[KAU] Aleksoto prietiltis ir kaimyninės gatvės

[daktaras]

/\ ai tai į marvelę dabar po tiltu?

[x21]

Tvarkomi saligatviai:



Pertvarkytas peronas:

[FlagMan]

tai jei gerai suprantu kirsti tilto negalima atvaziuojant nuo kalno link marveles? butina listi po tiltu. jei taip tai norma.

[x21]

/\ ai tai į marvelę dabar po tiltu?

Nuo tilto i desine ir tiesiai... is kitu krypciu - po tiltu..

[x21]

tai jei gerai suprantu kirsti tilto negalima atvaziuojant nuo kalno link marveles? butina listi po tiltu. jei taip tai norma.

Taip, kirsti negalima nei Aleksotas -> Marvele:



.. nei Marvele -> Aleksotas:

[Romas]

Kam reikėjo taip susiaurinti kelią į kalną?
http://foto.terpe.lt/inkelti/20080316/IMGP4922.JPG
Kai panaikino "garbės ratą, gal ir čia praplatins?

[x21]

/\ man irgi keistai pasirode... koridorius kazkoks... susidurs dvi masinos, ar siaip viena kokia suges ir net apvaziuot nebus kaip...

[Ametistas]

Taip, kirsti negalima nei Aleksotas -> Marvele:

Paaiškinkit prašau, kaip suprasti šioje nuotraukoje ženklus. Suprantu, kad iš pirmos juostos tik į dešinę, tačiau iš antros man atsiranda klausimas. Baltame fone parašyta "Centras" ir rodyklė į dešinę tėra nuoroda, o mėlyname fone aiškiai parodyta, kad iš antros juostos galima sukti į dešinę ir važiuoti tiesiai (draudžiama tik sunkvežimiams).

[somis]

amiko:
kiek aš suprantu, tai ten "motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas." taigi galima važiuoti į Marvelę pvz su dviračiu?

Romai:
dėl to susiaurinimo, tai aiškiai jis padarytas tam, kad iš kairės sukantys automobiliai nebijodami galėtų lysti į antrą juostą.
Kitavertus, įvykus kokiam autoįvykiui vairuotojai turėtų naudotis ta pačia galimybe, kuri yra naudojama Baranausko gatvėje, kur į abi puses yra po vieną juostą - apvažiuoti kliūtį priešpriešinio eismo juosta. aišku, jei susidarys kamščiai, tai nesunkiai vairuotojai galės palysti ir po tiltu

[Ametistas]

amiko:
kiek aš suprantu, tai ten "motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas." taigi galima važiuoti į Marvelę pvz su dviračiu?

Romai:
dėl to susiaurinimo, tai aiškiai jis padarytas tam, kad iš kairės sukantys automobiliai nebijodami galėtų lysti į antrą juostą.
Kitavertus, įvykus kokiam autoįvykiui vairuotojai turėtų naudotis ta pačia galimybe, kuri yra naudojama Baranausko gatvėje, kur į abi puses yra po vieną juostą - apvažiuoti kliūtį priešpriešinio eismo juosta. aišku, jei susidarys kamščiai, tai nesunkiai vairuotojai galės palysti ir po tiltu

A, dėkui, tikrai ten lengvoji mašina, o man vis pasirodydavo, kad sunkvežimis, kai pravažiuoju, nuotraukoj išvis vos įžlibinu bet kiek ten važiuoju, vis kartais pastebiu žioplius, keliaujančius tiesiai.

[somis]

Tikiuosi čia bus į temą - iš transporto skyriaus vedėjo pavaduotojo gavau pusiau oficialią informaciją emailu, kad tikimasi sureguliuoti šviesoforus prie aleksoto tilto (sukant nuo Marvelės g į dešinę, link miesto centro) po to, kai nusistovės transporto srautai, po M.K. Čiurlionio tilto ir Europos pr. mazgo atidarymo. Taigi belieka tikėtis, kad tų kamščių greitai nebesimatys.

Beje, taip pat tas pats šaltinis informavo, kad Minkovskių g. išplatinimas yra numatytas miesto plane (ką turbūt ir taip jūs žinote), ir bus atliktas, kai tik bus gautas finansavimas. Tik kažkodėl man atodo, kad tas bus dar negreitai.

[aRa]

Gal ir neverta kelti seniai nurimusią temą, bet gal sudomins kai kurie skaičiai...

Mokestis už automobilius – peilio dūris į miesto biudžeto paširdžius

Arūnas DAMBRAUSKAS
LS korespondentas
2009-12-12

Už kiekvieną automobilį, kuris pravažiuoja Aleksoto (Vytauto Didžiojo) tilto transporto mazgu, privati bendrovė tikisi gauti po 0,26 cento, bet Kauno savivaldybė atsisako mokėti ir kaltina „Kamestos“ bendrovės vadovus godumu.

Kas mėnesį Aleksoto tilto transporto mazgu pravažiuoja truputį daugiau nei milijonas automobilių. Taip teigia automobilių fiksavimo įrangą įdiegusi bendrovė „Kamesta“ ir reikalauja, kad savivaldybė už visą pravažiuojantį automobilių srautą kasmet mokėtų apie 2,3 mln. litų.

Tačiau katastrofiškai lėšų stokojanti miesto valdžia tokiuose verslininkų reikalavimuose įžvelgia aferos planą ir tvirtina, jog net neaišku, kur yra ta pravažiuojančius automobilius skaičiuojanti įranga.

Kur fiksuojami automobiliai?

2005 metais, kai miesto mero kėdėje sėdėjo Arvydas Garbaravičius, buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią savivaldybė „Kamestai“ kasmet įsipareigojo mokėti už 9 mln. 125 tūkst. pravažiuojančių automobilių, o viršiję šį skaičių automobiliai važiuos nemokamai.

Pagal šių ir praėjusių metų duomenis aišku, kad per metus sankryža pravažiuoja apie 12 mln. automobilių, tad „Kamesta“ tikisi gauti maksimalų numatytą mokestį: kiekvieną ketvirtį beveik po 600 tūkst. litų, o per visą 25 metų koncesijos laikotarpį – per 59 mln. litų.

Tačiau savivaldybė mokėti pinigų net nesirengia.

Redakcijai iš savivaldybės atsiųstame rašte teigiama, kad „nepavyko išreikalauti dokumentų, kaip ir kur fiksuojamas pravažiuojančių automobilių skaičius“.

Tačiau „Kamestos“ vadovas Valentinas Marcinkevičius su tokiais teiginiais kategoriškai nesutinka.

„Sankryžoje sumontuota „Siemens“ įranga. Jos duomenys apie pravažiuojančius automobilius reguliariai įteikiami savivaldybei. Čia nėra ir negali būti jokios paslapties. Jei norite, įsitikinkite patys“, – tvirtino „Kamestos“ vadovas.

Sankryžą užtvėrė jutikliai

Automobilius skaičiuojančią įrangą transporto mazge sumontavo ir eksploatuoja bendrovė „Saugus eismas“.

„Visi įvažiavimai į transporto žiedą užblokuoti jutikliais“, – „Laikinajai sostinei“ sakė įrangos veikimą akivaizdžiai pademonstravęs bendrovės „Saugus eismas“ direktoriaus pavaduotojas Arvydas Barštys.

Šalia Aleksoto kairiojo prietilčio esančiose dviejose sankryžose iš viso yra 10 jutiklių.

Jie buvo įjungti praėjusių metų birželio mėnesį ir dar 24 metus turėtų fiksuoti kiekvieną pravažiuojantį automobilį.

Jutiklių duomenys siunčiami į šalia sankryžos esančią įrangos dėžutę, kurioje sumontuoti indikatoriai.

Pravažiavus automobiliui, ant indikatoriaus esanti žalia lemputė sublyksi raudonai. Tai turėtų reikšti, kad „Kamestos“ sąskaitą papildė 0,26 cento.

Tačiau verslininkai teigia, kad iki šiol negavo nė cento. Pasak V.Marcinkevičiaus, už statyboms paimtas paskolas iki šių metų pabaigos susidarys 3 mln. litų siekiančios palūkanos bankams. Jis užsiminė, jog įmonei gresia ūkiniai sunkumai.

Sutartis – neskaidri?

Koncesijos mokestį vengianti mokėti Kauno valdžia siekia įrodyti, kad A.Garbaravičiaus valdymo laikais sudaryta sutartis yra neskaidri ir miestui nuostolinga.

„2005 metais prasidėjo viena didžiausių aferų Kauno miesto savivaldybėje“, – taip Aleksoto kairiojo prietilčio statybos aplinkybes apibūdina savivaldybės specialistų redakcijai atsiųsta koncesijos sutarties analizė, kurioje nuosekliai apžvelgiamos koncesijos sutarčiai svarbią reikšmę turėjusios aplinkybės.

Koncesijos konkursą buvo nutarta skelbti todėl, kad savivaldybė neturėjo pinigų planuojamoms statybos, kurios, tuometiniais skaičiavimais, kainavo 5,59 mln. litų.

Pagal numatytas sąlygas, paskelbus konkursą, koncesininkas visą finansavimą užsitikrina pats, o savivaldybė kasmet (25 metus iš eilės) moka koncesijos mokestį ir taip išsiperka koncesininko lėšomis pastatytą transporto mazgą.

2005 metais buvo paskelbtas koncesijos konkursas, kuriame dalyvavo vienintelė bendrovė – „Kamesta“. Ji nurodė, kad transporto mazgo statyba kainuos dvigubai daugiau nei numatyta – 12,53 mln. litų.

Be to, į planus buvo įtraukti ir Nemuno kairiojo kranto tvirtinimo darbai, kurie konkurso sąlygose net nebuvo numatyti. Šių darbų kaina – 9,44 mln. litų. Tokiu būdu numatytų darbų finansine vertė neregėtai išsipūtė – nuo 5,96 iki 21,97 mln. litų.

Negana to, savivaldybė įsipareigojo iš karto sumokėti 6,9 mln. litų, nors konkursas buvo skelbtas dėl to, kad savivaldybė neva neturi 5,96 mln. litų.

Tokiu būdu niekais buvo paversta pati koncesijos sumanymo esmė.

Visiškai buvo pakeista ir projekto finansavimo schema: ne tik neliko nuostatos, kad projektas finansuojamas „Kamestos“ lėšomis, bet ir pati savivaldybė įsipareigojo iš karto sumokėti apie trečdalį smarkiai padidintos statybų darbų vertės.

Tačiau koncesijos mokesčio dydis paliktas beveik toks pat (kaina už transporto mazgu pravažiuojantį automobilį sumažėjo nuo 0,27 iki 0,26 cento).

Kilo triukšmas ir sąmyšis

Kai koncesijos sutartis jau buvo pasirašyta, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriumi pradėjo dirbti konservatorius Arūnas Keserauskas. Jis netrukus paskelbė, kad koncesija miestui gresia daugiamilijoniniais nuostoliais, ir ėmėsi iniciatyvos sutartį nutraukti.

Buvo paskelbta, kad dėl neskaidriai ir verslininkams labai palankiai parengtos sutarties miestui gali būti padaryta apie 20 mln. nuostolių. Koncesijos aplinkybes ėmėsi tirti Specialiųjų tyrimų tarnyba.

„Su „Kamestos“ vadovais esame žodžiu sutarę, kad koncesijos sutartis bus nutraukta“, – tuomet viešai teigė A.Keserauskas. Jis pabrėžė, kad įtarimų sukėlė ne pačios statybos, bet finansinės sąnaudos.

Mat tuo metu buvo gauta informacijos, jog už 15,5 mln. litų paskolą savivaldybė per 25 metus turės atseikėti net 26 mln. litų palūkanų.

Bet bankininkai, verslininkai ir įtakingi valdininkai tokias prielaidas kategoriškai neigė.

A.Keserauskas netrukus buvo priverstas palikti pareigas. Koncesijos sutartis su „Kamesta“ liko galioti.

Teises gins teisme

Mieste pasikeitus valdančiajai daugumai, vėl imtasi iniciatyvos sutartį nutraukti.

„Šioje ypač miestui nenaudingoje sutartyje numatyta galimybė nutraukti sutartį dėl koncesininko padarytų esminių sutarties pažeidimų.

Todėl, siekiant apsaugoti savivaldybę nuo ateityje gresiančios daugiamilijoninės žalos, šių metų spalio mėnesį pradėtos koncesijos sutarties nutraukimo procedūros“, – „Laikinajai sostinei“ teigė vienas sutarties nutraukimo iniciatorių Antanas Mockus.

Bet „Kamestos“ direktorius pabrėžė, kad apie sutarties nutraukimą negali būti net kalbos ir kad savo interesus verslininkai yra pasirengę ginti teisme.

„Jei jie nori naudotis tuo transporto mazgu, tegul moka pinigus, o jei negali mokėti, tegul nesinaudoja“, – kalbėjo „Kamestos“ vadovas V. Marcinkevičius.

Jis teigia neatmetąs galimybės net užblokuoti transporto mazgą.

Šis vyras su dabartine savivaldybe konfliktuoja nuolat, o jo abejotini sprendimai miestiečiams yra pridarę nemažai keblumų.

Kai 2008 metų pradžioje buvo atidarytas transporto mazgas, visi per tiltą Aleksoto pusėn pravažiavę automobiliai iš karto buvo nukreipiami į kairę. Dėl to susidarė didžiuliai automobilių kamščiai, besidriekiantys nuo tilto iki Karaliaus Mindaugo ir I.Kanto gatvių sankryžos. Tai tęsėsi keletą mėnesių.

V.Marcinkevičius savo įmonės interesus už miesto poreikius aukščiau kėlė ir tuomet, kai reikėjo atidaryti Aleksoto tiltą ir naująją Marvelės sankryžą jungiančią gatvę.

Grasino, kad gatvės neatidarys tol, kol iš savivaldybės gaus 1,3 mln. litų, kuriuos bendrovė buvo išleidusi papildomiems Aleksoto tilto transporto mazgo įrengimo darbams.

Sutartis sulaukė kritikos

Prieš porą metų koncesijos sutartį ėmė kritikuoti ir tuometinis meras A.Garbaravičius.

2006 metais jis teigė, kad tiriant koncesijos sudarymo aplinkybes kreipėsi konsultacijos į Kauno apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą K.Betingį.

„Su vyriausiuoju prokuroru norėjau pasikonsultuoti, kaip turėtume bendradarbiauti, kad tyrimas būtų kuo efektyvesnis, kad būtų nustatyti asmenys, dėl kurių kaltės miestui primesta akivaizdžiai nuostolinga sutartis“, – sakė A.Garbaravičius.

A.Keserausko nurodymu buvo pradėtas vidaus audito tyrimas. Jo tikslas – nustatyti, dėl kurio valdininko aplaidumo ar sąmoningos veiklos biudžetas galėjo patirti milžiniškų nuostolių.

Tyrimo išvadose dažniausiai buvo minimos buvusio savivaldybės administracijos direktoriaus G.Buinevičiaus, Ekonomikos departamento direktoriaus A.Gineito ir Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo R.Mačikėno pavardės.

A.Gineitas iš savivaldybės išėjo dirbti į savivaldybės valdomą įmonę „Autrolis“, R.Mačikėnas Viešųjų pirkimų skyriui vadovauja iki šiol, G.Buinevičius vadovauja nekilnojamojo turto plėtros projektus įgyvendinančioje privačioje bendrovėje.

Lietuvos Rytas, "Laikinoji sostinė"

[dsanto]

Padariau keletą foto, kaip dabar atrodo sankryža atvažiavus nuo Fredos. Šviesoforas ir kelio ženklai kardinaliai pasikeitę nuo tų, kurie buvo pradžioje. Posūkį į kairę reguliuoja kairiojo posūkio šviesoforas.









Kairiojo posūkio šviesoforas su skandinaviško tipo juodo kontūro rodyklėmis.

[Romas]

BNS 2018.07.23 11:51
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kaunas neteisėtai nutraukė Aleksoto tilto koncesijos sutartį su „Kamesta“

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) liepos 19 dieną atmetė Kauno valdžios skundą ir paliko galioti Apeliacinio teismo 2017 metų pabaigoje priimtą sprendimą.„Atsakovė (Kauno savivaldybės administracija – BNS) vienašališkai nutraukdama koncesijos sutartį esminiais sutarties pažeidimais įvardijo keturis koncesijos sutarties pažeidimus. Bylą nagrinėję teismai išsamiai ištyrė (...) pažeidimus ir nustatė, kad atsakovės nurodomos aplinkybės ir argumentai neleidžia pripažinti teisėtu vienašališko sutarties nutraukimo“, – rašoma LAT nutartyje.

Pagal 2005 metais sudarytą Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo koncesijos sutartį, miestas „Kamestai“ įsipareigojo 25 metus mokėti po 724 tūkst. eurų koncesijos mokesčio kasmet, o įmonė turėjo atlikti statybos darbus ir prižiūrėti teritoriją.Tačiau, sumokėjusi beveik 2 mln. eurų avanso, savivaldybė 2009 metais sutartį vienašališkai nutraukė.2012 metais šalys pasirašė taikos sutartį, pagal kurią per pusmetį Kauno valdžia „Kamestai“ turėjo sumokėti 3,77 mln. eurų, o įmonė – tęsti darbus.
2016 metų pradžioje savivaldybė koncesijos sutartį vėl nutraukė, nes, anot jos, „Kamesta“ pažeidė esmines sutarties sąlygas – nepateikė teisingų duomenų apie ruožu pravažiavusių automobilių skaičių, netinkamai atliko techninės priežiūros darbus, savivaldybei neperdavė projektinės dokumentacijos. Savivaldybės teigimu, dėl „Kamestos“ kaltės nebuvo suformuota komisija koncesijos mokesčio mokėjimo tvarkai peržiūrėti.„Kamesta“ teismui teigė priešingai – ji savivaldybei perdavė visą reikalingą dokumentaciją, tačiau Kauno valdžia, toliau jų reikalaudama, nenurodo, kokių konkrečiai dokumentų negavo. Anot įmonės, pažeidimą dėl netinkamo pravažiuojančių automobilių skaičiavimo savivaldybė grindžia tik prielaidomis ir samprotavimais.

https://www.delfi.lt/verslas/transpo....d?id=78640723

BNS 2018.07.23 14:56
Ginče su „Kamesta“ Kaunas laukia naujų teismo sprendimų

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) paskelbus, kad Kauno valdžia neteisėtai nutraukė Aleksoto tilto prietilčio koncesijos sutartį su Kauno statybos bendrove „Kamesta“, savivaldybė neskubės vykdyti sprendimo ir lauks kitų teismų sprendimų dėl žalos atlyginimo.

„Dabar reikia išsiaiškinti, dėl kieno kaltės ta sutartis yra nutraukta, nes jos nutraukimą iš kitos pusės vienašališkai inicijavo ir „Kamesta“, kaltindama mus sutarties nevykdymu. Kiekviena šalis sutartį nutraukė, tad sutartis nutraukta bet kuriuo atveju. Toliau reikia išsiaiškinti, kas, kam, kiek ir už ką yra skolingas“, – BNS sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius

https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=78643613

[strongiukas]

Tikiuosi į temą, jei ką- perkelkite.
Norėjau paklausti, kas pasidarė su srautais po VIA Baltika tilto per Nemuną remonto.
Iki remontų buvo viskas normaliai- nuo 7:20 iki 7:50 kamščiai atvažiuojantiems nuo VIA Baltikos. Po to, bent jau antroji juosta +- judėdavo laisvai.
Na bet po remontų situacija pasikeitė kardinaliai- Kamštis ~1km. Net ir važiuojant kai visas pagrindinis srautas jau išsisklaidęs- 8:00 ar 8:10 ar 8:20.
Sakyčiau srautus pamėginta sureguliuoti normaliai, bet nuo Aleksoto kalno besileidžiančiųjų labai nedaug (per "vieną žalią" pravažiuoja visi), Atvažiuojančiųjų Minkovskių gatve irgi 0. Sankryžoje prie Birštono gatvės mašinų irgi yra tiek, kad visi per "vieną žalią" pravažiuoja.
Sutinku, kad srautas buvo sumažėjęs del to tilto remonto ir galima buvo pareguliuiti siek tiek tuos sviesoforus, na bet jau remontai baigėsi, ir didieji srautai sugrįžo. Gal laikas būtų grąžinti senąją situaciją?