Visiškai pritariu, kad panaikino tuos apsisukimus, nes apsisukime prie ermitažo itin dažnai tekdavo matyti gan kraupokus eismo įvykius, nes greičiai yra nemaži toje vietoje ir šiaip technikumo apsisukimas vos už kilometro. O ties žaliuoju slėniu, kas statė visą kvartalą, tai galėjo ir pasirūpinti įvairiais ES paramos fondais ir įrengti tunelinį viaduką.
Pats straipsnio pavadinimas neatitinkantis tikrovės, grupė Žaliojo slėnio gyventojų prilyginta visai Klaipėdai. Minimum didžiajai miesto daliai į pietus nuo senamiesčio reikia greitkelio ten, kad galėtų normaliai važiuoti link Palangos ar Kretingos, nes magistralinės miesto gatvės intensyviai verčiamos kažkokiomis antrarūšėmis kvartalinėmis, todėl stengiamasi esant galimybei iškart patekti į "plačiuosius vandenis".
Na kažkada jau nuomonę išreiškiau, bet pasikartosiu, aš manau, kad kas statė kvartalą, tai tas galėjo ir pasirūpinti privažiavimu į jį, o kad ten bus tiesiama magistralė, jau buvo paskelbta prieš dešimtmetį dar net nesant tam kvartalui, tad yra tam įvairūs fondai ir būtų beproblemų įrengtas tunelinis viadukas, ir dabar visą kaltę gyventojai tegul verčia iš ko pirko tuos kotedžus, o automagistralėse kiekvienai bobutei į kiemą po kairį posūkį tikrai nepastatysi arba tose vietose netilps krepšeliai visgi greičiai tokiuose keliuose kitokie
kas ir kada išmokys kelininkus sudėlioti ir nuimti greičio ribojimo ženklus?
vakar važiavau nuo jakų žiedo link palangos, kelias puikus, infrastruktūra sutvarkyta ir visur ženklas 50.
mėgstu laikytis taisyklių, tai ir birzginau 50+truputis.
iki kalotės viaduko tik 2 vietose po kelis kelininkus kažką krapštė.
važiuojant mane lenkė visi, net sunkvežimiai, o vėliau visi stebisi "iš kur toks kelio ženklų nepaisymas..."
Negi nėra kokio viaduko arčiau, nuo kurio nulipus būtų galima nuvažiuoti į tą slėnį kokiu nors šunkeliu? Jei ne tai gal tikrai reiktų bent vieną dar viaduką pastatyti jiems, nes 7km. nėra taip jau mažai.
You have your way. I have my way. As for the right way, the correct way, and the only way, it does not exist.
Negi nėra kokio viaduko arčiau, nuo kurio nulipus būtų galima nuvažiuoti į tą slėnį kokiu nors šunkeliu? Jei ne tai gal tikrai reiktų bent vieną dar viaduką pastatyti jiems, nes 7km. nėra taip jau mažai.
taigi pažadėjo ministeris padaryti taką per sodus
viadukai ne taip greitai statosi
Gyventojų skaičius apie 500, tiksliai nežinau, kažkur internete radau, o apsisukimo vingis sudaro 7 km
Nieko tragiško nematau, ypač jeigu yra alternatyvos. Pvz., prie A1 magistralės gyvenvietėms Vosyliukai, Stirniai, Valai apsisukimas į Vilnių šiuo metu yra 8,6km ilgio. Žiemą gyventojų keli šimtai, vasarą - keli tūkstančiai.
Tiesa, projektuojamas naujas viadukas.
Jei ne tai gal tikrai reiktų bent vieną dar viaduką pastatyti jiems, nes 7km. nėra taip jau mažai.
gal pradžioj viadukus pastatom kur jų dešimtim tūkstančių reikia, o paskui pagalvosim apie 500. Nusigruda kažkur gyvent neaišku į kokius kaimus naujai pastatytus po verkia - kelių nėr, vandens nėr, kanalizacijos nėr, mokyklų nėr, darželių nėr ir reketuoja savivaldybę.
O jei rimtai tai laikydamasis tokių nelogiškų ženklų ne didini eismo saugumą o jį mažini.
o prie kalotės viaduko už kelininkų sunkvežimio stovėjo balta mašinytė su žalia juosta ir darė kažką įtartino
važinėju darbo reikalais, taip kad jeigu pažeidinėčiau ket ir ženklų reikalavimus, algos neužtektų nei kyšiams, nei tuo labiau baudoms...
Vargu ar Klaipėdos rajonas ateityje išliks viena iš patraukliausių vietų gyventi. Jei pašonėje dardės traukiniai, gabenantys gal net pavojingas atliekas, jei ramybę drums krovininiai automobiliai, viskas gali apsiversti aukštyn kojomis.
Tikinama, esą naujos geležinkelio atšakos Rimkai – Gargždai – Jokūbavas - Kretinga (Egliškiai) ir krovininių automobilių srauto nukreipimo per rajoną idėjos dar tik svarstymo stadijoje ir jų realumą pagrįs arba paneigs galimybių studija. Tačiau juk atsarga gėdos nedaro. Klaipėdos rajono politikai, gindami gyventojų interesus, šįkart stengiasi užbėgti įvykiams už akių.
Buvo šokiruoti
Visa košė užvirė, kai Klaipėdos apskrities teritorijos bendrojo plano projektas, kurį rengia IĮ „Atkulos projektai“, buvo pristatytas plačiajai visuomenei. Dar gegužės mėnesį Gribžinių kaimo bendruomenės atstovai buvo šokiruoti, kai minėto plano grafinėje dalyje pamatė numatytą tiesti geležinkelio atšaką (Rimkai – Gargždai – Jokūbavas - Kretinga (Egliškiai), kuria ketinama gabenti gal net pavojingas atliekas. Tai būtų labai brangus projektas, 1 km geležinkelio kainuotų apie 20 mln. Lt, o reikėtų tiesti maždaug 20 km. „Norime kurtis, statytis gyvenamuosius namus, esame investavę jau nemažus pinigus, sugaišę ir laiko, ir sugadinę nervų dėl detaliųjų planų. O dabar planuojama tiesti geležinkelį palei Kretingos plentą. Tik dabar apie tai sužinojome. Gyvename lyg bananų respublikoje. Be to, gamtiniame karkase negali būti planuojama pramoninė veikla“, - tada piktinosi žmonės. Kai kurie iš jų kalba, esą šiuo atveju valstybės interesais yra pridengiami oligarchų, kurie užsiima krovinių gabenimu, poreikiai. Kažkas galbūt pasišildys ir prie Europos Sąjungos fondų.
Klaipėdos miesto apskrities bendrojo plano svarstymuose dalyvavusių rajono gyventojų nesužavėjo ir idėja nukreipti krovininių automobilių srautą iš Klaipėdos pietinio pramonės rajono keliu per Dovilus. Atsižvelgdami į gyventojų nepasitenkinimą, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariai rugpjūčio mėnesį vykusiame posėdyje nusprendė nepritarti naujos geležinkelio atšakos planavimui ir automobilių srautų nukreipimo idėjai.
Reikia tik galimybių studijų
Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotojo Artūro Šulco nuomone, rajono Tarybos narių minėtus sprendimus lėmė informacijos stoka. „Apskrities bendrojo plano tekstinėje dalyje yra numatyta atlikti kelias galimybių studijas. Tada būtų aiškus optimaliausias variantas, kaip nukreipti transporto srautą iš pietinės Klaipėdos uosto dalies. Būtų įvertinti tiek ekonominiai aspektai, tiek poveikis aplinkai. Mes norime tik numatyti galimybę atlikti galimybių studijas“, - akcentavo A. Šulcas. Anot jo, pagrindiniame brėžinyje tikrai nebus pažymėtas nei minėtas geležinkelis, nei kelias, nukreipiantis krovininių automobilių srautą per rajono teritoriją. A. Šulcas priminė, kad apskrities bendrasis planas yra rengiamas dešimčiai metų į priekį. Per tą laikotarpį esą būtų naudinga atlikti minėtas galimybių studijas, kuriomis pasinaudoti galėtų galbūt jau ateities kartos.
Rezervuos infrastruktūros koridorių
Apskrities bendrojo plano projekto vadovė Laima Janulienė patvirtino, kad grafinėje dalyje nebus žymima nei konkreti geležinkelio atšaka, nei minėtas kelias. Tačiau, anot jos, bus rezervuojamas infrastruktūros koridorius: „Kas jame bus, tai jau kitų etapų klausimas.“ Tai reiškia, kad, jei valstybei iškils strateginis poreikis, pavyzdžiui, tiesti geležinkelį, tai jis ir bus tiesiamas. „Juk valstybė sprendžia, ar statyti elektrinę, ar turėti giliavandenį uostą ir pan. Visų nuomonės tokiais atvejais niekas neklausia“, - replikavo L. Janulienė. Vėliau Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Asta Raugalienė „Bangos“ korespondentei patikslino, kad šis infrastruktūros koridorius bus žymimas, kur jau yra susiformavusios komunikacijos, t. y. bus gretinamas su dujotiekiu bei 110 kV ir 330 kV elektros perdavimo linijomis. Anot jos, tai ne ta pati vieta, kur anksčiau buvo pažymėtas geležinkelis.
Savivaldybės pozicijų nesuderino
Suderinti Klaipėdos miesto ir rajono politikų pozicijas buvo stengtasi neseniai vykusiame pasitarime Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje. „Dar kartą patikinome, kad nenorime, jog būtų žymimas geležinkelis, pastarojo nėra ir rengiamame rajono bendrajame plane. Pirmiausia turi būti atlikta galimybių studija ir pateiktas ekonominis, socialinis, urbanistinis pagrindimas“, - įsitikinusi Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Vida Vytienė. Rajono meras Vaclovas Dačkauskas patikino, kad rajono politikai ir administracija vykdo rugpjūtį priimtus Tarybos sprendimus. Deja, Klaipėdos miestas taip pat nekeičia savo pozicijos. „Jie tikina, kad ateityje Jakų žiedui gali tekti per dideli transporto srautai, tad jau dabar svarsto kitas galimybes. Neseniai lankiausi LR Susisiekimo ministerijoje, kur teigė pirmą kartą girdintys apie tokius Klaipėdos miesto planus“, - kalbėjo rajono meras. Anot jo, kaip baigsis šis Savivaldybių ginčas, kol kas neaišku. „Apskrities viršininkas neatmetė galimybės problemą išspręsti balsavimo būdu Regiono plėtros taryboje, kur turime 3 balsus ir mes, ir klaipėdiškiai“, - prisiminė meras.
Kaltina arogancija
Projekto vadovė L. Janulienė, paklausta, kas atsitiks, jei taip ir nepavyks suderinti pozicijų, atsakė: „Turi būti suderinta. Kol kas Klaipėdos rajono atstovai elgiasi labai arogantiškai ir ne pagal savo kompetenciją. Jiems savo kiemo poreikiai yra aukščiau už viską.“ Pasak projekto vadovės, infrastruktūros koridorius dabar rezervuojamas tam, kad gyventojai galėtų įvertinti riziką. Suprastų, jog šioje vietoje ateityje gali kažkas atsirasti. Kad neatsitiktų taip, jog žmonės pasiima paskolas, pradeda veiklą, ir nei iš šio, nei iš to atsiranda geležinkelis. Tačiau ji akcentavo, kad tai ne šio dešimtmečio klausimas. „Be to, jei jau būtų tiesiamas geležinkelis, tai per agrarinę teritoriją, kuo toliau nuo gyvenamųjų namų, tikrai ne per kiemus“, - tikino pašnekovė. Anot jos, būtų šiuolaikinė infrastruktūra, juk dabar traukiniai važiuoja didžiuliais greičiais, tad netektų klausyti jų lėto dardėjimo. „Dabar viskas vežama per Klaipėdos centrą, taip neturėtų būti“, - pridūrė ji.
Comment