[E67] [A5] Kaunas - Kalvarija (- Varšuva) - "Via Baltica"

[Tomas]

Aišku jau nekalbu apie pavojų vairuotojų sveikatai ir net gyvybei. Būtų įdomu paskaičiuoti tiksliai kiek Lietuvos piliečių žuvo šiaurės rytų Lenkijoje dėl kelių neadekvatumo ir kiek jų dar žus būtent dėl tos priežasties iki kol bus pabaigtas E67. Man pačiam tame ruože teko patirti įdomių nuotykių, pvz. kai reikia užvažiuoti ant žolės, nes iš priekio dviejų juostų kelyje per abi linijas atvažiuoja sunkvežimis, lenkiantis autobusą ir tt. ir pan.

Šiaip Lenkijos keliai jau dabar geresni nei Lietuvos. O tai, kad Lenkijos prioritetas yra susisiekimas su Vokietija, o ne su Lietuva taip pat neturėtų stebinti.

[blitz]

Dažnai važinėju po Lenkiją ir nė velnio jie nėra geresni. Jie yra prastesni ir smarkiai mažiau adekvatūs. Lietuvoje tarpmiestinių kelių tinklas yra praktiškai baigtas, trūksta tik Via Baltica, Šiauliai-Panevėžys ir galbūt Šiauliai-Palanga. Toliau liktų praktiškai tik kosmetiniai pagražinimai dėl AM standartų atitikimo ir kelios trumpos sekcijos. Lenkijoje, tuo tarpu, jie turi gal tik 10% reikalingų greitkelių, o savo "prioritetinio" susisiekimo su Vokietija jie vis dar nėra pabaigę. Per 20 metų nepabaigti 400km. "prioritetinio" kelio šaliai su 40 mln. žmonių (net kai jis yra mokamas) yra visiška gėda. Su Lietuva jų kelių adekvatumo negalima net lyginti.

[Xmaster]

Na, Lenkijos šiaurės rytuose kas pagerėjo, tai, kad kelių danga nauja, jie lygesni, šiek tiek platesni, bet vingiai ir t.t. liko. O kadangi vilkikų srautas yra labai didelis, tai kaip blitz minėjo tokios situacijos, kai išlendi iš už kalniuko ir reikia ieškoti kur dėtis, nes matai fūrą prieš save man buvo ne viena ir ne dvi.

[Mørtã]

Man Lenkijoje daugiau nepatinka didelis gyvenvieciu kiekis, nespeji isibegeti, jau vel reik stabdyti. O dangos kokybe patenkinama, gal tik Suwalki - Augustow prastokas.

[Vidma]

„Via Baltica“ kelias turi tapti automagistrale
AINA
2009-12-28 11:25


2007-2013 metais į „Via Baltica" plėtrą Lietuvos
teritorijoje planuojama investuoti iki 509 mln. Lt.

AB ”Panevėžio keliai” dviejuose tarptautinės magistralės “Via Baltica “ ruožuose baigė dangos stiprinimo darbus.

Sutartys dėl šių darbų su Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) prie LR Susisiekimo ministerijos buvo pasirašytos 2009 m. liepos 13 d. Projekto darbai finansuoti ES Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos lėšomis.

Vadovaujantis pirmąja sutartimi už 6,6 mln. litų (su PVM) buvo stiprinama kelio danga kelio Panevėžys-Pasvalys-Ryga ruože nuo 60,9 iki 65,19 kilometro, o sankryžoje 47,46 kilometre įrengta 323 metrų lėtėjimo-greitėjimo juostų.

Vadovaujantis antrąja sutartimi, kurios apimtis pinigine išraiška siekė 15,6 mln. litų, darbai buvo vykdomi kelio Panevėžys-Aristava-Sitkūnai ruože nuo 23,36-44,55 kilometro. Kelio danga sustiprinta ruožuose, kurių bendras ilgis siekia 9,42 kilometro, įrengtas 3 kilometrų ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas, 5,02 kilometro tinklo tvoros.

Į šį ruožą patenkančioje Ramygalos gyvenvietėje, susikirtimuose su vietinės reikšmės keliais, įrengtos trys sankryžos su iškiliomis salelėmis. Salelėms įrengti, vadovaujantis gera ES eismo saugumo priemonių diegimo praktika, naudotos raudonos spalvos trinkelės. Pasibaigus darbams kelio per Ramygalos gyvenvietę asfalto dangos plotis siekia 8 metrus, o prieš ir už gyvenvietės, kur perspektyvoje planuojamas Ramygalos aplinkkelio prisijungimas, asfalto danga siekia 9 metrų plotį. Dviejuose darbų ruožuose įrengta 15 vandens pralaidų.

Minėti darbai buvo atlikti per rekordiškai trumpą keturių mėnesių laikotarpį.

„Via Baltica" kelias yra viena intensyviausio eismo tarptautinių magistralių Lietuvoje ir kartu viena pagrindinių Lietuvos transporto arterijų, turinčių ypač didelę įtaką šalies ekonomikai.

2007-2013 metais į „Via Baltica" plėtrą Lietuvos teritorijoje planuojama investuoti iki 509 mln. Lt. Iki 2035 metų „Via Baltica" kelio parametrai turėtų atitikti automagistralėms keliamus reikalavimus. Tai yra, priešingų krypčių eismo srautai automagistralėse turės atskiras važiuojamąsias dalis, atskirtas skiriamąja juosta, o eimas sankryžose bus organizuotas skirtingais lygiais.

****

AB "Panevėžio keliai" magistralėje "Via Baltica" dirba nuo 1989 metų, kai buvo pradėta vykdyti Šilagalio sankryžos statyba. Tuo metu tarptautinės magistralės „Via Baltica" pavadinimas dar neegzistavo. Buvo vykdoma kelių Panevėžys-Ukmergė ir Panevėžys -Kėdainiai sankirtos rekonstrukcija, o darbus vykdė Panevėžio kelių statybos valdyba Nr. 5, kurios bazėje vėliau įsikūrė AB „Panevėžio keliai". Šilagalio sankryža buvo traktuojama kaip magistralės Vilnius-Panevėžys dalis.

Tik 1994 metais Kretoje vykusioje transeuropinio transporto konferencijoje buvo patvirtinti 9 transeuropiniai transporto koridoriai Rytų Europos valstybių integracijai į Vakarų Europos kelių tinklą. Du iš šių koridorių kerta Lietuvos teritoriją: šiaurės-pietų krypties I koridorius arba „Via Baltica" (Helsinkis-Talinas-Ryga-Kaunas-Varšuva) ir lygiagreti IA atšaka arba „Via Hanseatica" (Ryga-Šiauliai-Kaliningradas-Berlynas).

Trečiojoje transeuropinio transporto konferencijoje, kuri vyko 1997 m. Helsinkyje, buvo numatyta galimybė pagrindines Lietuvos magistrales prijungti prie tarptautinių koridorių. „Via Baltica" pagrindą sudaro jau esami keliai, kurių ruožai rekonstruojami ir platinami, tiesiami aplinkkeliai, didinamas eismo juostų skaičius, statomi viadukai ir sankryžos. Tai europinės kokybės kelias, palengvinantis prekybą ir susisiekimą tarp Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir kitų Rytų bei Vakarų Europos šalių. Bendras „Via Baltica" ilgis - 649 kilometrai, per Lietuvą driekiasi 274 kilometrai.

1995 metais AB „Panevėžio keliai" atidavė naudoti Panevėžio miesto pietinį aplinkkelį bei dalį vakarinio aplinkkelio, 1996 metais buvo baigtas statyti vakarinis aplinkkelis. Ir tuomet šios jungtys, nukreipiančios tranzitinį automobilių srautą nuo Panevėžio, oficialiai dar nesivadino tarptautinės magistralės dalimi.

ES bankų lėšomis dalinai finansuojami darbai „Via Baltica" kelyje pradėti vykdyti 1997 metais. Rekonstruotas kelias Panevėžys-Kėdainiai-Cinkiškis, pastatytas Kėdainių aplinkkelis, darbai vyko kelyje Panevėžys-Pasvalys-Ryga. 1998 metais baigtas statyti Panevėžio miesto šiaurinis aplinkkelis, 2003 metais baigta kelio Vilnius-Ryga susikirtimo su keliu Panevėžys-Šiauliai rekonstrukcija į dviejų lygių sankryžą (Nausodės sankryža). Visus minėtus darbus vykdė AB „Panevėžio keliai".

2004-2006 metais magistralės plėtros darbai buvo vykdomi Panevėžio, Kauno ir Marijampolės apskrityse. Plėtra vyko dviem etapais. Dviejų atskirų sutarčių, pasirašytų 2004 metų rugpjūčio ir 2005 metų liepos mėnesiais, tarp LAKD ir AB „Panevėžio keliai" vertė - 100,65 milijono litų (su PVM). Projektą finansavo ES Sanglaudos fondas (85% ) ir Lietuvos Respublika.

„AINA“

[digital]

Bendras „Via Baltica" ilgis - 649 kilometrai, per Lietuvą driekiasi 274 kilometrai.

Nuo Varšuvos iki Talino - 649 kilometrai???

[Xmaster]

Man "Google Maps" tai visus 976 km rodo Tas 2035 metų terminas tai atrodo tikrai nekaip. Na, bet tai lipdant po kokius 25 kilometrus (pvz. Kaunas - Marijampolė, pradžia tik 2013 metais) ir tai darant po keletą metų, tai tikrai realus terminas tie 2035 metai...

[Arunas]

Man "Google Maps" tai visus 976 km rodo Tas 2035 metų terminas tai atrodo tikrai nekaip. Na, bet tai lipdant po kokius 25 kilometrus (pvz. Kaunas - Marijampolė, pradžia tik 2013 metais) ir tai darant po keletą metų, tai tikrai realus terminas tie 2035 metai...

Del 2035: cia man atrodo sneka apie visa "via baltica". Lietuvoj Kaunas Marijampole apie 2015, Kaunas Panevezys apie 2020.

[Xmaster]

Tai taip, aš tą patį sakau. Kai lipdo po tokias mažas atkarpėles (berods link Panevėžio bus taip pat pirmiausia Ramygalos aplinkkelis ir taip po truputį) ir tai trunka taip ilgai, tai realu, kad visas ruožas Lietuvoje pavirs į automagistralę tik 2035 metais.

[spirit]

2035? Kam taip skubėti? Galėtų nustatyti terminą, tarkim, iki 4535 metų.

Tie 2035 tikriausiai skirti Lenkijos daliai Nors abejoju ar jie bent iki tada pradėtų.

[Romas]

"Lietuvos žinios" 2010.01.25

Kazys Kazakevičius

"Via Baltica" aplenkė laiką ir... sustojo

Projektuotojai suklydo
Apie būtinybę rekonstruoti vos prieš dešimtmetį nutiestą kelią "Via Baltica" kalbama jau trejus metus. Esą dar projektuojant šį kelią buvo apsirikta skaičiuojant transporto srautus - šie yra dvigubai didesni, nei tikėtasi. Prognozuota, kad 15 tūkst. automobilių per parą šiuo keliu važiuos tik 2020-aisiais, tačiau kai kuriuose jo ruožuose prie šio skaičiaus priartėta jau šįmet. Apskaičiuota, kad per metus "Via Baltica" pervežama apie 10 mln. tonų krovinių - t. y. daugiau nei bet kuriuo kitu panašaus lygio Lietuvos keliu.
(...)

Reikės palaukti
Dar prieš porą metų kelininkai, tvirtinę, kad "Via Balticos" 34 kilometrų ruožo tarp Kauno ir Marijampolės rekonstrukcija laikoma prioritetiniu projektu, šiandien pakeitė nuomonę ir tikina, kad tokio sumanymo pradėti įgyvendinti šiemet tikrai nežadama.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Janušauskas, dabar, kaip ir prieš trejus metus, teigia, esą didžiausia kliūtis, stabdanti strategiškai itin svarbaus, bet avaringo kelio ruožo plėtrą, - žemės paėmimas visuomenės poreikiams. "Savininkai nenori jos parduoti, todėl tenka ilgai bylinėtis teismuose", - LŽ kalbėjo A.Janušauskas.

Anot jo, tikimasi, kad pirmasis žemės paėmimo etapas, per kurį bus suformuota teritorija pirmojo ruožo rekonstrukcijai, bus baigtas iki kitų metų vidurio, o likusių dviejų ruožų - iki 2012 metų pirmojo ketvirčio pabaigos. Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas minėjo, kad kai tik bus baigti formuoti žemės sklypai, iš karto bus pradėta tiesti naują kelią. Tačiau tada geriems norams koją gali pakišti pinigų stygius.

"Krašto magistraliniai keliai tvarkomi valstybės investicijų ir ES Sanglaudos fondo lėšomis. Kadangi pastaruoju metu valstybės biudžete trūksta pinigų, naudojame daugiau europinių lėšų. Gali būti, kad kitąmet jau būsime įgyvendinę visus numatytus projektus, tada ir paaiškės, ar dar liko pinigų į rezervą įtrauktam keliui "Via Baltica" pertvarkyti, ar ne", - aiškino A.Janušauskas.

Pasak A.Janušausko, vis dėlto magistralinio kelio "Via Baltica" minimo ruožo rekonstrukcijos projektai rengiami. Pagal juos šalia dabartinių dviejų eismo juostų ketinama nutiesti dar dvi ir kelią pertvarkyti į keturių, įskaitant ir skiriamąją, eismo juostų automagistralę, kad maksimalų leistiną greitį čia būtų galima padidinti iki 130 km per valandą.

http://www.lzinios.lt/lt/2010-01-25/...r_sustojo.html
http://www.delfi.lt/news/economy/aut....d?id=28190453

[Eimantas]

Kada tie cirkai su žemės paėmimu baigsis...

[blitz]

Visiškas nusivylimas. Nėra žodžių.

[Gnoss]

Zinoma, ir vel padarys viena juosta

[fredis]

A5 kelyje pridėti nauji stulpeliai, kurie tikrai sumažins avaringumą. Pats kartais lenkdavau per šias "saleles"

[blitz]

Iš kitos temos: naujų kelių projektų Lietuvoje nėra taip ir mažai, bet kodėl yra ignoruojamas E67 ruožas tarp Kauno ir Lenkijos sienos ar bent jau Marijampolės? Aš visą laiką įsivaizdavau, kad tai yra prioritetinis ruožas (?).

[Romas]

kodėl yra ignoruojamas E67 ruožas tarp Kauno ir Lenkijos sienos ar bent jau Marijampolės?
Aš visą laiką įsivaizdavau, kad tai yra prioritetinis ruožas (?).

Autostrados A5 projektas nuo Kauno iki Marijampolės yra seniai paruoštas, bet yra problemų su žemės paėmimu.
Lietuvos politikai labai originalūs - išrado žemės kilnojimo įstatymą, "grąžina" sklypus kelių trasose niekada ten negyvenusiems (pvz. Vilniaus Vakarinio aplinkkelio trasoje), bet nesugeba paimti žemės kelių tiesimo reikmėms.
Kol dėl tokių dalykų vyks begaliniai teismai, reikės dar kelių a la Römerio universitetų, kurie galės dar ilgai ir nuobodžiai kepti teisininkus.

Pakartoju metų senumo pranešimą.
Per tą laiką turbūt niekas su tais nevykusiais įstatymais nepasikeitė.

"Lietuvos žinios" 2010.01.25
Kazys Kazakevičius

"Via Baltica" aplenkė laiką ir... sustojo

Reikės palaukti
Dar prieš porą metų kelininkai, tvirtinę, kad "Via Balticos" 34 kilometrų ruožo tarp Kauno ir Marijampolės rekonstrukcija laikoma prioritetiniu projektu, šiandien pakeitė nuomonę ir tikina, kad tokio sumanymo pradėti įgyvendinti šiemet tikrai nežadama.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Janušauskas, dabar, kaip ir prieš trejus metus, teigia, esą didžiausia kliūtis, stabdanti strategiškai itin svarbaus, bet avaringo kelio ruožo plėtrą, - žemės paėmimas visuomenės poreikiams. "Savininkai nenori jos parduoti, todėl tenka ilgai bylinėtis teismuose", - LŽ kalbėjo A.Janušauskas.

Anot jo, tikimasi, kad pirmasis žemės paėmimo etapas, per kurį bus suformuota teritorija pirmojo ruožo rekonstrukcijai, bus baigtas iki kitų metų vidurio, o likusių dviejų ruožų - iki 2012 metų pirmojo ketvirčio pabaigos. Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas minėjo, kad kai tik bus baigti formuoti žemės sklypai, iš karto bus pradėta tiesti naują kelią. Tačiau tada geriems norams koją gali pakišti pinigų stygius.

http://www.lzinios.lt/lt/2010-01-25

[Xmaster]

Šitai ir man nesuvokiama. Gal galvoja, kad automobilių srautas dar nėra pakankamas? Anksčiau šis projektas (Mauručiai - Puskelniai rekonstrukcija į AM) buvo planuojamas, o dabar jis yra rezervinių projektų sąraše - matyt dėl finansavimo. Lietuvai prie projekto reiktų prisidėti 74 mln. Lt, tačiau turint omenyje, kad bendra projekto sąmata yra 493 mln. Lt, o ES mums šiam ruožui duoda 419 mln. Lt tai tie 74 mln. Lt nuosavų lėšų neatrodo baisingai daug.

Žurnalas "Keliai ir tiltai" nurodo tokias datas dėl VIA Baltica:
- Jei bus skirtas finansavimas 2012 planuojama pradėti darbus tarp Kauno ir Marijampolės, rekonstruojant 34.5 km ruožą
- Iki 2015 m. turėtų būti nutiestas Ramygalos aplinkkelis, tai pat būti baigtas aukščiau minėto ruožo tiesimas
- Iki 2025 m. automagistralė tarp Kėdainių ir Sitkūnų ir tarp Pasvalio ir Panevėžio
- Iki 2035 m. visas VIA Baltica ruožas Lietuvoje turėtų būti automagistralės kategorijos

[blitz]

Įdomu kur tiksliai tos problemos su žeme egzistuoja. Iš savanaudiškos perspektyvos žiūrint, tai Lietuvai svarbiausias yra ruožas Kaunas - siena su Lenkija. Tas kelias ten jau ir taip yra gana platus. Negi ten daug problemų su žeme?

[fredis]

Vakar. Tikiuosi visi žinote, kuri čia vieta