Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[A14] Vilnius - Molėtai - Utena

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    „Betonkės“ era juda pabaigos link: eismui atidarytas atnaujintas 30 km kelio ruožas nuo Molėtų iki Utenos

    Via Lietuva“ šiandien paskelbė apie eismui atidarytą atnaujintą blogiausios būklės kelio Vilnius-Utena atkarpą nuo Molėtų iki Utenos. 30 km ilgio ruože intensyvūs kelio tvarkymo darbai vyko nuo š. m. kovo vidurio: betono plokštės išardytos ir naujas kelias nutiestas vos per 9 mėn.

    Vykdant 30 km plento kapitalinį remontą, išardyta 92 tūkst. tonų senos betono plokščių dangos. Šie ir naujo kelio tiesimo darbai buvo vykdomi pasitelkiant 280 transporto priemonių (sunkvežimių, buldozerių, ekskavatorių ir pan.). Naujam keliui panaudota 164 tūkst. tonos asfalto, 190 tūkst. tonos dolomitinės skaldos, daugiau nei 1 mln. tonų smėlio

    „Didelė dalis jau padaryta – šiandien jau turime daugiau kaip 40 procentų atnaujinto Utenos plento. Per nepilnus devynis mėnesius įgyvendinti rekonstrukcijos darbai 30 kilometrų ilgio atkarpoje rodo, kad galime judėti itin sparčiai ir efektyviai. Jau kitų metų pavasarį suplanuota pradėti likusių ruožų rekonstrukciją, taigi „amžiaus statybomis“ pramintas projektas sėkmingai juda pabaigos link“, – teigia l. e. p. susisiekimo ministras Marius Skuodis.

    Kelyje nuo Molėtų iki Utenos kapitalinio remonto metu sutvarkytos dvi eismo juostos, įrengtos autobusų sustojimo aikštelės su paviljonais, pėsčiųjų takais ir modernus apšvietimas. Šioje kelio atkarpoje taip pat baigiamos įrengti ir nuo gyvūnų migracijos apsaugančios tinklo tvoros bei horizontalieji barjerai, kurie padės sumažinti eismo įvykių skaičių gyvūnų migracijos metu. Atsižvelgus į kelyje fiksuojamus transporto priemonių srautus, atlikus transporto srautų modeliavimą, kapitaliai remontuojamame ruože ties sankryžomis įrengtos papildomos kairiojo posūkio juostos.

    „Darbus Utenos plente nuo Molėtų iki Utenos pradėjome pavasarį ir praėjus vos 9 mėn. šis kelias pasikeitė neatpažįstamai. Kelias Vilnius-Utena yra strateginė jungtis tarp sostinės, Utenos ir kitų šalies šiaurės-rytų regiono miestų. Suprasdami šio projekto strateginę reikšmę bei girdėdami visuomenės lūkesčius projekto įgyvendinimui, nuo pat jo iniciavimo, skyrėme individualų dėmesį.“, – sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

    Nors šio 30 km ruožo Molėtai-Utena rekonstrukciją pagal pasirašytą sutartį planuota baigti 2025 m. II ketvirtį, darbai buvo vykdomi kur kas sparčiau. Naujas kelias jau nutiestas, o iki gruodžio vidurio jame bus atlikti ir visi baigiamieji darbai (kelio ženklinimas, nuovažų, atitvarų tvarkymas ir pan.). Vykdant baigiamuosius darbus, maksimalus leistinas greitis kelyje bus ribojamas iki 50 km/val.

    Rekonstruotame kelyje nuo Molėtų iki Utenos iš viso įrengta 20 km atitvarų, kurie užtikrins eismo dalyvių saugumą skirtingose kelio atkarpose. Projektuojant šią atkarpą, papildomai buvo atliktas kelių saugumo auditas. Jo metu įvertinti visi aspektai, susiję su saugaus eismo užtikrinimu.
    30 km atkarpos nuo Molėtų iki Utenos darbų vertė – 61 mln. Eur su PVM. Kapitalinio remonto darbus atliko „Via Lietuva“ skelbtą viešąjį konkursą laimėjusi akcinė bendrovė „HISK“.

    Likusio, dar neatnaujinto kelio Vilnius-Utena ilgis yra 42,8 km. Šios dalies atnaujinimo projektas susideda iš 5 atskirų ruožų, dėl dviejų, beveik 18 km siekiančių atkarpų nuo Nemenčinės-Maišiagalos sankryžos iki Pociūnų gyvenvietės, sutartys su AB HISK ir UAB „Fegda“ pasirašytos š. m. lapkričio mėn. Bendra 18 km ilgio kelio atnaujinimo darbų suma siekia 43 mln. Eur.

    Šiuo metu taip pat vykdomi ir likusių 25 km ilgio kelio atkarpų atnaujinimo darbų viešieji konkursai.
    Dėl didesnio eismo intensyvumo kelias nuo Vilniaus iki Molėtų bus rekonstruotas į 2+1 eismo juostas. 18 km ilgio atkarpoje darbai turėtų prasidėti jau pavasarį bei bus baigti per 12 mėn. (neskaičiuojant žiemos pertraukos). Sėkmingai įvykus ir paskutinių likusių 25 km rangos darbų pirkimams, šios dalies atnaujinimas taip pat turėtų būti pradėtas jau pavasarį.

    Pirmasis Utenos plento rekonstrukcijos etapas – darbai Utenos mieste – baigti š. m. spalio pradžioje.

    Kelias Vilnius–Utena pastatytas 1979-1985 m. bei yra vienintelis iš betono plokščių sudarytas kelias Lietuvoje. Šis magistralinis kelias yra viena pagrindinių Lietuvos transporto arterijų, vedančių iš šalies sostinės į aplinkines savivaldybes. Per parą šiuo keliu iš viso pravažiuoja netoli 9 tūkst. transporto priemonių.
    Šaltinis: https://vialietuva.lt/naujienos/beto...etu-iki-utenos



    Comment


      Džiugu dėl kelio, bet PR vėl savotišku laiku - darbai vyksta, o sakom, kad jau pabaigėm

      Comment


        Parašė Xmaster Rodyti pranešimą
        PR vėl savotišku laiku - darbai vyksta, o sakom, kad jau pabaigėm
        Jie parašė svarbiausią faktą (ir turbut nesuklydo pagražindami realybę) - kad jau atidarytas eismas
        Ne taip svarbu, kokie greičio ar pločio ribojimai - svarbiausia, kad nebereikės stovėti prie šviesoforų.

        Comment


          pagal pasirašytą sutartį planuota baigti 2025 m. II ketvirtį,
          Neapsidžiaugtume jei baigtų pagal sutartį
          Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
          Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

          Comment


            Šiek tiek tiek nustebino LAKD gyrimasis tokiu beprasmiu resursų švaistymu.
            Rekonstruotame kelyje nuo Molėtų iki Utenos iš viso įrengta 20 km atitvarų
            https://vialietuva.lt/naujienos/beto...etu-iki-utenos
            Čia gi ne kelias kur nors prie upės skardžių ar kokiose aukštikalnėse
            Parašė bička Rodyti pranešimą
            Click image for larger version  Name:	20241027_113516.jpg Views:	340 Size:	1013,2 kB ID:	2164085
            Click image for larger version  Name:	20241027_113624.jpg Views:	330 Size:	875,2 kB ID:	2164087

            Kyla įtarimų , kad projektuotojams bonusus moka už kiekvieną papildomai suprojektuotą kilometrą nereikalingų atitvarų.

            Didesnė nauda eismo saugumui būtų, jei vietoj atitvarų būtų platesni kelkraščiai, kur tilptų ne tik motociklas, bet ir sunkvežimis ar autobusas - tuomet nereikėtų aplenkiant kliūtį išvažiuoti per ištisinę liniją į priešingą eismo juostą.

            Kodėl saugiame tiesiame ruože pripaišyta ištisinių linijų, irgi sunku įžiūrėti kokią nors logiką.

            Comment


              Parašė Romas Rodyti pranešimą
              Šiek tiek tiek nustebino LAKD gyrimasis tokiu beprasmiu resursų švaistymu.

              Čia gi ne kelias kur nors prie upės skardžių ar kokiose aukštikalnėse

              Kyla įtarimų , kad projektuotojams bonusus moka už kiekvieną papildomai suprojektuotą kilometrą nereikalingų atitvarų.

              Didesnė nauda eismo saugumui būtų, jei vietoj atitvarų būtų platesni kelkraščiai, kur tilptų ne tik motociklas, bet ir sunkvežimis ar autobusas - tuomet nereikėtų aplenkiant kliūtį išvažiuoti per ištisinę liniją į priešingą eismo juostą.

              Kodėl saugiame tiesiame ruože pripaišyta ištisinių linijų, irgi sunku įžiūrėti kokią nors logiką.
              Kiek mačiau video nuo atitvarų mašinos gana smagiai atšoka. Logika sako kad padaugės priešpriešinių susidūrimų. Tos kurios tiesiog nulėktų nuo kelio liks jame sukaliotis, o vietos pasitraukt tiesiog nėra.

              Comment


                Parašė Romas Rodyti pranešimą

                Kyla įtarimų , kad projektuotojams bonusus moka už kiekvieną papildomai suprojektuotą kilometrą nereikalingų atitvarų.
                As sypseneles nedeciau, nes nejuokinga. Arba projektuotojai yra konkretus atitvarofilai arba is tikruju drisciau speti, kad damoka. Nebutinai jiems asmeniskai, bet projekto rengejai visai realu kad gauna gerus atkatus uzsakius 20 km atitvaru. Kazkam labai norejosi tiek ju parduoti.
                Paskutinis taisė SoulMulticast; 2024.11.29, 10:34.

                Comment


                  Parašė Jmcezaris Rodyti pranešimą

                  Kiek mačiau video nuo atitvarų mašinos gana smagiai atšoka. Logika sako kad padaugės priešpriešinių susidūrimų. Tos kurios tiesiog nulėktų nuo kelio liks jame sukaliotis, o vietos pasitraukt tiesiog nėra.
                  Po žiemos, kai pramirkusi žemė, tai dar ratai susminga į gruntą ir vyksta natūralus švelnus stabdymas.

                  Atsakant Romui dėl ištisinės, tai dėl to kelio iškreivinimo "salalės" ta ištisinė ilgesnė su atsarga. Jei kas sumanys dar lenkti viršydamas greitį, tai dar spės laisvai grįžti per ištisinės pradžią. Įrengus ją minimaliai trumpą, tai nelabai liks vietos klaidoms.
                  ♚ streetskins.eu/vilnius-city-cycling-map-by-road-surface ♚

                  Comment


                    Gal kas galit patikslinti kodėl visi nauji keliai yra apsupti griovių iš abiejų pusių? Po to dėl tų griovių ir atitvarų reikia...

                    Comment


                      Parašė Creatium Rodyti pranešimą
                      Gal kas galit patikslinti kodėl visi nauji keliai yra apsupti griovių iš abiejų pusių? Po to dėl tų griovių ir atitvarų reikia...
                      Kodėl tik nauji? Dauguma magistralinių su "grioviais". Tik gal ne tokiais ryškiais. Juolab kelio sankasa iškilusi natūraliai.
                      O kaip kitaip? Nebent nutekėjimo sistemas daryti.

                      Comment


                        Visi keliai turi griovius, nes vienas svarbiausių kelio ilgaamžiškumo faktorių yra kaip gerai nuo jo nuvestas paviršinis vanduo.
                        Kai kuriose vietose prie tokių rekonstruojamų kelių atsiranda gilesni grioviai, nes daromos didelio diametro pralaidos, kurios kartu veikia kaip požeminės perėjos gyvūnams.

                        Comment

                        Working...
                        X