[E67] [A5] Kaunas - Kalvarija (- Varšuva) - "Via Baltica"

[Xmaster]

Man, asmeniškai nuomonei apie A5 rekonstravimą į 2x2 AM kategorijos kelią užtenka šių skaičių:
Pagal lakd.lt 2012 metais, ruožo Kaunas–Marijampolė–Suvalkai VMPEI siekė 12633 aut./parą, iš jų krovininiai automobiliai 5051, t.y. net 40 proc. Šiuo atveju turime ne tik virš 10000 aut/parą kas jau daro prielaidas pagal visus skaičiavimus daryti 2x2 juostas, bet ir faktą, kad beveik kas antra transporto priemonė yra sunkiasvorė. Plius Via Baltica yra strateginis projektas, tai net minčių nekyla, kad užtenka čia 1x2 kelio.

[Romas]

Per paskutinius pora puslapių tiek bull$h!t'o dar neteko skaityt, dar čia yra išminčių kurie galvoja, kad A5 nereikia rekonstrukcijos i AM statuso kelią,

Nelabai aišku, kodėl išvis kilo diskusija apie tai, kas ir taip aišku.
Klausimas kada tai įvyks, bet ne ar reikia 2x2.

[VNS]

Visiems dikutuotojams

[Rimas_OK]

Čia teko matyti pasisakymų, kad "kurių galų Lietuvai tiek autostradų?", neva išlaikyti per brangu... Tai man įdomu, kurią autostradą jie pirmiausiai siūlytų naikinti? Vilnius-Kaunas?, O gal Klaipėdos uostą atjunkime nuo Vilniaus ir Minsko? O gal Panevėžį ir Šiaulius į tolimą provinciją nustumkime, bei Vilnių su Ryga atitolinkime? Tai būtų įdomu išgirsti, kurią autostradą "taupumo sumetimais" naikiname pirmiausiai? Po to galėsime toliau sėkmingai dejuoti kodėl investuotojai renkasi tik Vilnių ir nesirenka Panevėžio.

[Sula]

Įdomiausia, kad tos "autostrados" pradėtos statyti dar tada, kai ne tik kad 15000, o ko gero 5000 intensyvumo nebuvo.

[Lettered]

Įdomiausia, kad tos "autostrados" pradėtos statyti dar tada, kai ne tik kad 15000, o ko gero 5000 intensyvumo nebuvo.

Tais laikais statydavo į ateitį taip sakant, dabar atvirkščiai, kol nejudės srautas kelyje kaip mieste, tol neplatins. Blogiausia, jog ir kai kurie žmonės tam nepritaria.

[Sula]

Tais laikais statydavo į ateitį taip sakant, dabar atvirkščiai, kol nejudės srautas kelyje kaip mieste, tol neplatins. Blogiausia, jog ir kai kurie žmonės tam nepritaria.

Tai kad aptariamose atkarpose jau taip ir juda beveik kaip mieste. Srautas ten stipriai nebeaugs, nes pasirenkami kiti kelionės maršrutai ar net būdai.

[VNS]

Tai kad aptariamose atkarpose jau taip ir juda beveik kaip mieste. Srautas ten stipriai nebeaugs, nes pasirenkami kiti kelionės maršrutai ar net būdai.

Įmesk pvz. VIA Balticą alternatyvą.

[Lettered]

Įmesk pvz. VIA Balticą alternatyvą.

Pvz. iš Vilniaus į Lenkiją galima važiuoti įprastai pro Kauną ir VIA Baltiką, bet dabar labiau apsimoka vingiuotu keliuku pro Alytų.

[Sula]

Įmesk pvz. VIA Balticą alternatyvą.

Dabar važiuoju per Alytų, Lazdijus kaip ir Lettered.
Sutinku, kad tai ne visai via Baltica pakaitalas. Bet pvz.: mūsų estų fūra kaip tik taip važiuoja, ir labai patenkinti, tiesa, jiems irgi dažniausiai reikia sustoti Vilniuje
Bet ir senuoju Marijampolės keliu galima dalinai važiuoti. O ir šiaurinėje dalyje yra kelias per Kėdainius.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Pvz. iš Vilniaus į Lenkiją galima važiuoti įprastai pro Kauną ir VIA Baltiką, bet dabar labiau apsimoka vingiuotu keliuku pro Alytų.

Tai kad aš labai abejoju ar kas nors (neskaitant Ecolines autobusų) iš Vilniaus į Lenkiją per Kauną važinėja. Iki Augustavo taip 50 km papildomų gaunasi.

[Martlarkis]

Įdomu, kad iš Vilniaus į Varšuvą ženklai nukreipia per Prienus (A16), o važiuojant atgal - per Kauną (A5/A1).

[Xedos]

Įdomu, kad iš Vilniaus į Varšuvą ženklai nukreipia per Alytų (A16), o važiuojant atgal - per Kauną (A5/A1).

A16 neina pro Alytų......

[VNS]

Teik to. Turejau omeny visa trasa LT teritorijoje.

[Eimantas]

Tais laikais statydavo į ateitį taip sakant, dabar atvirkščiai, kol nejudės srautas kelyje kaip mieste, tol neplatins. Blogiausia, jog ir kai kurie žmonės tam nepritaria.

Tais laikais ne paskutinėje vietoje buvo ir kariškių reikalavimai.

[Xmaster]

Vilnius, sausio 15 d. (BNS).

Lietuva planuoja iki 2020-2022 metų iki 4 juostų paplatinti tarptautinę magistralės „Via Baltica“ ruožą nuo Kauno iki Marijampolės, kur įvyksta daug avarijų. Projektas, preliminariais skaičiavimais, kainuotų 450 mln. litų.
Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo Skirmanto Skrinsko, jei atsirastų daugiau lėšų, galbūt pasisektų automagistralę praplatinti ir iki pat Lenkijos sienos.
„Mes žinome, kad Lenkija yra numačiusi baigti automagistralę iki Lietuvos sienos 2020-2022 metais. Tai mūsų siekiai yra, kad ir mūsų magistralė iki pat Kauno būtų 4 juostų ir tas kelias nebebūtų toks avaringas, ir mes automagistrale susijungtume su visa Europa. (...) Bet pagal numatytą finansavimą matome, kad visko nepadarysime, pritrūks lėšų daliai nuo Marijampolės iki sienos“, - BNS sakė S.Skrinskas.
Pasak jo, kelio nuo Kauno iki Marijampolės rekonstrukcija kainuotų apie 400-450 mln. litų, o atkarpos nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos kaina kol kas nežinoma - rengiamasi skelbti konkursą dėl jos projektinių sprendinių.
Šiemet ketinama paskelbti dviejų atkarpų - ties Kaunu ir Kazlų Rūda - rangovo konkursus.
„Jeigu visų procedūrų laikas racionaliai praeis, tai vasarą galėtume skelbti vienos iš „Via Baltica“ atkarpų - pervedimo į automagistralę ties Kaunu, ten kur ties Mauručiais viadukas - ten būtų daromas dar vienas viadukas. O Kazlų Rūdos rajone mūsų optimistinės svajonės, kad galima būtų skelbti konkursą rudenį arba žiemą“, - sakė direkcijos vadovas.
2011-2012 metais Kauno-Marijampolės kelyje įvyko apie 650 eismo įvykių, juose žuvo 38 žmonės ir 165 sužeisti.
"Via Baltica" transporto koridorius sutampa su Europos tarptautinio greitkelio E67 ruožu nuo Varšuvos iki Talino. Kelias eina nuo Prahos per Varšuvą, Marijampolę, Kauną, Rygą, Taliną ir keltu iki Helsinkio. Projekto partnerės yra Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija, jis įtrauktas į tarptautinės reikšmės kelių tinklą (TEN-T) ir pripažintas europinės reikšmės magistrale.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama

Kažkaip terminas tempiasi vis, anksčiau buvo 2020 metai, dabar 2020-2022

[Xmaster]

Dar kaip tik šiandien straipsnis Respublikoje, interviu su LAKD direktoriaus pavaduotoju Egidijumi Skrodeniu http://www.respublika.lt/lt/naujieno...tros_baigiasi/

Šiais metais yra numatyta atnaujinti senąjį kelio ruožą prie Stanaičių. Bus skelbiamas viaduko į keturias kelio juostas statybos konkursas. Jau baigiamas rengti kelio statybos per Kazlų Rūdos r. sav. techninis projektas, tikimės rudeniop skelbti konkursą. Didieji kelio statybos darbai turėtų prasidėti ateinančiais metais.

[Gator]

. Įstatymai leidžia paimti žemę jos rinkos verte rengiant visuomenei svarbius objektus, tačiau piliečiai paprastai su valstybės siūloma kaina nesutinka ir reikalauja didesnio užmokesčio, nei žemė verta. Kai susitarti nepavyksta, savininkas valstybę duoda į teismą. Blogybė ta, kad nebuvo galima naudoti paimtos žemės, kol nesibaigė teisminiai ginčai. Procesas trukdavo labai ilgai. Nuo šiol bylos dėl žemės paėmimo svarbių visuomenei objektų reikmėms bus nagrinėjamos pirmumo tvarka. Taip sutaupysime laiko.

Jeigu paimti leidžiama ir teismai vyksta tik dėl kainos tai ar nelogiška būtų leisti pradėti vykdyti darbus nelaukiant teismo pabaigos? Kuris žemės vis tiek nesugrąžins savininkui, o tik kainą gali pakeisti.

[Xmaster]

Jeigu paimti leidžiama ir teismai vyksta tik dėl kainos tai ar nelogiška būtų leisti pradėti vykdyti darbus nelaukiant teismo pabaigos? Kuris žemės vis tiek nesugrąžins savininkui, o tik kainą gali pakeisti.

Tai dabar kai Via Baltica yra suteiktas ypatingos svarbos statusas, kitoms atkarpoms ši taisyklė galios, t.y. vykstant ginčams dėl kainos realūs darbai jau galėtų vykti.

[Sula]

Tai dabar kai Via Baltica yra suteiktas ypatingos svarbos statusas, kitoms atkarpoms ši taisyklė galios, t.y. vykstant ginčams dėl kainos realūs darbai jau galėtų vykti.

Ne. Vis vieną, jei paėmimo aktas ginčijamas, reikia laukti Apygardos Administracinio teismo ir Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo nutarties. Tik tada žemė ir kitas nekilnojamas turtas registruojamas Valstybės vardu. Ir tik po to, kai įvykdyti įsipareigojimai buvusiam savininkui, galima pradėti darbus.

Didžiausia bėda tame, kad teismai nesilaiko Įstatyme nustatytų terminų. Formaliai už tai atsako Teisingumo ministerija, bet ar yra kažkokios sankcijos - nežinau.

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpai..._l?p_id=396644

Jeigu paimti leidžiama ir teismai vyksta tik dėl kainos tai ar nelogiška būtų leisti pradėti vykdyti darbus nelaukiant teismo pabaigos? Kuris žemės vis tiek nesugrąžins savininkui, o tik kainą gali pakeisti.

Objektams, kurie nepripažinti valstybinės svarbos iki 2011 metų galima buvo teismuose ginčyti po tris kartus - patį paėmimo faktą, kainą, kompensavimo ir perdavimo laiką, sąlygas. Man atrodo, sudėtingiau nei kažkokio kitokio asmeninio turto dalybos bylose.