Pramyniau šiandien nuo centro per Molėtų plentą, Riešę, Ukmergės g. Šioje miesto dalyje (Ukmergės g.) dažnai nebūnu, bet per čia mindamas namo likau labai nustebęs, ant kiek bloga pėsčiųjų/dviračių takų situacija šioje gatvėje.
Kaip aš, kaip pėsčiasis/dviratininkas, turėčiau kirsti šitą 5 juostų šviesoforu reguliuojamą išvažiavimą/įvažiavimą į parkingą kurį dar kerta vietinė parkingo gatvė?
Nenuleisti bortai, bet kaip išvirtusios plytelės ties susikirtimais su įvažiavimais į kiemus (apie asfaltą, pakeltą iki pėsčiųjų tako lygio, net nesvajoju) pastovus reiškinys.
Nuo Bukiškio (171 kelio) palei A2 kelią eina lygaus asfalto, vietomis labai platus, kelias, kuris baigiasi ties Mykolo Lietuvio g. (faktiškai įvažiavus į Vilnių) ir pavirsta į kažkokį sukritusį siaurią žvyro kelkraštį, kuris tęsiasi iki Perkūnkiemo. Ar tikrai taip sudėtinga būtų padaryti 350 m asfaltuoto tako, kuris sujungtų miestą su jau egzistuojančiais užmiesčio takais vietoje to, kad dabar ištisiniai perasfaltuoti perteklinio pločio Goštauto g. (spėju juostų pločio nekeis pagal naujo mero rinkimų programą)? Apskritai, šitas takas yra didelis chaosas ir įrengimo prasme: žvyras/plytelės/trinkelės/juodas asfaltas/raudonas asfaltas/bendras pėsčiųjų-dviračių takas/atskirtas pėsčiųjų dviračių takas/nuleisti bortai/nenuleisti bortai/apšviestas/trūksta apšvietimo. Tebūnie toks, bet bent jau norėtųsi, kad pirmiausia būtų pakankamai lygus.
Čia tiesiog būtina atrasti vietos tiesiam, tranzitui tinkamam dviračių takui, kažko tokio kaip statomas dviračių takas Narbuto g. Galbūt ka sakys, kad takai turėtų būti/yra ramesnėse, paralelinėse gatvėse, bet kiek žinau ir ten daug kur kol kas trūksta jungčių, o ir šiaip, jei tiesiame dviračių takus susisiekimui, tai sakyčiau šie turi būti kiek įmanoma tiesesni, nevingiuoti ratais pridedant papildomų km. Sunku patikėti, kad vieni tankiausiai gyvenamų rajonų turi tokią infrastruktūrą keliauti į miesto centrą dviračiu. Nenuostabu, kad daug kas nemato dviračio kaip galimos susisiekimo priemonės.
Pabaigiant pozityviai, labai labai patiko ir vėl pravažiuoti pėsčiųjų/dviračių alėja Šeškinėje. Medžių branda, įvairovė, apšvietimas sukuria labai gražų vaizdą, vakaro prietema šiek tiek pritemdo senų nerenovuotų namų fasadus. Buvo kiek neįprasta akiai beminant niekur aplink nematyti bet kur sumėtytų automobilių ir netvarkos. Net pasvajojau, kad taip pat tvarkingai sutvarkius pačius namus, kažkur atsiradus daugiau vietos komercijai, blokinių daugiabučių rajonai taptų visiškai lygiaverčiai konkurentai naujos staybos namams.
Kaip aš, kaip pėsčiasis/dviratininkas, turėčiau kirsti šitą 5 juostų šviesoforu reguliuojamą išvažiavimą/įvažiavimą į parkingą kurį dar kerta vietinė parkingo gatvė?
Nenuleisti bortai, bet kaip išvirtusios plytelės ties susikirtimais su įvažiavimais į kiemus (apie asfaltą, pakeltą iki pėsčiųjų tako lygio, net nesvajoju) pastovus reiškinys.
Nuo Bukiškio (171 kelio) palei A2 kelią eina lygaus asfalto, vietomis labai platus, kelias, kuris baigiasi ties Mykolo Lietuvio g. (faktiškai įvažiavus į Vilnių) ir pavirsta į kažkokį sukritusį siaurią žvyro kelkraštį, kuris tęsiasi iki Perkūnkiemo. Ar tikrai taip sudėtinga būtų padaryti 350 m asfaltuoto tako, kuris sujungtų miestą su jau egzistuojančiais užmiesčio takais vietoje to, kad dabar ištisiniai perasfaltuoti perteklinio pločio Goštauto g. (spėju juostų pločio nekeis pagal naujo mero rinkimų programą)? Apskritai, šitas takas yra didelis chaosas ir įrengimo prasme: žvyras/plytelės/trinkelės/juodas asfaltas/raudonas asfaltas/bendras pėsčiųjų-dviračių takas/atskirtas pėsčiųjų dviračių takas/nuleisti bortai/nenuleisti bortai/apšviestas/trūksta apšvietimo. Tebūnie toks, bet bent jau norėtųsi, kad pirmiausia būtų pakankamai lygus.
Čia tiesiog būtina atrasti vietos tiesiam, tranzitui tinkamam dviračių takui, kažko tokio kaip statomas dviračių takas Narbuto g. Galbūt ka sakys, kad takai turėtų būti/yra ramesnėse, paralelinėse gatvėse, bet kiek žinau ir ten daug kur kol kas trūksta jungčių, o ir šiaip, jei tiesiame dviračių takus susisiekimui, tai sakyčiau šie turi būti kiek įmanoma tiesesni, nevingiuoti ratais pridedant papildomų km. Sunku patikėti, kad vieni tankiausiai gyvenamų rajonų turi tokią infrastruktūrą keliauti į miesto centrą dviračiu. Nenuostabu, kad daug kas nemato dviračio kaip galimos susisiekimo priemonės.
Pabaigiant pozityviai, labai labai patiko ir vėl pravažiuoti pėsčiųjų/dviračių alėja Šeškinėje. Medžių branda, įvairovė, apšvietimas sukuria labai gražų vaizdą, vakaro prietema šiek tiek pritemdo senų nerenovuotų namų fasadus. Buvo kiek neįprasta akiai beminant niekur aplink nematyti bet kur sumėtytų automobilių ir netvarkos. Net pasvajojau, kad taip pat tvarkingai sutvarkius pačius namus, kažkur atsiradus daugiau vietos komercijai, blokinių daugiabučių rajonai taptų visiškai lygiaverčiai konkurentai naujos staybos namams.
Comment