[KLP] Eismas ir kamščiai Klaipėdoje

[Eimantas]

Sumažės posūkių į kairę

Giedrė Balčiūtė

Klaipėdoje žadama pertvarkyti kelių ženklinimą bei nuimti ženklus, kurie, pakeitus eismo sąlygas, yra nelogiški.

Vienas iš tokių kelio ženklų stovi Danės gatvėje ties Pilies tiltu. Kažkada Danės gatve buvo leidžiamas dvipusis eismas. Vėliau, čia leidus statyti automobilius, eismas pakeistas į vienpusį – Danės gatve galima važiuoti tik nuo Pilies tilto Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro link.

Tačiau net ir uždraudus į Danės gatvę išsukti iš HerkausManto gatvės liko nenuimtos nuorodos, kaip pasiekti Palangą arba Šilutę. Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Vedeikienė žadėjo, kad tokių kazusų uostamiesčio gatvėse nebeliks.

Jau dabar savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus ir Transporto tarnybos specialistai važinėja po miestą, tikrindami gatvių ženklinimą. Peržiūrėtas horizontalus gatvių ženklinimas. Planuojama patikrinti, kaip sustatyti vertikalūs ženklai.

Saugaus eismo komisijai bus siūloma įvesti tam tikrų pakeitimų. Turėtų sumažėti vietų, kur automobiliai galės sukti į kairę.

„Mieste gerokai padaugėjo transporto priemonių, o kairiniai posūkiai didina automobilių spūstis“, - argumentavo Klaipėdos savivaldybės Transporto tarnybos vyriausiasis specialistas Vytautas Paukštė.

Galimybę pasukti kairėn žadama panaikinti ties gatvėmis, į kurias patogu įvažiuoti ir kitais keliais. Jeigu Saugaus eismo komisija pritars, punktyrinių linijų, leisdavusių sukti į kairę, sumažės Minijos, Manto, Naujojoje Uosto gatvėse, Taikos prospekte ruožuose ties „Saturno“ prekybos centru ir Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakultetu. Taip pat žadama uždrausti į Kareivinių gatvę įvažiuoti iš S.Dariaus ir S.Girėno gatvės.

Esą į Kareivinių gatvę galima patekti ir iš J.Janonio gatvės.

Saugaus eismo komisijai žadama pateikti ir pasiūlymą mažinti greitį Girulių link vedančioje Pamario gatvėje nuo 80 iki 60 km per valandą. V.Paukštė sakė, kad dabartiniam greičiui Pamario gatvė per siaura. Be to, per ją sėlina ir laukiniai žvėrys, keliantys pavojų vairuotojams, čia neretos avarijos.

www.kl.lt

[URBANISTAS]

Bus daugiau greičio matuoklių

Kelių eismo taisykles pažeidinėjančių vairuotojų Klaipėdoje laukia dar sunkesnės dienos. Mieste planuojama įrengti daugiau automatinių greičio matuoklių.

Sumažėjo avarijų

Dabar uostamiestyje stovi 15 automobilių greičio matuoklių dėžių, skirtų vaizdo kameroms įmontuoti. Kameros įrengtos trijose. Jų vieta nuolat keičiama. Artimiausiu metu mieste planuojama paruošti dar šešias vietas kameroms. Iš jų aktyvuotos bus dvi trys.

Klaipėdos policijos Eismo priežiūros skyriaus viršininkas Alvydas Katkauskas tvirtino, jog dar nėra aišku, kur konkrečiai bus įrengti prietaisai. Tai dar derinama su savivaldybe.

Pareigūno teigimu, sumontavus greičio matuoklius, mieste sumažėjo avarijų, vairuotojus drausmina ir neaktyvuotos dėžės. Per keturis šių metų mėnesius prietaisai užfiksavo 1 776 pažeidėjus. Daugiausiai jų būta kovą – tą mėnesį dažnai buvo keičiamos kamerų vietos.

Yra ir rekordininkas

Daugiausiai vairuotojų – 1 426 – nustatytą greitį viršijo nuo 30 iki 40 kilometrų per valandą. Automatiniai matuokliai užfiksavo, jog 245 pažeidėjai greitį viršijo nuo 30 iki 40, 45 – nuo 40 iki 50 kilometrų per valandą.

31 vairuotojas greitį viršijo daugiau nei 50 kilometrų. Matuokliai yra užfiksavę, kaip vienas pažeidėjas mieste skriejo 132 kilometrų per valandą greičiu. Jis nustatytą leistiną greitį viršijo 82 kilometrais per valandą.

Dažniausiai vairuotojai greitį viršija, kai gatvėse yra mažesni transporto priemonių srautai.

„Piko metu nepalakstysi. Eismo intensyvumas diktuoja automobilio greitį“, – tikino A.Katkauskas. Dar 29 pažeidėjai važiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui.

Pranešimo laukia ne visi

Automatiniai greičio matuokliai užfiksuoja tuos automobilius, kurių vairuotojai leistiną greitį viršija 20 kilometrų per valandą.

Pažeidėją kamera nufotografuoja du kartus. Pirmąjį – automobiliui esant 40 metrų nuo aparato, antrąsyk – priartėjus prie pat greičio matuoklio.

Siekiant, kad vairuotojo veidas ir automobilio valstybinis numeris būtų aiškiai matomi, skirtingu režimu fiksuojami keturi kadrai. Per sekundę vienas matuoklis gali užfiksuoti du pažeidėjus.

Neretai Kelių eismo taisyklėms nusižengę vairuotojai pastebi, kad juos užfiksavo vaizdo kameros, ir kreipiasi į Eismo priežiūros skyrių, nesulaukę pranešimo iš policijos.

A.Katkauskas tvirtino, jog tokių sulaukiama nemažai. Anot jo, nepastebėti, jog užfiksavo automatinio greičio matuoklio kamera, faktiškai neįmanoma.

„Žmonės gali sumokėti baudą ir nesulaukę pranešimo. Reikia ateiti į Eismo priežiūros skyrių, pasakyti datą, kada pažeidė taisykles. Bus priimtas nutarimas skirti baudą, ir žmogus ją banke galės susimokėti“, – dėstė pareigūnas.

Suranda visus

Vis dėlto didžioji dalis vairuotojų laukia, kol apie įvykdytą pažeidimą gaus pranešimą iš policijos.

Nusižengę Kelių eismo taisyklėms vairuotojai paprastai surandami per pareigūnų turimą duomenų bazę, į kurią įtraukti asmens gyvenamosios vietos, darbovietės, mokymosi bei kitų institucijų duomenys.

„Yra daug būdų surasti pažeidėją. Bet kokiu atveju, anksčiau ar vėliau, atsekame visus. Išvengti šiuo metu atsakomybės sunku“, – pabrėžė A.Katkauskas.

Baudą už kelių eismo taisyklių pažeidimus vairuotojai turi sumokėti per 40 dienų. Apie įmoką pranešti nereikia. Policijos pareigūnai pavedimą mato duomenų bazėje.

Jei pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą laiką, skolos išieškojimas perduodamas antstoliams.

Policija turi teisę bausti transporto priemonės savininkus, jei pastarieji slepia, kas vairavo automobilį, kai buvo užfiksuotas eismo taisyklių pažeidimas.

Pasak A.Katkausko, siekiama, kad ateityje automatinius greičio matuoklius administruotų Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius. Tik vietas, kur įrengti kameras, nurodytų policija.

Neretai internete pasirodo įvairūs pranešimai apie tai, kur fiksuojamas greitis. A.Katkausko teigimu, ši informacija yra melaginga. Kas ją platina, pareigūnas negalėjo pasakyti.

[URBANISTAS]

Žalioji banga - ne utopija


Jei politikai, po trejų metų bandysiantys kandidatuoti į Klaipėdos miesto tarybą, jau dabar pradėtų domėtis galimybe uostamiesčio gatvėse įgyvendinti žaliosios bangos principą, rinkimų metu turėtų bent vieną realų pažadą.

Aišku, turint omenyje tai, kad Lietuvos politikams pažadų pildymas yra paskutinėje vietoje, žaliosios bangos principas Klaipėdos vairuotojams gali būti drambliuko svajone.

Vis dėlto nudžiuginti miestiečius, ypač ratuotąją gyventojų dalį, politikai galėtų - tokia dovana rinkėjams nekainuotų stebuklingai daug, tačiau sutaupytų begalę nervų bei laiko ir - svarbiausia - gal pirmą kartą Lietuvos istorijoje žmonėms parodytų, kad dėl jų partijos dirba konkrečius darbus.

Šiuo metu Klaipėdoje yra 67 šviesoforais reguliuojamos sankryžos, ir tik kelios iš jų turi tiesioginį tarpusavio ryšį, t. y. veikia žaliosios bangos principu, leidžiančiu tas vienos gatvės sankryžas įveikti nesustojant.

Padaryti taip, kad vientisa sistema funkcionuotų dauguma miesto sankryžų, bent esančių trijose pagrindinėse magistralėse - Šilutės plente, Taikos prospekte ir Minijos gatvėje - nesunku, tvirtina specialistai.

Vienos iš uostamiestyje veikiančių bendrovių, besirūpinančių šviesoforų įrengimu, direktorius Artūras Sudimtas sako, kad Klaipėdos suplanavimas yra gana paprastas, ir visas tris gatves "apdovanoti" žaliąja banga techniškai įmanoma per trejus metus.

"Dabar mieste šviesoforų veiklą reguliuoja visiškai skirtingų keturių tipų valdikliai, kurių neįmanoma tarpusavyje suderinti. Tai reiškia, kad reikia juos padaryti vienodus, o tada prijungti prie bendros centralizuoto valdymo sistemos", - teigia įmonės vadovas.

Ši sistema Klaipėdoje sujungtų maždaug 40 loginį ryšį turinčių sankryžų jau minėtose trijose miesto magistralėse.

Bendrą centralizuoto valdymo sistemą visame mieste gali valdyti vos vienas kompiuteris, nuolat prižiūrimas operatoriaus. Priklausomai nuo situacijos gatvėse, kurią stebėtų vaizdo kameros ir detektoriai, sistema savarankiškai keistų sankryžų veiklą, užtikrindama žaliosios bangos principą.

Technika realiu laiku sektų eismo intensyvumą ir automatiškai leistų automobiliams važiuoti taip, kad jie kitą sankryžą įveiktų nesustodami prie raudono signalo.

Elektronika, pavyzdžiui, suskaičiuotų, kiek transporto priemonių suka į kairę ar dešinę, kiek važiuoja tiesiai. Taip būtų numatomas įvažiuosiančių į sankryžą transporto priemonių skaičius kiekvienai eismo krypčiai suteikiant svarbos koeficientą, pagal kurį ir būtų nustatoma žalio šviesoforo signalo degimo trukmė.

Šviesoforų veiklą galima užprogramuoti kad ir visiems metams į priekį - pavyzdžiui, turint omenyje Jūros šventės renginius, kiekvieno jų metu vieną ar kitą dieną bei valandą reikiamoje sankryžoje šviesoforai veiktų tam tikru režimu.

Be to, sankryžose sumontuotos vaizdo kameros praverstų ir policijai tiriant įvykius ar net viešosios tvarkos pažeidimus.

Vilniuje jau numatyta įdiegti panašią sistemą - ji sostinėje turėtų atsirasti per kelerius metus ir kainuotų apie 100 milijonų litų. Klaipėdoje tam reikėtų apie 18 mln. Lt. Ir vieno esminio dalyko - miesto valdžios noro.

www.ve.lt

[Eimantas]

Mieste greičiausias – dviratis

Eglė Kasperavičiūtė

Kas rytą daugelį kamuoja klausimas – kaip išvengti spūsčių. „Klaipėdos“ žurnalistai atliko eksperimentą – per patį piką uostamiestyje važiavo automobiliu, autobusu ir dviračiu.

Iš pakraščio – į centrą

Lenktynių laikas – darbo diena, be vienuolikos minučių aštuonios. Daugeliui darbas prasideda aštuntą valandą, todėl mieste pats pikas.

Lenktyniauti susirengė trys žurnalistai – Daiva Janauskaitė automobiliu „VW Passat“, Česlovas Kavarza dviračiu ir Eglė Kasperavičiūtė maršrutiniu miesto autobusu. Vieta – Taikos prospekto pradžia, autobusų stotelė šalia prekybos centro BIG.

Be vienuolikos minučių aštuonios visi pajuda link sutartos vietos – Lietuvininkų aikštės. Tikslas – išsiaiškinti, kuria transporto priemone greičiau galima nusigauti iš pietinės miesto dalies į centrą.

Atvyko per 17 minučių

Kiekvieną dieną į darbą važiuojantis pačia sveikiausia transporto priemone žurnalistas juokėsi, kad aplenkti automobilį ir juo labiau autobusą jam vieni niekai.

Č.Kavarza didžiąją dalį maršruto važiavo kelkraščiu, atstumą nuo prekybos centro BIG iki Žardės rajono ir nuo Baltijos žiedo iki parduotuvės „Avitela“ mynė dviračių taku. Dviratis pranašumą įgijo sankryžose ir spūstyse, kur automobiliams draudžiama įvažiuoti.

Atstumą dviratininkas įveikė per 17 minučių. Jis pirmasis pasiekė sutartą vietą. Autobusu atvykusi žurnalistė rado jį jau besiilsintį.

Pasak Č.Kavarzos, pėstieji rytais netrukdo važiuoti dviračių takais, nes į darbą daugelis skuba viešuoju transportu arba automobiliu. Prirakinti dviratį taip pat nėra problemų. Tik vienas trūkumas verčia daugelį atsisakyti šios ekologiškos ir ekonomiškos transporto priemonės – važiuoti dviračiu reikia patogios aprangos. Vargu ar įmanoma minti pedalus aukštakulniais, kažin, ar kas ryžtųsi juo važiuoti vilkint trumpu sijonu arba kostiumu. Retoje darbovietėje yra galimybė persirengti.

Autobusas nevėlavo

Autobusu vykusi žurnalistė neaplenkė dviračio, bet į sutartą vietą atvyko greičiau nei D.Janauskaitė, važiavusi nuosavu automobiliu. Aštuntojo maršruto autobusas atstumą nuo BIG stotelės iki Lietuvininkų aikštės įveikė per 20 minučių. Nuo dviračio jis atsiliko tris minutes.

Starto vietoje, „Volungėlės“ stotelėje, esančioje prie prekybos centro BIG, autobuso ilgai laukti nereikėjo. Vos po minutės atvažiavo aštuntojo maršruto autobusas.

Nors žmonių jame važiavo nemažai, grūsties nebuvo. Eksperimento metu žurnalistė įsitikino, kad rytais, prieš aštuonias, Klaipėdoje nėra didelio vargo dėl maršrutinio transporto. Bent jau pagrindine gatve – Taikos prospekte jie kursuoja dažnai.

Aštuntojo maršruto autobusas važiavo 13 stotelių, keturiolikta buvo Lietuvininkų aikštės.

Dažnai sustodamas autobusas prarado pranašumą prieš lengvąjį automobilį, kuris greitai aplenkė autobusą. Užtat šis atsigriebė Tiltų gatvėje, kur viešajam transportui leidžiama važiuoti.

Didžiausias maršrutinio transporto minusas – iš atokesnės miesto vietos autobusai važiuoja retai, jo reikia ilgai laukti. Čia akivaizdus pranašumas tenka tiek nuosavam automobiliui, tiek dviračiui.

Pranašumo neteko spūstyse

Automobilis į Lietuvininkų aikštę atriedėjo 8 valandą 13 minučių. Jis atstumą įveikė per 24 minutes. Nuo autobuso mašina atsiliko keturias minutes, o nuo dviratininko – septynias.

Nors tą darbo dienos rytą mieste didelių spūsčių nebuvo, automobilis ilgiausiai užtruko apvažiuodamas Tiltų gatvę. Naujosios Uosto gatvės ruožą automobiliu važiavusi D.Janauskaitė įveikė per 10 minučių. Daugiausiai laiko automobilis prarado važiuodamas nuo Sausio 15-osios gatvės sankryžos iki Pilies tilto.

Kiekvieną rytą į darbą savo automobiliu vykstanti žurnalistė tvirtino, kad miesto centre nekyla didelės problemos dėl to, kur palikti savo transporto priemonę.

„Klaipėdoje dar nėra taip, kad pastačius automobilį iki reikiamos vietos tektų kulniuoti penkiolika minučių. Na, gal penkias, bet ne ilgiau“,– teigė žurnalistė.

Palyginti su Vilniaus atstumais, kur kelionė į darbą užtrunka apie valandą ir ilgiau, Klaipėdoje yra geriau.

Žurnalistų eksperimentas parodė, kad uostamiestį įvairiomis transporto priemonėmis galima pervažiuoti per maždaug 25 minutes.

www.kl.lt

[URBANISTAS]

Klaipėdoje teks keisti vairavimo įpročius


Miesto valdžia ruošia siurprizą Klaipėdos vairuotojams. Greičiausiai jau šiemet jiems teks pakeisti vairavimo įpročius ir net dienos ritmą - galbūt anksčiau eiti miegoti, nes nuo pat ryto iki nurodytos valandos reikės spėti perstatyti automobilį.

Taip klaipėdiečius elgtis privers vakar Savivaldybės Saugaus eismo komisijos priimtas sprendimas uostamiesčio gatvėse riboti posūkius į kairę ir automobilių statymą magistralinėse gatvėse.

Jei šiems sprendimams pritars miesto Taryba, kai kurių gatvių gyventojai bus priversti nuo 7 valandos ryto pasiieškoti naujos vietos savo automobiliui.

Vakar komisija vienbalsiai pritarė siūlymui tam tikrose gatvėse ir jų atkarpose lengvuosius automobilius drausti statyti nuo 7 iki 19 val. Numatytoje schemoje draudžiamieji kelio ženklai su nurodytomis valandomis turėtų pasirodyti Šaulių, Janonio gatvėse, Statybininkų pr., Taikos pr. atkarpose, Šilutės pl., Sausio 15-osios, Debreceno, Mogiliovo gatvių atkarpose.

Uostamiesčio Savivaldybės administracijos Transporto tarnybos vyr. specialisto Vytauto Paukštės teigimu, naują tvarką nuspręsta įvesti dėl to, kad gatvių pakraščiuose išrikiuotos mašinos trukdo eismui, dėl jų susidaro kamščiai. Anot specialisto, būtina spręsti ir eismo problemas, kurias kelia posūkiai į kairę: "Stabdo eismą gatvėse, dažnai uždaro visą eismo juostą, dėl jų įvyksta daugybė avarijų," - priežastis vardijo V. Paukštė.

Tarnyba kartu su Eismo priežiūros skyriaus pareigūnais parengė schemą. Remiantis ja, posūkius į kairę siūloma uždrausti Taikos prospekte, Minijos, P. Lideikio, Priestočio, Naujosios Uosto, Herkaus Manto ir kitų gatvių atkarpose.

Abi schemas tikimasi suderinti per šią vasarą ir teikti projektą miesto Tarybai.

www.ve.lt

[URBANISTAS]

Rinkliavą už automobilius atideda rudeniui

Giedrė Balčiūtė

Šią vasarą klaipėdiečiams ir miesto svečiams teks mokėti tik už paplūdimių aikštelėse pastatytas mašinas.

Konkursą sustabdė

Pinigus už automobilių statymą senamiestyje ar centre žadama pradėti rinkti nuo lapkričio 1 dienos, nors ši rinkliava turėjo būti įvesta jau šį sekmadienį.

Teigiama, kad paskutinę minutę mokesčio įvedimą prašoma atidėti, nes dar neįvyko konkursas bendrovei, kuri įrengtų ir prižiūrėtų bilietų automatus, parinkti.

Konkursas turėjo įvykti pirmadienį, gegužės 26 dieną. Tačiau penktadienį iš valstybinės Viešųjų pirkimų tarnybos Klaipėdos savivaldybė gavo raštą, kuriame prašoma pateikti konkurso sąlygas patikrinimui. Kol jis vyks, konkurso rengti negalima.

Klaipėdos savivaldybės Viešųjų pirkimų tarnybos vedėjas Tomas Mataitis tikisi, kad iš naujo skelbti konkursą galės maždaug po dviejų savaičių. Tiek laiko paprastai užtrunka tikrinimai.

Pašnekovas spėjo, kad valstybinę Viešųjų pirkimų tarnybą savivaldybės surengtas konkursas galėjo sudominti kuriam nors iš dalyvių apskundus jo sąlygas.

Iš viso įrengti ir eksploatuoti bilietų automatus pretendavo apie dešimt įstaigų.

Rinkliavos nebūtų įvedę

T.Mataitis pasakojo, kad ir be šių kliūčių laiku įvesti mokesčio už automobilių stovėjimą Klaipėdoje nepavyktų.

„Net jei ir būtų 26 dieną įvykęs konkursas, birželio 1-ąją rinkliavos neįvestume, nes vien bilietų automatų įrengimo darbai užtruktų apie tris mėnesius“, - aiškino vedėjas.

Pinigai už automobilių stovėjimą Klaipėdoje gali būti pradėti rinkti ir dar vėliau nei lapkritį, jeigu konkursas bus apskųstas teismuose. Pasak T.Mataičio, jeigu prasidėtų teisminiai ginčai, rinkliavos įvedimas nusikeltų iki dar kitos vasaros.

Už valandą – 50 centų

Nors už automobilių statymą Klaipėdoje šią vasarą vietinė rinkliava dar nebus įvesta, prie paplūdimių esančios mašinų aikštelės, kaip ir pernai, bus apmokestintos.

Greta Girulių, neįgaliųjų paplūdimio ir Antrosios Melnragės paplūdimių įrengtose aikštelėse pinigus už automobilių statymą žadama pradėti rinkti nuo antrojo birželio savaitgalio.

Anot įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktoriaus Gintaro Neniškio, šią vasarą transporto priemonės pastatymas valandai paplūdimių lankytojams kainuos 50 centų.

Jeigu automobilis stovės visą dieną, už jo saugojimą teks mokėti 4 litus.

Įvedus vietinę rinkliavą, palikti mašiną pliažo aikštelėje dienai atsieis 5 litus.

Klaipėda – ne vienintelis miestas, kur nepavyko apmokestinti automobilių statymo. Už mašinų įvažiavimą ir stovėjimą miesto gatvėse šiemet mokesčių nerinks ir Palanga, nes kurorto valdžia nutraukė viešąjį konkursą dėl šių rinkliavų administravimo.

Palangiškiai konkursą nutraukė, nes užsitęsus pirkimo procedūroms nugalėtojai nebespėtų pasiruošti mokesčiams surinkti.

www.kl.lt

[URBANISTAS]

Kelių chuliganus stebės Savivaldybėje

Jau po kelių mėnesių, įsteigus 2 papildomus etatus, Klaipėdoje įrengtų stacionarių greičio matuoklių rodmenis fiksuos ir dokumentus pildys nebe policijos pareigūnai, o uostamiesčio Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai.

Tuo siekiama ne tik sumažinti dabar pareigūnams tenkantį didelį darbo krūvį, bet ir maksimaliai greičio matuoklių priežiūrą perleisti į Savivaldybės rankas.

Vakar pasitarime pas Klaipėdos merą Rimantą Taraškevičių taip pat paaiškėjo, kad netolimoje ateityje ketinama įsigyti dar 2 veikiančius matuoklius bei įrengti 2 naujas radarų vietas Prano Lideikio ir Minijos gatvėse.

Meras susitikime su policijos atstovu išreiškė susirūpinimą, kad veikiantys greičio matuokliai esą įrengiami ne ten, kur jų labiausiai reikėtų. Pavyzdžiui, Liepojos plente kovą buvo surašyti net 969 administracinių teisės pažeidimų protokolai, tačiau po to čia stovi tik muliažas. Mat policininkai esą nebespėja rašyti protokolų, todėl veikiantys radarai įrengti tose gatvių atkarpose, kur greitis viršijamas ne taip dažnai.

"Liepojos plente vairuotojai yra labai suįžūlėję, ten vos ne lenktynių trasa. Būtų geriau, jei mes patys reguliuotume, kur statyti greičio matuoklius, o policija formintų baudas. Mes investavome didžiulius pinigus į greičio matuoklių įsigijimą, todėl norėtume, kad daugiau tvarkos mieste būtų", - pasitarime sakė meras.

Savivaldybės administracija veikiančius matuoklius pastatyti tinkamose vietose siekia ir dar dėl vienos priežasties: 40 proc. baudų sumos atitenka miestui.

Preliminariai apskaičiavus, baudos vidurkis - 250 litų, o nuo sausio jau užfiksuota per 2,5 tūkst. pažeidimų, tad į miesto iždą pateko apie 250 tūkst. litų. Už radarų priežiūrą per tą laikotarpį sumokėta apie 185 tūkst. litų, tad iš baudų Savivaldybė nuo sausio "uždirbo" apie 65 tūkst. litų.

Pažeidimų fiksavimą perdavus į Savivaldybės administracijos darbuotojų rankas, tikimasi, kad pagreitės ir baudų skyrimo procedūra. Funkcijų perėmimu suinteresuoti ir patys policininkai, ypač - vasarą, kai daugelis pareigūnų atostogauja, o atvykstantys poilsiautojai nėra taip gerai informuoti, kur stovi veikiantys radarai, tad Kelių eismo taisyklės pažeidinėjamos dažnai.

Iš viso šiuo metu mieste įrengta 15 stacionarių greičio matuoklių, iš kurių veikia 3 ir jų buvimo vieta nuolat keičiama.

Daugiausiai greitis viršijamas nuo 20 iki 30 km/h. Atvejų, kai vairuotojai greitį viršijo nuo 50 ir daugiau km/h, gegužę užfiksuota 9, o nuo sausio mėnesio - 39.

Denisas NIKITENKA

http://www.ve.lt/?data=2008-06-17&ru...&id=1213640058

[groundzer]

Milžinų kelionė prasidės naktį

Šiąnakt neužmigsiantys klaipėdiečiai turės unikalią progą stebėti, kaip Klaipėdos gatvėmis riedės "milžinai". Apie vidurnaktį iš Klaipėdos uosto į bendrovę "Mažeikių nafta" pajudės unikalus krovinys - du reaktoriai, kurių vienas sveria 535 tonas.

Kroviniui pervažiuoti Klaipėdą prireiks maždaug 3 valandų. Specialūs vilkikai "monstrus" gabens Minijos g., Jūrininkų pr., Šilutės pl., Tilžės g. Tuo metu jose saugumo sumetimais bus ribojamas eismas. Kirtęs miesto ribą krovinys toliau judės Jokūbavo kryptimi.

Tikimasi, jog didžiuliai reaktoriai miestą pravažiuos be trukdžių. Visą krovinio maršrutą po kruopščių tyrimų sudarė Transporto ir kelių tyrimo institutas.

Pagal jo specialistų išvadas, kai kuriose atkarpose atlikti reikalingi kelio rekonstrukcijos darbai: trasos pradžioje, posūkyje nuo jūrų uosto, išplatintas kelias, įrengta pralaida Jūrininkų pr. ir kelias per Smeltalės upę, atlikta Tilžės gatvės rekonstrukcija.

Reaktorius visą kelią lydės ir nenumatytas kliūtis operatyviai likviduos įvairių sričių specialistų grupė.

Krovinius gabensiančios bendrovės "Arijus" atstovai tikina puikiai suvokiantys savo atsakomybę miesto, kuriame dirba, gyventojams.

Dėl to pasirinkti optimalūs būdai, kaip krovinį nugabenti saugiai ir nepadaryti skriaudos Klaipėdai. Reaktorius gabens specialus Olandijos negabaritinių krovinių gabenimo kompanijos "Mammoet" transportas. Jis pritaikytas didelių gabaritų įrenginiams pervežti ir negadina kelių. Krovinį gabensiančio vilkiko traukiamoje platformoje sumontuota 40 ašių. Vienos ašies apkrova yra 8,3 t. Tai neviršija įstatymais reglamentuotų normatyvų.

Unikalaus krovinio gabenimo per Klaipėdos miestą maršrutas suderintas su Savivaldybės Saugaus eismo komisija ir gautas leidimas krovinį juo gabenti. UAB "Arijus" yra sutartimi įsipareigojęs atlyginti nuostolius, jei jų atsirastų dėl sunkiasvorių reaktorių pervežimo.

Vaida JUTKONĖ

VE

[fatG]

Kelios nuotraukos iš reaktorių vežimo Jūrininkų pr. Iškart atsiprašau už tamsias nuotraukas. Nei fotikas, nei fotografas nėra idealūs. Gal kas vėliau geresnės kokybės įdės. Jei netinkamoj vietoj įdėjau, perkelkit.

Laukia...


... Ir pati procesija.

[URBANISTAS]

Keista, kad tiek žmonių gatvėje 1.30 nakties...

[Adomux]

Keista, kad tiek žmonių gatvėje 1.30 nakties...

Ant kiekvieno posūkio būriavosi liaudis (net ant Jakų žiedo ir posūkio link Jakūbavo). Juk ne kasdien tokie monstrai važinėja.

[URBANISTAS]

Bet kas čia tokio, kad didleli krovinį vežė..(nors kiekvienas mąsto savaip)

[WILD_WEST]

Reaktoriaus gabenimas
http://www.ve.lt/?data=2008-06-18&ru...rub=1190113119

[Romas]

Popietinis pikas
Foto 2008 07



Pernai, kai remontavo gatves, čia buvo didesni kamščiai

[URBANISTAS]

Bilietų automatai gali atsirasti lapkritį

Giedrė Balčiūtė

Bilietų už automobilių pastatymą senamiestyje išdavimo automatus Klaipėdoje statyti pasiryžusios trys bendrovės.

Tai paaiškėjo vakar, atplėšus konkurso, kurio tikslas – išrinkti tokių automatų statytojus ir prižiūrėtojus, vokus.

Klaipėdos savivaldybės Viešųjų pirkimų tarnybos vedėjas Tomas Mataitis pasakojo, kad atplėšus konkurso vokus paaiškėjo, jog statyti ir prižiūrėti bilietų automatus Klaipėdoje norėtų trys bendrovės: “Hansab”, “Urbico” ir “BMS Technologija”.

Konkurso nugalėtojas turėtų paaiškėti per dvi savaites.

Jeigu konkurso rezultatai bus patvirtinti ir neužginčyti teisme, gali būti, kad už automobilių statymą Klaipėdoje teks mokėti jau nuo lapkričio 1-osios. Iš viso mieste numatyta pastatyti 150 bilietus išduodančių automatų. 40 iš jų – senamiesčio zonoje.

Dienraštis “Klaipėda” rašė, kad taryba priėmė sprendimą apmokestinti automobilių statymą uostamiesčio centrinėje dalyje ir prie jūros.

Brangiausiai – po 3 litus už valandą – tektų mokėti už automobilių pastatymą senamiestyje, vadinamojoje raudonojoje zonoje, tarp Galinio Pylimo, Pilies ir Bangų gatvių, Danės upės bei Jono kalnelio.

Kiek pigiau – 2 litus už valandą – kainuotų automobilį pastatyti likusioje centrinėje miesto dalyje, pavadintoje geltonąja zona. Mažiausia kaina nustatyta už automobilio statymą pajūryje, vadinamojoje žaliojoje zonoje – po litą už 2 valandas.

Tokia visuotinė rinkliava už automobilių statymą turėjo būti įvesta jau nuo šių metų birželio 1 dienos. Tačiau kol kas pinigai renkami tik pajūrio zonoje. Kitur laiku įvesti rinkliavą sutrukdė tai, kad nebuvo įvykęs konkursas bendrovei, kuri įrengtų ir prižiūrėtų bilietų automatus, parinkti. Todėl rinkliavos įvedimas buvo atidėtas iki lapkričio 1 dienos.

http://www.kl.lt/

[Eimantas]

Po darbų, N. Uosto gatvė

[URBANISTAS]

Nuo rudens - nauja rinkliava

http://www.ve.lt/?data=2008-08-12&ru...&id=1218474363

[Fanas]

Šiaurės prospektui - didesnis pralaidumas

Klaipėdos valdžia nusprendė pakoreguoti eismą Šiaurės prospekte. Ketvirtadienį posėdžiavusi miesto Savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisija nutarė, jog pralaidumas prospekte padidėtų, jeigu būtų panaikinta papildoma šviesoforo sekcija sukant kairėn iš Liepų gatvės į Šiaurės prospektą.

Be to, komisijos nuomone, šioje sankryžoje reikėtų uždrausti kairinį posūkį važiuojant nuo Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos bei įdiegti naują keturių laikų šviesoforo valdymo programą, kuri mažintų transporto spūstis piko valandų metu.

Tą patį ketinama padaryti ir Liepų bei Artojų gatvių sankryžoje. Komisija pritarė siūlymui šioje atkarpoje pakeisti išvažiavimo kryptį iš "Senukų" prekybos centro.

http://www.ve.lt/?data=2008-08-28&ru...rub=1190113119

[Eimantas]

Naujas išbandymas Baltijos žiedui
http://ve.lt/?data=2008-09-02&rub=10...&id=1220296106

Jiems tikrai su galva negerai, arba šuo giliau pakastas (prisimenant vieną sostinę Taikos prospekte)...

[Romas]

/\ "Banginis" įsikurs labai abejotinoj vietoj.
Per tą žiedinę sankryžą ir taip sunku pravažiuoti.