Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[VLN] Dviračių takai Vilniuje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Digital, tu apskritai supranti, apie kokius takus eina kalba ir ar esi tuos takus matęs?

    Ateities g. senesnėse dalyse yra keli susibangavimai ties medžiais ir kiti vienetiniai defektai šen ir ten, bet visumoje takų būklė tebėra puiki ir dažnai ideali. Riedis pripainiojo dar ir Jeruzalės ir Fabijoniškių "kylant į Šeškinę" takus, kurie yra gerokai senesni ir statyti tikrai ne 2000-2010. Taip pat Ateities g. didžioji dalis irgi iki 2000 statyta.

    Šiaip iš didesnių post-2000 takų projektų būtų Gariūnų takas, Kirtimų g., palei Geležinį Vilką nuo Čiurlionio viaduko, Ateities nelabai ilga atkarpa nuo Fabijoniškių g iki Ukmergės g. Visi jie daugmaž puikūs ir net iš tolo nesimato tokių problemų, kaip su naujais takais. Čia net turint omeny, kad tarp tų ir naujųjų takų yra 10-15 metų amžiaus skirtumas. Gariūnų g., nutiesus raudono tako rungtį nuo Tilto link Lazdynų jau po pirmos žiemos (2017 ar tai 2018) atsirado pilna išilginių skilimų ir sėdimo požymių.Ten pat esantis 10 metų senesnis takas kaip ledinis, net vieno įtrūkimo nerasi. Vien jau tai turėtų visiškai paneigti teorijas, kad "anksčiau negramdė", nes gramdo ten viską vienodai ir akivaizdu, kad naujesnė tako dalis lūžta ir trupa į šipulius, o senesnė tebėra idealios būklės.

    Čia šiaip pavyzdys, kaip atrodo Ateities g. takas tarp Mandarino ir Ukmergės g. (2021 Gegužė, bet dabar situacija nepasikeitusi). Statytas apie 2007 berods. Jokių sėdimų ar išilginių skilimų, trupančio asfalto šonuose ar susibangavimų, kaip Linkmenų g.



    Comment


      Parašė Riedis Rodyti pranešimą
      Jis teisus, kad yra atkarpų su neblogai išsilaikiusia danga, tačiau neesu tikras ar tai dėl pagrindo, ar dėl atskyrimo nuo šaligatvio (ypač skirtingo aukščio) ar dėl technikos, ar dėl asfalto kokybės. Tikrai nepamenu kaip tame intervale žiemą valydavo takus, bet manyčiau reikėtų lyginti takus, kurie buvo intensyviai prižiūrimi.
      Kaip paaiškini tą faktą, kad tokie skilimai naujuose takuose masiškai atsiranda jau po pirmos žiemos, kai senuose ten pat esančiuose ir taip pat valomuose takuose jų praktiškai nėra, nepaisant vienodo valymo traktoriais? Turbūt paprasčiausias pavyzdys būtų Gariūnų/Oslo g. takas, kur raudono tako nauja (2017) atkarpa Lazdynėlių pusėje jau pirmais metais suskilinėjo identiškai, kaip ir Laisvės pr. foto. Senesnė Gariūnų g. tako atkarpa neskilinėja ir tebėra puiki.

      Kitas neblogas pavyzdys - Goštauto/Geležinio Vilko takas. Pastaruosius kelis metus valomas vienodai, bet ~10 metų naujesnė tako dalis skilinėjo ir trupėjo jau pirmais metais (dabar jau skilinėja antrais metais padaryti užlopymai, kuriuos padarė po skundų), o senesnė dalis tebėra puikios būklės ir nei trupa, nei skilinėja?

      Comment


        Tai tada kaip ir aišku - viskas dėl viršutinio raudono asfalto sluoksnio? Anksčiau jo nebuvo. Matyt tada variantas būtų visą asfaltą kloti raudoną, o ne pirmiau juodą, o tik viršutinį sluoksnį raudoną?
        Paskutinis taisė digital; 2022.02.16, 01:25.

        Comment


          Parašė digital Rodyti pranešimą
          Tai tada kaip ir aišku - viskas dėl viršutinio raudono asfalto sluoksnio? Anksčiau jo nebuvo. Matyt tada variantas būtų visą asfaltą kloti raudoną, o ne pirmiau juodą, o tik viršutinį sluoksnį raudoną?
          Buvo teorija, kad raudonas asfaltas dėl kažkokių priežasčių yra labai trapus, dėl ko esant net nedideliam sėdimui (kas būna ir kitur) suskilinėja. Bet pamačius vaizdą Laisvės pr. nebesu tikras, nes ten atrodo kaip rimtas pagrindo sėdimas, kokio tikrai neturi būti. Tai gali būti, kad yra ir kažkas daugiau, nei vien raudono asfalto atsparumas.

          Visgi raudono asfalto trapumas tikrai yra problema. Čia vaizdas iš vis dar gana naujo Žirmūnų g. tako. Žalgirio g. ties rimi (2015) ir Saltoniškių g. toks trupėjimas apima praktiškai visą tako ilgį ir pritrupa tiek, kad ant tako pilna šitų raudonų nuolaužų, iki kol jų nenuvalo. Žalgirio Rimi tako kraštuose net papylė kažkokių dažų ar surišėjo (turbūt, kad daugiau nebetrupėtų), bet guess what, jis toliau lygiai taip pat trupa, skilinėja ir t.t.

          Paskutinis taisė John; 2022.02.16, 02:08.

          Comment


            Taip, berods Ginthus rašė, kad yra ten įvairių niuansų. Kad raudonas asfaltas brangesnis, mes žinome. Bet kadangi dviračių takai gana siauri, palyginus su gatvėmis, gal vis tik vertėtų visada naudoti tik raudoną, o ne juodą+raudoną? Gal tai apsaugotų nuo tokių lūžinėjimų?

            Comment


              Dar būtų įdomu sužinoti, ar kas nors keitėsi su pagrindais. Storis, medžiagos, technologijos ar dar kas nors. Nes ignoruojant šitą problemą, tokiais tempais po kelių metų turėsim 100+km išlūžusių ir ištrupėjusių takų, kuriuos reiks, kaip minimum, ištisai perasfaltuoti.

              Comment


                O ar man tik pasirodė ar iš tikrųju yra tendencija skilti sąndūroje su plytelių šaligatviu? Tai jeigu taip, tai ar smėlio-žvyro pagrindo storiai plytelių šaligatviui ir asfaltiniam dvirtakiui pagal reikalavimus yra vienodi? Jeigu skilinėja ne tik sudūrime su šaligatviu, vistiek atrodo kad skyla ne per vidurį bet kraštuose. Tai tada toks klausimas: kiek platesnis žvyro pagrindas už pačią asfalto dangą, nes manau kad turi kažkiek būt platesnis( gal + po metrą iš kraštų). Trumpiau tariant turiu įtarimą kad statant neįvykdyti minimalūs pagrindo paruošimo reikalavimai.

                Comment


                  Ateities g. naujesnės dalies pavyzdys verčia atsisakyti pasvarstymų, nes kaip ir atitinka kriterijus būti miesto viduje, šalia šaligatvio ir valomas kurį laiką technika.
                  Šiaip didžioji dalis pavyzdžių, išskyrus Goštauto g. atkarpą buvo atlikti kartu su gatvių rekonstrukcija, tai gal tikrai pritaikė panašius kriterijus dvirtakiams.

                  Peržiūrėjau praeitų kelių metų filmavimus įdėmiau, tai tikrai to intervalo takų danga ženkliai geriau išsilaikiusi atsižvelgiant į tai kokia buvo - subjektyviai kitaip atrodė dėl mano asmeninės neapykantos visiems ten esantiems skersiniams sujungimams, grublėtumui, šulinių įgriovoms ir tinklų tiesimo išpjaustymu ir nelygiu sujungimu.
                  Įdomu bus pažiūrėti kaip laikysis Stanevičiaus g. dvirtakis lyginant su šaligatviu - abu asfaltuoti, gal tai padės įvertinti ar raudona danga kažkuo silpnesnė.
                  Paskutinis taisė Riedis; 2022.02.16, 09:33.
                  Vilniaus dviračių takų plėtros istorija

                  Comment


                    Bubo klausta Antono Nikitino ne kartą. Atsakymas, kad stebim, aiškinamės. Bet išvadų jokių taip ir neišgirstam.
                    Manau, kad čia bėda kompleksinė. Raudonas asfaltas yra trapesnis, tačiau nuotraukose matome ir nemenkus pagrindo prasėdimus.

                    Comment


                      Ar raudonas asfaltas kažkuo skiriasi apart pridėti pigmento?

                      Comment


                        Raudono asfalto sluoksnio mišinys yra kitoks bei jo storis 2,5-3cm. Kadangi pagal reikalavimus spalvotam takam turi būti du sluoksniai asfalto - pagrindo ir viršutinis.
                        Prieš tai minėti senieji takai, manau, buvo vienasluoksniai 6 cm storio ir iš asfalto-pagrindo sluoksnio.

                        Comment


                          Ar techniškai gautųsi į senovinį-gatvinį asfaltą įmest pigmentą ir turėt tą patį tik raudoną? T.y. kitoks mišinys ir t.t. yra finansinis ar techninis sprendimas?

                          Comment


                            Kiek girdėjęs iš rangovų, tai bet kokį asfalto mišinį gali nudažyti.
                            Tačiau, kaip minėjau, pagal reglamentą viršutinis asfalto sluoksnis turi būti dažomas ir plonas. Iš to kyla, kad mišinys kitoks ir su mažos frakcijos dalelėm.

                            Comment


                              Parašė John Rodyti pranešimą
                              Dar būtų įdomu sužinoti, ar kas nors keitėsi su pagrindais. Storis, medžiagos, technologijos ar dar kas nors. Nes ignoruojant šitą problemą, tokiais tempais po kelių metų turėsim 100+km išlūžusių ir ištrupėjusių takų, kuriuos reiks, kaip minimum, ištisai perasfaltuoti.
                              Na, čia minėjai Gariūnų gatvę. Ten gi rekonstravo viską, iki rekonstrukcijos jokio šaligatvio net nebuvo. Matyt, yra skirtumas, kai dvritakis padaromas kelio kapitalinio remonto rėmuose su tikra kelių tiesimo technika, ir kada jis pigiuoju būdu įpaišomas vietoj tai vejos, tai šaligatvio.

                              Comment


                                Parašė evvt Rodyti pranešimą
                                O ar man tik pasirodė ar iš tikrųju yra tendencija skilti sąndūroje su plytelių šaligatviu? Tai jeigu taip, tai ar smėlio-žvyro pagrindo storiai plytelių šaligatviui ir asfaltiniam dvirtakiui pagal reikalavimus yra vienodi? Jeigu skilinėja ne tik sudūrime su šaligatviu, vistiek atrodo kad skyla ne per vidurį bet kraštuose. Tai tada toks klausimas: kiek platesnis žvyro pagrindas už pačią asfalto dangą, nes manau kad turi kažkiek būt platesnis( gal + po metrą iš kraštų). Trumpiau tariant turiu įtarimą kad statant neįvykdyti minimalūs pagrindo paruošimo reikalavimai.
                                Geras pastebėjimas. Ties šaligatviais pagrindai ne tik ne platesni, o dar siauresni - taip net projektuotojai nupiešia. T.y. po plytelėmis suprojektuoja smėlį, tuomet bortelis, prie bortelio šiek tiek betono ir tik tuomet prasideda skalda, t.y. ji net nesiekia asfalto krašto

                                Comment


                                  O įdomu gali būti skilimas susijęs su nuolydžiu ir vandens tekėjimu? Kaip tik šiandien teko praeiti pro Algirdo g. dviračių taką ir atkreipiau dėmesį kad tirpstant nenuvalytam sniegui susidaro vandens upelis tako krašte tekantis žemyn (nes yra nuolydis nuo Panerių g. link Kauno g.). Vandens srovės kontūrai labai panašūs į skilimus kituose takuose.
                                  Attached Files

                                  Comment


                                    Jei tas vanduo užšala (kaip pvz dabartiniu oru) tai jis taip pat ardys dviračių taką kaip ir tą daro važiuojamojoje dalyje (dėl to daugiausia duobių būna pavasarį)

                                    Comment


                                      Parašė John Rodyti pranešimą
                                      Vat tokius, kaip video, palei bortelius mažus nutrupėjimus gali sąlygoti vanduo. Taip pat vanduo gali įtakoti netiesiogiai silpnindamas pagrindą aplink bortelį, o tuomet tereikia užvažiuoti traktoriui ir turime sėdimą. Tąsesnis asfaltas susibanguotų, bet turime trapesnį, todėl skyla. Gal ir visai legit teorija...

                                      Comment


                                        Dėl šito video kur iškrapšto asfalto gabaliukus - vejos bortelis turi tokį nuglembimą, aišku sunku man taip pasakyti iš nuotraukos, spėju čia dėtas paprastas vejos bortelis. Būtent ant to nuglembimo kas užvoluota, tas neturi sukibimo su betonu, kalbame apie milimetrus. Dėl to, asfalto gabaliukai atskyla maži ir neprogresuoja toliau nuo bortelio. Bortelio brėžinio, kurį įkeliu, matavimo vienetai metrai.
                                        Toliau. Kalbant apie Laisvės pr. kur sukeltos defektų nuotraukos - stebuklų nebūna. Peržiūrėjau tikrai daug puikių nuotraukų šioje temoje, tai ten kur asfalto mišinių problemos ir netinkamai paklota - pertankinta, tankintas netinkamos temperatūros (pavyzdys) , ten akivaizdu. Šiuo atveju čia tik pagrindų bėdos. Pravažiuodamas priežiūros transportas duoda apkrovą ant takų sandūros +-, o čia ir yra silpnoji vieta. Galbūt netinkamai įrengtas bortelis, nebuvo pakankamai sutankinta, todėl jis susėdo su pamatu, taip atsirado tuštymės - suskilo asfalto danga. Ant betoninių šaligatvio plytelių to stipriai nesimato, nebent deformacija tikrai didelė, kadangi jos paslankios. Foto (ačiū Globalus) matau šaligatvio plytelių užpilo pasišalinimą, kad byloja apie poslinkį. 100% įsitikinti reiktų paprasčiausiai užmesti liniuotę, bet kad čia bus duobė tai neabejoju.

                                        Kolegos, ką aš noriu pasakyti, kad čia paprasčiausias brokas. Visur, kur tokios masinės deformacijos, padės tiktai dangų ardymas ir tinkamas pagrindų įrengimas. Kitais metais čia jau matysim duobes po žiemos atšilimo/užšalimo ciklų. Praktiškai viskas nuo rangovo priklauso, kaip jis įrengs taip ir laikys (techninė tokių projektų priežiūra neegzistuojanti - mano griežta nuomonė). KPT SDK 19 teises akte, 13 lentelėje galite pasižiūrėti kokie sluoksniai taikomi dviračių takams ir šaligatviams, pagal šį dokumentą ir projektuoja dangas. Tai jei 15 cm skaldos + 8,5 cm asfalto ir esant bendram >45 cm konstrukcijos storiui su ŠNS neatlaiko priežiūros technikos, pabrėžiu, viską tinkamai įrengus - tai neįmanoma, dėl to traktoriukų kaltinti kad jie sulaužo dviračių takų dangas nėra teisinga.
                                        Click image for larger version

Name:	šalig-def.png
Views:	437
Size:	625,2 kB
ID:	1949954


                                        Click image for larger version

Name:	vejos_paprastas.PNG
Views:	434
Size:	25,7 kB
ID:	1949953

                                        Comment


                                          Parašė Smalsuolis Rodyti pranešimą
                                          Kolegos, ką aš noriu pasakyti, kad čia paprasčiausias brokas. Visur, kur tokios masinės deformacijos, padės tiktai dangų ardymas ir tinkamas pagrindų įrengimas. Kitais metais čia jau matysim duobes po žiemos atšilimo/užšalimo ciklų. Praktiškai viskas nuo rangovo priklauso, kaip jis įrengs taip ir laikys (techninė tokių projektų priežiūra neegzistuojanti - mano griežta nuomonė). KPT SDK 19 teises akte, 13 lentelėje galite pasižiūrėti kokie sluoksniai taikomi dviračių takams ir šaligatviams, pagal šį dokumentą ir projektuoja dangas. Tai jei 15 cm skaldos + 8,5 cm asfalto ir esant bendram >45 cm konstrukcijos storiui su ŠNS neatlaiko priežiūros technikos, pabrėžiu, viską tinkamai įrengus - tai neįmanoma, dėl to traktoriukų kaltinti kad jie sulaužo dviračių takų dangas nėra teisinga.



                                          Click image for larger version  Name:	vejos_paprastas.PNG Views:	44 Size:	25,7 kB ID:	1949953
                                          Iš vienos pusės tamsta teisus, bet iš kitos pusės dvelkia popieriumi. Taip, kaip nupieštas bortelio įrengimo brėžinys niekas niekad nestatys. Po borteliu dedamas gan silpnas skiedinys, praktiškai už skaldą silpnesnis. Tokia kūgio forma niekas jo nelipdys. Į aukštį irgi bent dvigubai mažiau dės, nes nu... dirbt reikia, o ne smėlio pilis lipdyti iš greitai stingstančio skiedinio. O kadangi aplink bortelį skaldos nenupiešta, tai jos irgi nebus. Traktorius užvažiuoja, skiedinys po borteliu iškart trupa ir išsispaudžia provėža. Rangovo kaltės neneigiu, bet problema programuojama dar projektavimo stadijoje.
                                          Paskutinis taisė Ginthus; 2022.02.17, 21:35.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X