Parašė Mantaz
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
[KAU] Tiltai Kaune
Collapse
X
-
Kauną nuo spūsčių gali išgelbėti nauji tiltai
Siūlo statyti estakadas
Vis labiau Kaune intensyvėjantis eismas verčia ieškoti receptų, kaip išvengti transporto spūsčių. Miesto plėtros strategai sutaria, kad be naujų tiltų to padaryti nepavyks.
Tačiau naujų tiltų statyba kainuoja dešimtis milijonų litų. Tikimasi, jog Kaune kuriami projektai pritrauks ir Europos Sąjungos lėšų.
Transporto ekspertai nustatė, jog Kaunui reikėtų dar apie dešimties dviejų aukštų viadukų. Atsižvelgdami į užsienio šalių patirtį, Kauno projektuotojai mieste siūlo pastatyti estakadas – dviejų lygių transporto srautams pritaikytas konstrukcijas.
Tuomet vairuotojai automobiliais iš vienos pusės galėtų laisvai keliauti kito mikrorajono link. O į priešingą pusę būtų važiuojama aukščiau įrengta estakados dalimi.
Reikia tobulinti aplinkkelius
Kauno savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojo Zenono Girčio teigimu, jau senokai svarstoma galimybė pastatyti tiltus įvairiose miesto vietose, nes jų labai trūksta.
Ypač reikalingas tiltas žemiau Nemuno ir Neries santakos, jis būtų Kėdainių gatvės tęsinys.
Naujas tiltas galėtų iškilti ir per Jiesios upę, ties vadinamuoju Napoleono kalnu. Čia šiuo metu stūkso tik siauras tiltelis, ant kurio dažnai įvyksta avarijos.
Bendrajame plane numatytas tiltas per Nerį, kaip Baltų prospekto tęsinys.
Taip pat vietoj anksčiau planuoto pastatyti tilto žemiau Kauno hidroelektrinės svarstoma galimybė įrengti dviejų lygių transporto srautams pritaikytą konstrukciją. Tada vairuotojai automobiliais iš Garliavos pusės galėtų važiuoti Petrašiūnų mikrorajono link pirmojo aukšto trasa.
O į priešingą pusę būtų važiuojama aukščiau įrengta estakados dalimi.
Galvoja ir apie tramvajų
Vedėjo pavaduotojo teigimu, senuosius Panemunės ir Vilijampolės tiltus reikia iš esmės atnaujinti.
„Vilijampolės tiltui būtinas kapitalinis remontas“, – teigė Z.Girčys.
Valdininkas mano, jog ant šio tilto reikėtų numatyti ir vietą tramvajaus bėgiams.
Ši transporto priemonė Kaune galėtų atsirasti tolimesnėje ateityje.
Salą sujungs keturi tiltai
Planuojant Nemuno saloje pastatyti naują pramogų zoną, kilo susisiekimo problemų. Paaiškėjo, jog stinga tiltų, jungiančių salą su centru ir Žemąją Freda.
Z.Girčio teigimu, čia reikėtų bent keturių tiltų.
Šiuo metu tik vienas jų atitinka reikalavimus. Nedidelio pėsčiųjų tilto ties I.Kanto gatve likimas neaiškus. Svarstoma, ar jį atnaujinti ar pastatyti naują. Planuojama pastatyti dar du salą su miestu jungiančius tiltus. Vienu vyktų sunkvežimiai, būtų pravesta šiluminė trasa, vandentiekis, kitos komunikacijos. Kitu tiltu važiuotų lengvieji automobiliai.
Statys dviaukščius viadukus
Kaune itin trūksta viadukų. „Juos reikėtų įrengti net anksčiau nei tiltus“, – įsitikinęs Z.Girčys.
Tuomet mieste atsirastų daug dviaukščių sankryžų. Pavyzdžiui, Taikos ir Pramonės pr., Pramonės pr. ir Draugystės g., Pramonės pr. ir K.Baršausko g., Žemaičių g. ir J.Grušo g., Linkuvos g. ir Varnių g., Prūsų g. ir Baltijos g., Savanorių pr. ir Pramonės g., Savanorių pr. ir Taikos g.
Kai mieste bus pastatyti viadukai, vieni lengvieji automobiliai vyks per viršutinę sankryžą, o kiti – per apatinę.
Nori platinti gatves
Z.Girčio teigimu, bus skiriama daug dėmesio magistralių tęsiniams per miestą: „VIA Baltica“, Europos pr. per M.K.Čiurlionio tiltą, K.Baršausko g. ir Pramonės pr.
Reikėtų rekonstruoti Taikos prospektą, Varnių gatvę ir Žemaičių plentą.
„Tuomet vairuotojams būtų leista šiomis gatvėmis važiuoti didesniu greičiu.
Be to, virš magistralių tiesinių ar po jais galėtų būti įrengtos skirtingų lygių pėsčiųjų perėjos“, – sakė Z.Girčys.
Svarstoma galimybė išplatinti Radvilėnų, J.Basanavičiaus gatves, Savanorių prospektą nuo Taikos prospekto iki A.Mackevičiaus gatvės.
Raudondvario plentą bus mėginama paplatinti nuo vakarinio aplinkkelio iki miesto ribos.
Įrengs skydus nuo triukšmo
Triukšmingiausiose miesto vietose turės atsirasti specialūs apsauginiai skydai. Tačiau planuojama miesto plėtra ne visiems kauniečiams gali suteikti džiaugsmo.
Vieni pirmųjų galimiems pokyčiams pasipriešino Panemunės gyventojai.
Jie dėl ketinimų statyti naują dvigubai platesnį Panemunės tiltą valdininkams pareiškė daug priekaištų.
Miesto valdžios atstovams ir specialistams teko ilgai aiškinti, kokia pavojinga dabartinio tilto būklė, ir įrodinėti naujojo tilto būtinybę.
Comment
-
Aišku Lietuvoj (o ypač Kaune) labai gaji nuomonė - "jei jau sėdim šūde iki ausų, tai ir sėdėkim, galvos nekelkim ...". Nė kiek neabejoju, kad po šio pasisakymo Girčys bus egzpertų išjuoktas ir maišomas su purvais spaudoje ir Delfyje. Bet "strateginis" planavimas yra būtinas. Niekas nesako, kad visi projektai bus įgyvendinti per artimiausią penkmetį, tai dešimtmečių reikalas. Dabar bėginis viešasis transportas atrodo vasiukiška svajone, po 20 metų gal jau bus būtinybė. Dabar naujo tilto statyba iš anksto priimama kaip katastrofa - ateity tai bus normalus dalykas.It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Comment
-
Parašė kaunazUtopinės asiliuko fantazijos... Vietoj to, kad greičiau vykdyti įgyvendinamus realius projektus, tas pižonas skiedžia apie dviaukščius viadukus...
Na as nesu kaunietis, todel gal galiu tamstos ar kitu kaunieciu paklausti, kaip su kamsciais Kaune? Mat kazkaip neteko paciam pabuvot jusu mieste per piko valandas.
Comment
-
Negi manei, kad tokio stiliaus tiltas tiktai Kaune randas?? Juk jau vien nuvaziavus i netolimas salis(nekalbu apie kokia Baltarusija....) tokiu tiltu galima priskaiciuot desimtis. Ir siaip jau siais laikas sunku ka suprojektuoti, kad i kazka nebutu panasu,bet ir kaip bebutu, sis tiltas LABAI graziai ziurys Kaune:geria: Už Lietuvą!!
Comment
-
jei kam įdomu:
Rytoj Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje bus atidaryta Vytauto Pletkaus nuotraukų paroda "Priartėjimas". Ši paroda - tai autoriaus fotografijų ciklo "Kauno tiltai" tęsinys. Kritikai teigia, kad iš pirmo žvilgsnio visiems pažįstamas, tas pats tiltas, kitas krantas, šviesos
blyksnis V.Pletkaus nuotraukose tampa poetinio žaismo sąlyga, savitai užkoduojančia autoriaus subjektyvaus suvokimo autentiškumą. Išgrynintos kompozicijos, netikėti rakursai, klampiame rūke skendintys vaizdai tampa metafora ar simboline jungtimi tarp ribinių taškų. Menininkas šias akimirkas gaudo ieškodamas kito kranto,
kuris yra ne kas kita, kaip kitokio savęs pažinimas. "Aš - tiksliukas, inžinierius, tik viduj poetas.
Tas su tuo susitinka ir štai - rezultatas. O fotografija
turi pati kalbėti", - taip apie savo darbus kalba V.Pletkus.
Parodos atidarymas
Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2.) 16 val.Miestai ir architektūra - http://www.miestai.net
Comment
Comment