[E67] [A5] Kaunas - Kalvarija (- Varšuva) - "Via Baltica"

[vaidast]

Pagal LAKD patiektus duomenys puikiai matosi, kad kelyje vid. intensyvumas viršyja 30000 automobiliu per parą, o virš 30000 intensyvumo keliai būna 3x3, dar pridėkim ateities augimą.

Sutinku su perspektyva i ateiti, bet siuo metu yra daug kritiskesniu ruozu aplink Kauna. Mano poziuriu sitas kelias dar neturi labai silpnu vietu isskyrus susikirtima su A1. Pabaigus Islandijos plento rekonstrukcija bus matyt kas desis sioj pusej.

[tomtom]

Pagal LAKD patiektus duomenys puikiai matosi, kad kelyje vid. intensyvumas viršyja 30000 automobiliu per parą, o virš 30000 intensyvumo keliai būna 3x3, dar pridėkim ateities augimą.

Ateities augimą galėtų puikiai nuimti pietrytinis aplinkkelis, kuriam geriau ir būtų skirti finansavimą, taip pat mazgo su A1 sutvarkymas stipriai pagerintų situaciją bent piko metu

[adomazzz]

Ateities augimą galėtų puikiai nuimti pietrytinis aplinkkelis, kuriam geriau ir būtų skirti finansavimą, taip pat mazgo su A1 sutvarkymas stipriai pagerintų situaciją bent piko metu

Tai kad skirtas finansavimas pietrytiniam aplinkeliui, viskas ten gerai su juo - http://www.kaunas.lt/2018/06/naujien...ekonstrukcija/

[Lettered]

Pagal LAKD patiektus duomenys puikiai matosi, kad kelyje vid. intensyvumas viršyja 30000 automobiliu per parą, o virš 30000 intensyvumo keliai būna 3x3, dar pridėkim ateities augimą.

Viršija, bet tik atkarpoje iki Akademijos. Beto A1 Vilniaus ir Kauno rajonuose irgi viršija 30k, taip pat nuo forto iki Sitkūnų irgi apie 30k, bet niekur niekas neplanuoja platinti iki 3x3. Pirmiausia manau reiktų sutvarkyti probleminius mazgus, dėl kurių susidaro spūstys ir nutiesti pilnai 2x2 iki sienos su Lenkija ir tik po to planuoti kažkur platinti iki 3x3.

[aviDer]

1 apsisukimas ir autostrados pusėje link Kauno daug įvažų ir nuovažų. Iki Mauručių eina europinė autostrada, tai turi ir atitinkamą ženklinimą. Rekonstruos nesutvarkytą pusę link Garliavos, galbūt išplės ruožą žalių ženklų link Garliavos.

Siunčiau klausimą LAKD:

Gerb. LAKD,

Pats pirmas rekonstrukcijos etapas buvo nuo Garliavos iki Prienų savivaldybės ribos (17,34-23,40 km atkarpa) darbai kainavo 38,5 mln. eurų. Kas atsitiko, kad pirmojo rekonstruoto etapo kelias, kurio rekonstrukcija buvo orientuota į automagistralės reikšmės kelią taip ir neišpildytas t.y. kelyje greitis 90 km/h, ženklai mėlini ir įtrauktas apsisukimas tam pačiam lygyje ties Stanaičiais. Kas atsitiko, kodėl neišpildytas brangus projektas iki galo, kad būtų pasiektas automagistralės kelias, į ką ir buvo orientuota rekonstrukcija ?

Gavau atsakymus:

1. Magistralinio kelio ruožas nuo 17 iki 22 km (iki Mauručių sankryžos) dešinėje pusėje tik vėliau prijungtas prie anksčiau numatyto rekonstruoti 22,0-23.km ruožo Kauno rajone. Tokiu atveju nebuvo techninių ir juridinių galimybių išspręsti patekimo į abipus kelio esančias aplinkines teritorijas klausimų kitaip, negu įrengiant laikinas priemones – šiuo atveju minėto apsisukimo.

2. Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai rekonstravimas iš dviejų eismo juostų į keturias buvo planuojamas nuo 22 km (tai yra nuo Mauručių dviejų lygių sankryžos). Buvo parengtas magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 22,00–56,5 km rekonstravimo specialusis planas, pagal kurį ir įgyvendinta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.
Paklausime nurodytas kelio ruožas, kuriame įrengtas apsisukimas, nepateko į aukščiau nurodyto specialiojo plano ribas.
Nusprendus kartu rekonstruoti ir magistralinio kelio 17,34-22,00 km ruožo dešinę pusę, jungiamasis kelias vietiniam eismui ir pėsčiųjų-dviračių takas buvo įrengti tik dešinėje kelio pusėje. Pažymėtina, kad jungiamąjį kelią buvo galima įrengti tik todėl, kad tarp kelio ir privačių žemės sklypų buvo palikta valstybinės žemės juosta.
Baigiant šio kelio ruožo dešinės pusės rekonstravimo darbus, Kauno rajono savivaldybė iškėlė reikalavimą įrengti minėtą apsisukimą kairėje pusėje, motyvuodama tuo, kad Juragių kaimo gyventojams ir ūkininkams, norintiems patekti į kitą kelio pusę, per toli reikės važiuoti apsisukti. Kauno rajono savivaldybė pati įsigijo žemės, kurioje, atsižvelgiant į Kauno rajono savivaldybės reikalavimus, ir buvo įrengtas minėtas apsisukimas.
Siekiant išspręsti susidariusią situaciją (panaikinti minėtą apsisukimą ir padidinti maksimalų leistiną greitį), tam pirmiau reikia įrengti jungiamąjį kelią vietiniam eismui ir kairėje kelio pusėje, taip pat po magistraliniu keliu įrengti atitinkamų parametrų požeminę pralaidą.
Kadangi palei magistralinį kelią kairėje pusėje vien tik privati žemė, ją pirmiau nustatyta tvarka reikės paimti visuomenės poreikiams, o tam savo ruožtu dar reikia parengti specialųjį teritorijų planavimo dokumentą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 854 „Dėl magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo pradžios“ leista pradėti rengti specialųjį planą.
Šiuo metu Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka rengiami dokumentai specialiojo plano rengimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo ir įgyvendinimo paslaugoms įsigyti. Tokį pirkimą planuojama paskelbti 2019 m. pradžioje.
Turint statybai reikalingą žemės sklypą, būtų galima parengti techninį projektą ir pradėti statybos darbus. Planuojama juos atlikti iki 3 metų.

Taigi kolegos iki Garliavos 130 km/h bus galima važiuoti geriausiu atveju 2022 - 2023 metais. Svarbiausia procesas juda.

[Miningan]

Kalbama apie požeminę pralaidą, tai yra tunelinį viaduką, jo aukštis turėtų būti apie 6 metrus, reiškia rekonstruojant kelią bus griaunama jau nemaža atkarpa jau sutvarkyto kelio, turės būti suformuoti pylimai ir t.t. Nėra jokių žinių kaip jungiamieji keliai kirs geležinkelį, jai nebus pastatytas atskiras viadukas kaip prie Puskelnių/Dženčialaukos, tai ruožas ir po rekonstrukcijos liks 90km/h nes žemės ūkio technikai vistiek reiks važiuoti trumpa magistralės atkarpa per dabar pastatytus viadukus. Norint, kad atkarpa atitiktų magistralės reikalavimus, po rekonstrukcijos turėtų atrodyti maždaug taip

[aviDer]

Kalbama apie požeminę pralaidą, tai yra tunelinį viaduką, jo aukštis turėtų būti apie 6 metrus, reiškia rekonstruojant kelią bus griaunama jau nemaža atkarpa jau sutvarkyto kelio, turės būti suformuoti pylimai ir t.t. Nėra jokių žinių kaip jungiamieji keliai kirs geležinkelį, jai nebus pastatytas atskiras viadukas kaip prie Puskelnių/Dženčialaukos, tai ruožas ir po rekonstrukcijos liks 90km/h nes žemės ūkio technikai vistiek reiks važiuoti trumpa magistralės atkarpa per dabar pastatytus viadukus. Norint, kad atkarpa atitiktų magistralės reikalavimus, po rekonstrukcijos turėtų atrodyti maždaug taip

Užklausiau LAKD dėl minėtų darbų kurie numatyti 3 metų laikotarpyje ar kelias įgaus automagistralės statusą, tai atsakymas yra toks:

LAKD: Sveiki. Eliminavus iš magistralinio kelio visus trukdžius (apsisukimus, vieno lygio sankryžas ir dažnas nuovažas) ir techninėmis priemonėmis atskirus vietinio ir tranzitinio transporto srautus (tai yra įrengus jungiamuosius kelius) – bus.

[myhorsegallery]

Kitaip tariant už mokesčių mokėtojų pinigus įrengė baudų mokėjimo punktą, kad susimokėtum dar kartą...

[Bmweda]

Kokio ilgio ta atkarpa? Kiek minuciu sutrumpes kelione?

[alvarito]

Kitaip tariant už mokesčių mokėtojų pinigus įrengė baudų mokėjimo punktą, kad susimokėtum dar kartą...

ką tuo nori pasakyti? rekonstruota buvo viena pusė, joje įrengti jungiamieji keliai, lėtėjimo, greitėjimo juostos į juragius, vienintelė kliūtis apsisukimas. pusė, apie kurią kalbama, net kelio dangos paviršius nebuvo atnaujintas, tai vienintelė vieta, kur bus "susimokėtum dar kartą" tai rekonstruotame ruože įrengti tunelinį viaduką, nemanau kad čia esminis pinigų kišimas bus.

[thomcius]

Kokio ilgio ta atkarpa? Kiek minuciu sutrumpes kelione?

Mano nuomonė tokia pati, rekonstravus atkarpą kelionės trukmė sutrumpės 30-60s nedaugiau, aišku pakiltų saugumas. Didesnė problema yra sankryža su 130 keliu (Alytus-Kaunas-Garliava) čia ViaBaltika iš abiejų pusių tampa šalutiniu keliu. Tiek atvažiavęs nuo Marijampolės pusės autostrada susiaurėja iki vienos juostos su besikryžiuojančiu eismu nuo Kauno link Garliavos ir užkilus ant viaduko Viabaltika tampa praktiškai šalutiniu keliu turinčiu praleisti srautą nuo Alytaus. Čia būtinas tiesioginis viadukas(tunelis) nuo Marijampolės link Klaipėdos ir nuo Klaipėdos link Marijampolės padaryti pagrindiniu keliu.

[mantasm]

Mano nuomonė tokia pati, rekonstravus atkarpą kelionės trukmė sutrumpės 30-60s nedaugiau, aišku pakiltų saugumas.

Ir kelio ženklai labiau atitiktų faktinį kelio profilį. Dabar kelias atrodo kaip autostrada ir didelė dalis net prieš Marijampolė-Mauručiai atidarymą važiuodavo praktiškai kaip autostradoj. Po atidarymo turbūt dar labiau įsidrąsins ir iki pat viaduko su 130 mins 130.

Viena problema yra nesaugumas dėl lėtaeigio eismo bei apsisukimo. Kita saugumo problema yra lėčiau už srautą važiuojantys, bet griežtai besilaikantys taisyklių vairuotojai. Trečia problema - toks ženklų ir vaizdelio neatitikimas tik skatina "ženklai tik durniams" požiūrį ir faktiškai įteisina taisyklių laužymą. Pradėjus laužyti taisykles ten kur +/- saugu, tas pats įprotis persikelia ir į ne tokius saugius kelius

Aišku galima sakyt, kad reikia paleist nežymėtą policijos auto, griežtai baust visus nesilaikančius KET ir tokiu būdu priversti važiuoti lėčiau nei vizualiai leidžia kelias. Bet vargu ar tas veiktų tranzitiniame tarptautiniame kelyje, kurį neretas pravažiuoja kartą per metus ar išvis kartą gyvenime (be aliuzijų į avaringumą).

[tomtom]

Ir kelio ženklai labiau atitiktų faktinį kelio profilį. Dabar kelias atrodo kaip autostrada ir didelė dalis net prieš Marijampolė-Mauručiai atidarymą važiuodavo praktiškai kaip autostradoj. Po atidarymo turbūt dar labiau įsidrąsins ir iki pat viaduko su 130 mins 130.

Viena problema yra nesaugumas dėl lėtaeigio eismo bei apsisukimo. Kita saugumo problema yra lėčiau už srautą važiuojantys, bet griežtai besilaikantys taisyklių vairuotojai. Trečia problema - toks ženklų ir vaizdelio neatitikimas tik skatina "ženklai tik durniams" požiūrį ir faktiškai įteisina taisyklių laužymą. Pradėjus laužyti taisykles ten kur +/- saugu, tas pats įprotis persikelia ir į ne tokius saugius kelius

Aišku galima sakyt, kad reikia paleist nežymėtą policijos auto, griežtai baust visus nesilaikančius KET ir tokiu būdu priversti važiuoti lėčiau nei vizualiai leidžia kelias. Bet vargu ar tas veiktų tranzitiniame tarptautiniame kelyje, kurį neretas pravažiuoja kartą per metus ar išvis kartą gyvenime (be aliuzijų į avaringumą).

Tai kol sutvarkys šalutinį kelią ir galės pratęsti autostradą tiesiog reikia pastatyti greičio matuoklius ir nieks nelakstys 130, kad sutaupytų pusę minutės

[mantasm]

Tai kol sutvarkys šalutinį kelią ir galės pratęsti autostradą tiesiog reikia pastatyti greičio matuoklius ir nieks nelakstys 130, kad sutaupytų pusę minutės

Greičio viršijimas yra ne tik dėl laiko taupymo, bet ir psichologinis faktorius dėl vizualiai keliui tinkamo greičio. Važiuojant pagal jausmą šitoj atkarpoj 120 jaučiasi komfortiškiau nei 90 dažnam kelyje...

Sektorinis matuoklis gal priverstų nuolat žiūrėt į spidometrą. Bet iš principo tai nėra gerai kai kelio profilis ir ženklai nesutampa. Ta pati problema pvz miegamuosiuose rajonuose su plačiais prospektais, kur realiai reiktų net ne 50 statyt, o gyvenamąją zoną.

[tomtom]

Greičio viršijimas yra ne tik dėl laiko taupymo, bet ir psichologinis faktorius dėl vizualiai keliui tinkamo greičio. Važiuojant pagal jausmą šitoj atkarpoj 120 jaučiasi komfortiškiau nei 90 dažnam kelyje...

Sektorinis matuoklis gal priverstų nuolat žiūrėt į spidometrą. Bet iš principo tai nėra gerai kai kelio profilis ir ženklai nesutampa. Ta pati problema pvz miegamuosiuose rajonuose su plačiais prospektais, kur realiai reiktų net ne 50 statyt, o gyvenamąją zoną.

tuomet reikia palikti tik po vieną juostą, kad nesijaustų kaip greitkelis

[mantasm]

tuomet reikia palikti tik po vieną juostą, kad nesijaustų kaip greitkelis

Ir dar susiaurint juostą bei pastatyt saugos salelę / vartus.

[Romas]

Lrytas.lt 2019.04.30
Ministerija pasienyje su Lenkija ketina išsityčioti iš degalinių ir vežėjų

Reikia strimgalviais pasiimti ES pinigus ir bet kokia kaina baigti vadinamojo mirties kelio rekonstrukciją. O po to – nors ir tvanas.(...) Štai tokios ekonominės logikos, atrodo, laikosi Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Jos užsakymu jau parengtas valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5, vedančio nuo Kauno per Marijampolę iki Suvalkų, rekonstravimo specialusis planas. Liko paskutinis jo etapas – supažindinti su juo visuomenę.

Per sieną – pilnais bakais
Tačiau šis specialusis planas trenkė per verslo pakinklius degalines valdančioms įmonėms. Apie tai, kad naikinami tiesioginiai įvažiavimai į degalines, jos sužinojo vos prieš porą mėnesių. 40 kilometrų kelio ruože šiuo metu veikia 16 degalinių, jose prieš įvažiuodami į Lenkiją prisipilti degalų stoja vilkikų vairuotojai. Šioje atkarpoje bendrovės „Emsi“, „Circle K“ ir „Neste“ turi po dvi degalines, po vieną – „Viada“, „Vakoil“, „RV“, „Aris“, „Rotada“, „Baltic Petroleum“ ir kitos.
(...)

Verslas – šokiruotas
Tačiau specialiajame kelio Marijampolė–Suvalkai rekonstrukcijos plane numatyta, kad į degalines bus įmanoma patekti tik viadukais nuvažiavus nuo magistralės ir atstumą iki jų įveikus jungiamaisiais keliais. Tai reiškia, kad vairuotojai, pražiopsoję nusukimą, kitoje sankryžoje turės grįžti atgal ir iki degalinės riedėti kelis ar keliolika kilometrų. Kas taip elgsis, jei, pavyzdžiui, atstumas iki „Neste“ degalinių pailgės maždaug 5 kilometrais, iki „Viada“ – kone 20, iki „Vakoil“ – 19, iki „Aris“ – 9 kilometrais?

„Jei vairuotojams teks laviruoti su prekių prikrautais vilkikais į jungiamuosius kelius ir dar važiuoti jais kelis kilometrus iki degalinės, jie to vengs. Viena, tai prasilenks su ekologija, kita, vairuotojai skaičiuoja kiekvieno kilometro ridos sąnaudas“, – sakė "Linavos prezidentas M.Atroškevičius.
Kas laukia degalinių atnaujinus magistralę, jų savininkai suvokė tik išgirdę, kad žemė, ant kurios jos įrengtos, yra paimama visuomenės reikmėms. „Žemė tėra smulkmena. Svarbiausia yra tai, kad visas Marijampolės rajonas – ir dirbamosios žemės plotai, ir gyvenamieji pastatai – lieka už abipus magistralės nutiestų ištisinių jungiamųjų kelių. Tad kokia dalis automobilių juose atsidurs? Ar nebus taip, kad jais judės ir žemės ūkio technika, ir vilkikai, ieškantys degalinių? Kam tada bus apskritai reikalinga pati magistralė?“ – svarstė „Emsi“ degalinių tinklo direktorė Jurgita Šindeikė. Jos teigimu, verslininkams per susitikimus su Lietuvos automobilių kelių direkcija buvo leista suprasti, kad specialusis planas nebus keičiamas, – jokių nuolaidų nebus daroma. Taip, anot J.Šindeikės, iškraipoma konkurencija. Juk to paties A5 kelio rekonstrukcija nuo Kauno iki Marijampolės yra atlikta, tiesioginiai įvažiavimai į ten esančias degalines – palikti.

„Susitikime su projekto rengėjais siūlėme pakoreguoti jį taip, kad jungiamieji keliai apjuostų degalines – padarytų lankstą, o iš magistralės būtų tiesioginiai įvažiavimai į jas. Bet to niekas net nenorėjo girdėti. Kai spaudžia laikas pasiimti projektui skirtus pinigus, niekas nebenori jokių keitimų“, – kartėlio neslėpė pašnekovė.
(...)

Reglamentui – dešimt metų
Dar 2008-aisiais įsigaliojo techninis reglamentas „Automobilių keliai“. Morališkai jis jau pasenęs, bet iki šiol nėra atšauktas. Reglamento skyriuje „Sankryžos“ yra nurodyta, kad nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių būdų patekti į šalia kelio esančius objektus: sodybas, dirbamosios žemės sklypus, taip pat transporto aptarnavimo ir eismo dalyviams skirtus paslaugų statinius, pavyzdžiui, kavines, degalines, tualetus, poilsio aikšteles.
Reglamente taip pat rašoma, kad magistraliniuose keliuose sankryžos ir nuovažos turi būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 5 kilometrus. Tačiau į šią nuostatą atsižvelgiama „pagal poreikius“ – pati LAKD tam tikrais atvejais leidžia nukrypimus, pavyzdžiui, prie pasienio šiuo metu statoma „Alaušos“ degalinė, į kurią įvažiavimas ir išvažiavimas iš jos buvo leistas nepaisant 5 km nuovažų reglamento.
Anot verslininkų, kelių reglamentą būtina keisti, nes per jo galiojimo dešimtmetį nuolat buvo daromos išimtys, – jo nebuvo griežtai laikomasi. Ir dabar ne kas kitas, bet A5 kelio sprendiniai naikina šio reglamento reikalavimus, nušluodami nuo jo paslaugų statinius. (...)

Pasigedo ekonominės logikos
„Iš verslo išmetamos dvi mūsų degalinės, – piktinosi „Circle K“ degalinių tinklo direktorius Skirmantas Mačiukas. – Europinė patirtis liudija, kad automobiliai, vos tik nutiesiamas naujas kelias, juo ir pasuka. Tai reiškia, kad 89-ajame kilometre abipus kelio esančios degalinės, į kurias daug investavome, taps nebereikalingos.“
Pagal projektą, sunkvežimiai, norėdami patekti į dabartines „Circle K“ degalines, likus trims kilometrams iki jos viaduku turės nusukti į jungiamąjį kelią. Neapsižiūrėję laiku ir pravažiavę viaduką vairuotojai turės apsisukti ir jungiamaisiais keliais įveikti 14 km ilgesnį atstumą. „Nesiginčijame: Lietuvai reikia saugaus magistralinio kelio, bet kodėl negalima jame padaryti tiesioginio įvažiavimo į degalines? (...)

Jei išties didžiulis vilkikų srautas pasileis jungiamaisiais keliais, vadinasi, jie turės būti tokio pat lygio kaip ir automagistralė. Kokių milžiniškų investicijų tuomet prireiks? Ir apie kokį eismo saugumą tada bus kalbama?
Kita vertus, valstybė neskaičiuoja ne tik kitų, bet ir savo pinigų. Pavyzdžiui, pernai tarp 65-ojo ir 66-ojo kilometro už ES lėšas buvo įrengta elektra varomų automobilių įkrovimo aikštelė. Pagal projektą, ji turi būti nugriauta, o pinigai – apie 25 tūkst. eurų – grąžinti Europos regioninės plėtros fondui. (...)

Užgožė visą rajoną
Pasak buvusio Marijampolės savivaldybės vyriausiojo architekto Arūno Lukoševičiaus, A5 rekonstrukcijos planą rengusios projektavimo bendrovės „Kelprojektas“ ir „Urbanistika“ aiškinamajame rašte buvo užsiminusios, kad visi jo sprendiniai yra preliminarūs – kad galės būti keičiami. Bet taip nenutiko. „Buvo teigiama, kad rengiant planą bus vadovaujamasi kitais teritorijų planavimo dokumentais: specialiuoju savivaldybės degalinių išdėstymo planu, bendruoju savivaldybės miesto ir kaimiškosios vietovės planu bei apskrities bendruoju planu. Bet tai tebuvo deklaracijos.
Pavyzdžiui, specialusis degalinių paskirstymo planas buvo suderintas su Kelių direkcija. Ji, būdama užsakovė, turėjo atsižvelgti, kad jos ir toliau funkcionuotų, nes tai yra kelio infrastruktūros objektai, kaip ir moteliai, transporto stovėjimo aikštelės. O dabar pateiktame visuomenei susipažinti plane matau, kad degalinės bus pasmerktos.

https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...osite-10166168

[Romas]

LR Susisiekimo ministerija 2019.02.13
Informacija apie valstybei svarbaus projekto magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstravimo specialiojo plano parengimą

Vadovaujantis (...) skelbiamas supažindinimas su parengtu valstybei svarbaus projekto magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstravimo specialiuoju planu (..)

Kontaktiniai asmenys: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Tinklų ir tarptautinių ryšių departamento Plėtros ir logistikos skyriaus vedėjas Vytautas Palevičius (tel. (8 5) 239 2965, el. p. vytautas.palevicius@sumin.lt) ir vyriausiasis specialistas Darius Sriubas (tel. (8 5) 239 3981, el. p. darius.sriubas@sumin.lt).
Susisiekimo ministro reguliavimo srities įstaiga, pagal kompetenciją dalyvaujanti planavimo procese – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, J. Basanavičiaus g. 36, 03109 Vilnius, tel. (8 5) 232 9600, el. p. lakd@lakd.lt, interneto svetainė lakd.lt, kontaktinis asmuo – Valstybinės reikšmės kelių ir tiltų planavimo skyriaus statybos inžinierė Inga Morkūnaitė, tel. (8 5) 232 9680, el. p. inga.morkunaite@lakd.lt.

Specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengėjai – UAB „Kelprojektas“, I. Kanto g. 25, 44296 Kaunas, tel. (8 37) 223186, el. p. info@kelprojektas.lt, interneto svetainė www.kelprojektas.lt; UAB „Urbanistika“, Žalgirio g. 90, 09303 Vilnius, tel. (8 5) 261 9024, el. p. info@urbanistika.lt, interneto svetainė www.urbanistika.lt, kontaktiniai asmenys: projekto vadovė Andželika Kažienė, tel. (8 616) 54 005, (8 686) 74 252, el. p. andzelika.kaziene@urbanistika.lt; viso projekto (specialiojo teritorijų planavimo dokumento ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto parengimo paslaugos) kuratorius – Artūras Saurusevičius, tel. 8 693 93 769, el. p. arturas.saurusevicius@kelprojektas.lt.

Planavimo tikslai:

• suplanuoti magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km infrastruktūros, reikalingos siekiant rekonstruoti šį ruožą į automagistralę, plėtros etapus ir numatyti teritorijas, kuriose bus įrengiama minėta infrastruktūra;
• nustatyti motyvuotai pagrįstas vietas žemei visuomenės poreikiams paimti.

Bendra informacija apie valstybei svarbaus projekto specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimą.
Rengimo etape atliktas valstybei svarbaus projekto teritorijos esamos būklės įvertinimas, parengta strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita ir bendrieji sprendiniai (koncepcija), su kuriais visuomenė buvo supažindinta 2018 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos patalpose organizuotame susirinkime.
Susisiekimo ministro 2018 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 3-574 „Dėl magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstravimo specialiojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos“ pritarta šio specialiojo teritorijų planavimo dokumento strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitai ir
Susisiekimo ministerijos 2018 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. 2-14572 pritarta šio specialiojo teritorijų planavimo dokumento bendrųjų sprendinių (koncepcijos) II alternatyvai.

Su esamos būklės įvertinimu, strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita ir bendraisiais sprendiniais (koncepcija), bei procedūriniais dokumentais galima susipažinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau – TPDRIS) (www.tpdris.lt, TPD Nr. S-NC-00-17-25).

Supažindinimo tvarka – susipažinti su parengtu valstybei svarbaus projekto specialiojo teritorijų planavimo dokumentu galima Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos interneto svetainėje sumin.lt ir TPDRIS (www.tpdris.lt, TPD Nr. S-NC-00-17-25) nuo 2019 m. vasario 22 d. iki 2019 m. gegužės 3 d.

Viešas susirinkimas, kurio metu bus viešai supažindinta su valstybei svarbaus projekto specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, organizuojamas 2019 m. gegužės 3 d. 17.30 val. Marijampolės savivaldybės administracijos Didžiojoje salėje, 1 aukšte (Marijampolė, J. Basanavičiaus a. 1).
Sprendinių vieša ekspozicija organizuojama nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2019 m. gegužės 3 d. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 1 aukšto hole (J. Basanavičiaus g. 36, 03109 Vilnius). Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybėse ir į planuojamą teritoriją patenkančiose seniūnijose (Marijampolės savivaldybės administracijos Marijampolės, Šunskų ir Degučių seniūnijose, Kalvarijos savivaldybės administracijos Liubavo, Sangrūdos ir Kalvarijos seniūnijose) papildomai bus eksponuojama grafinė dalis.
(...)
Pasiūlymų teikimo tvarka – pasiūlymai dėl valstybei svarbaus projekto specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių teikiami planavimo organizatoriui anksčiau nurodytais kontaktais teikiami raštu arba TPDRIS per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo ir jo metu.

http://lakd.lrv.lt/lt/veiklos-sritys...ano-parengimas

Gal kam nors pavyko susirasti specialiojo plano sprendinius per TPDRIS sistemą

[Romas]

Paieška TPDRIS pagal numerį TPD Nr. S-NC-00-17-25 neveikia

Pavyko susirasti per planuojamų teritoijų paiešką Marijampolės apskr. >> Kalvarijos sav.


Vasario mėnesį parengti dokumentai, kurie bus viešai svarstomi gegužės 3 d. Marijampolėje:
1) Pritarimas koncepcijai ir SPAV
DĖL PRITARIMO MAGISTRALINIO KELIO A5 KAUNAS-MARIJAMPOLĖ-SUVALKAI RUOŽO NUO 56,83 IKI 97,06 KM REKONSTRAVIMO SPECIALIOJO PLANO
KONCEPCIJAI
2) Patvirtinta koncepcija ir SPAV
3) Teritorijų planavimo dokumento sprendiniai ir brėžiniai

http://www.tpdris.lt/lt_LT/web/guest/sarasas

[luknas]

Niekas ten tų įvažiavimų nenaikins, tik naujų įvažiavimų bus protingas skaičius. Tendencingas užsakytas straipsnis. Dabar vyks arši kova prie kurios degalinės padarys arčiausiai tiesioginį nuvažiavimą. Kadangi savaitgaliais vilkikų eismas lyg ir Lenkijoje uždraustas, tai vilkikai turės stoti poilsiui degalinėse ar kitose aikštelėse. Tik tos kurios bus arčiau VIA Baltikos turės pranašumą prieš kitas.