Iš Lietuvos pusės bus galima nuvažiuoti asfaltu bent iki Latvijos sienos važiuojant iš Pakruojo ar Žeimelio į Bauskę ir iš Rokiškio ar Pandėlio į Neretą-Jekabpilį
Pirkimas 173213
Valstybinės reikšmės rajoninių kelių Nr. 2912 Žeimelis–Vileišiai–Adiūnai (Ādžūni) ruožo nuo 0,00 iki 5,10 km ir Nr. 3647 Pandėlys–Suvainiškis–Nereta ruožo nuo 13,30 iki 18,30 km rekonstravimas
Asfaltu galima nuvažiuoti iš Panevėžio - Kėdainių per Cinkiškių sankryžą į Vilkiją ir toliau į Jurbarką ar (per keltą) į Šakių rajoną.
Skubantiems iš Kauno į Jurbarką tai yra gera apylanka apvažiuojant rekonstruojamą ruožą tarp Raudondvario ir Vilkijos.
Pernai išasfaltotas paskutinis rajoninio kelio 1926 ruožas nuo Vilkijos iki Pagirių. Kelias 1925 Čekiškė-Liučiūnai-Cinkiškiai buvo išasfaltuotas dar 2007-2008 metais.
Per Vilkiją - Liučiūnus - Cinkiškius aplenkėme rekonstruojamą kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas ruožą tarp Kulautuvos ir Batniavos (Bubių) su trimis šviesoforais
Foto 2016 05
2015-aisiais metais išasfaltuota atkarpa nuo Vilkijos
Greičio ribojimo kalneliai įrengti prieš staigesnius posūkius
Pagiriai. Toliau asfaltas buvo paklotas jau anksčiau
Posūkis prieš Gaigalus
Sankryža su 1925 keliu Čekiškė-Liučiūnai-Cinkiškiai
Labas vakaras, norėjau paklausti, kada bus asfaltuojami mano pažymėti keliai? Vienas kelias (1) jungia Abromiškes ir kelią Vievis - Pakalniškės, antras (2) kelias jungia Vievį ir Vilkabalius. Iš Abromiškių, Elektrėnų pirmuoju keliu automobiliai važiuoja dažnai į Vievio ar Pakalniškių pusę, kelias judrus ir naudojamas, bet pastaruoju metu kelio būklė labai prasta, retai greideruojamas, tad žmones renkasi aplinkkelius, asfaltuotus kelius, taip darydami ratą, bet tausodami automobilį. Sekantis kelias taip pat naudojamas, prie pat Vilkabalių kuriasi nauja gyvenvietė Vievio šilas, bus keliasdešimt naujų namų, taip pat ir netoli šilo statomi namai, yra ir senųjų gyventojų, visiems šiems žmonėms tenka kas dieną važinėti prastai prižiūrimais žvyrkeliais, nes nei 1, nei 2 kelias nėra asfaltuoti.
Paskutinis taisė Romas; 2016.06.23, 22:27.
Priežastis: Buvo pasislinkęs tekstas
Turiu vieną tokį mėgėjišką klausimą. Ne taip seniai išsilaikiau teises, o iki tol mažai važinėjau Lietuvos keliais. Tačiau kuo daugiau keliauju, tuo dažniau nustembu.
Jau kurį laiką mane kamuoja klausimas, kaip suprasti štai tokius „asfaltuotus” kelius (atsiprašau už kokybę, ypač antrosios nuotraukos):
Konkretus kelias – Igliauka-Verebiejai (181), labai tiksliai vietos nebepasakysiu.
Asfaltas neblogos kokybės, palyginus naujas, tačiau vietos akivaizdžiai palikta tik vienam automobiliui, prasilenkimas – tik atsitraukus į neasfaltuotą dalį.
Ar reikia taip suprasti, kad tokie keliai atitinka saugos reikalavimus, net kai (vietomis) paliekamas greitis 90? Kodėl apskritai imamasi asfaltuoti, jei trūksta lėšų?
Dar įdomesnė vieta šia prasme yra gal daugeliui žinomas kelias Nemenčinė-Gėla (https://www.google.lt/maps/@54.84602...!6m1!1e1?hl=en). Ten šalia asfalto – duobė prie duobės. Kiek esu girdėjęs, bent anksčiau pasitaikydavo ir mirtinų avarijų.
Palyginimui, neseniai skersai išmaišiau didelę dalį Latvijos Kuršo, tai ten asfaltas tikrai prastesnės kokybės, bet keliai, kaip čia pasakius, „sąžiningesni”, platesni. Jei yra asfaltas – jis yra, tegu ir nelygus, užlopytas, o ne palikta per pusę su žvyru. Jei lėšų asfaltuoti nėra - neasfaltuoja, palieka geresniems laikams.
Įdomu būtų sužinoti, kas lėmė tokią lietuvišką (?) specifiką. Gal kam nors yra tekę domėtis Lietuvos ir pasaulio praktika?
Teko susidurti su siaurais kaimo keliais Švedijoje, tai ten nėra tokio dalyko kaip žvyrkelis šalikelėje, iš karto žolė auga. Kas 500-1000 metrų padarytos tokios įvažos asfaltuotos prasilenkti automobiliams, t.y. vienas turi sustoti, kol kitas pravažiuoja ir tada vėl toliau važiuoji. Pavyzdys čia: Matosi kairėje stotelė pažymėta M ženklu
Teko susidurti su siaurais kaimo keliais Švedijoje, tai ten nėra tokio dalyko kaip žvyrkelis šalikelėje, iš karto žolė auga. Kas 500-1000 metrų padarytos tokios įvažos asfaltuotos prasilenkti automobiliams, t.y. vienas turi sustoti, kol kitas pravažiuoja ir tada vėl toliau važiuoji. Pavyzdys čia: Matosi kairėje stotelė pažymėta M ženklu
Palyginimui, neseniai skersai išmaišiau didelę dalį Latvijos Kuršo, tai ten asfaltas tikrai prastesnės kokybės, bet keliai, kaip čia pasakius, „sąžiningesni”, platesni. Jei yra asfaltas – jis yra, tegu ir nelygus, užlopytas, o ne palikta per pusę su žvyru. Jei lėšų asfaltuoti nėra - neasfaltuoja, palieka geresniems laikams.
Įdomu būtų sužinoti, kas lėmė tokią lietuvišką (?) specifiką. Gal kam nors yra tekę domėtis Lietuvos ir pasaulio praktika?
Šioje vietoje aš neįžvelgčiau jokios didelės problemos, juo labiau nepasisakyčiau už tai, kad palikti žvyrkelius jeigu nedaromas platus asfaltas.
Taip asfaltuoti yra tik mažo eismo intensyvumo keliai. Važiuojant kokį 5 km ruožą, tokiame kelyje dažniausiai tenka prasilenkti tik su 2-3 automobiliais. Visiškai nėra problemos tokiu atveju pasitraukti į šoną ir prasilenkti. Jeigu taip patinka žvyras, tai galima ir visą atkarpą važiuoti vienu ratu ant žvyro. Tik kažkodėl niekas taip nedaro
Gal važiuojant 1-2 kartus per metus ir tas žvyrkelis neatrodo labai prastai, bet kiekvienas, kuris važinėja dažnai, pasakys, kad ir siauras asfalto ruožas geriau nei žvyrkelis.
O dėl greičio 90 km/h, tai mūsuose vyrauja labai bukas požiūris, kad jeigu leidžiama 90, tai vadinasi tiek (arba +10 daugiau) reikia ir važiuoti, visiškai neatsižvelgiant į kelio būklę, aplinkos sąlygas ir t.t. Jeigu kelias siauras, vingiuotas (nėra gero matomumo į priekį), tai ir pasirenki saugų greitį ir juo važiuoji. Ar saugiai galima važiuoti tik jei būtų prismaigstytą milijonas stulpų su skardiniais "blynais" ?
Šioje vietoje aš neįžvelgčiau jokios didelės problemos, juo labiau nepasisakyčiau už tai, kad palikti žvyrkelius jeigu nedaromas platus asfaltas.
Taip asfaltuoti yra tik mažo eismo intensyvumo keliai. Važiuojant kokį 5 km ruožą, tokiame kelyje dažniausiai tenka prasilenkti tik su 2-3 automobiliais. Visiškai nėra problemos tokiu atveju pasitraukti į šoną ir prasilenkti. Jeigu taip patinka žvyras, tai galima ir visą atkarpą važiuoti vienu ratu ant žvyro. Tik kažkodėl niekas taip nedaro
Gal važiuojant 1-2 kartus per metus ir tas žvyrkelis neatrodo labai prastai, bet kiekvienas, kuris važinėja dažnai, pasakys, kad ir siauras asfalto ruožas geriau nei žvyrkelis.
Skamba įtikinamai, tik taip išeitų, kad Latvijoje ir Lietuvoje eismo intensyvumo suvokimas labai skiriasi, bent rajoniniuose/krašto keliuose. Ten pasitaiko, kad iki 10 km gali ir visai nieko nesutikti sąlyginai plačiame kelyje, o pas mus automobilių gerokai tirščiau, o kai kurie keliai, kaip čia pasakius...
Pamenu, dar visai „žalias“ pasukau iš Kėdainių link Kauno pro Labūnavą/Babtus, tai drabužius po to gręžti buvo galima Matomumas vietomis prastas, kelias siauras, pakraščiai ištrupėję, o mašinų - tikrai nemažai. Dabar, aišku, jau gal visai kitoks būtų jausmas, patirties atsirado.
O dėl greičio 90 km/h, tai mūsuose vyrauja labai bukas požiūris, kad jeigu leidžiama 90, tai vadinasi tiek (arba +10 daugiau) reikia ir važiuoti, visiškai neatsižvelgiant į kelio būklę, aplinkos sąlygas ir t.t. Jeigu kelias siauras, vingiuotas (nėra gero matomumo į priekį), tai ir pasirenki saugų greitį ir juo važiuoji. Ar saugiai galima važiuoti tik jei būtų prismaigstytą milijonas stulpų su skardiniais "blynais" ?
Galiu paliudyti, kad bent mano vairavimo mokykloje buvo akcentuojama, kad saugus ir leistinas greitis skiriasi. Tačiau važinėjant būna akivaizdu, kad arba ne visur aiškinama, arba toli gražu ne visi klausosi.
Dėl siauro asfalto krašto keliuose, tai įtariu tokia situacija susiklostė todėl, kad tie keliai tiesiog išasfaltuoti buvo seniai, kai intensyvumas net magistraliniuose keliuose buvo ne daugiau, kaip 10 automobilių per parą. Turbūt kokiam 7 ar 8 praeito amžiaus dešimtmetyje. Tuo metu tokio asfalto pločio pakako. Tuo labiau, kad net šiandien magistraliniai laikomi keliai iš pradžių buvo asfaltuojami tik tokio pločio. Ten kur įvyko rekonstrukcija išplatino, o kur ne, tiesiog palaikė afalto dangą tokią kokia yra nurodyta projekte.
Šis kelias nebuvo nurodytas žvyrkelių programoje. Bus susisiekimas asfaltuotu keliu nuo Gilūtų su rajono centru Ignalinoje ir išasfaltuotos prieigos prie Paliesiaus dvaro.
Pirkimas 311229. Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1408 Mikalavas–Paringys–Bernotai–Gilūtos ruožo nuo 15,971 iki 20,706 km ir kelio Nr. 1414 Mielagėnai–Paliesius ruožo nuo 2,080 iki 2,359 km kapitalinis remontas http://www.cvpp.lt/index.php?option=...nder_id=311229
Į žvyrkelių asfaltavimo 2016 m. programą įtrauktos kelios pavasarį nenurodytos atkarpos iš Lietuvos kelių biudžeto lėšų
1303. Biržai – Pasvaliečiai – Saločiai. Bus išasfaltuotas visas kelias
Kelias Nr. 4724 Onuškis–Žilinai–Puodžiai 2,19-5,80 km Bus išasfaltuotas visas kelias
Kelias Nr. 4716 Dzenkūniškės–Beižionys–Klėriškės 0,06-5,37 km. Bus susisiekimas su Beižionimis iš Vilniaus ir Trakų
4724 Onuškis–Žilinai–Puodžiai 2,19-5,80 km Bus išasfaltuotas visas kelias
Gal jau kitąmet bus alternatyvi trasa iš Vilniaus į Jonavą. Bus išasfaltuotas visas kelias Nr.4306 Musninkai–Liukonėliai (liko 17,70 iki 22,31 km) nuo Liukonių iki Jonavos. Gaila, kad lieka neišasfaltuota kelio Nr.4306 atkarpa Musninkai - Liukonys ir kelio Nr.4809 Lokėnai – Vepriai – Gelvonai atkarpa
Gal praleidau, bet kas priima sprendimus (teikia siūlymus) dėl ruožų asfaltavimo - savivaldybių lygmenyje ar iš LAKD pusės sistemiškai?
Džiugu matyti naujus ruožus, tačiau kartais keistoka žemėlapyje matyti, kad ruožas asfaltuojamas nepilnai - pritrūkstą kokių 2 km ruožo. Keletu atveju tyrinėjant matyti, kad tokie nutrūkimai baigiasi ties rajono riba.
Iš vairuotojų pusės nesmagu, nes pilnai sujungus ruožus asfalto danga atsivertų daug alternatyvių maršrutų (kaip ir Romo minėtu atveju link Jonavos). Galbūt to norima išvengti (?), kad vietinių kelių eismo neapkrautų tranzitinis eismas.
Comment