[VLN] Dviračių takai Vilniuje

[Resutas]

Kitur maržos didesnės, Zuokas manau nesismulkintu su dvirtakiais.

Daryti viena didelį grandiozinį projektą yra daug legviau, nei sukurti sistemą, kur sistemiškai planuojama, projektuojama, tiesiama ir užtikrinama kokybė pastoviai, monitorinamas susidėvėjimas itt. Aišku visa tai dabar toli nuo idealumo, bet padaryti labai rimti žingsniai sistematingume.

[alga]

Jei nebūtų ankstesnių lūžių - gal prie Šimašiaus visi džiaugtųsi lūžiu, kad pradėti daryti paišomi dvirtakiai

Šimašiaus administracijos esminis lūžis -- tikras dviračių entuziastas paskirtas valdyti dviračių infrastruktūros plėtrą, katalogizuoti ir ištaisyti smulkias kliurkas. Gal pamiršot, kaip prieš kokius 6 metus staiga buvo perdaryti, nupjauti, ištiesinti visokie statūs bortai, išimti ženklai iš dvirtakių vidurio? Jei Zuokas savo laiku būtų skyręs bent kiek dvirtakiais besinaudojantį žmogų vadovauti jų plėtrai, tai paišytos infrastruktūros nebūtų ir reikėję kurt, būtume sutaupę.

[dondc]

Bent jau Zuoko kadencijos pabaigoje, patarėju dirbo minėtas Eduardas (kiek supratau). Na, kai atsirado raudonas asfaltas. Nuėjo Zuokas, dingo ir Eduardas. Manau, bent kiek besidominčiam nekiltų klausimų ar geltonsnapis ką tik studijas baigęs ar buvęs Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas būtų tas „tikras dviračių entuziastas”. Antonas, kiek žinau, net dviračio neturėjo pradėjęs eiti pareigas.

Taip pat Dviračių takų specialusis planas įsigaliojo nuo 2014 m., kai dar Anton nedirbo. Jis atėjo tik 2014–2015 m., atrodo. Įtariu tą planą padėjo sudaryti būtent Eduardas. Va ką Anton „tikras dviračių entuziastas be dviračio” padarė su planu, tai pradėjo takus įrenginėti eilės tvarka iš kito galo. Pvz. T. Narbuto g. takas – būtent ant palei kalną – yra 9-as eilėje, bet vietoj to, tako dar dabar nėra, bet užtat 82 nr. pažymėtas Birutės vingis nutiestas su fanfaromis ir benzo pjūklais prieš TV kameras. Vau.



Kalbant apie bortus, tai dar yra ir jų, nors 2014–2020 m. turėjo jau būti 400 km dviračių takų tinklas. E kat. rajoninis takas Žemynos g. šią žiemą:

[Kristisz]

Naujas Anton ženklas nuo Trinapolio ir esamas iš kitos pusės nuo Valakampių tilto:


Dar galima pridėti kelių žmonių prašymus prieš 4 m., kad būtų atnaujintas ženklinimas Eurovelo 11 tarp Šilo tilto ir Asmens duomenų išrašymo centro. Ženklinimo ten nei gramo nelikę nei ištisinių juostų šonuose, nei dviračio tako simbolių, o abu takai pilko asfalto.

Man kaip dažnai tais takais bėgiojančiam Vilniaus miesto gyventojui, yra visiškai nusišikti ant Eurovelo. Eurovelo negyvena Vilniuje ir mokesčių nemoka, nenuliūs jeigu į jo interesus laikinai nusispjausim. Kai bus biudžetas ir prioritetas sutvarkyti taip, kaip tai yra padaryta Antakalnio pusėje atkarpoje iki Šilo tilto, gali būti ženklai leidžiantys raudonu asfaltu važiuoti tik dviračiams. O iki to laiko yra pragmatiška ir į žmogų orientuotą leisti pėsčiajam eisti asfaltu ir nevaryti jo į purvą. Neturint galimybių sutvarkyti gerai, per didelė prabanga ten turėti gerą dangą tik dviračiui.

Beje, įdomi čia pastoviai priešprieša keliama tarp Zuoko ir Šimašiaus/Antono, nors pats Anton 2011-2013 dirbo Zuoko komandoje

[Creatium]

Bent jau Zuoko kadencijos pabaigoje, patarėju dirbo minėtas Eduardas (kiek supratau). Na, kai atsirado raudonas asfaltas. Nuėjo Zuokas, dingo ir Eduardas.

Mano atmintyje yra, kad Eduardas dirbo ne pabaigoje, o bent 3 metus, jeigu ne visą kadenciją. Pataisykit, jeigu yra žinomi tikslūs faktai.

[alga]

Taip pat Dviračių takų specialusis planas įsigaliojo nuo 2014 m., kai dar Anton nedirbo. Jis atėjo tik 2014–2015 m., atrodo.

Tamsiai mėlyna spalva šitame brėžinyje -- "Esamos E1 kategorijos magistralinės dviračių takų trasos". Laisvės prospektas pažymėtas kaip egzistuojantis, Narbuto g. nuo stotelės žemyn, Justiniškių gatvė pažymėta kaip egzistuojanti, visa Žalgirio gatvė ir t.t. Visa dažų ant plytelių infrastruktūra. Matyt, nedaug politinio svorio Eduardas Zuoko administracijoj turėjo, jei pavyko išgaut tik kilometrą normalaus tako.

O dėl Tujų tako 82, tai jį pastatė vietoj nr 1 Mickevičiaus g., ir teisingai padarė. Viena malonesnių vietų mieste. Kelias 900 m. ilgesnis, užtat nėra dviejų šviesoforų.

[dondc]

Beje, įdomi čia pastoviai priešprieša keliama tarp Zuoko ir Šimašiaus/Antono, nors pats Anton 2011-2013 dirbo Zuoko komandoje

Tai žiūrint ką dirbo. PR nėra dviračių takai. Mokėjimas meluoti ir žadėti aukso kalnus neliko nepastebėtas FB.



Prie susisiekimo tik 2014 m. viduryje prisėdo, tad prie Dviračių takų spec. plano tikrai neprisidėjo. Jo įgyvendinimą tik absoliučiai ignoravo:



https://www.linkedin.com/in/nikitina...alSubdomain=lt

Mano atmintyje yra, kad Eduardas dirbo ne pabaigoje, o bent 3 metus, jeigu ne visą kadenciją. Pataisykit, jeigu yra žinomi tikslūs faktai.

Pabaigoje turėjau omenyje visą Zuoko istoriją, visas kadencijas. Ne esmė, bet kuriuo atveju. Norėjau konstatuoti tik faktą, kad ne Anton buvo tas pirmasis „dviračių entuziastas savivaldybėje”.

Tamsiai mėlyna spalva šitame brėžinyje -- "Esamos E1 kategorijos magistralinės dviračių takų trasos". Laisvės prospektas pažymėtas kaip egzistuojantis, Narbuto g. nuo stotelės žemyn, Justiniškių gatvė pažymėta kaip egzistuojanti, visa Žalgirio gatvė ir t.t. Visa dažų ant plytelių infrastruktūra. Matyt, nedaug politinio svorio Eduardas Zuoko administracijoj turėjo, jei pavyko išgaut tik kilometrą normalaus tako.

O dėl Tujų tako 82, tai jį pastatė vietoj nr 1 Mickevičiaus g., ir teisingai padarė. Viena malonesnių vietų mieste. Kelias 900 m. ilgesnis, užtat nėra dviejų šviesoforų.

Kaip matom, tenka dar ir šiandien naudotis ta „dažų ant plytelių infrastruktūra” T. Narbuto g. Eduardas yra davęs viešą interviu, kad dviračių takai buvo / yra beveik nefinansuojami. Žinant, kad nebuvo jokių ES fondų nukreiptų į trinkeles, tai dar įdomu kaip reiktų vadinti – ar nutiesė tik 1 km raudono tako, ar nutiesė net 1 km raudono tako, žinant tuometines aplinkybes.

Birutės (nr. 82) nutiesė ne vietoj Mickevičiaus (nr. 1), nes planas numatė tiesti ir tą, ir aną. Nr. 82 buvo skirtas desertui – rekreacinis takas, kai jau bus išvystytas būtinasis susisiekimas. Pradirbau Žvėryne 10 mėn., teko kasdien įveikinėti visą rajoną išilgai, kartais skirtingomis kryptimis, bet taip ir nebuvo progos užsukti į tą rekreacinį taką, užtat vos mirtinai nenuskynė mašina sankryžoje, kur numatytas takas (nors ir pats buvau kaltas, su tinkama infrastruktūra išvengti klaidų ir minimizuoti padarinius kur kas lengviau). Jeigu būtų įgyvendintas planas eilės tvarka ir pagal pažadus (numatytus tempus), tai labai tikėtina tas dviratininkas nebūtų miręs ant tų T. Narbuto g. laiptų.

Gal žinot kodėl Anton dabar ruošiasi tiesti Žaliųjų Ežerų g.–Europos Parko g. (nr. 70) taką? Nepaisant, kad priešarauja STR dėl nuolydžių (ir turbūt pločiams), DJMP dėl tako tipo ir pločių, Dviračių takų spec. planui dėl eiliškumo.

Taip pat kodėl daromas nusileidimas „parkingo-kiemo pravažiavimo tipo” gatvele nuo Žaliųjų Ežerų g. iki ežero? Prieštarauja irgi STR dėl nuolydžių. Taip pat ta jungtis DJMP buvo panaikinta ir numatyta nauja jungtis priešinga kryptimi į pietus link upės.

Įdomu kas čia per taupymo būdas, tiesti ne tai ką reikia, ne tai kas numatyta pačių VMS, ne tai ką numatė atskiras, kiek suprantu, nepriklausomų ekspertų kurtas DJMP.

[digital]

Nežinom, bet įtariu tam, kad galėtų kuo daugiau STR pažeisti.

[alga]

Jeigu būtų įgyvendintas planas eilės tvarka ir pagal pažadus (numatytus tempus), tai labai tikėtina tas dviratininkas nebūtų miręs ant tų T. Narbuto g. laiptų.

Pasikartosiu: šiame spec plane Narbuto laiptai neturi numerio, nes laikomi egzistuojančiu, pabaigtu taku.

[dondc]

Įsižiūrėjau, gerai, dabartiniams laiptams nesuteiktas numeris. Užtat suteiktas 9 nr. dar iki laiptų ir 8 nr. už laiptų. Kaip ir 1 nr. Mickevičiaus g. (Eurovelo) bei 11 nr. tarp Vingio tilto ir T. Narbuto g., kur mirtinai pavojinga nereguliuojama sankryža su nematymo zona dėl pastato (kur vos neišsitaškiau). Visgi įrengė 82 nr. kur neįmanoma pakliūt specialiai ten nevažiuojant (nors dirbau būtent ten visiškai šalia to tako, Birutės g.) arba įrengs 69 nr. (panaikintą jungtį DJMP) bei 70 nr. jungtį į Vilniaus rajoną, nors dar DJMP atskirai rašo, jog pradžioje reikia miesto branduolyje tiesti takus, o ne į užmiestį, kur jų ir tipas kitas, ir kategorija skiriasi su savo tikslais.

[John]

Upės g. takas, panašu, irgi susiduria su panašiomis problemomis, kaip daugelis kitų naujųtakų. Išilginiai skilimai pakraščiuose. Kol kas tik dviejose vietose, kurios yra šalia viena kitos

[Kaid]

Aš pradėdu galvoti, kad reglamentuotas 2,5 cm storio viršutinis asfalto sluoksnis nėra gerai.

[Ginthus]

Aš pradėdu galvoti, kad reglamentuotas 2,5 cm storio viršutinis asfalto sluoksnis nėra gerai.

Jei atluptumėm viršutinį sluoksnį ir paaiškėtų, jog apatinis sluoksnis sveikas, tuomet pritarčiau. Kol kas labiau įtarimas ant klaidingai projektuojamų pagrindų pakraščiuose. Užvažiuoja sunkioji technika ant vejos bortelio (pastatyto smėliuke) ir viskas smunka.
P.S. jei kas galit surasti projekte skerspjūvį - įmeskit. Įdomu būtų pamatyti, kas suprojektuota po borteliu.

[ttttt]

Jeigu tai ne dėl plono raudono asfalto sluoksnio, tai tada įdomu kodėl ikišimašiniai takai nesusiduria su tokiom problemom, nors kai kuriais jų sunkioji technika važinėja jau daugiau nei 10 metų. Jeigu dėl plono raudono sluoksnio, tada jeigu tai jau tokia neišsprendžiama problema, kad per 5 metus nerado sprendimo, gal tiesiog tegul tiesia iš paprasto asfalto. Taip, raudonas estetiškai gražiau ir yra aiškiau, kad tai dvirtakis, bet jeigu rinktis tarp brangesnių suskilusių takų, nuolatinių remontų ir tvarkingų, bet ne raudonų takų, tai aš rinkčiaus antrą variantą. Juolab, kad iš pigesnio asfalto teoriškai turėtų nutiesti daugiau km.

[Pilaitis]

Jeigu tai ne dėl plono raudono asfalto sluoksnio, tai tada įdomu kodėl ikišimašiniai takai nesusiduria su tokiom problemom, nors kai kuriais jų sunkioji technika važinėja jau daugiau nei 10 metų.

Na, raudonas Pilaitės pr. takas, nutiestas dar prie Zuoko, irgi vietomis buvo suskilinėjęs ir susibangavęs (vienoje vietoje dėl medžių šaknų, kitoje turbūt tiesiog pagrindas nusėdo), tai gal čia bendrai susiję su raudono asfalto kokybe?

Dar pastebėjau, kad po važinėjimo šlapiu raudonu asfaltu, padangos irgi labai greitai tampa raudonos

[index]

Dar pastebėjau, kad po važinėjimo šlapiu raudonu asfaltu, padangos irgi labai greitai tampa raudonos

Čia tai normalu, nes jis dažytas geležies rūdimis, kurios po truputi išsiplauna.

[evvt]

Čia tai normalu, nes jis dažytas geležies rūdimis, kurios po truputi išsiplauna.

Tai po kazkiek laiko takas nebetures tos spalvos?

[index]

Tai po kazkiek laiko takas nebetures tos spalvos?

Po daug laiko, kai gal ir patį asfaltą reiks keisti. Bet šiaip matosi, kad senesniuose takuose raudona spalva mažiau sodri (o sniegas žiemą ant dviračių takų raudonas buvo).

[John]

Jei atluptumėm viršutinį sluoksnį ir paaiškėtų, jog apatinis sluoksnis sveikas, tuomet pritarčiau. Kol kas labiau įtarimas ant klaidingai projektuojamų pagrindų pakraščiuose. Užvažiuoja sunkioji technika ant vejos bortelio (pastatyto smėliuke) ir viskas smunka.
P.S. jei kas galit surasti projekte skerspjūvį - įmeskit. Įdomu būtų pamatyti, kas suprojektuota po borteliu.

Būčiau linkęs pritarti. Šiuo atveju nesimato, bet esant šlapiai dangai (išakrt po lietaus), matosi, kad tokiais atvejais yra ne tik skilimai, bet dangos lygio pasėdimas t.y. į borto pusę esanti danga pakeičia lygį vs kitoje skilimo pusėje. Kas, mano supratimu, rodo, kad pasėdo dangos dalis tarp skilimo ir borto. O čia jau ne raudono asfalto, o tikriausiai viso pagrindo problema.

Pavyzdys, kur geriau matosi (Oslo g.), kad tarp skilimo ir borto esanti danga yra pasėdusi tikriausiai su visu pagrindu.

[John]

Jeigu tai ne dėl plono raudono asfalto sluoksnio, tai tada įdomu kodėl ikišimašiniai takai nesusiduria su tokiom problemom, nors kai kuriais jų sunkioji technika važinėja jau daugiau nei 10 metų. Jeigu dėl plono raudono sluoksnio, tada jeigu tai jau tokia neišsprendžiama problema, kad per 5 metus nerado sprendimo, gal tiesiog tegul tiesia iš paprasto asfalto. Taip, raudonas estetiškai gražiau ir yra aiškiau, kad tai dvirtakis, bet jeigu rinktis tarp brangesnių suskilusių takų, nuolatinių remontų ir tvarkingų, bet ne raudonų takų, tai aš rinkčiaus antrą variantą. Juolab, kad iš pigesnio asfalto teoriškai turėtų nutiesti daugiau km.

Gali būti, kad raudonas asfaltas labiau linkęs skilti, nei įprastas. Tiesiog pilkas asfaltas irgi pasėda, bet nesuskyla. O skyla tik raudonas. Dėl to ne taip akivaizdu.

Kitas variantas, kad anksčiau darė geresnius pagrindus, kurių nepaveikdavo šitie veiksniai ir jie apskritai nei nesėsdavo, nei skilinėdavo.