[VLN] Vilniaus tiltai ir viadukai

[Bartas1]

Gražūs žibintai buvo prieškaryje, gal kažkada atstatyti būtų verta...

[Evilangel]

Sveiki. 2006 m. buvo pradėta diskusija pavadinimu „Pontoninis tiltas Vilniuje skiltyje „Miestai ir architektūra“ (http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=3384), tačiau diskusija normaliai taip ir nebuvo baigta bei apibendrinta. Todėl norėčiau aš kiek prisidėti, patikslinti bei papildyti šią temą. Manau kad ši tema tiktų šioje skiltyje, jei kažkam pasirodys, kad labiau tiktų prie temos „Lietuvos tiltai“ tai perkelkite. Pradžiai norėčiau pateikti šiek tiek apibendrintos informacijos apie pontoninius tiltus.
Pontoninis tiltas (ar lieptas) – iš segmentų surenkama konstrukcija (lynais prie įtvirtinimų krantuose pritvirtintos tuščiavidurės metalinės talpyklos), montuojama vandens paviršiuje. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai nestabili konstrukcija, judanti nuo mažiausio bangavimo. Šie tiltai tokie pat tvirti kaip ir tradiciniai poliniai. Liepto segmentai patikimai tarpusavyje surišami ir specialiais inkarais tvirtinami vandens telkinio dugne. Didelis privalumas tas, kad šiuos tiltus galima įrenginėti vasarą, jų nereikia ištraukti į paviršių, žiemos metu jie įšąla kartu su vandens tekinio ledu, šiuos tiltus galima išsirinkti ir persigabenti į kitą vietą. Plūdri konstrukcija nepažeidžia dugno, neišsiskiria iš kraštovaizdžio. Pagal technines charakteristikas, pontoninis tiltas atlaiko dvidešimt tonų svorio. Tinka ir pėstiesiems, ir autotransportui. Tiltas - būna viso labo 2-4 metrų pločio, todėl labiau tinkamas bei naudojamas žmonėm vaikščioti ir dviratininkams važinėti.
Pontoninis tiltas (vok. „pontonbrücke“) susideda iš trijų dalių: plūdriosios dalies, jungiamojo lieptelio iki kranto ir tilto takelio, įrengiamo krante. Pirmoji dalis įtvirtinama į krante esančius polius ar kitą tvirtą konstrukciją, kita pusė ant ratukų jungiasi prie plūdriosios konstrukcijos. Pontoninių tiltų segmentai gali būti plastikiniai arba užpildomi specialiu betonu. Šie segmentai atsparūs drėgmei, neyra, netrupa, o su laikančiais konstrukciniais elementais suformuoja sunkią vienalytę detalę. Plūdrioji dalis inkaruojama grandinėmis nuleidžiamais betoniniais svoriais. Laikančias grandines prieš žiemos sezoną rekomenduojama atpalaiduoti, o esant atlydžiui – įtempti.

Šių konstrukcijų statinių ištakos siekia 512 m.pr.m.e. Per Bosforo sąsiaurį tarp Europos ir Mažosios Azijos pastatė Persijos karalius Darius, kuriuo persų kariai žygiavo Graikijos užkariauti. Aleksandras Didysis tokiu pat būdu perėjo Indo upę. Trajano ir Marko Aurelijaus kolonose irgi atvaizduoti plūduriuojantys tiltai iš medinių santvarų, įtaisytų ant laivų.

Lietuvoje pontoniniai tiltai buvo statomi nuo XIX a. pr. Žinoma, jog tris pontoninius tiltus per Nemuną Kaune 1812 m. pastatė Napoleono kariuomenės kariai. Alytuje pontoninis tiltas stovėjo XX a. pr. Tokie tiltai buvo statyti Kaune Aleksote (1915 m. ir 1944 m.), Vilniuje (XX a. antrajame ir aštuntajame dešimtmetyje), Druskininkuose (1944 ir 1945) ir kitur.

Šiuo metu pontoninį lieptą galima pamatyti Trakuose per Bernardinų ežerą (nuo Pusiasalio pilies iki Žemaitės gatvės), Utenoje Dauniškio ežere ir kt. vietose, ypač prie ežerų įrengtų poilsiaviečių kai kuriose kompleksuose (pvz. Bebrusų ežero). Manau, kad tokio pobūdžio tiltus-lieptus Lietuvoje galima pamatyti tik ežeruose ir tvenkiniuose, o nutiestų per upes jų nėra arba bent jau aš nežinau. Dar 2008 m. balandžio mėn. buvo planuota laikinai nutiesti tiltą per Nerį Kaune Vilijampolėje, vietoj rekonstruojamo tilto, tačiau Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegija nepalaikė šio siūlymo.
2005 m. balandžio 1 d. netoli Rambyno kalno laikinai dislokuoto jėgerių bataliono kariūnai sumontavo pontoninį tiltą, kuris sujungė Pagėgių savivaldybę su Kaliningrado sritimi. Pirmieji tilto trapai suguldyti netoli Šakininkų kaimo. Antras tilto galas, peršokęs Nemuną, Lietuvą su Kaliningrado sritimi sujungia ties Dubki gyvenviete.

O dabar apie pontoninius Vilniaus tiltus. Kurių mano žiniomis buvo du.
Apie 1917 m. nuo dabartinės Skalvijos kino teatro iki šv. Rapolo bažnyčios buvo nutiestas pontoninis tiltas, galimas dalykas, kad laikinai vietoj vokiečių susprogdinto Žaliojo tilto.
Antrasis pontoninis tiltas per Nerį įrengtas Vilniuje, prie Sporto rūmų (apie 1966-1967 m.), nes 1965 m. buvo uždarytas keltuvas per upę (pritvirtintas lynu jungiančiu abu upės krantus).

Pontoniniai tiltai per Nerį stovėdavo nuo pavasario iki žiemos, prieš prasidedant žiemos šalčiams buvo išrenkami. Tiltus įrengdavo kareiviai per vieną dieną. Nelaimės dieną 1975 m. balandžio 13 d. ant tilto buvo užtvertas kelias virvėmis bei pritvirtinta įspėjamoji lenta, kad tilto darbai nebaigti, tačiau po užsienio šalių estrados dainininkų koncerto Sporto rūmuose ėjusi namo minia nepaisė įspėjamojo ženklo (kaip sakoma veikė bandos jausmo instinktas), manoma kad pirmieji ėjusieji tiesiog tą įspėjamąjį ženklą išlaužė ir išmetė, todėl dauguma ėjusių iš paskos įspėjimo ir negalėjo matyti. Tačiau tai tik sklidusios kalbos, oficialios versijos taip ir nebuvo paskelbta. Šis tiltas buvo artimiausias susisiekimas per upę iki centro, eiti iki Žaliojo tilto ne visi norėjo. Pilnai po žiemos neįrengtas pontoninis tiltas neišlaikė per didelio žmonių kiekio. Minia tiltą taip įsiūbavo, kad viename gale nutrūko lynas, žmonės įkrito į vandenį, buvo aukų. Po nelaimės tiltas išmontuotas. Kiek žmonių žuvo sovietų valdžia nepaskelbė, taip pat nemažai jų ir susirgo, nes dar balandžio mėnesį vanduo buvo šaltokas.

2001 m. liepos 20 d. Vilniuje prie Žaliojo tilto, Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Perkėlų kuopos kariai pastatė laikinai 60 tonų keliamosios galios pontoninio tilto dalį. Taip kariuomenė prisidėjo prie radijo stoties M-1 organizuojamo renginio „Didžiosios plaukynės“. 2004 m. balandžio 30 d. minint Lietuvos įstojimą į Europos sąjungą prie Baltojo tilto buvo kariškių sumontuotas laikinas pontoninis tiltas.

Pateikiu keletą senų pontoninio tilto nuotraukų. Viena iš jų jau buvo panaudota forume "Vilniaus pontoninis tiltas", taigi atsiprašau už pasikartojimą.

1. 1917 m. nuotrauka šalia Žaliojo tilto
(paimta iš http://www.vilnaghetto.com/gallery/a...on_Bridge_1917)



2. 1960 m. nuotrauka. Fotografas Aloyzas Neniskis

(paimta iš http://community.livejournal.com/los...ius/21836.html)




3. 1975 m. nuotrauka, fotografas B. J. Akstinas
(paimta iš http://www.vilnius.skynet.lt/de.html)



4. 1972.09.02 nuotrauka, fotografas Romanas Denisovas
(paimta iš http://visualrian.ru/images/item/169346)

[digital]

Sostinės tiltai griūva akyse
Sandra TRINKŪNAITĖ
LR korespondentė
2010-03-15

Vilniaus tiltų bei viadukų būklė miesto valdžiai kelia vis daugiau galvos skausmo. Juos apžiūrėjus paaiškėjo, kad remontuoti reikia kone visus.

„Situacija dėl tiltų sudėtinga. Dabar bandome nustatyti, ką pirmiausia reikėtų sutvarkyti. Nenorime sulaukti tokių laikų, kai teks tiltus uždaryti ir paralyžiuoti eismą mieste“, – sakė sostinės vicemeras Romas Adomavičius.

Vilniaus savivaldybės specialistai pastaruosius kelis mėnesius tikrino miesto tiltus ir viadukus, tačiau nieko guodžiama pasakyti negalėjo – kai kur rūdija laikančiosios konstrukcijos, guoliai, turėklai, juos būtina remontuoti.

Avarinės būklės buvęs Vilniaus Lazdynų tiltas šiuo metu jau baigiamas sutvarkyti, juo saugu važiuoti.

Tačiau vairuotojams, skubantiems į Gariūnų turgavietės pusę, reikėtų suklusti.

„Gariūnų tilto būklė šiuo metu yra prasčiausia iš visų esančių mieste. Baimintis nereikia, jis tikrai nesugrius, tačiau viršutinė danga yra duobėta, asfaltas sutrūkęs, važiuojant šiuo tiltu patartina sulėtinti greitį“, – sakė savivaldybės infrastruktūros skyriaus specialistas Ąžuolas Steponavičius.

Nors laikančiosios konstrukcijos dar tvirtos, lėšų pirmiausia bus ieškoma būtent šiam tiltui remontuoti.

Praėjus žiemai tilto dangos būklė dar labiau pablogėjo.

Pasak Ą.Steponavičiaus, itin prasta ir tilto Naujojoje Vilnioje būklė.

„Visa laimė, kad jis yra mažai naudojamas. Per kelias valandas čia pravažiuoja keli automobiliai. Tačiau vis tiek pastatėme ženklą – daugiau nei penkias tonas sveriantis automobilis čia važiuoti negali.

Šio tilto net ir kniedės surūdijusios. Stebėsime jo būklę, jei reikės, uždarysime“, – sakė specialistas.

Kiti tiltai ir viadukai, anot specialistų, dar gali sulaukti, kol sunkmetis baigsis ir atsiras lėšų jiems remontuoti. Kiek reikėtų pinigų visiems miesto tiltams ir viadukams tvarkyti, nėra apskaičiuota.

Iš viso sostinėje yra 90 tiltų, viadukų ir pėsčiųjų tiltų.

[Zorro]

Kalėdos artėja.

[Smauglys]

Man patinka.

[spirit]

Tema apie VILNIAUS TILTUS pavirto tema apie žydus, lenkijos okupaciją ir WWII.

[EARepair]

Pontoninis tiltas (vok. „pontonbrücke“) susideda iš trijų dalių: plūdriosios dalies, jungiamojo lieptelio iki kranto ir tilto takelio, įrengiamo krante. Pirmoji dalis įtvirtinama į krante esančius polius ar kitą tvirtą konstrukciją, kita pusė ant ratukų jungiasi prie plūdriosios konstrukcijos. Pontoninių tiltų segmentai gali būti plastikiniai arba užpildomi specialiu betonu. Šie segmentai atsparūs drėgmei, neyra, netrupa, o su laikančiais konstrukciniais elementais suformuoja sunkią vienalytę detalę. Plūdrioji dalis inkaruojama grandinėmis nuleidžiamais betoniniais svoriais. Laikančias grandines prieš žiemos sezoną rekomenduojama atpalaiduoti, o esant atlydžiui – įtempti.

Ar gali šitas įrenginys būti ta „kita pusė ant ratukų“? Jei gali, prašau pateikti daugiau duomenų apie įrenginį.





Dar viena įrenginio paskirties versija - kažkokių valčių saugojimui. Asmeniškai - per daug neįtikėtina versija.
Įrenginio dislokacija - Vingio parkas, tarp vandenvietės ir botanikos sodo.

[EARepair]

Trumpas video apie kolkas neatpažintą objektą.

[VIMEO]16980223[/VIMEO]

© niekonaujo.lt

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Nors temos pavadinime kalbama tik apie tiltus, manau kad ir viadukų nuotraukos čia nebus ne į temą.

Tūkstantmečio gatvės viadukas per Naugarduko gatvę.



Geležinkelio viadukas per Iešmininkų gatvę.



Geležinkelio viadukas per Liepkalnio gatvę.



Ukmergės g. viadukas per Ateities gatvę. Vaizdas nuo Pašilaičių pusės.



Užlipus ant viaduko. Ukmergės gatvėje šioje vietoje abiem kryptimis yra po tris eismo juostas.



Šaligatvis po viaduku.



Viadukas iš apačios.



Viadukas iš Fabijoniškių pusės.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Vilniaus Spaudos rūmų estakada.

Nutiesta virš Laisvės pr. ir Pilaitės pr./T. Narbuto g. sankryžos. Ilgis ~300 metrų. Bene pirmas rimtesnis infrastruktūros projektas mieste po Nepriklausomybės.

Vaizdas nuo Viršuliškių pusės (Spaudos rūmų).





Vaizdas iš "papilvės".



Vaizdas iš Karoliniškių pusės.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Laisvės pr. viadukas per I. Šimulionio/A. P. Kavoliuko gatves.





Šalitiltis. Laisvės pr. čia abiem kryptim po tris eismo juostas.





Vaizdas nuo viaduko A. P. Kavoliuko g. kryptimi (į vakarus).

[Petrozilijus Cvakelmanas]

V. Maciulevičiaus gatvės viadukas per Laisvės pr. (aka Televizijos bokšto viadukas).

Vaizdas iš šiaurės.



Vaizdas iš apačios.



Vaizdas iš pietų.



Vaizdas iš viršaus.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Karoliniškių pėsčiųjų viadukas per Laisvės pr. Pastatytas 2008 ar 2009 m.





Vaizdas nuo viaduko į Lazdynų pusę.



Į Karoliniškių pusę.



Bendras vaizdas.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Architektų g. viadukas per Laisvės pr. Tokie yra du, šį galime pavadinti "Aukštutiniu".

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Žemutinis Architektų g. viadukas per Laisvės pr.



Ant viršaus.



Nuo Lazdynų pusės.



Iš apačios.



Nuo upės pusės.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Oslo g. viadukas per Laisvės pr. (tiksliau per dvi Laisvės pr. eismo juostas, kurios veda link Lazdynų tilto).

Nuo Lazdynų pusės.







Iš priešingos pusės.



Užlipus ant viaduko. Nustebino, kad yra įrengtas šalitiltis. Nors juo, tiesa, nelabai kur nueisi.

[trilobitas]

Žvėryno tiltas

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Savanorių pr. žiede be visiems žinomos estakados (savo laiku ji buvo ilgiausia Lietuvoje) yra dar keturi Geležinio vilko gatvę kertantys viadukai - du automobilių ir du pėsčiųjų.

Vaizdas link žiedo nuo Lazdynų tilto pusės.



Pietinis pėsčiųjų viadukas.



Pietinis automobilių viadukas, kuriuo žiedu judantis transportas kerta apačioje einančią Geležinio vilko gatvę.



Nustebino tai, kad ant šio viaduko telpa ne tik trys eismo juostos, tačiau ir gal 10 metrų pločio žolės juosta.



Vaizdas nuo šio viaduko į pietinį pėsčiųjų viaduką ir estakadą.



Estakada iš papilvės. Dėl jos ilgio nufotografuoti ją visą nuo žemės yra labai sunku, o gal ir neįmanoma.



Šiaurinis pėsčiųjų viadukas. Skirtingai nuo pietinio, šis neturi atramos viduryje.





Šiaurinis automobilių viadukas.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Pėsčiųjų viadukas per Žemaitės g.

Vaizdas nuo Savanorių pr. pusės.



Iš apačios. Tai turbūt siauriausias Vilniaus viadukas.



Žemaitės g. vaizdas nuo viaduko.



Vaizdas link Statybininkų g. (Naujamiesčio pusė)



Bendras viaduko vaizdas.

[Resutas]

Manau šią temą reiktu pervadinti į Vilniaus tiltai ir viadukai.