolių iki Taručių), kelio Nr. P75 Jēkabpils–Lietuvos siena ruožas nuo 56,08 iki 60,50 km bei kelio Nr. V961 Nereta–Sleķi ruožas nuo 0,10 iki 1,15 km.

https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/...a-beveik-46-km

[vakaruvejas]

2021 rugpjūtis

[John]

2021 rugpjūtis

Buvau ten nusitrenkęs dviračiu iš Palangos. Labai gaila, kad nuo Šventosios nebelieka normalios galimybės važiuoti dvriačiu ir aplinkui kažkokios dykynės. Tiek Lietuva, tiek Latvija, kažkaip, panašu, nelabai suinteresuotos pasienio regioną prie jūros padaryti patrauklesnį ir patogesnį turizmui.

[Romas]

Būtingė - Rucava
Foto 1927

Nuotrauka iš parodos J.Šliūpo muziejuje "Palanga - mūsų"

Foto 2021.09

[Romas]

Germaniškis - Skaistkalne
Foto 2022.12






Lietuviškaspasienio stulpas Nr. 1079




Vaizdas nuo tilto per Nemunėlį Lietuvos link


Latvijos link




Latvija. Skaistkalne

[Romas]

Skaistkalne - Germaniškis
Foto 2022.12




Pačiame tilto per Nemunėlį viduryje anksčiau buvo sieną žymintis ženklas - jo dabar neliko


Dabartinis vaizdas nuo upės vidurio

[Romas]

Skaistkalne - Germaniškis
Foto 2022.12
Vaizdas nuo tilto vidurio link Lietuvos

[Romas]

Skaistkalne - Germaniškis
Radau kelias nuotraukas. kaip tas pats pasienio tiltas atrodė vasarą
Foto 2013.07

Skaistkalnės centras


Lietuviškas stulpas Nr. 1079


Pasienio būdelių likučiai


Skaistkalnės miestelis nuo pasienio tilto per Nmunėlį (Memelę)


Tilto viduryje tuo metu buvo sieną žymintis ženklas


Šalys žymimos kad matytum į kokią šalį patenki
Ženklas upe aukšyn (į rytus)


Ženklas upe žemyn (į vakarus)


Germaniškis


Lietuviškas stulpas Nr. 1079

[John]

Įdomu, kaip tokios vietos atrodė iki Šengeno zonos įvedimo? Buvo kažkokie patikros postai? Šlagbaumai?

Edit: šita foto matyt atsako į klausimą: