[KLP] Dviračių takai Klaipėdoje

[kuk]

Takas Pajūrio gatvėje, Tauralaukyje. Ilgis – 1,13 km, plotis nuo ~2 m iki 3 m. Tiestas ~2021 metais.


Tipinis naujų takų pašventinimo padarinių pavyzdys. Galimai po pirminės būklės atstatymo.




Keistokas tako vertikalus bangavimas greta perėjų.




Kažkokią funkciją atliekantis, į žemę sukištas, medinis padėklas.





STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 171 punkto 2019-04-26 papildymas projektuotojų nesudomino:

Kertant gatvę, kurioje įrengta skiriamoji juosta, taip pat įvažiavimuose į greta gatvių esamas teritorijas dviračių ir pėsčiųjų takai įrengiami be aukščių skirtumų.

[Nitro]

2021 metais tokias nesamones išdarinėja? Tokiu dviračių taku, kuris keičia lygį tiek kiekvienu įvažiavimu į kiemą, tiesiog neįmanoma komfortiškai važiuoti. Yra lygiai taip pat pastatytas takas Trakuose - kelis kartus bandžiau tais linkmaisiais kalneliais važiuoti, dabar visada renkuosi važiuoti gatve.

[R.D.]

O nebūtų pigiau be aukščių skirtumo taką nutiesti?

[Kaid]

Bet mėgsta žmonės apsisunkinti gyvenimą (su nužeminimais ties įvažiavimais ir tako trajektorijos iškreivinimais). Juk tiesų kaip stygą ir vieno lygio taką šimta kartų lengviau būtų įrengti, bet ne... Apie infrastruktūros patogumą naudotis net nėra kalbos

[rmss]

Bet mėgsta žmonės apsisunkinti gyvenimą (su nužeminimais ties įvažiavimais ir tako trajektorijos iškreivinimais). Juk tiesų kaip stygą ir vieno lygio taką šimta kartų lengviau būtų įrengti, bet ne... Apie infrastruktūros patogumą naudotis net nėra kalbos

Taigi padarė patogiau automašynoms. Nėra ko čia ubagams be mašynos patogiai daryt.

[gerietis]

2021 metais tokias nesamones išdarinėja? Tokiu dviračių taku, kuris keičia lygį tiek kiekvienu įvažiavimu į kiemą, tiesiog neįmanoma komfortiškai važiuoti. Yra lygiai taip pat pastatytas takas Trakuose - kelis kartus bandžiau tais linkmaisiais kalneliais važiuoti, dabar visada renkuosi važiuoti gatve.

Dar gerai kad apie įvažiavimus bordiūrų nesudėjo kaip Kaune.

[Briedis]

Infrastruktūros temoje dar prieš rekonstrukcijos pradžią rašiau, kad gatvei parinkta neteisinga koncepcija. Belieka tik pasikartoti, kad olandiškas variantas čia būtų idealiai tikęs.

Esamas gatvės vaizdas, čia planuojamos 4 juostos. Tos 4 juostos tikrai nevykusios, labai neefektyvus didžiulio pločio išnaudojimas.


Vietoj 4 juostų puikiausiai tiktų olandiškas variantas su 2 juostom ir jungiamaisiais keliukais iš abiejų kelio pusių, kurie tuo pačiu būtų naudojami kaip dviračių takai. Taip būtų išspręsta nuovažų kas 10-20 metrų problema, nereikėtų statyti 3 šviesoforų.

[kuk]

2022 sausio 10 d. Važiuoju dviračių taku, kol atsitrenkiu į atitvarus, įrengtus take prieš nuovažą į teritoriją, kurioje statomas sandeliavimo centras.



2023 sausio 10 d. Sandėliavimo centras pastatytas ir funkcionuojantis. Atitvarai toliau stovi ir, po daugelio kelionių pro juos, pradėjo įgristi. Paprašiau savivaldybės juos pašalinti.



2023 sausio 11 d. Savivaldybė atrašo, kad atitvarai įrengti dėl saugumo ir yra suderinti su policija.

2023 sausio 11 d. Vėl prašau savivaldybės pašalinti atitvarus. Šįkart parašau, kokiems KET punktams prieštarauja jų įrengimas. Taip pat paprašau atsiųsti su policija suderintą eismo organizavimo schemą.

2023 sausio 26 d. Savivaldybė atrašo (šįkart oficialiai – pasirašyto administracinio akto forma), pakartodama ir labiau išplėtotai paaiškindama, kad atitvarai įrengti dėl saugumo. Atsakyme parašo, kad prideda su policija suderintą eismo organizavimo schema, tačiau jos neprideda. Atsakymo pabaigoje parašo, kad atsakymą galima skųsti administracinių ginčų komisijai arba teismui.

2023 vasario 25 d. Administracinių ginčų komisijai pateikiu skundą, kuriuo mėginu įpareigoti savivaldybės administraciją pašalinti atitvarus. Prirašau aibę nuorodų į teisės aktus, kuriems prieštarauja atsisakymas, nereagavimas į prašymą pašalinti tokius atitvarus tokioje vietoje.

2023 vasario 27 d. Gaunu laišką, kad skundas, dėl didelio Klaipėdos skyriaus krūvio, perleidžiamas nagrinėti Panevėžio skyriui.

2023 kovo 3 d. Gaunu atsakymą iš Panevėžio skyriaus, kuriame prašoma pataisyti skundą, įskaitant tai, kad skunde nebuvo parašyta, kad skundas skirtas Panevėžio skyriui [sic]. Be kitų trūkumų, minima, kad nenurodžiau administracinio akto, kurį prašau panaikinti, nes, pasak komisijos, tik remiantis administracinio akto panaikinimu, galiu prašyti komisijos įpareigoti savivaldybę kažką daryti.

2023 kovo 14 d. Išsiunčiu pataisytą skundą, kuriame prašau panaikinti savivaldybės administracinį aktą, kuris buvo atsakymas į prašymą panaikinti take įrengtus atitvarus, taip pat toliau prašau įpareigoti savivaldybę pašalinti atitvarus.

2023 kovo 21 d. Gaunu komisijos atsakymą (sprendimą), kuriame rašoma, kad skundas yra nenagrinėtinas dėlto, kad prašomas panaikinti savivaldybės administracinis aktas yra informacinio pobūdžio ir man neturi jokių teisinių pasekmių.

Vadinasi, kol savivaldybė savo atsakymuose nenaudoja formuluotės, kuria atsisakytų vykdyti teisiškai pagrįstus prašymus (ar bent mėginimus teisiškai pagrįsti), bet naudoja tik informavimą, po kurio ji tų prašymų neketina vykdyti, tol administracinių ginčų komisija neįžvelgs administracinio ginčo, kurį galėtų nagrinėti.

[Bmweda]

pateikiu skundą, kuriuo mėginu įpareigoti savivaldybės administraciją pašalinti atitvarus. .

Su tais įpareigojimais yra toks dalykas, kad nelabai teismuose tas praeina. Ta prasme, čia ne iš tos serijos, kad savivaldybė turi tavo daiktą ir tu prašai teismo/komisijos įpareigoti savivaldybę tą daiktą perduoti tau. Pvz.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja teismo prašo įpareigoti VMI sumažinti apskaičiuotą sumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą savo praktikoje yra nurodęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., LVAT 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-6-351/2006). Nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes nėra ginčo (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje AS-756-868/2011). Pareiškėjai išaiškintina, kad teismas vertina ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neperima viešojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriima sprendimų, priskirtinų jo kompetencijai. Iš bylos rašytinės medžiagos matyti, jog VMI nagrinėjo pareiškėjos prašymą ir priėmė šioje byloje ginčijamą sprendimą. Taigi, pareiškėja nekelia ginčo dėl institucijų neveikimo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Skunde nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja šiuo aspektu kreipėsi į atsakovę, o pastaroji atsisakė atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 12 straipsniu, siūlo pareiškėjai tikslinti skundo reikalavimą ir vietoj reikalavimo įpareigoti VMI sumažinti apskaičiuotą sumą prašyti teismo įpareigoti VMI iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą.

[kuk]

Su tais įpareigojimais yra toks dalykas, kad nelabai teismuose tas praeina. Ta prasme, čia ne iš tos serijos, kad savivaldybė turi tavo daiktą ir tu prašai teismo/komisijos įpareigoti savivaldybę tą daiktą perduoti tau.

Į teismą (dar) nesikreipiau, bet skundą administracinių skundų komisijai teikiau, remdamasis pačios savivaldybės administracijos darbuotojo siūlymu (kokio velnio siūlyti skųsti neskundžiamą „informacinį“ administracinį aktą?) bei Ikiteisminio administracinių ginčų tvarkos įstatymu. Cituoju 20 straipsnį:

20 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimų rūšys. Sprendimo turinys, bylos nutraukimas, skundo (prašymo) palikimas nenagrinėto

1. Administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi skundą (prašymą), priima vieną iš šių sprendimų:
1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą;
2) panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį;
3) įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą administracinių ginčų komisijos nurodymą.

O tai kas atsitiks, „įpareigojus iš naujo nagrinėti“ mano prašymą? Savivaldybė gali nors ir tą patį atsakymą patėkšti, kurį galiu iš naujo skųsti administracinių ginčų komisijai (arba to nebus jau galima padaryti, nes skundas savo esme bus laikomas tuo pačiu „išnagrinėtu“ skundu), kuri galės vėl savivaldybę „įpareigoti iš naujo nagrinėti“ – ir taip pasaka be galo. Tai kur čia to IAGTĮ 20 straipsnio 1 dalies 3 punkto vaidmuo „įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą“?

Jei savivaldybės prašau pašalinti pažeidimą (ne informacijos prašau), o savivaldybė man atsakyme tiesiog pateikia informaciją be jokio įsipareigojimo, tai kaip kitaip reikia išlupti tą savivaldybės įsipareigojimą (administracinį aktą), kurį administracinių ginčų komisija turėtų panaikinti ir pašalinti jo padarinius (pažeidimą – atsisakymą pašalinti neteisėtai įrengtus atitvarus)?

Tą „informacinį administracinį aktą“ traktuočiau kaip neveikimą, ką iš esmės ir dariau pirminiame skundo variante, kur neminėjau, kad prašau panaikinti kažkokį administracinį aktą. Bet dabar kažkokia keista praktika nusistovėjusi (reikaujama visais atvejais prašyti panaikinti administracinį aktą), kuri, iš pažiūros, nebeatitinka IAGTĮ, pvz.:

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato ikiteisminio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų
priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje
nagrinėjimo tvarką, Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo
tvarką ir kompetenciją.

7 straipsnis. Skundo (prašymo) padavimas administracinių ginčų komisijai

2. Administracinių ginčų komisijai paduodamame skunde (prašyme) turi būti nurodyti:
6) konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo)
data;

[Bmweda]

O tai kas atsitiks, „įpareigojus iš naujo nagrinėti“ mano prašymą?

Tai tu lyg ne to prašai, o prašai įpareigoti pašalinti atitvarus. Kas bus įpareigojus iš naujo nagrinėti, nežinau, turbūt gausi kažkiek pakeistą atsakymą.

Jei savivaldybės prašau pašalinti pažeidimą (ne informacijos prašau), o savivaldybė man atsakyme tiesiog pateikia informaciją be jokio įsipareigojimo, tai kaip kitaip reikia išlupti tą savivaldybės įsipareigojimą (administracinį aktą), kurį administracinių ginčų komisija turėtų panaikinti ir pašalinti jo padarinius (pažeidimą – atsisakymą pašalinti neteisėtai įrengtus atitvarus)?

Turbūt prašyti "įpareigoti iš naujo nagrinėti" paminint, kad negavai schemos, nors ši schema naudojama atsakant į tavo prašymą.

Čia iš kitos teismo nutarties. Jei labai nori pradėti gilintis, gal užves ant kelio:
Pažymėta, kad vienas iš pareiškėjų skundo reikalavimų buvo įpareigoti atsakovą išduoti rašytinį sutikimą statyti tvorą ant sklypo ribos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismai nėra viešojo administravimo institucijos ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, dėl ko negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o gali tik pavesti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų

Byla A-1150-502/2018 - eTeismai

Realiai aš suprantu yra taip: jei savivaldybė paimtų griežtą poziciją, o tu nesamdai advokato, tai pralaimėjimo atveju savivaldybė realiai išlaidų nepatirtų, tai savivaldybei tavo tie prašymai, net jei jie yra pagrįsti, yra niekiniai. Aišku, čia nevertinant, kad eisi pas žurnalistus ir sakysi, kaip taip teisinėj valstybėj negali būti. BET, jei jau administraciniuose teismuose būtų konstatuota, kad savivaldybė neteisėtai užtvėrė kėlią, tai galėtum eiti į civilinį teismą su įpareigojimu pašalinti atitvarus, nes savivaldybė yra kelio savininkas, o neteisėti atitvarai pažeidžia tavo kaip dviratininko interesus.

[kuk]

Tai tu lyg ne to prašai, o prašai įpareigoti pašalinti atitvarus. Kas bus įpareigojus iš naujo nagrinėti, nežinau, turbūt gausi kažkiek pakeistą atsakymą.

Turbūt prašyti "įpareigoti iš naujo nagrinėti" paminint, kad negavai schemos, nors ši schema naudojama atsakant į tavo prašymą.

Čia iš kitos teismo nutarties. Jei labai nori pradėti gilintis, gal užves ant kelio:
teismai nėra viešojo administravimo institucijos ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, dėl ko negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o gali tik pavesti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų[/I]

Tai ką tada reiškia šitas IAGTĮ 20 straipsnio 1 dalies 3 punktas? Kokie tada yra tie pažeidimai, kuriuos administracinių ginčų komisija gali įpareigoti administravimo subjektą pašalinti?

20 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimų rūšys. Sprendimo turinys, bylos nutraukimas, skundo (prašymo) palikimas nenagrinėto

1. Administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi skundą (prašymą), priima vieną iš šių sprendimų:
1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą;
2) panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį;
3) įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą administracinių ginčų komisijos nurodymą.

Taip pat:

5 straipsnis. Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių
kompetencija

2. Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus
(prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo
subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų
(neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus
veiksmus.

Kaip eiliniui, teisiškai neišprususiui, piliečiui, skaitant įstatymą ir teismų praktiką, sunku suprasti, kuo, bent mano konkrečiu atveju, skiriasi „įpareigojimas pašalinti padarytą pažeidimą“ (atitvarų pastatymą, atsisakymą ar nereagavimą į prašymą pašalinti atitvarus laikau pažeidimu) nuo „įpareigojimo priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą“.

Be to, kaip ir pradžioje minėjau, komisija jokiu atveju net nebūtų nagrinėjusi mano skundo, nes galiausiai vis tiek nuspręsta, kad „administracinis aktas yra informacinio pobūdžio ir neturi teisinių pasekmių“. Buvo pateiktas toks pasiūlymas ištaisyti skundo trūkumą:

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, prašant teismo
(Komisijos) įpareigoti atsakovą atlikti jo prašomus veiksmus, turėtų būti išreikštas reikalavimas dėl
administracinio akto panaikinimo (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio
17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-411-261/2020). Nereiškiant reikalavimo dėl
administracinio akto panaikinimo, negali būti reiškiamas ir reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti
veiksmus.

Mano atveju, administracinis aktas – „informacinio pobūdžio dokumentas“, todėl negalėjau nieko reikalauti nuo pat pradžių. Kol negauni iš savivaldybės kažko daugiau nei „informacinio pobūdžio dokumentų“, bet kokie skundai, vadovaujantis administracinio teismo praktika, administracinių ginčų komisijos yra nenagrinėjami. Todėl savivaldybės darbuotojo pasiūlymas apskųsti „informacinio pobūdžio dokumentą“ yra mažų mažiausiai beprasmis (mano atveju – apgaulingas).

Taip ir lieka klausimas – kaip administracine tvarka šitą problemą išspręsti? Jei savivaldybė visada atsirašinėja „informacinio pobūdžio dokumentais“, kurių reikalavimas panaikinti yra beprasmis ir tuo pačiu administracinėse bylose Nereiškiant reikalavimo dėl administracinio akto panaikinimo, negali būti reiškiamas ir reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kaip galima skųstis dėl savivaldybės veikimo (neveikimo)?

Matyt, tu teisus. Eismo organizavimo schema, matyt, nėra vien informacinio pobūdžio dokumentas, bet turi ir teisines pasekmes. Išeina, kad turėčiau paprašyti schemos, o ją gavęs, prašyti panaikinti administracinį aktą, kuriuo ta schema yra patvirtinta? Nors, jei schemos tiesiog negaučiau, tai tada vėl lieku ant ledo, nes neturėčiau jokio „naikintino administracinio akto“

[Bmweda]

Tai ką tada reiškia šitas IAGTĮ 20 straipsnio 1 dalies 3 punktas? Kokie tada yra tie pažeidimai, kuriuos administracinių ginčų komisija gali įpareigoti administravimo subjektą pašalinti?

Nežinau, pabandyk paskaitinėti vyriausiosios administracinių ginčų komisijos praktiką, gal ką rasi naudingo
Komisijos praktika | Lietuvos administracinių ginčų komisija (lrv.lt)

Taip ir lieka klausimas – kaip administracine tvarka šitą problemą išspręsti? Jei savivaldybė visada atsirašinėja „informacinio pobūdžio dokumentais“, kurių reikalavimas panaikinti yra beprasmis

Tai tada arba prašai įpareigoti išnagrinėti iš naujo (nes tu prašei pašalinti, o jie į tavo prašymą nei teigiamai, nei neigiamai neatsakė, o tik pradėjo motyvuoti, kad viskas ok), arba skundi neveikimą (neatsakymą į tavo prašymą). Tuos reikalavimus gali pateikti alternatyviai: "Komisijos prašau X, o komisijai nusprendus netenkinti X, prašau Y."

turėčiau paprašyti schemos, o ją gavęs, prašyti panaikinti administracinį aktą, kuriuo ta schema yra patvirtinta?

Variantas.

[dondc]

Pabandyk policijos paprašyti suderintosios schemos. Nieko nedetalizuok jiems. Jos numerį ir pavadinimą skųsk naujai tai komisijai.

[KEdas]

kuk, taip, esi teisus, kad AGK nesilaiko įstatymo ir savo veiklos rėmus smarkiai susiaurina. Bet juk el. paštu jau pačiam rašiau kaip galima priversti savivaldybę parašyti ne „informacinio pobūdžio“ atsakymą.

Bmweda, paties pavyzdžiai yra iš civilinių ir asmeninių bylų, t.y kai skundžiami asmeniškai suinteresuotų žmonių atžvilgiu priimti individualūs teisės aktai, o ne iš viešo intereso gynimo srities, tad jie čia nelabai tepadės.

[Bmweda]

Bmweda, paties pavyzdžiai yra iš civilinių ir asmeninių bylų, t.y kai skundžiami asmeniškai suinteresuotų žmonių atžvilgiu priimti individualūs teisės aktai, o ne iš viešo intereso gynimo srities, tad jie čia nelabai tepadės.

Pareiškėjas skundžia konkretų neveikimą, kuris pažeidžia jo teises (apsunkina jo eismą).

[KEdas]

Pareiškėjas skundžia konkretų neveikimą, kuris pažeidžia jo teises (apsunkina jo eismą).

Į tai byloje yra atsakymas – nesate įgaliotas ginti viešo intereso, jūsų turtinės teisės nepažeistos, atsakymas jums pasekmių nesukelia.

[Bmweda]

Į tai byloje yra atsakymas – nesate įgaliotas ginti viešo intereso, jūsų turtinės teisės nepažeistos, atsakymas jums pasekmių nesukelia.

Turtinės teisės neprivalo būti pažeistos. Pvz., savivaldybė neteisėtai pastato ženklą "Eismas draudžiamas" ir dėl to negali įvažiuoti į savo individualaus namo kiemą.

[kuk]

kuk, taip, esi teisus, kad AGK nesilaiko įstatymo ir savo veiklos rėmus smarkiai susiaurina. Bet juk el. paštu jau pačiam rašiau kaip galima priversti savivaldybę parašyti ne „informacinio pobūdžio“ atsakymą.

Šita diskusija buvo iki tavo el. laiško.

O kalbant apie viešąjį interesą, tai nesupratau AGK atsakyme to paminėjimo, kad neturiu teisės ginti viešąjį interesą, kai to daryti neketinau:

Pažymėtina, jog pareiškėjas nepatenka į subjektų ratą, galinčių ginti viešąjį interesą, taip kaip apibrėžta ABTĮ 55 straipsnio 1 dalyje. Be kita ko, toks interesas galėtų būti ginamas tik kreipiantis į teismą, o ne Komisiją. Komisijai nėra suteikta kompetencija nagrinėti viešojo intereso gynimo bylų.

Jei atvirai, nežinojau, kaip konkrečiai formuluoti tas „man sukeliamas teisines pasekmes“, bet aiškiai buvau parašęs, kad trukdo man ir kokias mano teises šie atitvarai pažeidžia:

Skundžiamo Savivaldybės Atsakymo, kuriuo atsisakoma pašalinti Take įrengtus atitvarus, teisinė
pasekmė man yra SEAKĮ 4 straipsnyje įvardytais principais neužtikrinama teisė naudotis saugiomis ir
vienodomis visiems eismo dalyviams eisme sąlygomis, neužtikrinama teisė tinkamai vykdyti eismo
dalyvio pareigas – žinoti ir laikytis valstybės nustatytos eismo tvarkos, taip pat, remiantis SEAKĮ 6
straipsnio 9 punktu, neužtikrinama teisė į eismo saugumą, skatinant (prioretizuojant) saugių ir aplinką
tausojančių transporto priemonių įsigijimą ir naudojimą.

[Bmweda]

Į tai byloje yra atsakymas – nesate įgaliotas ginti viešo intereso, jūsų turtinės teisės nepažeistos, atsakymas jums pasekmių nesukelia.

Nesu egzpertas ir nesakau, kad esi neteisus, bet kiekvienas viešasis interesas susideda iš konkrečių privačių interesų. Gi kai kilo skandalas su Perlu, buvo kalbų, kad prokuratūra ar vartotojų organizacijos turėtų ginti viešąjį interesą. Puiku, bet aš, kaip buvęs Perlo klientas, taip pat galėjau ginti savo asmeninį interesą. Pareiškėjas gi neprašo nemokamai duoti bulkučių vaikams mokyklose ar įpareigoti savivaldybę įrengti Vilniuje tramvajų, kas tikrai būtų viešasis interesas. Jis sako, kad savivaldybė, pažeisdama teisės aktus, sudarė JAM netinkamas keliavimo sąlygas. Va jei jis gyventų kitoj savivaldybėj ir niekad tuo keliu nebūtų važiavęs, sutikčiau, kad tai jau būtų lindimas ne į savo daržą.

Vėlgi, turėkim omenyj teismų krūvius ir gaunamus atlyginimus. Gavus tokią bylą labai lwngva nusimuilinti prisidengiant viešuoju interesu, nes nu kažin ar pareiškėjas eitų toliau iki Europos žmogaus teisių teismo. Teismus pasiekia daug neadekvačių skundu, pvz., esu matęs pareiškimą, kur atsakovas yra Ateiviai, o jų adresas - vienos iš jau nebeveikiančių psichiatrinės įstaigos. Tai gali būt, kad ant teisėjo stalo atsigulus skundui dėl kažkokių užtvarų dviračiui, teisėjas gali pagalboti, koks čia durnius gali skųsti, tegu su mašina važinėja, o jei nevažinėja, tai turbūt neturi pinigų, o jei neturi pinigų, tai vadinasi tikrai durnius. Nu tai čia tada viešas interesas ir viso gero, case closed.