Atkreipkime dėmesį į kelių tinklo pasikeitimą.
Liubavas kažkada stovėjo prie Kalvarijos - Rūdelės (Rutka-Tartak) - Suvalkų kelio.
Tas kelias išnyko, net ir dabar neketinama atstatyti.
Istoriniai žemėlapiai
1928 m. lenkiškas žėmėlapis
Nors žemėlapis tik dvispalvis, gerai matosi reljefo raižytumas - kalvos virš Šešupės lygio iškyla iki 50-60 m
Tuščiu skrituliu pažymėtas išnykęs kelias
Kaip siena neigiamai paveikė pasienio gyvenimą, rodo Liubavo gyventojų skaičiaus mažėjimas:
1897 m. - 964 gyventojai
1923 m. - 593 gyventojai
1986 m. - tik 291 gyventojas.
Senas asfaltuotas kelias nuo Rutka-Tartak eina Šešupės slėniu
Čia Europos Sąjungos pinigai sukloti ant kelio dar 2005-aisiais
Šis pasienio kelio ruožas kol kas žvyruotas, numatyta jį ateityje išasfaltuoti
Naktį labai lengva įvažiuot į modernų griovį
Vaizdai kaip Karpatuose
Tie kalniukai anapus Šešupės - jau Lietuvoje
Jau ir pasienis.
Kelio į Lietuvą neužstoja ir šlagbaumas
Siena į kairę
Siena į dešinę
Prieš akis - Lietuvos platybės
Kažkoks "pasatas" Kauno numeriais nesiryžo keliauti toliau į tėvynę
Numatomas kelias čia turėtų būti jau šiemet.
Kelias Lietuvoje bus nutiestas dar šį pavasarį, kai:
1. Bus pakeista žemės paskirtis
2. Be problemų bus nusavinta žemė
3. Iki kovo pabaigos bus spėta iškirsti proskyną
4. Užteks pinigų
5. Ministerija arba Kelių direkcija skirs papildomų pinigų
6. Kelininkai nebus iškeliavę tiesti kelių į Lenkiją (juk Euro-2012 artėja)
7....
Taigi, gegužės mėnesį čia jau turėtų būti puikus žvyrkelis
Šiek tiek grįžus atgal prasideda asfaltuotas keliukas
Kelias eina pačiu pasieniu. Už arimo - jau Lietuva
Jei eitume tiesiai, už 2-3 km prieitume Liubavą
Netrukus asfaltas baigiasi
Čia sutikome lenką su Geldapės numeriais, kuris norėjo patekti į LT naujais keliais. Kai pasiūliau važiuoti "przez Budzisko" (per Kalvariją), šis nusuko kažkuriame šoniniame kelyje ir išvažiavo į savo Mozūrų vaivadiją.
Vižainių valsčius gyvena iš turizmo, todėl buvo labai aktyvus tiesiant kelius į Lietuvą.
Čia numatyti 3 keliai ir 1 dviračių takas (1).
Kelias Nr.3 nebus tiesiamas - jį Lietuvos pusėje "nugesino" gamtosaugininkai - ten "Natura-2000" teritorija.
Istoriniai žemėlapiai
1899 m. vokiškas žemėlapis
Įdomu, kad kelias į Gražiškius buvo per Vilkupius (Nr.4), o ne per Vygrelius (nr.5)
Kaip pasienio režimas turėjo įtakos gyvenimui, matosi iš Vištyčio gyventojų skaičiaus mažėjimo:
1897 m. - 2468 gyventojai
1923 m. - 1295 gyventojai
1970 m. - 728 gyventojai
1986 m. - 602 gyventojai
O čia visur dviračių takai !? Jau tokie siauri keliukai ... bet labai smagus reljefas ir posūkių gausybė. Nuostabios vietos. Reikės kada plankyti. Manau itin gražu turėtų būti ten vasarą.
Romai, reiktų tas nuotraukas nusiųsti Seimo Europos reikalų komitetui ar susisiekimo ministerijai, plius pagrindiniams dienraščiams. Rinkimai ant nosies, gal kas ir teiktųsi pajudinti užpakalius ir pasidomėti, kodėl stabdom.
Susidaro įspūdis, kad Lenkijos pusėje nutiesti keliai per kur kas labiau civilizacijos apimtas vietoves, Lietuvos pusėje - ištisinė "taiga"
Jei važiuotume nuo Vištyčio ar Liubavo pusės, neaišku, koks įspūdis susidarytų - prieš 4 metus jau likus iki sienos 2-3 km buvo "taigos" vaizdai.
Sovietai pasistengė pasienio zoną per 50 metų išvalyti (t.y., užleisti miškais)
Kelių direkcija dar projekto derinimo metu rašė, kad daugiau nei numatyta pinigų neskirs.
Susisiekimo ministerijoje irgi neseniai buvo svarstyti Lietuvos-Lenkijos pasienio infrastruktūros reikalai
Sausio 17 d. Susisiekimo ministerijoje aptarta, kaip sutvarkyti išsiplėtusioje Šengeno erdvėje nebereikalingus pasienio kontrolės punktus, esančius prie Lietuvos sienų su Latvija ir Lenkija.
(...)
2007 m. gruodžio 21 d. išsiplėtus Šengeno erdvei, Lietuvoje tapo nereikalingi prie vidinių Šengeno valstybių sienų esantys pasienio kontrolės punktai – 8 punktai Latvijos pasienyje ir 5 punktai prie sienos su Lenkija. Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos posėdžio dalyvius supažindino su esama šių punktų infrastruktūra ir pristatė jų sutvarkymo pasiūlymus.
(...)
Posėdyje aptartas kelių sutvarkymas pasienio ruožuose, minėtų punktų infrastruktūros pritaikymo šiandienos poreikiams galimybės, Lietuvos valstybę reprezentuojančių ženklų prie svarbiausių įvažiavimo kelių įrengimas, darbų finansavimo klausimai.
(...)
Numatoma, kad minėtų pasienio kontrolės punktų infrastruktūrai sutvarkyti iš viso reikės beveik 9 mln. litų. Apie 80–85 proc. šių lėšų pareikalaus kelių rekonstrukcijos darbai. Daugiausia pertvarkymo darbų reikės atlikti Lietuvos ir Lenkijos pasienyje ties Kalvarija.
Susidaro įspūdis, kad Lenkijos pusėje nutiesti keliai per kur kas labiau civilizacijos apimtas vietoves, Lietuvos pusėje - ištisinė "taiga"
Maža iliustracija, kaip mūsų pusėje atsirado "taiga":
Juozas Starkauskas. Čekistai pasieniečiai Lietuvoje pokario metais
Kai J. Lukšai 1947 m. vasarą reikėjo pereiti sieną į Lenkiją ties Punsku, „bolševikai šią vietą jau buvo sustiprinę gelžbetoninių bunkerių sistema, specialiais apkasais slapukams, dviejomis spygliuotų vielų užtvaromis ir kt. kliūtimis“. Nutarta veržtis per sieną į dešinę nuo Punsko, ties Ristiškių miškeliu, kur dar nebuvo vielų užtvarų, tik driekėsi apie 20 m pločio suakėta žemės juosta bei pažeme nutiestos vielos, kurias užkliudžius būtų iššovusios raketos ir sprogusios minos.
(...) kai birželio 4 d. grįžo atgal, buvo kur kas sunkiau: pastebėjo, kad ties Punsku siena dar labiau stiprinama – statomos antros vielų užtvaros bei stebėjimo bokštai, kasami apkasai ir gynybos bunkeriai, tiesiamos automatinių minų linijos.
(...)
Štai ką apie Lietuvos–Lenkijos sieną pasakoja buvęs partizanų ryšininkas A. Kružikas:
Sienos liniją sudarė 100 m pločio juosta, vadinamoji mirties zona, į kurią niekas neįkeldavo kojos. Už jos driekėsi maždaug 20 m pločio stropiai suakėta juosta, o už jos – spygliuotų vielų tvora, šen bei ten dviguba. Priešais tvorą – vielos, kurias užkliudžius šauna raketos, sprogsta minos. Už vielų tvoros plytėjo vadinamosios zonos.
Pirmoji – 500 m pločio – buvo be gyventojų, antroje – 2 km pločio – gyveno žmonės, pasuose turintys spaudą „Antroji zona“.
Toliau ėjo 10 km pločio trečioji zona (...), kurioje gyvenantys žmonės pasuose taip pat turėjo atitinkamus spaudus. Net šios, trečiosios, zonos gyventojai negalėjo įžengti į antrąją zoną be pasieniečių leidimo. Į abi zonas atvykstantiems iš bet kurios Lietuvos vietos taip pat reikėjo leidimų. Šis reikalavimas galiojo visą sovietmetį
Comment