[VLN] Dviračių takai Vilniuje

[John]

Kaip išvažiuot į užmiestį pasportuot nesinaudojant dvirtakiais? Važiuot nelegaliai gatve? Ar vežtis su mašina, kad negadint vaizdo?

Sportuojančių dalis reikia tikėtis nedings, nebent prisidės kiti sluoksniai ir pasikeis santykinis vaizdas.

Važiuoti matyt reiktų lėtai ir atsakingai, o ne minti lyg kas dygliuotą ežį būtų jiems į tuos spalvotus aptemptus triusikus įkišę

O šiaip, deja, Lietuva su savo neegzisuojančia infrastruktūra, o ir vairavimo kultūra, nėra tinkama šalis plentistams su spalvotais aptemptais triusikais. Tai kadangi klausi mano patarimo, kaip jiems elgtis, siūlyčiau turbūt pasekti mano pavyzdžiu ir apskritai parduoti savo plentinius. Arba nusivežti į vieną iš nedaugelio tam tinkamų užmiesčio kelių mašina, ten susitvarkyti visus savo rekordus ir grįžti mašina namo. Miesto dviračių takuose tokie eismo dalyviai iš esmės yra trukdis ir visiems būtų geriau, jei jų ten nebūtų, įskaitant juos pačius.

[utomnes]

Na man tai labai patinka kai dvirtakius atskiria žemaūgiais krūmais, arba gėlėmis nuo pėsčiųjų šaligatvio. Tai ne tik pagražina, bet ir įneša ramybės, kiekvienas jaučiasi užtikrinčiau, nes žino, kad yra savo vietoje, o jei ne savo tai bent būna ypač atidus. Manau dar projektinėj stadijoj, norint galima atskirti srautus.

[Sula]

Na žiūrint kur žmona ėjo, gal ir teisingai padarė.

Aš gi nespardau paspirtukininkų ir dviratininkų, kurie važiuoja pėsčiųjų taku. Turbūt reiktų "teisingai padaryti" į snukį?
Vieta standartinė - Žvėryno tako atkarpa ties Eduardo Balsio skveru.

Mane tai labiausiai nervina glušos supermamytės einančios su vėžimėliu dviračių taku, su ausinėm ir bežiūrinčios podkastą telefone. Štai kur tikrai nepakaltinamos...

Mane nenervina šv. dviratininkai ir paspirtukininkai važiuojantys pėsčiųjų takais, jei tai daro atsargiai ir su elementaria pagarba pėstiesiems.

[mantasm]

Važiuoti matyt reiktų lėtai ir atsakingai, o ne minti lyg kas dygliuotą ežį būtų jiems į tuos spalvotus aptemptus triusikus įkišę

O šiaip, deja, Lietuva su savo neegzisuojančia infrastruktūra, o ir vairavimo kultūra, nėra tinkama šalis plentistams su spalvotais aptemptais triusikais. Tai kadangi klausi mano patarimo, kaip jiems elgtis, siūlyčiau turbūt pasekti mano pavyzdžiu ir apskritai parduoti savo plentinius. Arba nusivežti į vieną iš nedaugelio tam tinkamų užmiesčio kelių mašina, ten susitvarkyti visus savo rekordus ir grįžti mašina namo. Miesto dviračių takuose tokie eismo dalyviai iš esmės yra trukdis ir visiems būtų geriau, jei jų ten nebūtų, įskaitant juos pačius.

Infrastruktūra egzistuoja. Tik tetoms Janinoms nepatinka, kad jos naudotojai neatrodo kaip matė Kopenhagoje per ekskursiją. Matyt tas atsiliepia ir vairavimo kultūrai.

„Nedaugelio tam tinkamų užmiesčio kelių“ tai čia tų, kuriais niekad nevažiuoji su savo Golfu?

[dondc]

Apie dvirAčius, prašom, tik gerai arba nieko. Šiandien vienas toks elitinis vos žmonos nenutrenkė ir dar keikėsi triaukščiais. Nepakaltinami... <...> Vieta standartinė - Žvėryno tako atkarpa ties Eduardo Balsio skveru.

Ten kelio ženklas pėsčiųjų ir dviračių takas nuo Žvėryno tilto stovi, bet šiaurės kryptimi nėra. Dviratininkas nors ir neleistinai važiuodamas greitai pro pėsčiuosius, tikisi, jog pėstysis matydamas bendrą ženklą, bus atidesnis ir per daug neatsipalaiduos, kaip šaligatvyje. Nors esamas ženklas teisiškai nieko nekeičia nuo paprasto šaligatvio, įdomu ar žmona ėjo pagal KET dešine tako / šaligatvio puse? Savaime dviratininkas nesikeiktų.

Kartais šaligatvis toks būna, kad su vežimu netelpi - belieka dvirtakis....

Man iki šiol psichologinė trauma dėl Justiniškių g. atkarpos link Rygos g. Buvau (dabar jau) vyr. miesto ižinieriui siūlęs tiesti vienos krypties dviračių takus visoje (didžiojoje dalyje) Justiniškių g. tarp medžių šoninėje skriamojoje juostoje ir esamų gatvės bortų. Vietos ten yra, panašu, būtų net apsaugos zona užtikrinta, net neliečiant gatvės bortų – pilnai laimei buvo galima tik bortus keist į „įvažiavimo (automobilinius-įstrižinius) bortus”, kad esant poreikiui greitas dviratininkas galėtų saugiai šokt į gatvę, aplenkt lėtą dviratį ir saugiai grįžt į taką. El. stulpų keitimas jau buvo žinomas, tad siūliau juos perkelti, kai bus keičiami. Visgi paviešino planus daryti dvikrypti taką vienoje pusėje, šalia šaligatvio. Dar nesigilinau, bet kiti žmonės teigia, jog pagal KET, teisiškai taip gaunasi, jog tokiu raudonu taku privalai važiuoti pėsčiojo greičiu pro pėstijį, nes ženklas statomas tokiame take, teisiškai yra toks pat – pėsčiųjų ir dviračių takas – nepriklausomai ar takas fiziškai bendras (juodas pvz.), ar raudonas su šone esančiu plytelių šaligatviu. Tai toje atkaproje (prie Rygos g.) gavosi min. pločio pėsčiųjų takas, kuriame ir netelpa tos mamytės, saugiai ir komfortiškai dviračių taku naudotis nesigauna. Kai kurių apsiseilėjusių forumiečių liaupsinamas vyr. miesto inžinierius dėl per siauro šaligatvio (net pagal STR įvertinus ir saugos zonas), pasakė: „Ten pėsčiųjų srautai maži”. Jo, tankiausiame miesto mikrorajone, kur virš 30 000 žmonių, o pati vieta yra mikrorajono centrinė sankryža, su komercija, turgumi ir mokykla prie pat sankryžos. Pakeičiau maršrutą, stengiuos vengti tos vietos pėsčias. O esmė, nenorėjo perkelti nukasto šlaito, nors vietos yra. Būtų reikėję nebent vieną medį apeiti papildomai tvirtinant šlaitą / stačiau formuojant. Aišku, takai vis tiek būtų likę suglausti, bet nors būtų pagal STR.

Taip. Tik incidentų mirtingumas skiriasi,

O šiaip reiktų elementariai paisyti pažeidžiamumo hierarchijos, nepaisant kokios oficialios taisyklės. Automobilių vairuotojai saugo pėsčiuosius ir dviratininkus, dviratininkai saugo pėsčiuosius, visi saugo vaikus.

Yra ir sportui tinkančių dvirtakių su mažai pėsčiųjų. Nereikia tam minti pro Žvėryną ir Vingio parką, pvz. senajame Žirmūnų Eurovello galima minti kiek jėgos leidžia.

Ypač, kai, tikėtina, tas pats dabartinis vyr. miesto inžinierius sugalvojo panaikinti kelio ženklą dviračių takas į pėsčiųjų ir dviračių takas. Žinoma, pagal VMS trend'us, ženklas pakeistas tik nuo Trinapolio. Nuo centro, galioja dviračių tako taisyklės. Nebent, „Tvarkau miestas” atkeitė jau.

Kaip pilna gatvėse marozų lakstančių bet kaip, taip pat pilna ir neatsakingų dviratininkų, juk ta pati tauta ir visuomenė, tai negali būti taip, kad žmonės blogi tik už auto vairo, o visur kitur jau kitokie.

Kaip pilna gatvėse marozų lakstančių bet kaip, taip pat pilna ir neatsakingų VMS / statybos inpekcijos / administracinių ginčų komiisijos darbuotojų, juk ta pati tauta ir visuomenė, tai negali būti taip, kad žmonės blogi tik už savivaldybinio / valstybinio vairo, o visur kitur jau kitokie.

Na man tai labai patinka kai dvirtakius atskiria žemaūgiais krūmais, arba gėlėmis nuo pėsčiųjų šaligatvio. Tai ne tik pagražina, bet ir įneša ramybės, kiekvienas jaučiasi užtikrinčiau, nes žino, kad yra savo vietoje, o jei ne savo tai bent būna ypač atidus. Manau dar projektinėj stadijoj, norint galima atskirti srautus.

Kai sekdavau pasiūlymų teikimą PP stadijoj, tai kartais atskirdavo, bet pastarąjį kartą VMS atsakė: „Takų neastkirsim”. Neparašė kodėl. Vietos buvo keliolika laisvų metrų tarp gatvės ir daugiabučių L. Asanavičiūtės g., tad, kaip suprantu, galios dabar ta prievolė magistralinime dviračių take važiuoti pėsčiojo greičiu, jei šalia eis žmonės.

VMS nors ir vėluodama kelis metus pramušė tuos nusklembtus dviračių bortus, tai dabar, turbūt, atidirbinėja ir neatskiria takų, kad kuo daugiau tų bortų įveiklint. CCCP net atskirdavo: Fabai, Pašilai, Jeruzalė...

[MedinisStrazdas]

a

Tiesiog susiformuoti dviračių kultūrai užtrunka laiko. Pastebėjau, kad apskritai dauguma net į sportininkus nepanašių (vaikai, šiaip jaunesni) pagrinde važinėja kalnų tipo dviračiais su storomis ne asfaltui skirtomis padangomis, be purvasargių ir šiaip akivaizdžiai netinkamais dviračiais važinėjimui mieste dviračių takais. Aš įsivaizduoju, kad tai turėtų būti gana nepatogu ir šiaip gana nemalonus užsiėmimas. Be vienos minutės Olimpiniai atletai, su tais juokingais spalvotais triusikais, šalmais ir aptamptom aprangom irgi nevisiškai savo rogėse atrodo važiuodami dviračių takais. Iki kažko panašesnio į NL ar Kopenhagą, kur tiesiog normalūs žmonės važinėja normaliais miesto dviračiais su normaliais rūbais, manau užtruksim kokius ~5 metus.

Aš tai specialiai renkuosi tas kalnų tipo padangas nes esama infrastruktūra yra tokia kad daug maloniau su jomis važiuoti per visokius išbirėjusius šaligatvius ar šimtą įvažiavimų i kiemus bortelių. Net jeigu tai ir reiškia kad trintis didesnė ir reikia išnaudoti daugiau jėgos tam pačiam atstumui. O ir dvirtakių lietuvoje daugybe baisių, pvz iki Nidos.

O šiaip kultūrai rimtai susiformuoti reikia dviejų kartų. Tas yra ilgiau nei 5 metai.

Na man tai labai patinka kai dvirtakius atskiria žemaūgiais krūmais, arba gėlėmis nuo pėsčiųjų šaligatvio. Tai ne tik pagražina, bet ir įneša ramybės, kiekvienas jaučiasi užtikrinčiau, nes žino, kad yra savo vietoje, o jei ne savo tai bent būna ypač atidus. Manau dar projektinėj stadijoj, norint galima atskirti srautus.

Man irgi patinka. Būna juokinga kai pamatai pėstyjį einantį dviratakiu ir neturinti kur dėtis, tai pėstysis ima šokti per krūmus į savo pusę

O jei rimtai tai tuose atskirtuose vietose abiem pusėm naudojasi abu.

[themanual]

Dar nesigilinau, bet kiti žmonės teigia, jog pagal KET, teisiškai taip gaunasi, jog tokiu raudonu taku privalai važiuoti pėsčiojo greičiu pro pėstijį, nes ženklas statomas tokiame take, teisiškai yra toks pat – pėsčiųjų ir dviračių takas – nepriklausomai ar takas fiziškai bendras (juodas pvz.), ar raudonas su šone esančiu plytelių šaligatviu.

Pro pėstyjį visada reikia važiuoti jo greičiu, jeigu pėstysis blaškosi tavo kelyje, ir nesvarbu ar sėdi ant dviračio ar esi už ferrari vairo. Juk jau buvo byla kur nubaudė žmogų, kai jis nutrenkė pėsčiąją ėjusią per raudoną, nes bandė ją apvažiuoti, o ne sustojo praleisti. Ir juk nebūtinai apie neadekvačius asmenis kalba eina, gali tiesiog neregys bet kur ir bet kada išeiti ant kelio.

Taip ir su dviračių takais, jei matai pėstyjį ant dviračių tako tai reiktų sulėtinti, įspėti balsu ar garsiniu signalu siekiant išvengti eismo įvykio, o ne pralėkti milžinišku greičiu pro jį.

Reikalavimuose dviratininkams KET parašyta "pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h)". Jeigu pėstytsis eina savo tako puse pagal "413 - Pėsčiųjų ir dviračių takas <...> eismo dalyviai privalo naudotis ta tako puse, kuri jiems skirta (parodyta kelio ženkle)", o tu mini dviratį savo tako pusėje, tuomet neprivalai prilėtinti, nes turi teisėtą lūkestį, jog pėstysis ir toliau eis savo tako puse, ką nurodo taisyklės ir draudžia daryti priešingai, ir situacija neiškils kurioje tektų pralėkti "pro pat".

Ir jeigu pėstysis staiga įšoks į tavo tako pusę tuomet jis bus eismo įvykio kaltininkas nepriklausomai nuo to ar mynei pėsčiojo ar savo greičiu (nebent mynei kokį nelegalų elektrinį mopedą, taip pat gali būti kitų aplinkybių kurias teismas irgi gali įvairiai interpretuoti). Vėlgi kita istorija jeigu pėstytsis yra su balta lazdele, arba iš tolo matai, jog pėstytsis nesupranta jog eina ne savo tako puse.

Aš čia iškart prakalbau apie teismus, bet tokia realybė, jog jeigu kils incidentas arba būsi nubaustas policijos pagal jų interpretacijas kurias ginčysi, tuomet byla vis tiek pasieks teismą, o ten tas visiškai neapibrėžtas "pro pat" ir bus interpretuojamas pagal tai ar pėstysis privalėjo naudotis savo tako puse ir jei nesinaudojo - ar dviratininkas turėjo galimybę laiku tai pastebėti ir įvertinti. Ir iš tiesų šis neapibrėžtumas yra labai geras, nes situacijų yra begalybė su vis skirtingais greičiais, atstumais ir begale kitų aplinkybių, kurių į įstatymą nesurašysi, o iš mano patirties paskutiniu metu teismai iškart priima protingus sprendimus ir nebereikia vargti su apeliacijomis.

Teisinė situacija bent jau Vilniaus teismuose ant tiek gera šituo klausimu kad beveik net neabejoju jog netgi klaidingai pažymėtame ar dar nepažymėtame take įvykus incidentui teismas įvertintų netgi tako spalvą kaip indikatorių jog tai dviračių takas skirtas tik dviratininkams. Ir tame nėra nieko keisto, nes panašūs protingumo principu paremti sprendimai yra sena praktika įprastuose KET incidentuose, nes ženklinimas ne visada nuoseklus, taip pat dažnai būna tik atkarpos pradžioje ir pabaigoje, o neretai eismo dalyviai įsijungia į kelią iš šalutinių teritorijų, kur ženklų galiojimas nenutrūksta, o kartojimas nėra būtinas.

[Sula]

Ten kelio ženklas pėsčiųjų ir dviračių takas nuo Žvėryno tilto stovi, bet šiaurės kryptimi nėra. Dviratininkas nors ir neleistinai važiuodamas greitai pro pėsčiuosius, tikisi, jog pėstysis matydamas bendrą ženklą, bus atidesnis ir per daug neatsipalaiduos, kaip šaligatvyje. Nors esamas ženklas teisiškai nieko nekeičia nuo paprasto šaligatvio, įdomu ar žmona ėjo pagal KET dešine tako / šaligatvio puse? Savaime dviratininkas nesikeiktų.

Ėjome kairiąja puse, nes visi dviračiai važiuoja dešiniąja, kaip yra padaryti takai prieš ir po šios atkarpos. Eiti dešine ten dar pavojingiau.
Keikėsi, manau, daugiau iš apmaudo, kad "nepraleidžia", nes žmonių pėsčių ir ratuotų buvo daug. Greitis iš visų dalyvių didžiausias buvo, manau, apie 25-30 km/h, neskaitant pristabdymo PO pavojingos situacijos.
Beje, iki Žvėryno tilto pėsčiųjų tako plotis apie metrą, tai fiziškai prasilenkti ten neįžengiant į šv. diratininkų zoną sunkiai įmamoma, nes kitoj pusėj šlaitas.

[dondc]

Reikalavimuose dviratininkams KET parašyta "pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h)". Jeigu pėstytsis eina savo tako puse pagal "413 - Pėsčiųjų ir dviračių takas <...> eismo dalyviai privalo naudotis ta tako puse, kuri jiems skirta (parodyta kelio ženkle)", o tu mini dviratį savo tako pusėje, tuomet neprivalai prilėtinti, nes turi teisėtą lūkestį, jog pėstysis ir toliau eis savo tako puse, ką nurodo taisyklės ir draudžia daryti priešingai, ir situacija neiškils kurioje tektų pralėkti "pro pat".

Logiškai mąstant ir praktikoje niekad net nekilo mintis, kad turėčiau važiuoti 7 km/h raudoname take, kai gretimu pėsčiųjų taku eina pėstysis. Kol neperskaičiau internete kelių aršių ir įtikinamų komentarų. Važiuodavau atsitraukęs punktyru tais savo 30–35 km/h, kad palaikyt didesnį komfortą pėstiesiems.

Nors 413. ženklas su ištisine nurodo, kurią tako posę eismo dalyviams pasirinkti, vis tiek gi fiziškai (na ir teisiškai) gaunasi, jog važiuoti pro pat, kai dviratis važiuoja savo tako dešinėje palei skiriamąjį takų bortelį ir pėsčiajam einant savo dešine priešinga dvirtainiko kryptimi (irgi palei tą patį skiriamąjį bortelį). Realiai petys į petį gaunasi (8 cm skiriamojo bortelio atstumas), nors visi naudojasi savo dešine. KET, juk neparašyta, jog ši situacija nepalenda po „pro pat”. Va Sula ir rašo, jog Žvėryne, na arba Justiniškių g., arba Oslo g./Laisvės pr. nesigauna neįžengti į dviračių trajektoriją (sąmoningai rašau ne „į dviračių taką”, nes pagal KET ten nėra dviračių tako, ten bendras 413. ir nesvarbu ar su ištisine ar ne – reikalavimai nurodyti tie patys išskyrus pasirinkimą savo tako, t. y. jokia taisyklė nepanaikina prievolės važiuoti 7 km/h pro pėsčiajį, kaip ir bendroji prievolė važiuoti tokiu greičiu skirta 413. ženklui, t. y. ir be ištisinės, ir su ištisine).



Čia, kai šiandien per LRT radiją Valiauga (dviračių parduotuvės-serviso savininkas, rimtas dviratininkas-mėgėjas) pasakė, kad dviračių takai skirti susisiekimui, bet ne greitam važiavimui. Abstulbau. Jei ir VMS taip mąsto, kad pvz. iš Pašilaičių į Naujininkus dirbti važiuotum su pastoviais pristabdymais iki 5–7 km/h, tai įdomu, kaip tie dviračiai populiarės kelionėms į darbą.

[themanual]

Realiai petys į petį gaunasi (8 cm skiriamojo bortelio atstumas), nors visi naudojasi savo dešine.

Taip, bet kas yra "pro pat" niekur neapibrėžta. Ant visokių tiltų pėstyjį nuo greit lekiančių sunkvežimių pirmoje juostoje kartais skiria itin mažas atstumas, bet tarp jų yra fizinis barjeras ar bortas, kuris incidento atveju tikrai nebūtinai apsaugotų visus eismo dalyvius, bet jis yra aiški riba, kuri sumažina tikimybę jog kažkas išklys iš savo trajektorijos ir kelio dalies. Šiuo atveju irgi yra arba fizinis bortelis arba juosta, kuri suteikai lūkestį jog visi judės savo puse, todėl normaliomis sąlygomis galima toleruoti mažesnį atstumą. Tuo tarpu visiškai bendrame take ir pusantro metro gali būti teismo traktuota kaip "pro pat", jeigu pėstysis staiga pakeitė kryptį ir įvyko incidentas, nes dviratininkas judėjo didesniu nei pėsčiojo greičiu dėl ko ir nepakako to pusantro metro ir nesugebėta išvengti susidūrimo.

Bet kokiu atveju teismas vertintų visas aplinkybes ir jeigu take yra aiški pusė, kuria pėstytsis turėjo naudotis, bet nesinaudojo, o dviratininkas neturėjo jokių indikacijų, kad pėstysis ketina/gali žengti į jo pusę, ir atitinkamai laiko tam reaguoti, tuomet ir nebus laikoma jog dviratininkas sąmoningai važiavo "pro pat" pėstyjį.

Žinoma tai yra tik teisiniai niuansai ir kažkas labai labai negerai turėtų nutikti, jog tektų dėl jų aiškintis teisme. Deja pas mus ne tik tebėra bet ir atsiranda naujų eismo dalyvių, ypač pacanų, kurie juda visiškai neatsargiai ir pastoviai kelia pavojingas situacijas, ko yra daug mažiau ten kur dviratis jau seniai naudojama kaip transporto priemonė, nors žmonių jais važinėjančių daug daugiau. Tikiuos kad su laiku jų mažės, nes tokiems dažniausiai dviratis būna tik fazė.

Čia, kai šiandien per LRT radiją Valiauga (dviračių parduotuvės-serviso savininkas, rimtas dviratininkas-mėgėjas) pasakė, kad dviračių takai skirti susisiekimui, bet ne greitam važiavimui. Abstulbau. Jei ir VMS taip mąsto, kad pvz. iš Pašilaičių į Naujininkus dirbti važiuotum su pastoviais pristabdymais iki 5–7 km/h, tai įdomu, kaip tie dviračiai populiarės kelionėms į darbą.

Nestebina, kažkokioje prezentacijoje mačiau, jog už judumą atsakingi asmenys daugiausia kelionų prognozuoja iki 5km į vieną pusę dviračiu, kas visiškai racionalu, todėl į tokius dviratininkus ir orientuojasi. Kasdien važiuojančių iš Pašilaičių į Naujininkus dviračiu bus mažas procentas ir jiems kaip greitesnę alternatyvą matyt siūlys kombinuoti kelionę su VT.

[index]

Čia, kai šiandien per LRT radiją Valiauga (dviračių parduotuvės-serviso savininkas, rimtas dviratininkas-mėgėjas) pasakė, kad dviračių takai skirti susisiekimui, bet ne greitam važiavimui. Abstulbau. Jei ir VMS taip mąsto, kad pvz. iš Pašilaičių į Naujininkus dirbti važiuotum su pastoviais pristabdymais iki 5–7 km/h, tai įdomu, kaip tie dviračiai populiarės kelionėms į darbą.

Tai mieste, dviratį naudojant kaip transportą, nereikia tikėtis tolygaus greito mynimo, nes pilna lėtesnių dviratininkų, šviesoforų etc.

[themanual]

Ėjome kairiąja puse, nes visi dviračiai važiuoja dešiniąja, kaip yra padaryti takai prieš ir po šios atkarpos. Eiti dešine ten dar pavojingiau.
Keikėsi, manau, daugiau iš apmaudo, kad "nepraleidžia", nes žmonių pėsčių ir ratuotų buvo daug. Greitis iš visų dalyvių didžiausias buvo, manau, apie 25-30 km/h, neskaitant pristabdymo PO pavojingos situacijos.
Beje, iki Žvėryno tilto pėsčiųjų tako plotis apie metrą, tai fiziškai prasilenkti ten neįžengiant į šv. diratininkų zoną sunkiai įmamoma, nes kitoj pusėj šlaitas.

Suprantų nepasitenkinimą, pats vaikščiodamas prieš kelias dienas susidūriau su grupe kažkokių treninguotų pacanų su maksiminiais mtb dviračiais, kurie dideliu greičiu šokinėjo nuo dviračių tako ant šaligatvio ir atgal bei nardė tiek tarp pėsčiųjų, tiek tarp kitų dviratininkų. Visiškai nepateisinama, kėlė didelį pavojų visiems aplinkui (buvo net keli vaikai kurių čiut neužkabino), bet generalizuoti jų į kažkokius šventus dviratininkus tai niekaip negalėčiau.

Labai sėkmingai jie galėjo išsitraukti dviračius vienai diena į metus (kas tikiuosi ir įvyko), o rytoj jau sėsti už kokio nors lavono vairo ir nunešti stotelę ar ką nors t-bone'inti pralėkę per raudoną (kas tikiuosi neįvyks). Ir tą patį galima pasakyti apie daugumą, nes tai tik transporto priemonė, kuri nepaverčia žmogaus staiga neadekvačiu, kaip ir koks bmw, kurį atsakingai gali vairuoti bet kas (mano pirma mašina beje, su kuria nepadariau nė vienos avarijos , bet kažkodėl itin mėgsta jas kelių gaideliai) , bet jei esi gaidelis tai ar ant dviračio ar už bmw ar kokios kitos mašinos vairo, vis tiek juo ir liksi.

[Lettered]

Tai mieste, dviratį naudojant kaip transportą, nereikia tikėtis tolygaus greito mynimo, nes pilna lėtesnių dviratininkų, šviesoforų etc.

Kaip ir su automobiliu mieste ne visur išeina važiuoti maksimaliu leistinu greičiau, nes reikia sustoti praleisti pėsčiuosius, kitus automobilius ir pan.

[John]

Infrastruktūra egzistuoja. Tik tetoms Janinoms nepatinka, kad jos naudotojai neatrodo kaip matė Kopenhagoje per ekskursiją. Matyt tas atsiliepia ir vairavimo kultūrai.

„Nedaugelio tam tinkamų užmiesčio kelių“ tai čia tų, kuriais niekad nevažiuoji su savo Golfu?

Nejau ir pats būsi tas piktas dvriatistas su spalvotais aptemptais triusikais?

[mantasm]

Nejau ir pats būsi tas piktas dvriatistas su spalvotais aptemptais triusikais?

Ne, mano aptempti triusikai juodi

[Zefyras]

Kaip ir su automobiliu mieste ne visur išeina važiuoti maksimaliu leistinu greičiau, nes reikia sustoti praleisti pėsčiuosius, kitus automobilius ir pan.

Ekvivalentas su mašinomis būtų, jeigu važiuotum įprastu greičiu, 50 ar su srautu, ir KET tave įparegotų pravažiuoti 5 km/h greičiu pro kiekvieną šaligatviu einantį pėstįjį.

[Riedis]

Ekvivalentas su mašinomis būtų, jeigu važiuotum įprastu greičiu, 50 ar su srautu, ir KET tave įparegotų pravažiuoti 5 km/h greičiu pro kiekvieną šaligatviu einantį pėstįjį.

Sakyčiau tikslingiau būtų automobiliu važiuoti pro dviratininką jo greičiu 15-40km/h

[index]

Sakyčiau tikslingiau būtų automobiliu važiuoti pro dviratininką jo greičiu 15-40km/h

Kas turėtų būti normalus vairuotojų etiketo dalykas lenkiant dviratininką siaurame kelyje.

[themanual]

Ekvivalentas su mašinomis būtų, jeigu važiuotum įprastu greičiu, 50 ar su srautu, ir KET tave įparegotų pravažiuoti 5 km/h greičiu pro kiekvieną šaligatviu einantį pėstįjį.

Šaligatviu ne, nes visgi transporto dalyviai juda savo dedikuotais atskirtais takais, bet jei kažkoks pėstysis išeitų į važiuojamąją dalį, tuomet taip - KET jau dabar tegia kad "eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu" ir teismas visada įvertina ne tik formalumus bet ir elgesį, ar jame nebuvo kartais aplaidumo, nepagarbos ar neatsargumo.

Deja ne visi taip supranta, o vėliau ir būna kaip tam berniokui, kuris sugalvojo pabandyti apvažiuoti žmogų, nes buvo įtikėjęs, kad jam absoliuti pirmenybė, o žalias signalas suteikia teisę kėsintis į kitų asmenų, tegu ir pažeidžiančių KET, gyvybes.

[Sula]

Kiek suprantu čia labiau tiktų palyginimas su paprastais automobiliais ir "sportininku". Ar įsivaizduotumėte sportinį automobilį skriejantį Kudirkos g. 100-120 km/h greičiu, staigiai manevruojantį tarp "plebso"?