[LT/PL] Lietuvos - Lenkijos pasienis

[Majakas]

Štai kaip daromas kelias nr.11. Darbai nepabaigti. Iki miško kelias jau sukietintas. Pasienio ruože medžiai iškirsti ir tuo darbai pasibaigė.





Kelias nr.10. Ta pati situacija. Kelias eina kur 100m link Lenkijos ir toliau darbai nutraukti. Kada Europos Sąjunga paskelbs naują biudžetą kelius planuojama pabaigti.

[Romas]

Pakartoju informaciją iš 9-o šios temos puslapio

Dar 2009 m. birželį buvo pastebėta, kad prieškarinė Lietuvos - Lenkijos siena nenutampa su dabartine. Prieš karą buvo du nedideli "kyšuliai" - Misiškės (Misiszki) priklausė Lenkijai, o visas Graužinių kaimas - Lietuvai.

Pirmas tą pastebėjo SSC lenkų forumietis Acubens:

Buvo nedidelės sienų korekcijos. Turbūt po karo sienos "patiesintos". Misiškės iškeistos į Graužinių ežero apylinkes.

Raudona linija - dabartinė siena. Žemėlapis - iš www.mapywig.org

http://www.skyscrapercity.com/showpo...postcount=1844

Palyginimui - sovietinis 1985 m. žemėlapis
Siena "ištiesinta" dar sovietmečiu:

http://maps.vlasenko.net



Taip pat pastebėjau, kad prieškarinė ir dabartinė siena nesutampa ties Kalvarijos - Budzisko (Budiškės) muitine
Sienos ruožas prie Punsko lenkiškame tarpukario žemėlapyje

www.mapywig.org

Sienos ruožas prie Punsko sovietiniame žemėlapyje ~ 1985 m.
Atrodo, kad sovietų laikais "patiesinta" siena mūsų naudai tarp 8 kelio ir Kalvarijos muitinės (stulpai Nr. 1918-1921 ir 1926-1930)

http://maps.vlasenko.net

Tačiau tuomet niekur nepavyko aptikti, kaip buvo daryti Lenkijos - Sovietijos sienos pakeitimai Lietuvos ruože.

[Romas]

Dabartinės Lietuvos - Lenkijos sienos linijos atsiradimas

Dabartinė Lietuvos-Lenkijos sienos linija atsirado 1919.07.26 d., kai Prancūzijos maršalas Ferdinand Foch pasiūlė antrąją demarkacinę liniją, o Antantės aukščiausioji karinė taryba ją patvirtino.
Ji buvo vadinama Fošo linija (lenk. linia Linia Focha, pranc. Ligne Foch)
Fošo linija buvo tapusi Kerzono linijos (Curzon Line) dalimi (ši atsirado 1919.12.08, dar kartą minėta Spa konferencijoje 1920 m. liepą) - ji turėjo tam tikrą tarptautinį pripažinimą. Kai 1920 m. spalio mėnesį vyko kovos dėl Vilniaus (o Hymanso projektų svarstymai vyko dar virš metų) apie Fošo liniją praktiškai nebuvo ginčijamasi - Lietuva tomis aplinkybėmis tą liniją turėjo pripažinti.
Ar Fošo linija buvo teisinga, palikdama anoje sienos pusėje lietuviškus Punsko -Seinų apylinkių kaimus - atskiras klausimas. Istorijoje paprastai būna kelios teisybės.

Po 1939 Lenkijos kampanijos Suvalkija buvo prijungta tiesiogiai prie Rytprūsių, o Suvalkai buvo pavadinti Sudauen. Suvalkų trikmapio siena su Lietuva (kurią 1940 m. okupavo sovietai, o 1941 - vokiečiai) nesikeitė. Tiesa, vokeičiai 1942 m. liepė Seinų apskritį pervardinti Lazdijų apskritimi.

Pagal viską dabartiniai Lietuvos - Lenkijos sienos pokyčiai atsirado 1946-1947 m..
Nauja Lenkijos - Sovietijos laikina siena buvo nustatyta Kerzono linijos pagrindu. Iš principo 1944 liepos 27 d. sutarta su marionetine Lenkijos vyriausybe (Balstogė grąžinta Lenkijai), o 1945 m. rugpjūčio 16 Maskvoje pasirašyta Lenkijos - Tarybų Sąjungos sutartis dėl sienų

Delimituojant sieną vyko vyko nedideli sienos linijos pakeitimai, gyventojų iškeldinimai ("repatriacija") - atskiruose ruožuose skirtingu intensyvumu:
- Lenkijos - Ukrainos sienos ruože abiejose sienos pusėse vyko žiaurūs etniniai valymai, deginami kitų religijų maldos namai, žudomi gyventojai. Ten gyventojų sudėtis labai greit "atitiko" sienos liniją" . Lenkijos valdžia neapsikentusi ukrainiečių partizanų (tad jie buvo vadinami banditais) 1947 m. iškeldino visus ukrainiečius į "atgautąsias žemes" (vad. operacija "Vysla")
- Pasienyje gyvenantys gudai nerodė didelio noro keltis į sovietinę Gudiją, bet nerodė "aktyvaus lojalumo" Lenkijos valdžiai; kai kurie gyventojai persikėlę į Tarybų Baltarusiją nelegaliai sugrįždavo ir agituodavo niekur nevažiuoti. Lenkų funkcionieriai ketino apvalyti pasienį nuo baltarusiško elemento, bet kažkaip tie riekalai susitvarkė savaime.
- Lenkai pokario metais konstatavo visišką lietuvių priešiškumą komunistinei Lenkijai, bet nėra žinių apie planuotus etninius valymus ar masinį gyventojų sudėties keitimą.
1940 m. iš Suvalkų trikampio į Lietuvą buvo "repatrijuojami" ne tik lietuviai, bet ir starovierai (sentikiai). Apie norinčius po karo iš Lenkijos persikelti į sovietinės Lietuvos "rojų" žinių nepavyko aptikti.

Sienos delimitavimas vyko iki 1947 metų


Beje, Vikipedija nėra pats tiksliausias informacijos šaltinis, pvz. ten rašomi visiški vėjai:

Po Antrojo pasaulinio karo tik labiausiai vakarinė dalis netoli Suvalkų išlaikė apytikslę Fošo linijos formą.

Iš tikrųjų Misiškių - Graužinių iškyšuliai buvo būtent vakarinėje sienos dalyje, o kitur buvo tik dar mažesni kosmetiniai pakeitimai

[Romas]

Pavyko atkapstyti Balstogės valstybinį archyvą su fantastiškais pokario metų dokumentų rinkiniais, kur kalbama apie Lenkijos - TSRS pokario sienų nustatymą:

Archiwum państwowe w Białymstoku Delimitacja polskiej granicy wschodniej 1944-1950
(Lenkijos rytų sienos delimitacija 1944 - 1950)

1947 m. balandžio 30 d. suderintas galutinis Lenkijos - Sovietijos sienos aprašymas

(...)

5 puslapyje rašoma, kad Lenkijos - TSRS siena ~102 km siena buvusia Lenkijos - Lietuvos siena nuo 1789 iki 1987 stulpo, su sienos korekcijomis į pietus Misiškėse (Misiszki) ir į šiaurę - Graužiniuose (Graużyny)


http://www.bialystok.ap.gov.pl/bit/d...s/str_006.html

[Romas]

Dar detalesnis tuometinės Lenkijos - TSRS sienos pasikeitimų aprašymas.
Suvalkų apskrities (pavieto) ruožas apėmė praktiškai vien Lietuvos pasienį, išskyrus pietinę dalį.

Valstybinės sienos delimitacijos komisijos Suvalkų rajono įgaliotinio ataskaita, sudaryta 1946 m. lapkričio 30 d.
1) Vižainių valsčius (gmina Wiżajny)
Lietuvai atitenka du lenkų ūkiai Misiškėse (48 ha ir 13 ha ploto)
Tarp Aukštakalnio ir Laskowskie yra 4 lietuvių ūkiai (60 ha). - mažas ruoželis perduotas Lietuvai
Vižainyse gyvena lietuviai, ir yra atvykę apie 100 repatriantų šeimų, kurie "negali įrodyti savo lenkiškumo dokumentais", todėl iš pasienio juos reikėtų iškeldinti į Suvalkų apskrities gilumą

2) Kadariškių valsčius (gmina Kaderyszki)
Prie lietuviškos vietovės Garna Buda (į rytus nuo Suvalkų - Kalvarijos plento) Lenkijai atitenka 750 m ilgio ir 150 m pločio negyvenamos žemės plotas

3) Zabariškių valsčius (gmina Zaboryszki)
Į rytus nuo Suvalkų - Kalvarijos plento Lenkijai atitenka 1 Trumpalių kaimo ūkis su 4 ha žemės.
Nuo kelio iš Burokų link geležinkelio atitenka 3 ha žemės priešais Gailušių vietovę

4) Seivų valsčius (gmina Sejwy)
Valinčiuose (Wołyńce) atitinka trys leituvių ūkiai - 0,5 ha, 1 ha ir 0,5 ha.
Punske ir Seivų valsčiuje, kur vyrauja lietuviai, 1944-1945 m. apsistojo 210 lietuvių, kurie yra nepatikimas ir priešiškai Lenkijos atžvilgiu nusiteikęs elementas.

5) Krasnavo valsčius (gmina Krasnowo)
Burokuose (Buraki) Lenkijai atitinaka 2 ha žemės. Paliūnuose - 1 ha dydžio ūkis. Į šiaurę nuo Dusnyčios (Dusznica) Lenkijai atitenka 500 m ilgio ir 50 m pločio sklypas.
Galadusio saloje viena sala atitinka Lenkijai (dvi lieka TSRS)

6) Gibų valsčius (gmina Giby)
Ten kalbama apie šiuo metu Baltarusijai priklausačias Kalietų (Kalety) bažnytkaimio apylinkes, bet tas vietas sovietai okupavo dar 1944 metais. Teritojijos dydis 16 x13 km , miškingoje vietovėje buvo virš 100 namų, gyvewno daugiausia lenkai.

Galutinė išvada: pasienio ruože pagrinde gyvena lietuviai, nusistatę priešiškai lenkų ir Lenkijos valstybės atžvilgiu. 950 lietuvių tautybės asmenų (čia) atvyko nelegaliai ir jie bus išvežti į Lietuvos TSR.
Gibų valsčiuje sovietai užėmė kelias gyvenvietes su lenkų gyventojais dar prieš nustatant sieną

Archiwum państwowe w Białymstoku
http://www.bialystok.ap.gov.pl/bit/d...s/str_048.html

[Romas]

Lenkijos - Lietuvos TSR sienos delimitacijos eskizai 1946 -1947 metais Suvalkų ruože


Vakarinis ruožas


Pietrytinis ruožas


Archiwum państwowe w Białymstoku
http://www.bialystok.ap.gov.pl/bit/d.../slides/4.html

[akvara]

Noriu paklausti, gal kas esate bandę pravažiuoti į Lenkiją pro Veisiejus (nedarant lanko per Lazdijus), miško keliukais?

Kaip žiūriu žemėlapy ir kaip dzūkai kalba, tai visai įmanoma: https://www.dropbox.com/s/y2m6c1r1wy...i%20-%20PL.png

[AngeLT]

Noriu paklausti, gal kas esate bandę pravažiuoti į Lenkiją pro Veisiejus (nedarant lanko per Lazdijus), miško keliukais?

Kaip žiūriu žemėlapy ir kaip dzūkai kalba, tai visai įmanoma: https://www.dropbox.com/s/y2m6c1r1wy...i%20-%20PL.png

Kiek pamenu ten žvyrkelio ragauti teks

[ROKISKIS]

Lazdijų pasieno postas 1990 m.

[ROKISKIS]

Ikarus-256 ZSA 293,Lazdijų pasienis


lrt.mediateka

[ROKISKIS]

iš filmo"Už Lazdijų ant rubežiaus" 1993 m

[ArtEGO]

Kokia šitų užrašų prasmė? Negi tokie autobusai rimtai važinėjo į Daniją/Suomiją?

[ArtEGO]

Stebina ne autobusai, o maršrutai Kokios įmonės juos aptarnavo?

[aRa]

Atvaizdas


Atvaizdas


iš filmo"Už Lazdijų ant rubežiaus" 1993 m

Abu šie autobusai (Ikarus-250, modifikacija turbūt .12) priklausė Gamybiniam susivienijimui "Autoservisas".
Pirmajame kadre jie ir stovi šalia šios įmonės pagrindinio "ofiso" Vilniuje, Kirtimų gatvės akligatvyje.

Kokia šitų užrašų prasmė? Negi tokie autobusai rimtai važinėjo į Daniją/Suomiją?

O kokie jūs galvojate važinėjo? Setros?

Stebina ne autobusai, o maršrutai Kokios įmonės juos aptarnavo?

Iš filmo matyti, kad šie du autobusai buvo pafilmuoti Vilniuje, o kitame kadre iš šio filmo tie patys užrašai buvo panaudoti filmuojant Lazdijų muitinėje, tik jau kitame autobuse:

Ikarus-256 ZSA 293,Lazdijų pasienis
Atvaizdas


lrt.mediateka

Taigi, šiuo atveju, užrašai tiesiog simboliniai – pagal filmo temą ir šie autobusai tikrai neaptarnavo reguliarių reisų.
Tačiau sunku paneigti, kad tokių maršrutų buvo jau ir tais laikais.

O kiek dar Ikarusų, LAZ-ų ir kitų jau pradėjusių rastis vakarietiškų senienų važinėdavo per sienas su įvairiais prekeiviais ir kalnais prekių...

[Al1]

Didelis fotoreportažas dalimi RailBalticos trasos Lenkijoje. Tačiau pradžia Lietuvoje. Šioje temoje bus kelios nuotraukos iki sienos, o visas fotoreportažas temoje apie Lenkijos geležinkelius. Fotoreportažas neapims visos trasos - šiemet nespėjau visko apvažiuoti.

Ruožai:
1. LT/PL siena - Suvalkai.
2. Suvalkai - vieta, kur atsiskiria nauja trasa į Sokulką nuo senosios išardytos Suvalkų - Gardino linijos trasos. Tai ne RailBaltika (išskyrus dalį Suvalkų teritorijoje).
3. Išardyta buvusio Suvalkų - Gardino geležinkelio linija nuo minėtos aukščiau vietos iki sienos su Baltarusija.
4. Bialystokas - Zielionkos stotis Varšuvos pašonėje - RailBaltikos trasa iki rekonstrukcijos.

Taigi, pradedu nuo pervažos tarp Senosios Radiškės ir Senųjų Alksnėnų. Tai paskutinė pervaža prieš valstybės sieną. Vaizdas sienos link.



Į priešingą pusę.



Pervaža.



Lietuvos - Lenkijos siena, vaizdas į Lenkiją.



Vaizdas atgal, Lietuvon.



Vaizdas ties Lenkijos pasienio stulpu. LG ir PKP bėgių sujungimas. Priekyje Lenkija.



Keli žingsniai Lenkijoje. Lenkijos teritorijoje Lietuvos geležinkelių greičio apribojimo ženklas.



Vaizdas atgal, Lietuvos pusėn.



Trakiškių link.



Taigi, tęsinys temoje (šiandien, kiek vėliau) apie Lenkijos geležinkelius.

[Al1]

(...)

Toliau iki Trakiškių geležinkelis daro kiek didesnį posūkį kairėn ir kiek pavingiavęs pasiekia stotį. Nuo sienos iki Trakiškių stoties apie 3,5 km. Yra viena pervaža ir pralaida ar nedidelis tiltelis per griovį.

Trakiškių stoties vaizdas nuo šiaurės rytinio (nuo Lietuvos pusės) kelyno galo. Ten yra pervaža.



Ten pat. Lietuvos link. Tolumoje matosi PKP Polskie Linie Kolejowe S.A. (įmonės, kuri valdo infrastruktūrą) kelio mašina, kuri nuvažiavo sienos link. Konstrukcija abipus kelio ir virš jo - vagonų apžiūros tiltelis. Nėra pasienio kontrolės, nereikia ir jo.



Naujasis stoties pastatas.





Senasis nebenaudojamas stoties pastatas.

[HSV]

Lietuvos ir Lenkijos pasienio zonos susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros specialusis planas.


Vienoje ar kitoje pusėje kažkas nepadaryta, bet ištisinio asfalto niekur nėra:
1. Planuojamas tik dviračių takas. Mūsų pusėje - nepravažiuojamas lauko keliukas (bent taip buvo 2008 m.), lenkų pusėje
2. Mūsų pusėje - žvyras nuo Vartelių iki užkardos, toliau asfaltas iki sienos, lenkų pusėje - asfaltas
3. Nebus tiesiamas
4. Mūsų pusėje - nieko nėra (tiksliau - kontrabandininkų miško keliukas nuo rokadinio kelio), lenkų pusėje - žvyras
5. Mūsų pusėje - žvyras nuo Vygrelių iki užkardos, toliau asfaltas iki sienos, lenkų pusėje - asfaltas
6. Mūsų pusėje - žvyras nuo Liubavo, lenkų pusėje - asfaltas
7. Mūsų pusėje - asfaltas, lenkų pusėje - žvyras iki Pašešupių
8. Mūsų pusėje - žvyras, lenkų pusėje - asfaltas
9. Mūsų pusėje - žvyras tik pora šimtų metrų asfaltuota prie sienos, lenkų pusėje - asfaltas
10. Iš mūsų pusės pradėti kai kurie darbai, lenkų pusėje asfaltas, bet ne iki pačios sienos
11. Iš abiejų pusių nieko nepadaryta (mūsų pusėje pradėti kai kurie darbai)
12. Mūsų pusėje - nedidelis žvyro ruožas ties buv. užkarada, lenkų pusėje - nedidelis žvyro ruožas iki sienos
13. Žvyras iš abiejų pusių (tai vienintėlis punktas, kuriame nebuvau)
14. Mūsų pusėje - visur žvyras, tik pora šimtų metrų išasfaltuota ties siena , lenkų pusėje - nieko nėra (tiksliau - kontrabandininkų miško keliukas)
15. Žvyras iš abiejų pusių. Vyksta kelio rekonstrukcija abiejose pusėse: Lietuvoje - nuo Kapčiamiesčio iki Kalvių, lenkų pusėje - nuo kelio DK16 iki Berznyko

Visai nedaug pastangų reikėtų, kad ištisai asfaltuoti būtų šie keliai:
- 2, 5 (mūsų pusėje);
- 7 ir 12 (lenkų pusėje)

Įdomu, ar 15 variantas jau galutinai išasfaltuotas iš abiejų pusių? Gal yra prasmės važiuoti per šį pasienio punktą iš Kapčiamiesčio į Beržnyką, nes Lenkijoje vyksta kelio remontas kelio Nr. 16 atkarpoje nuo Ogrodnykų iki kelių Ogrodnykai - Augustavas bei Beržnykai - Seinai sankirtos ir padarytas apvažiavimas iš Ogrodnykų per Beržnyką.

[Romas]

Įdomu, ar 15 variantas jau galutinai išasfaltuotas iš abiejų pusių? Gal yra prasmės važiuoti per šį pasienio punktą iš Kapčiamiesčio į Beržnyką, nes Lenkijoje vyksta kelio remontas kelio Nr. 16 atkarpoje nuo Ogrodnykų iki kelių Ogrodnykai - Augustavas bei Beržnykai - Seinai sankirtos ir padarytas apvažiavimas iš Ogrodnykų per Beržnyką.

15 keliu važiavau pries porą metų. Jis nėra asfaltuotas iki šiol.
Nuo Kapčiamiesčio iki Kauknorio yra asfaltas. Kelio būklė nuo Kauknorių buv. pionierių stovyklos iki Lenkijos sienos buvo labai prasta. Lenkijos pusėje iki Berznyko žvyrkelis, kuris per kelerius metus tapo tarka. Kelias nuo Berznyko link Seinų (16 ir 653 kelių sankryžos) dabar yra rekonstruotas.

[Al1]

Jau geriau apylanka, nors ir prastas asfaltas, bet asfaltas. O per Berznykus žvyrkelis. Šiemet bandžiau.

[HSV]

Tai ir 14 punktas, ko gero, panašiai turėtų atrodyti...