[A14] Vilnius - Molėtai - Utena

[geriantis]

SIUO ATVEJU SENIEJI KELKRASCIAI BUVO NUKASTI O KELIO PILYMAS SUSIAURINTAS...SUGEDUS FURAI AR AUTOBUSUI KELIAS TAPS NEBEPRAVAZIUOJAMAS IR ILGAM !!!!!!! O JEI TAI BUS NAKTI ?????? ŠAUNUOLIAI !!!! YPAC TAI SMAGU MATYT KAI KAS DIEN KALBAMA APIE KARA, VILNIAUS EVAKUACIJA..KALBAMA VIENA,O DAROMI VISIKAI PRIESINGI DALYKAI.ŠAUNUOLIAI TARP KITKO SIAURINAMAS KELIAS IR RYGA E-67.....TEN SITUACIJA BUS TOKIA PATI KAIP IR I UTENA...TIK VA PAGALVOJAU KAIP IDOMU...I BALTARUSIJOS PUSE KELIU PRALAIDUMAS KAZKODEL YRA DYDINAMAS ( NEMENCINE, MINSKA) O ATVIRKSCIAI...JEI REIKETU EVAKUOTIS ATSIRANDA PASIAURINIMAI...NA BET GAL MES RUOSIAMES PULT ????

Nesąmonę parašei. Visišką

[mantasm]

Tai gal pradėkim įrenginėti apsaugas nuo girtų urodų gerokai intensyvesniuose keliuose, o ne ruože tarp Molėtų ir Utenos.

Darant tokio lygio rekonstrukciją visai gera proga padaryt teisingai. Čia kaip sakyt, kad kam teisingai daryt asfaltuojant kokį žvyrkelį - tiek intensyvesnių kelių yra kur nėra viskas idealiai.

[Ignalina]

Darant tokio lygio rekonstrukciją visai gera proga padaryt teisingai. Čia kaip sakyt, kad kam teisingai daryt asfaltuojant kokį žvyrkelį - tiek intensyvesnių kelių yra kur nėra viskas idealiai.

Tik tiek, kad pagal kai kuriuos „teisingai“ būtų čia tiesti 2+2. Kas nėra paaiškinama su tokiais srautais.

[mantasm]

Tik tiek, kad pagal kai kuriuos „teisingai“ būtų čia tiesti 2+2. Kas nėra paaiškinama su tokiais srautais.

Gerai paieškojus gal rastum kas ir 3+3 nori. Bet kalba apie gerokai žemiškesnius sprendimus.

[sleader]

Austrijoje 9 mln gyventojų ir 1700 km autobanų.
Bukai perskaičiavus pagal gyventojus 570 km Lietuvoje turėtų būti.

Visgi didesnė prasmė būtų skaičiuoti pagal šalies plotą, nes autobanai/automagistralės leidžia susisiekti dideliais atstumais.
Tuomet turėtų būti 1300 km

Visiškai nesuprantu kuom tai susiję su šia tema ar pastarąja diskusija, tačiau:

Ne kvadratiniai kilometrai suartų laukų ar miškų naudojasi keliais, apmoka jų eksploataciją ir statybas. Tai čia kažką galima lyginti tik pagal gyventojų skaičių.
Lietuvoje yra >450 km automagistralių/greitkelių. Jeigu įskaičiuosime ir statomos/planuojamos ViaBaltica atkarpas, tai ir pasieksime tamstos nurodytą skaičių. Tik vėlgi - kuom tai susiję su kitu konkrečiu keliu, eismo intensyvumu jame, šio kelio profiliu ir kt.? Man tai mistika.

Šiaip užduotis proto mankštai: kiek teko matyti austriškos registracijos automobilių mūsų keliuose? Aš asmeniškai, nors darbo reikalais kiekvieną savaitę važiuoju skersai per Lietuvą, gal kokius kelis vienetus (vasaros metu) ir mačiau. Mes nesame Europos viduryje ir neturime didelio tranzitinio srauto, kuris "greitai pravažiuoja Austriją", dažnai užkabindamas tik mažą jos dalį, bet sėkmingai perka jų vinjetę ir susimoka už kelius. Iš šių pinigų galima ir pristatyti papildomų km automagistralių, net jeigu ir vietiniams mokesčių mokėtojams jos nėra reikalingos.Taigi nesunku turbūt suprasti kodėl vienose šalyse yra vienokie srautai ir atitinkamas kelių tinklas tiems srautams aptarnauti, o kitose - kitoks.

O apie fundamentalius dalykus bei bandymus juos kažkaip savaip paneigti skaičiuojant kažkokius pikinius duomenis, bei bandymus įrodyti, kad spalio mėn. savaitgaliais yra toks pats eismo intensyvumas kaip ir liepos mėn. savaitgaliais - net nekomentuosiu. Tiesiog gal perskaitykite VMPEI skaičiavimo metodiką, kad suprasti kas ir kaip vertinama, bei skaičiuojama.

[Romas]

Austrijoje 9 mln gyventojų ir 1700 km autobanų.

Visiškai nesuprantu kuom tai susiję su šia tema ar pastarąja diskusija

Diskusija prasidėjo apie nemokšiškai suprojektuotas A14 ištisines linijas, o paskui nukrypo į Austrijos kalnų autobanus

[sleader]

Gerbiamieji, jeigu jau mėtomės tokiais įvertinamais "nemokšiškai", tai traukite faktus: kur ir kas neteisingai suprojektuota, neatitinka normatyvų. Tada galėsime bent jau diskutuoti apie kažką, nes priminsiu, kad projektuojama pagal norminius dokumetus ir juose įvardintus parametrus (dokumentų sąrašą galite rasti kiekvieno projekto pradžioje).
O dabar čia tema eilinių pasvaičiojimų, kurie paremti tik:"ten pro langą mačiau taip", "buvau x šalyje ir mačiau kažką", "norėčiau jog būtų taip", "sustos - nepravažiuosim" - be jokio loginio pagrindo.

[Tomas]

Iš diskusijos aiški pagrindinė kelio problemitė - tai, kad kai kurie vilniečiai nebegalės greituoju būdu palėkti iki sodibėlės prie Utenas.

[sleader]

Iš diskusijos aiški pagrindinė kelio problemitė - tai, kad kai kurie vilniečiai nebegalės greituoju būdu palėkti iki sodibėlės prie Utenas.

Tai, kad kelias nei uždarytas, nei pakeistas jo pralaidumas ar kt. Palėkti iki sodybėlės galės lygiai taip pat kaip ir iki šiol.
Vienintelis pasikeitimas, kuris gal kažką dirgina, bet tiesiai to nepasako - nebegalės kur panorėję šalikelėje sustoti "nugręžti rabarbarą" ar vimtelėti (kaip kažkas rašęs, jog būna poreikis).

[Romas]

Gerbiamieji, jeigu jau mėtomės tokiais įvertinamais "nemokšiškai", tai traukite faktus: kur ir kas neteisingai suprojektuota, neatitinka normatyvų. Tada galėsime bent jau diskutuoti apie kažką, nes priminsiu, kad projektuojama pagal norminius dokumentus ir juose įvardintus parametrus (dokumentų sąrašą galite rasti kiekvieno projekto pradžioje).

Kolegos bička nuotraukose matosi, kad ištisinių linijų paišymas yra savitikslis ir su eismo saugumu mažai ką turi bendro.
Pasakos apie "normatyvus" nelabai įtikina. Jei yra noro sunaudoti kuo daugiau baltų dažų, tai visada surasi sau tinkamą "normatyvą".

Jau buvo anksčiau buvo rašyta apie 34 km lygumų ruože 20 km besitęsiančius metalinius atitvarus.
Juokajant galima pasakyti, kad jei anksčiau kelio rekonstrukcija buvo reikalinga tam, kad būtų kur pastatyti dar vieną radarą, tai dabar tampa panašu, jog kelias rekonstruojamas tam,
kad būtų kur pastatyti metalinius atitvarus.

Ties Čiulėnais prasideda labiausiai baigta rekonstruojamo ruožo dalis.
Nuo čia, iki pat Molėtų jau ir kelio ženklinimas beveik baigtas ir šviesoforų nelikę.

Nuotraukose matosi, kad net esant minimaliam eismui susidaro mašinų kolona, nes be saiko priprojektuota ištisinių linijų

[Tomas]

Ištisinė linija Lietuvoje niekada nebuvo kliūtimi atlikti lenkimą.

[sleader]

Kolegos bička nuotraukose matosi, kad ištisinių linijų paišymas yra savitikslis ir su eismo saugumu mažai ką turi bendro.
Pasakos apie "normatyvus" nelabai įtikina. Jei yra noro sunaudoti kuo daugiau baltų dažų, tai visada surasi sau tinkamą "normatyvą".

Nei vieno iš aprašytų dalykų nuotraukose nesimato. Gal tik vienoje iš tamstos cituojamų nuotraukų galima kelti klausimą kodėl yra ištisinė, bet čia reikia žinoti kas konkrečiai yra "už nugaros", nes galima saugus ruožas lenkimuo būtų per trumpas, kad būtų galima sėkmingai tokį lenkimą atlikti.
Tik ką ir minėjau, vietoje "ekstrasensinio matymo iš nuotraukų", gal galima būtų ir infomacijos kurio reglamentuojančio dokumento neatitinka toks sprendinys, kad būtų jį galima pavadinti "nemokšiškai suprojektuotu"?

Jau buvo anksčiau buvo rašyta apie 34 km lygumų ruože 20 km besitęsiančius metalinius atitvarus.

Čia kažkas pamatavo ar paimta iš projekto? Ar iš tų pačių nuotraukų "matosi" šis skaičius?
Kad tiek atitvarų iš viso sumontuota, tai tikėčiau, bet tuo pačiu padalinus viską per abi kelio puses gaunasi visai normalus skaičius.

Nuotraukose matosi, kad net esant minimaliam eismui susidaro mašinų kolona, nes be saiko priprojektuota ištisinių linijų

Citatose matosi ir komentarai prie nuotraukų. Akivaizdu, kad nuotraukos darytos po šviesoforinio ruožo, kuris surikiavo visus automobilius į vieną bendrą koloną. Tai nežinau kam reikia čia pūsti kažkokią propagandą bei bandyti pritempinėti faktus, kai net toje pačioje citatoje matosi priežastis kodėl yra kiek kitaip nei rašoma.

[Romas]

/\ Dabar GSW rodomos senesnės nuotraukos - saugus lenkimas buvo beveik visame ruože tarp Molėtų ir Utenos.
Kai bus geras oras bus galima nuvažiuoti ir palyginti kaip po rekonstrukcijos dėl ištisinių linijų paišymo buvo dirbtinai pablogintos lenkimo sąlygos ir provokuojamas eismo taisyklių pažeidimas.

[Romas]

šlykštus tv3 reportažas, vietoj to kad pasidžiaugti, tokio projekto rezultatu, vis ieškoma problemų,

Puiku, kad TV3 parodė reportažą apie Lietuvos kelių projektuotojų nemokšiškumą (geriausiu atveju) ir negalvojimą apie eismo saugumą bei patogumą.
Per tarpušventį pasirodė TV3 reportažo tekstinė versija.

TV3,lt / Made in Vilnius 2024.12.29
Nauja kelio Vilnius-Utena atkarpa kelia nerimą vairuotojams

Vairuotojai su nekantrumu laukė „betonke“ pravardžiuojamo kelio Vilnius-Utena remonto pabaigos. Rekonstruota kelio atkarpa tarp Molėtų ir Utenos mašinoms jau atverta. Tačiau aiškėja, kad nors kelias lyg nulietas, vairuotojų laukia tikras kantrybės ir budrumo išbandymas.

Vairuotojai skundžiasi, kad kelkraščiai per siauri, o viduriu einanti ir lenkti draudžianti ištisinė linija driekiasi ištisas atkarpas. „Via Lietuvos“ atstovai teisinasi, kad esą platesniam keliui pinigų nebuvo
Naujojo kelkraščio plotis – 1 m 50 cm. Tad jei automobilis sustotų prie atitvaro, jis netilptų į visą kelkraščio plotą, dalis jo liptų ant važiuojamosios kelio dalies.

Kelio rekonstrukcijai vadovavusi „Via Lietuva“ tikina, kad kelias nė kiek nesusiaurintas. Ir kelkraščiai, kuriuose negali tilpti net lengvasis automobilis, esą yra tokie ir taip, kaip turi būti.
Tiesa, „Via Lietuva“ pripažįsta, kad ištisinės linijos kelyje pailgėjo. Bet jas numatė ne pati „Via Lietuva“, o auditą atlikę specialistai ir jų kompetencija nėra kaip abejoti. Platesniam keliui bendrovė sako pinigų neturėjusi. (...)

Eismo ekspertui kelia nerimą
Tad nepatenkintiems vairuotojams ir keleiviams iš „Via Lietuvos“ – menka užuojauta.
„Kaip ir visada, palinkėčiau vairuotojams to pakantumo, supratingumo ir atsakingai planuotis keliones“, – pataria „Via Lietuvos“ infrastruktūros vadovas Martynas Gedaminskas.
Visgi rekonstruotam keliui pastabų turi ir eismo ekspertai. Pasak jų, arčiau kelio sustatyti atitvarai, atvirkščiai nei tikina „Via Lietuva“, nepadaro kelio saugesnio.

„Faktas, kad jeigu kelkraštyje netelpa automobilis, rizikos daugėja“, – teigia eismo ekspertas Vitoldas Milius.
Pasak V. Miliaus, ilgos ištisinės juostos, net tose vietose, kur vairuotojams gali pasirodyti tinkamos sąlygos lenkti, taip pat gali sukelti sumaištį ar erzelį dėl to, kad reikia vilktis paskui lėtesnę mašiną. Tokie ribojimai, pasak Vitoldo Miliaus, yra pertekliniai.
„Natūralu, kad daugumai srauto vairuotojų, gebančių palaikyti tą srauto leistiną greitį, norėtųsi jį aplenkti. Tai yra normalus noras. Aš nenoriu važiuoti septyniasdešimt kilometrų per valandą ten, kur saugu važiuoti ir devyniasdešimt, gal ir šimtu“, – sako V. Milius.

https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/...asina-n1386943
https://madeinvilnius.lt/naujienos/l...-vairuotojams/

[PredatorGTR]

Nei vieno iš aprašytų dalykų nuotraukose nesimato. Gal tik vienoje iš tamstos cituojamų nuotraukų galima kelti klausimą kodėl yra ištisinė, bet čia reikia žinoti kas konkrečiai yra "už nugaros", nes galima saugus ruožas lenkimuo būtų per trumpas, kad būtų galima sėkmingai tokį lenkimą atlikti.
Tik ką ir minėjau, vietoje "ekstrasensinio matymo iš nuotraukų", gal galima būtų ir infomacijos kurio reglamentuojančio dokumento neatitinka toks sprendinys, kad būtų jį galima pavadinti "nemokšiškai suprojektuotu"?

O prie ko čia reik dairytis "už nugaros"? Kaip matau pas mus jau nebepraktikuojamas leidimas lenkti lenkti viena važiavimo kryptimi. Turbūt pigiau vieną ištisinę brėžt.

Klausimas kitas, ar mūsų reglamentuojantys dokumentai tokie radikalūs ar juos tik taip interpretuoja?

E67 – „Google“ žemėlapiai vs B100 – „Google“ žemėlapiai

[Kaid]

Pagal Romas pats saugiausias ir patogiausias kelias, toks kaip buvo Lenkijoje S8 ruožas tarp Ostrow Mazowiecka ir Wyszkow, kur buvo platūs kelkračiai, nebuvo atitvarų ir ištisinių linijų, fūros lengdavo lengvasias, vyko grybų, uogų ir obuolių prekyba bei paslaugas teikdavo naktinės plaštakės. Nostalgija? Pavyzdys? Ar kas?

Visi argumentai, kurie pateikti, tai "nemokšiškas projektavimas", "nėra, kur sustoti, kai suges mano gelda", "išpilti dažai", "išplauti pinigai 20 km atitvarų". Ar tikrai šiose vietose yra pirmaeilės problemos? Ar vis dėlto sklandus eismas ir saugios kelių sankirtos?

[Kaid]

O prie ko čia reik dairytis "už nugaros"? Kaip matau pas mus jau nebepraktikuojamas leidimas lenkti lenkti viena važiavimo kryptimi. Turbūt pigiau vieną ištisinę brėžt.

Klausimas kitas, ar mūsų reglamentuojantys dokumentai tokie radikalūs ar juos tik taip interpretuoja?

E67 – „Google“ žemėlapiai vs B100 – „Google“ žemėlapiai

Šiek tiek reiktų įdėmiau pažiūrėti lyginamus pavyzdžius, nes viename pavyzdyje yra nedidelė įkalnė su vingiu, stotelės ir kelių sankirtos. Tai gal tikrai nėra gerai tokioje vietoje leisti lenkti? Prieš dedant kažkokias kelių atkarpas pasinagrinėkite atidžiau bendrą situaciją

[Romas]

Pagal Romas pats saugiausias ir patogiausias kelias, toks kaip buvo Lenkijoje S8 ruožas tarp Ostrow Mazowiecka ir Wyszkow, kur buvo platūs kelkračiai, nebuvo atitvarų ir ištisinių linijų, fūros lengdavo lengvasias, vyko grybų, uogų ir obuolių prekyba bei paslaugas teikdavo naktinės plaštakės. Nostalgija? Pavyzdys? Ar kas?

Prašom nedėti kitiems į burną to ko, nebuvo sakyta.
Kai nėra argumentų dėl ištisinių linijų paišymo kur reikai kur nereikai, tai prasideda įvairiausios fantazijos ir interpretacijos.
Kelias reikalingas saugiam važiavimui, ar tam kad būtų kur nupaišyti nereikalingą ištisinę liniją ?

Kokių fantazijų kolega sugalvosi dėl atitvarams (20 km) ištaškytų pinigų ?

[MartynasT]

Pagal Romas pats saugiausias ir patogiausias kelias, toks kaip buvo Lenkijoje S8 ruožas tarp Ostrow Mazowiecka ir Wyszkow, .

Vat dabar pats atsidaryk savo google maps nuorodą ir paspausk ant 2024m. street view ir įvertink tai ką pasakei.

[Kaid]

Vat dabar pats atsidaryk savo google maps nuorodą ir paspausk ant 2024m. street view ir įvertink tai ką pasakei.

Nu atsidariau.

O gidėjote apie kaštų ir naudos analizę, apie ekonominį pagrindimą?