Peckūnai - jau Baltarusijos teritorijoje.
1994 m. ten buvau nuėjęs atsigerti vandens. Sienos niekas rimtai nesaugojo.
Kolūkio ženklas "Kałhasp Piackuny" tebestovi dar nuo sovietinių laikų. Ko gero, ten tebeveikia ir kolūkis
Nuo aikštelės matosi visa apylinkė
Tas namukas kairėje - Baltarusijoje, Peckūnuose, o namukas dešinėje - jau Lietuvoje.
Šio namuko gyventojai turėjo daug vargo kai atsirado siena - jiems elektra buvo tiekiama iš anos sienos pusės. Kai ten lankiausi prieš keletą metų, jau švietė nauji laidai iš Lietuvos pusės.
Kai bus suremontuota Norviliškių vienuolyno varpinė, bus galima dar geriau pasidairyti po apylinkes.
Paskutinis taisė Romas; 2010.06.10, 21:42.
Priežastis: Sutrumpinta kopija iš temos "Dieveniškių "apendiksas". Norviliškės"
Gražus poros metų senumo straipsnis "Atgimime" 2005 m. rugpjūčio 5-25 d.
Apie „Stalino pypkę” 50 km nuo Vilniaus
Unikalios Dieveniškės dar nepakankamai įvertintos.
Žvalgantis po Lietuvos žemėlapį ne vienam užkliūva didelis teritorijos iškyšulys pietryčių Lietuvoje, vadinamoji „Dieveniškių kilpa”. Sąsmaukoje vos 3 km pločio ji beveik 30 km nusidriekia į Baltarusijos žemių apsuptį ir apima 207 km2 Lietuvai itin brangaus ir istoriškai svarbaus krašto. Jį sauganti valstybės siena (dabar jau išorinė Europos Sąjungos siena) „kilpos” perimetru driekiasi 110 km.
Sakoma, kad, 1939 m. Kremliuje braižant Lietuvai grąžinto Vilniaus krašto sienas, ant žemėlapio gulėjusi Stalino pypkė. Niekas neišdrįsęs jos pajudinti, tad ir apibrėžę valstybės sienos linija. Pagal patikimesnę versiją ryžtingai suveikę šio mišrios tautinės sudėties krašto lietuviai prašydami prijungti prie Lietuvos pasiekę aukščiausius SSRS vadovus. Tai ir buvo padaryta Lietuvos įstojimo į SSRS proga.
Tik 50 km nuo Vilniaus, bet daug kas čia kitaip: kitoks kraštovaizdis, nes nebuvo paskutinio apledėjimo, tad lėkšti kalvų šlaitai, platūs upių slėniai, lengvos gargždingos dirvos...
Tiesa, reikėtų poros patikslinimų.
Pasaka apie pypkę prilygsta pasakėčioms apie vieną kyšuliuką Maskvos - Sankt Peterburgo geležinkelyje (caras brėžė tiesią liniją, bet linija užkliuvo už piršto), arba kodėl Rusijoje platesni geležinkeliai (yra toks sunkiai išverčiamas stiprokas anekdotas).
Dieveniškėse siena nustatyta ne 1939 m., o 1940 ar net 1941 m., kai Lietuva jau buvo aneksavusi SSRS.
Nežinau, ar įstojus į ES ten veikia supaprastintas sienos perėjimo punktas.
Ačiū už puikias nuotraukas. Išskyrus neseniai suremontuotą Norviliškių pilį, viskas atrodo gan aptriušę. Beje, ta naujoji Berlyno siena irgi atrodo juokingai, kaip ir faktas, kad reikia visiems parodyti asmens dokumentą, mat kiekvienas vykstantis yra potencialus pažeidėjas. Toks jausmas, kad Lietuva labiausiai bijo, kad kažkas nepabėgtų į Baltarusiją, o ne atvirkščiai. Anyways, čia tik laiko klausimas kiek ji stovės. Nenustebčiau, jei už kokio dešimtmečio pasikeis tarptautinė politinė situacija ir vėl kaimelių gyventojai galės laisvai judėti. Tai yra, jei dar ten apskritai liks gyventojų
Man ta įtvirtinta siena visai nejuokinga, atsižvelgiant į atsinaujinančias Rusijos imperines ambicijas, pasigirstančias vėl šaltojo karo gaideles. Žinant Baltarusijos siekius sudaryti sąjungą su Rusija (pastaroji irgi nespjaus į Baltarusiją), manau, daug geriau, kad ši įtvirtinta siena būtent čia, o ne tarp Lietuvos ir Lenkijos. Aišku, nebūčiau nieko prieš, jei po kurio laiko ten liktų tik nominali siena (aišku, Šengeno pagrindais, o ne riba tarp sovietinių respublikų), bet tuo gerokai šiandieninėje geopolitinėje situacijoje abejoju. Beje, jau nuo naujų metų per Lietuvos- Lenkijos sieną galėsime eiti, kur užsimanę, nebūtinai keliais, ir tai didžiulis pasiekimas. Manau, ne vienas atsimenate iš Lukšos - Daumanto "Partizanų" epizodus apie prasiveržimus per šią sieną, apšaudant sovietiniams pasieniečiams. Geriau tegul būna stipri siena prie Dieveniškių, nei kad vėl reikėtų veržte veržtis į laisvąjį pasaulį.
Mano draugo kaimas,kuriame jis vaikystę praleido,yra dabartinėje Baltarusijos žemėje,Trobų(baltarusiškai Trabi)gyvenvietėje šalia sienos su Lietuva prie pat Dieveniškių apendicito.Ten teka upelis,tekantis link Lietuvos ir kurį laiką tampantis siena,kuriame jis maudydavosi.Dabar pasakojo,kad ,dėl baltarusijos pasieniečių ,buvimas ten labai apribotas.Nors nuo jų kaimo iki sienos kokie keli kilometrai,bet prisiartinti draudžiama jau žymiai anksčiau.Yra pilna visokių perspėjimo ženklų.Žodžiu,kaip supratau,siena yra labai saugoma iš baltarusių pusės.Čia tik mes galim prieti ir paliesti tvoratinklį .Mane labai domina pasienio su Baltarusija,Rusija smulkmenos,tai,jei ką sužinosiu daugiau,parašysiu.
Na, Jonai, negali tikėtis "Didžiosios sienos" per visą Lietuvos perimetrą. Jau vien, tai, kad tvoras sustatė ir griovius iškasė jau yra didelis darbas. Nepamiršk dar termovizorių, kamerų ir kt.
Mano kaimynas yra pasienietis, tai sprendžiant iš jo pasakojimų - dirba jie pakankamai rimtai. Tai, kad tuo metu kai lankėtės būdelėj nieko nebuvo nėra keista - praleidimo ten nėra, o patys pasieniečiai nuolat patruliuoja palei sieną - tiek pėsčiomis, tiek džipukais.
Ačiū už nuotraukas - tikrai įdomu pažiūrėti kas darosi 30 km už Vilniaus. Pagal Huntington'ą už tos tvoros baigiasi vakarų civilizacija
Šiaip ta tvora tai jau nėra taip ir blogai. Pažanga. Dar 1996 metais teko netyčia nelegaliai kirst tą sieną, nes miško keliuku važiuodami ją iš pradžių paprasčiausiai pravažiavom, nors ir specialiai jos ieškojom (objektas į kurį važiavom turėjo būt 50 m nuo sienos Lietuvos pusėj). Kol dirbom kokią valandą mašina ant sienos prastovėjo, niekam neužkliūdama.
Toliau važinėdami įsukę į didesnį kelią (žvyrkelį) privažiavom pasienio užkardą iš Baltarusijos pusės. Papasakojom kokiais reikalais važinėjam, praleido, net dokumentų neprašė.
Aišku mašina pas mus biški pravažesnė buvo (UAZ bortinis), lengvoji būtų į tas vietas ne pro užkardą nepravažiavus.
Praeitą žiemą teko pabūti Norviliškėse ir pasivaikščioti šalai tvoros,ją paliesti.Dairiausi,stebėjau,bet nepastebėjau,kad ją kas saugotų.Susidaro įspūdis,kad galima peršokti ir pasivaikščioti kitoj pusėj.Bet gal tai tik mano klaidingas įspūdis.
@deimantukas
Aisku, ga ir klydau del apsaugos nebuvimo. Visgi tvora uztverta butent Lietuvos, o ne Baltarusijos.
Tas pat ir Kaliningrado srityje. Sustojęs pasienio ruože, nesvarbu, laukai tai ar miestelis, greit sulauksi nelaukto dėmesio.
Teko pravažiuot pro nediduką miestelį prie pat Lenkijos sienos. Gražus senamiestis merdi, nė gyvos dvasios, pastatai apgriuvę. Tik va už kas kelinto pastato, stovi pasislėpusios milicijos ar pasieniečių, ar net maskuojančių spalvų armijos Nivos.
Išskirtas ir turistinis pasienio objektas, kurį patogiausia pasiekti iš Lenkijos pusės: [LT/PL/RU] Trijų sienų sankirta
(pranešimai atkelti iš temų "[PL] Po Suvalkiją ir Mozūriją automobiliu" bei "[PL] Suvalkija / Suwalszczyzna"
GEODEZIJA IR KARTOGRAFIJA / GEODESY AND CARTOGRAPHY
2008 34(2): 75–81
Gražina Sližienė, UAB „Aerogeodezijos institutas“
DEMARKUOTA VALSTYBĖS SIENA SU BALTARUSIJOS RESPUBLIKA
----------- Santrauka.
Valstybės siena tarp Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos yra išorinės Europos Sąjungos sienos dalis, todėl jos demarkavimas yra itin svarbus žingsnis, leidžiantis tinkamai taikyti išorinės sienos apsaugos režimą.
Šios sienos demarkavimas truko dešimtį metų – nuo Sutarties dėl valstybės sienos tarp Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos demarkavimo, kurią pasirašė Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos Prezidentai, o Lietuvos Respublikos Seimas 1996 m. ratifikavo, iki 2006 metų, kai Mišri demarkacijos komisija pasirašė galutinius šios valstybių sienos demarkacijos dokumentus.
Vykstant demarkavimo darbams šalys tarpusavyje derino įvairius juridinius, techninius, praktinius klausimus, susijusius su valstybės sienos ženklinimu, geodeziniais-kartografiniais darbais, pasienio juostos įrengimu, tarpvalstybine darbų kontrole, galutinių sienos demarkacijos dokumentų sudarymu ir kt.
Iki šiol Lietuvos rytinė siena niekada nebuvo demarkuota, todėl atliekant delimitavimo darbus sienai nustatyti buvo panaudota nelygiavertė ar nekokybiška kartografinė medžiaga, valstybės siena buvo tapdinama su neaiškiais arba neryškiais vietovės kontūrais, kartais ji ėjo vingiuotais lauko ar miško keliukais. Žymint valstybės sieną vietovėje kilo korektūros būtinybė. Pakoregavus sumažėjo sienos ženklų statymo ir pasienio juostos įrengimo išlaidų, išvengta nesisteminių sienos linijos vingių, išlinkių, įtraukta natūralios ribos (upės, kanalai, proskynos ir pan.), buvo išsaugoti inžineriniai-techniniai statiniai ir komunikacinė infrastruktūra bei jos priežiūros statiniai, siena sutrumpėjo, tačiau išliko perskirstomų plotų balansas.
(...)
Tarp Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos demarkuota 679 km valstybės sienos ir įrengti 1955 sienos ženklai.
Comment